Įvadas
Psichologija, nors ir jaunas mokslas, turi gilias šaknis įvairiose srityse, nuo fiziologijos iki filosofijos. Šiandien ji apibrėžiama kaip mokslas apie elgesį ir psichikos procesus. Šis straipsnis skirtas studentams, siekiantiems geriau suprasti psichologijos pagrindus, jos kryptis, metodus ir ryšį su kitomis disciplinomis. Kuo labiau išsivysčiusi šalis, tuo daugiau joje dirba psichologų.
Psichologijos Pradžia ir Istorinės Šaknys
Psichologija, kaip atskiras mokslas, pradėjo formuotis XIX a. pabaigoje. 1879 m. vokiečių filosofas ir fiziologas Wilhelmas Wundtas įkūrė pirmąją psichologijos laboratoriją Leipcige, Vokietijoje. Šis įvykis laikomas psichologijos, kaip savarankiško mokslo, gimtadieniu. Tačiau psichologijos ištakos siekia daug ankstesnius laikus ir yra glaudžiai susijusios su filosofija, fiziologija ir medicina.
Svarbios Figūros ir Jų Indėlis
- Ivanas Pavlovas: Rusų fiziologas, pirmasis pradėjęs tyrinėti mokymąsi per sąlyginių refleksų tyrimus. Jo darbai padėjo pagrindus bihevioristinei psichologijai.
- Sigmundas Freudas: Austrijos gydytojas, sukūręs psichoanalizės teoriją, kuri pabrėžia nesąmoningų procesų įtaką žmogaus elgesiui ir asmenybei.
- Vilhelmas Wundtas: Vokiečių filosofas ir fiziologas, įkūręs pirmąją psichologijos laboratoriją ir laikomas eksperimentinės psichologijos pradininku.
Pagrindinės Psichologijos Problemos ir Tyrinėjimai
Psichologija nagrinėja platų spektrą klausimų, susijusių su žmogaus elgesiu, mąstymu, emocijomis ir motyvacija. Štai keletas pagrindinių psichologijos problemų ir tyrinėjimų sričių:
- Elgesio priežastys: Kas lemia mūsų elgesį? Ar tai genai, aplinka, ar abu veiksniai kartu?
- Mąstymo procesai: Kaip mes apdorojame informaciją, priimame sprendimus ir sprendžiame problemas?
- Emocijos ir motyvacija: Kas sukelia mūsų emocijas ir kaip jos veikia mūsų elgesį? Kas mus motyvuoja siekti tikslų?
- Asmenybės skirtumai: Kodėl žmonės skiriasi vieni nuo kitų? Ar asmenybė yra stabili laikui bėgant?
- Psichikos sutrikimai: Kas sukelia psichikos sutrikimus ir kaip juos galima gydyti?
Psichologijos Kryptys
Šiuolaikinė psichologija yra labai įvairi ir apima daugybę skirtingų krypčių ir požiūrių. Štai keletas pagrindinių psichologijos krypčių:
- Bihevioristinė psichologija: Ši kryptis pabrėžia išmokimo ir aplinkos įtaką elgesiui. Bihevioristai tiki, kad elgesys yra išmokstamas per sąlygojimą ir pastiprinimą. Kaip išmokstamos ir keičiamos reakcijos. Kaip išmokstama bijoti kaikurių daiktų ar situacijų; kaip alima efektyviausiai keisti savo elgesį, pvz.
- Kognityvinė psichologija: Ši kryptis tiria mąstymo procesus, tokius kaip dėmesys, atmintis, kalba ir problemų sprendimas. Kognityviniai psichologai domisi, kaip mes apdorojame, kaupiame ir atkuriame informaciją.
- Socialinė-kultūrinė psichologija: Ši kryptis nagrinėja, kaip socialiniai ir kultūriniai veiksniai veikia elgesį ir mąstymą. Socialiniai-kultūriniai psichologai domisi, kaip elgesys ir mąstymas priklauso nuo situacijų bei kultūrų. Kuo mes, Afrikis, Azios.
- Klinikinė psichologija: Ši kryptis orientuota į psichikos sutrikimų tyrimą, diagnozavimą ir gydymą. Klinikiniai psichologai testuoja taiko psichoterapiją, vadovauja psichikos sveikatos programoms bei atlieka tyrimus.
