Laimė - tai jausmas, kurio siekiama per amžių amžius. Tai teigiama emocija ar ištisas teigiamų emocijų spektras, jausmas, žmogaus būsena, kuri pasireiškia įvairiais jausmais: dvasine pusiausvyra, pasitenkinimu, ramybe, džiugesiu, dideliu džiaugsmu. Tai visiškai subjektyvus jausmas, kylantis tenkinant dvasinius, pažinimo, bendravimo, estetinius ir fiziologinius poreikius. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip psichologijos studijos padeda suprasti laimės fenomeną, kokie veiksniai lemia lietuvių laimės jausmą ir kokias praktines įžvalgas galime pritaikyti kasdieniame gyvenime.
Laimės samprata filosofijoje ir moksle
Laimės suvokimas skirtingais istorijos laikotarpiais buvo įvairus. Aristotelis laimės sąvoką apibrėžė kaip kiekvienos veiklos tikslą, o ne asmens būseną. Jis buvo svarbiausias eudemonizmo, teigiančio, jog gyvenimo tikslas yra asmeninis laimės siekimas, atstovas. Stoikai teigė, jog laimė pasiekiama tik tuomet, kai nebijoma mirties, skausmo ir kai neabejojama, jog laimė yra pasiekiama. Šviečiamajame krikščionybės amžiuje laimės suvokimas jau pradėtas sieti su proto emancipacija. Naujųjų laikų filosofas I. Kantas sakė, jog reikia tapti vertam laimės, o ne siekti būti laimingam.
Laimę tyrinėjo ne tik filosofai, bet ir mokslininkai. Jie nustatė, kad laimė priklauso nuo 50% genetikos, 10% aplinkybių ir 40% nežinomų faktorių kombinacijos ir veiksmų, kuriuos individai sąmoningai daro norėdami tapti laimingesniais. Kokie tai veiksmai, priklauso nuo paties žmogaus.
Lietuvių laimės jausmas: tyrimų įžvalgos
Žmogaus studijų centras kartu su partneriais kasmet nuo 2008 metų atlieka psichologinio klimato ir žmonių jausenos tyrimus. Naujausi tyrimo rezultatai atskleidė lietuvių emocinės būsenos pagerėjimą lyginant su ankstesniais metais. Gana ženkliai padidėjo pasididžiavimas buvimu Lietuvos piliečiu. Taip pat sumažėjo visuomenės susvetimėjimo jausmas.
Tačiau, kaip parodė šis tyrimas, lietuvių laimės jausmas yra padidėjęs lyginant su anktesniais metais. 2017 metų pabaigoje save laimingais laikė 69 proc. apklaustųjų - tai yra 5 proc. daugiau lyginant su 2016 metais. Analizuojant tyrimo rezultatus pastebimos nevienareikšmiškos individo laimės jausmo ir šalies ekonominės padėties sąsajos. Taip pat tyrimas atskleidžia, kad visgi lietuviai yra linkę skeptiškai vertinti šalies ekonominę ir politinę padėtį. Tik 9 proc. tiriamųjų atsakė, jog ekonominė situacija Lietuvoje pasikeitė į gerąją pusę. Tokią situaciją Žmogaus studijų centro prezidentas dr. Gintaras Chomentauskas vadina juodų akinių reiškiniu.
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
Svarbu paminėti, kad „Žmogaus studijų centro“ kasmet atliekami Lietuvos psichologinio klimato ir žmonių jausenos tyrimai rodo, kad žmonių pasitenkinimas gyvenimu šalyje ar noras emigruoti susijęs ne su gaunamomis pajamomis, kaip dažniausiai teigiama. Nauja duomenų analizė atskleidžia, kad pinigai nėra tas veiksnys, kuris padidina žmonių pasitenkinimą gyvenimu.
