Įvadas
Delinkvencinis elgesys - tai paauglių elgesys, kuris neatitinka visuotinai priimtų socialinių normų ir taisyklių. Tai gali apimti alkoholio, narkotikų vartojimą, rūkymą, mokyklos nelankymą ir kitus panašius veiksmus. Šiame straipsnyje nagrinėsime delinkvencinio elgesio priežastis, jo prognozavimo galimybes ir prevencijos būdus, remiantis naujausiais tyrimais ir mokslininkų įžvalgomis.
Delinkvencinio Elgesio Priežastys
Paauglystėje prasidėjęs delinkvencinis elgesys nebūtinai praeina savaime. Suaugus jis gali virsti žalingomis priklausomybėmis, psichikos sveikatos, finansinėmis problemomis ar net kriminaliniu elgesiu. Dr. Virginija Klimukienė teigia, kad Lietuvos paaugliai savo polinkiu į rizikingą ir nusikalstamą elgesį panašūs į kitų šalių bendraamžius, tačiau Lietuva atsilieka šio elgesio prognozavimo srityje.
Amerikiečių mokslininkė Terrie Moffitt išskiria du hipotetinius prototipus, aiškinančius, kodėl paaugliai linkę nusikalsti:
- Viso gyvenimo nusikaltėliai: Šiems asmenims delinkvencinis elgesys prasideda vaikystėje. Tokį elgesį lemia neuropsichologiniai veiksniai, tokie kaip sunkus charakteris, hiperaktyvumas ir kognityviniai ypatumai. Šių veiksnių sąveika su aplinkos veiksniais (netinkamu auklėjimu ir pan.) sutrikdo vaiko socializaciją. Ši grupė sudaro tik nedidelę dalį linkusių nusikalsti asmenų.
- Paauglystės laikotarpio nusikaltėliai: Šie asmenys linkę nusikalsti lytinės brandos metu. Tokie nusikaltimai dažnai atspindi siekį maištauti, bandymą atsiskirti nuo tėvų ar bendraamžių įtaką. Paaugliai, kurie turėjo sveiką raidą, pasiekę psichologinę ir socialinę brandą nesunkiai grįžta prie konvencinio gyvenimo stiliaus.
Situacinio Veiksmo Teorija ir Lyčių Aspektas
Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkės, pasitelkdamos Tarptautinio jaunimo delinkvencinio elgesio, nuostatų ir viktimizacijos tyrimo (ISRD-3) duomenis, tyrė situacinio veiksmo teorijos prielaidas lyties aspektu. Tyrimo metu buvo siekiama patikrinti, ar šios teorijos prielaidos pasitvirtina aiškinant nepilnamečių delinkvencinį elgesį Lietuvoje ir ar jos gali vienodai paaiškinti tiek vaikinų, tiek merginų delinkvencinį elgesį.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad ne visos situacinio veiksmo teorijos prielaidos buvo patvirtintos, o merginų ir vaikinų delinkvencinį elgesį prognozuoja kiek skirtingi veiksniai.
Taip pat skaitykite: Lietuvos jaunimo nusikalstamumas
Pagrindiniai Tyrimo Rezultatai
- Bendravimas su delinkventiniais draugais ir moralės normų veiksniai: Šie veiksniai gana vienodai pasireiškia ir merginų, ir vaikinų atveju.
- Savikontrolės veiksnys: Vaikinų atveju šis veiksnys turi statistiškai reikšmingą poveikį, o ryšiai su tėvais ir tėvų priežiūra neturi.
- Ryšiai su tėvais ir tėvų priežiūra: Merginų atveju šie veiksniai yra svarbesni nei savikontrolės veiksnys.
- Nepasitvirtinę ryšiai: „Neprižiūrima veikla su bendraamžiais“ ir „ryšiai su mokykla“ - šių veiksnių atžvilgiu mokslininkės nemato jokio statistiškai reikšmingo ryšio.
Remiantis ISRD-3 tyrimo duomenimis, kuriame dalyvavo 2824 moksleiviai iš penkių Lietuvos miestų (Vilniaus, Šiaulių, Kretingos, Plungės ir Telšių), nustatyta, kad du elementai - ryšiai su taisykles laužančiais bendraamžiais ir moralė - atitinka Situacinio veiksmo teoriją ir gali paaiškinti tiek berniukų, tiek mergaičių delinkventinį elgesį. Savikontrolė yra svarbesnė prognozuojant berniukų delinkventinį elgesį, o ryšiai su tėvais ir tėvų priežiūra yra svarbūs mergaičių delinkvencijos rodikliai. Neprižiūrima veikla su bendraamžiais ir ryšys su mokykla negalėjo būti susiję su abiejų lyčių delinkventiniu elgesiu.