Visos šios kryptys neprieštarauja viena kitai, bet papildo viena kitą. Pvz. Žiūrint į gamtą ir mūsų vietą joje - gamtos mokslai tiria gamtos sudedamąsiass dalis - atomus, energijos rūšis, ląsteles - ieškodami dėsnių, pagrįstų objektyviu stebėjimu; humanitariniai mokslai kelia gyvenimo prasmės bei vertės klausimus ir naudoja subjektyvius metodus; psichologija mokslinius metodus naudoja mintims ir veiksmams tirti.
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
Psichologijos Sritys
Psichologija apima daugybę specializuotų sričių, kurių kiekviena orientuota į tam tikrą elgesio ar psichikos proceso aspektą. Štai keletas pavyzdžių:
- Klinikinė psichologija: Tiria, diagnozuoja ir gydo psichikos sutrikimus.
- Organizacinė psichologija: Taiko psichologijos principus darbo vietoje, siekiant pagerinti darbuotojų našumą ir gerovę.
- Švietimo psichologija: Nagrinėja mokymosi procesus ir ieško būdų, kaip pagerinti mokymą.
- Teismo psichologija: Taiko psichologijos principus teisinėje sistemoje.
- Sporto psichologija: Padeda sportininkams pasiekti geriausių rezultatų, valdant stresą ir gerinant motyvaciją.
Psichologijos Metodai
Psichologai naudoja įvairius metodus, kad rinktų duomenis ir tikrintų hipotezes. Štai keletas pagrindinių psichologijos metodų:
- Stebėjimas: Elgesio stebėjimas natūralioje aplinkoje arba laboratorijoje.
- Apklausa: Duomenų rinkimas iš didelės žmonių grupės, naudojant klausimynus arba interviu.
- Atvejo analizė: Išsamus vieno asmens ar grupės tyrimas.
- Koreliacija: Ryšio tarp dviejų ar daugiau kintamųjų nustatymas. Koreliacija - yra statiustinis ryšio matas: ji parodo, kaip glaudžiai tarpusavyje siejasi du reiškiniai ir kaip, tuomet, iš vieno galime numatyti kitą. Teigiama koreliacija rodo tiesioginį ryšį, t.y. abu reiškiniai ir didėja, ir mažėja kartu. Neigiama koreliacija rodo atvirkščią ryšį: kai vienas reiškinys didėja, kitas mažėja. Remiantis koreliacija galima numatyti, bet negalima paaiškinti. Jeigu 2 įvykiai ir susiję, tai dar negalima teigti, kadjuos sieja priežastingumo ryšys.
- Eksperimentas: Tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti priežasties ir pasekmės ryšį tarp dviejų ar daugiau kintamųjų. Norėdami skirti priežastį ir padarinį psichologai eksperimentuoja. Atlikdamas eksperimentą, tyrinėtojas gali sutelkti dėmesį į tikėtiną vieno ar dviejų veiksnių įtaką. Keisdamas tik šiuos veiksnius, kai kitos aplinkybės nesikeičia, jis tikrina šių veiksnių įtaką. Jeigu, keičiant eksperimento veiksnį, elgesys kinta taip, kaip buvo galima numatyti, toks veiksnys turi įtakos elgesiui. Nepriklausomas kintamasis - eksperimnto veiksnys, kuris tikslingai keičiamas; pats poveikis. Priklausomas kintamasis - stebimas elgesys; veiksnys, kuris gali būti veikiamas kintančio nepriklausomojo kintamojo. Eksperimentinės sąlygos - sąlygos, kai tiriameji yra veikiami nepriklausomojo kintamojo. Kontrolinės sąlygos - sąlygos, tpačios eksperimentinėms, tik tiriamieji neveikiami nepriklausomojo kintamojo.
Mokslinis Metodas
Mokslinis metodas yra pagrindinis įrankis, kurį psichologai naudoja žinioms apie elgesį ir psichikos procesus kurti. Mokslinis metodas apima šiuos žingsnius:
- Stebėjimas: Stebėjimai skatina kurti teorijas, kurios juos sistemina ir leidžia numatyti hipotezes.
- Hipotezės formulavimas: Remiantis stebėjimais, suformuluojama hipotezė - teiginys, kurį galima patikrinti.
- Duomenų rinkimas: Hipotezės vėliau yra tikrinamos, nes norima patvirtinti ir tobulinti teoriją bei pasiūlyti, kaip ją pritaikyti praktikoje.
- Išvadų darymas: Remiantis duomenimis, daromos išvados apie hipotezės teisingumą.
Psichologija ir Kiti Mokslai
Psichologija yra tarpdisciplininis mokslas, kuris siejasi su įvairiais kitais mokslais, tokiais kaip:
- Biologija: Psichobiologija tiria biologinius elgesio pagrindus, įskaitant smegenų struktūrą ir funkciją, genetiką ir hormonus.
- Sociologija: Socialinė psichologija tiria, kaip socialiniai veiksniai veikia elgesį ir mąstymą.
- Filosofija: Psichologija ir filosofija turi bendrą istoriją ir nagrinėja panašius klausimus apie žmogaus prigimtį, sąmonę ir moralę.
- Matematika: Statistika naudojama duomenims analizuoti ir išvadoms daryti.
Vis labiau psichologai siejasi su įvairiais mokslais - matematika ir biologija, sociologija ir filosofija. Vis dažniau psichologijos laimėjimus ir metodus pasitelkia kiti mokslai. Įvairias psichologijos kryptis ir sritis vienija požiūriai ir metodai, kuriais vadovaudamiesi psichologai imasi nežinomų klausimų.
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
Sąmonė ir Jos Būsenos
Psichologijos mokslas prasidėjo nuo sąmonės tyrinėjimo, o vėliau ėmė tirti elgesį, kurį galima stebėti. Sąmonė yra mūsų suvokimas apie save ir aplinką. Ji gali reikštis įvairiomis būsenomis, tokiomis kaip budrumas, miegas ir transas.
Atrankinis Dėmesys
Vienu metu įsisąmoniname ti labai ribotą dalį to, ką gebėtume patirti. Pvz.
Miego Ritmas
Mūsų kasdieninį būdravimo ir miego režimą nustato mūsų kūno laikrodis, kitaip dar vadinamas cirkadiniu ritmu. Kiekvienos nakties miegas taip pat turi savo ritmą, kuris prasideda pereinamąja pirmąja miego faze, tęsiasi iki ketvirtosios, gilaus miego, fazės bei sugrįžta prie aktyvesnės greitų akių judesių (REM) fazės.
Kodėl Miegame?
Tyrimai, kuriais žmonėms neleidžiama miegoti, nepaaiškino, kodėl žmogui fiziologiškai reikia miegoti. Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad miegant išsiskiria hipofizėje gaminamas augimo hormonas, ir miegas padeda atsigauti pavargusiems audiniams.
Miego Sutrikimai
Miego sutrikimai yra nemiga (pasikartojantis būdravimas), narkolepsija (nekontroliuojamai užmiegama REM miegu) ir miego apnėja (sustojantis kvėpavimas miegant).
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
Sapnai
Nors sąmoningų gali kilti bet kurioje miego fazėje, bet REM miego metu pažadinti žmonės pateikia nuspėjamus, “įsapną panašius” pasakojimus; pabudę kitos miego fazės metu, jie tik kartais pasako apie šmėstelėjusį vaizdą. Dažniausiai mes sapnuojame eilinius įvykius; mūsų sapnai paprastai siejasi su kasdieninio gyvenimo patyrimu ir dažniau yra kupini nerimo ar nesėkmių negu pergalingų laimėjimų. Froidas manė, kad sapnų akivaizdusis turinys yra cenzūruota jų slaptojo turinio, kuris patenkina mūsų nesąmoningus troškimus, atmaina.
Fantazijos
Iš esmės kiekvienas žmogus fantazuoja, tačiau ypač linkę fantazuoti žmonės iir ypač tuomet, kai dėmesys gali būti atpalaiduotas nuo neatidėliotinų užduočių. Svajojimas gali padėti prisitaikyti, pasirengti ateities įvykiams ir pavaduoti impulsyvų elgesį.
Hipnozė
Anksčiau hupnozė buvo siejama su šarlatanizmu, o dabar ji tapo rimtų tyrinėjimų objektas. Dabar psichologai sutaria, kad hipnozė yra padidinto įtaigumo būsena, kuria žmonės skiriasi vieni nuo kitų; kad nors hipnozė ir gali padėti kamnors kažką prisiminti, tačiau dažnai į hipnotizuojamojo prisiminimus įsiterpia pačių hipnotizuotojų įsitikinimai; kad užhipnotizuotų žmonių negalima priversti elgtis prieš savo valią labiau negu neužhipnotizuotų; kad hipnozė gali turėti laikiną gydomąjį poveikį; kad lengvai užhipnotizuojami žmonės gali džiaugtis ryškiai sumažėjusius skausmu. Ar hipnozė yra ypatinga sąmonės būsena?