Šeimos ir Mokyklos Reikšmė
Tyrimai rodo, kad paauglių santykis su tėvais ir tėvų teikiama emocinė parama yra labai svarbi. Paaugliai, turintys geresnius santykius su tėvais, efektyviau įsitraukia į resocializacijos procesą. Todėl šeimos narių įtraukimas į paauglio elgesio problemų sprendimą yra labai svarbus.
Mokykla taip pat atlieka svarbų vaidmenį paauglio gyvenime. Svarbu akcentuoti ne tik akademinius vaiko pasiekimus, bet ir jo įsitraukimą į mokyklos gyvenimą. Jei paauglys mokykloje jausis gerai, jis ir toliau ją lankys. Tačiau jei mokykloje jis bus nuolat kritikuojamas ar nuvertinamas, jis vengs mokyklos ir praleidinės pamokas.
Lyčių Skirtumai Delinkvenciniame Elgesyje
Nuteistų paauglių statistika atskleidžia, kad devyniolikai nuteistų vaikinų tenka tik viena nuteista mergina. Teisėsaugos atstovai į merginų nusikaltimus labiau linkę žiūrėti pro pirštus - kaip į netikėtą, nesėkmingai susiklosčiusią aplinkybę. Merginos dažniau tampa nusikaltimų aukomis, jų daromi nusikaltimai lengvesni, o smurtinių nusikaltimų jos padaro daug mažiau nei vaikinai. Merginos nusikaltimus dažniausiai linkusios atlikti vienos, o vaikinai dažniau įsivelia į nusikalstamų grupuočių veiklą.
Rizikos ir Apsaugos Veiksniai
Svarbu nustatyti rizikos ir apsaugos veiksnius, kurie gali padėti prognozuoti ir užkirsti kelią delinkvenciniam elgesiui. Rizikos veiksniai gali būti susiję su individualiomis savybėmis, šeimos aplinka, bendraamžių įtaka ir mokyklos aplinka. Apsaugos veiksniai, tokie kaip stiprūs ryšiai su tėvais, teigiama mokyklos aplinka ir įsitraukimas į prasmingą veiklą, gali padėti sumažinti delinkvencinio elgesio riziką.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Paauglių Resocializacija ir Pagalba
Tyrimų duomenys rodo, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys paaugliai yra labiau pažeidžiama paauglių grupė. Todėl pagalba laisvės atėmimo bausme nuteistiems paaugliams turėtų būti intensyvesnė nei ta, kuri yra teikiama jiems šiuo metu, ir ta, kuri teikiama probacijoje esantiems paaugliams.
Lietuva nėra aprobavusi nuteistų paauglių delinkvencinio elgesio rizikos vertinimui skirtos metodikos, kuria savo darbe galėtų vadovautis dirbantieji su nusikaltimus padariusiais paaugliais. Pasak dr. V. Klimukienės, neturint tinkamų instrumentų, tolimesnis nusikaltusiojo paauglio elgesio prognozavimas yra ganėtinai atsitiktinio pobūdžio. Kitose šalyse resocializacijos procesas prasideda nuo vertinimo, skirto būtent paaugliams, o ne suaugusiesiems, kaip nutinka Lietuvoje.
Specialistų Kvalifikacijos Tobulinimas
Lietuvoje mažai dėmesio skiriama nuosekliam ir individualiam specialistų kvalifikacijos tobulinimui. Nėra nuolatinės pagalbos ir nuosekliai vykdomų mokslinių tyrimų, kurie dažnai mūsų teisėsaugos institucijų traktuojami kaip kritika ir kontrolė. Svarbu, kad teisėsaugos institucijos labiau įsileistų mokslinius tyrimus ir atsižvelgtų į rekomendacijas.
Užsienio Šalių Patirtis
Kanada ir Naujoji Zelandija gali būti pavyzdžiu Lietuvai, kaip organizuoti pataisos tarnybą ir kurti korekcines programas. Šiose šalyse mokslininkų ir praktikų bendradarbiavimas yra itin tamprus.
Taip pat skaitykite: Kaip elgiasi kiti
tags: #delinkvencinis #elgesys #savoka