Narkotikai ir Sąmonė
Psichoaktyviosios medžiagos, tarp jų raminamieji ir migdomieji, stimuliatoriai ir haliucinogenai taip pat pakeičia sąmonę. Raminamieji ir migdomieji. Alkoholis, barbitūratai bei opioidai slopina nervų sistemos funkcijas. Stimuliatoriai. amfitaminas ir kokainas skatina nervų sistemos veiklą. Haliucinogenai.
Narkomanijos Profilaktika
Devintajame dešimtmetyje, pasikeitus nuostatoms narkotikų atžvilgiu, paauglai ir jaunuoliai pradėjo vartoti mažiau narkotikų. Nepaisant to, psichologiniai (pvz. stresas, depresija, beviltiškumas) ir socialiniai (pvz. bendraamžių poveikis) veiksniai veikia kartu ir skatina žmones eksperimentuoti ssu narkotikais bei tapti nuo jų priklausomais. Kai kurie žmonės gali turėti didesnį biologinį polinkį į priklausomybę nuo narkotikų, pvz.
Priešmirtiniai Išgyvenimai
Maždaug trečdalis žmonių, susidūrusių su mirtimi, pvz. ištikti širdies infarkto, vėliau prisimena priešmirtinius regėjimus.
Paauglių Aš Vaizdas ir Mokymosi Sėkmė
Šiuolaikinėje mokykloje vienas iš reformuojamo ugdymo prioritetų yra savarankiška ir kūrybinga asmenybė, maksimaliai atskleidžianti savo gebėjimus. Tačiau mokyklos praktikoje egzistuoja daug paauglio, kaip savarankiškos ir kūrybingos asmenybės ugdymo problemų. Kodėl? Paauglystė yra sudėtingas žmogaus raidos etapas. Tai perėjimo iš vaikystės į jaunystę laikotarpis. Šiuo laikotarpiu paauglys patiria daug fizinių, psichologinių ir socialinių pokyčių, išgyvenimus. Paauglys save laiko suaugusiu ir siekia tai įtvirtinti.
Ugdymo psichologijoje itin svarbi yra amžiaus tarpsnio krizė, kurią sukelia paauglio noras savarankiškai nepriklausomai veikti, susikurti naujus emocinius ryšius, santykius, rasti savo vietą visuomenėje. Iš čia kyla daugelis paauglio konfliktų su suaugusiais. Tai yra ir su tėvais, ir su mokytojais. Todėl mokytojams mokyti paauglius, o ir patiems paaugliams mokytis yra tikrai sudėtinga. Todėl manoma, kad jaunesniojo ir vyresniojo amžiaus paauglio aš-vaizdas ir mokymosi sėkmė gali būti tarpusavyje susiję dariniai.
Kūrybingumo Svarba Paauglių Ugdyme
Pasaulio mokslininkai analizavo kūrybiškumo įvairius aspektus. Kūrybingumo mokykliniame amžiuje atskleidimo problema yra aktuali ugdymo psichologijos procese. Kūrybingumo ypatybės pasauliniame ugdymo psichologijos kontekste susilaukia didelio susidomėjimo.
Sveikatos Suvokimas ir Mokymosi Sėkmė
Nauja ir perspektyvi ugdymo psichologijos sritis - mokymosi sėkmės paauglystėje problemų tyrimai. Lietuvos ugdymo psichologijos moksle kiek pasigendama detalesnių ilgalaikių paauglų mokymosi sėkmės aspektų bei sąsajų su kūrybiniu mąstymu, sveikatos suvokimu ir savęs vertinimo tyrimų.
Pagrindinės Sąvokos
- Aš vaizdas: Paauglio savęs suvokimas, kuris identifikuojamas per savęs vertinimą, kūrybinį mąstymą ir sveikatos suvokimą.
- Kūrybiškumas: Sugebėjimas kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai, nestereotipiškai, greitai orientuotis probleminėje situacijoje, lengvai rasti netipiškus sprendimus.
- Kūrybinis mąstymas: Laisvas, lankstus, nešabloniškas mąstymas, atmetantis tai, kas akivaizdu ir įprasta, ir sutelkiantis dėmesį į keletą galimų problemos sprendimų, o ne į vieną prieinamiausią.
- Pažangumas: Mokymosi kokybės charakteristika, gaunama lyginant faktinius mokymosi rezultatus su mokymo programos reikalavimais.
- Sveikata: Asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė.
#
tags: #psichologijos #stebejimai #studentams