Praktiniai patarimai, kaip tapti laimingesniems
Psichologijos studijos ir atlikti tyrimai leidžia mums suprasti, kas iš tikrųjų daro mus laimingus. Štai keletas praktinių patarimų, kurie gali padėti jums pasiekti didesnę laimę:
- Fizinė veikla. Pratimai yra veiksmingas būdas kovoti su depresija. Mankšta veikia smegenis, išskiria baltymus ir endorfinus, kurie daro mus laimingesnius. Net 7 minutės mankštos gali turėti teigiamą poveikį.
- Miego svarba. Miegas padeda mums atsigauti, susikaupti ir būti produktyvesniems. Jis taip pat turi įtakos laimei. Teigiamus arba neutralius prisiminimus apdoroja hipokampas (smegenų dalis, atsakinga už informacijos apdorojimą miego metu).
- Laikas su artimaisiais. Vienas iš labiausiai paplitusių mirštančių žmonių apgailestavimų yra tai, kad jie praleido per mažai laiko su šeima. Laikas su draugais ir šeima yra labai vertingas mūsų laimės jausmui.
- Buvimas gamtoje. Buvimas lauke daro žmones laimingesnius. Net trumpas pasivaikščiojimas parke gali pagerinti jūsų nuotaiką.
- Pagalba kitiems. Kad jaustumėtės laimingi, privalu padėti kitiems. Kai išleidžiame pinigus kitiems, esame laimingesni nei išleisdami juos sau.
- Šypsena. Viena šypsena gali padėti mums jaustis geriau. Šypsena gerina mūsų budrumą ir pažinimo gebėjimus, gerovės jausmą, dėmesio lankstumą ir gebėjimą mąstyti visapusiškai.
- Meditacija. Meditacija gali pagerinti koncentraciją ir nuraminti protą. Meditacija tiesiogine prasme išvalo protą ir nuramina.
- Atostogų planavimas. Pasirodo, ne tik atostogos, bet ir pats atostogų planavimas gali mus rimtai nudžiuginti.
Taupymas ir laimė: paradoksas ar realybė?
Taupymas daugeliui žmonių asocijuojasi su ko nors atsisakymu šiandien, tam, kad rytoj turėtumėte daugiau. Tačiau psichoterapeutas Dainius Jakučionis teigia, kad taupymas yra naudingas ir malonus tik tada, jei sąmoningai žinome, kodėl tą darome.
Nežinant, dėl ko taupoma, labai sunku išlaikyti motyvaciją, ypač ilgalaikėje perspektyvoje, kadangi taupymas - tai vartojimo atsisakymas dabar tam, kad ateityje būtų galima sau leisti ką nors reikšmingesnio. Todėl specialistai atkreipia dėmesį, kad taupymo tikslą, ateityje trokštamą įsigyti dalyką, reikia neišvengiamai sukonkretinti.
Taigi, nors taupyti ir nėra lengva, tačiau būtina žinoti, kad taupymas gali padaryti jus laimingesniais. Taupymas leidžia retkarčiais pasilepinti, geriau pasiruošti nenumatytiems finansiniams atvejams, galų gale - prisideda prie žemės išsaugojimo ateities kartoms.
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
Psichologijos studijos ir laimės paieškos: MRU studentės patirtis
Mykolo Romerio universiteto (MRU) studentė Karina Makovska, pasirinkusi psichologijos studijas, teigia, kad labiausiai norėtų padėti kitiems, nes pati labai domisi įvairiomis žmonių elgesio teorijomis bei jų prigimtimi, todėl norėjo pagilinti žinias labiausiai dominančioje srityje.
„Man be galo patinka psichologijos studijos MRU. Negalvojau, kad taip patiks studijuoti, - plačiai šypsojosi pasakodama Karina. - Daug gilinuosi savarankiškai, nes pasirinkau tokią studijų kryptį, kuri atitinka mano lūkesčius. Niekada negalvojau, kad universitete mokytis man gali sektis geriau nei mokykloje, nors ir joje mano rezultatai buvo išties geri.“
Anot Karinos, „mokytis nėra labai sunku, jeigu viską atlieki sistemingai ir laiku. Praeitis išmokė nedaryti visko per paskutinę naktį. Kai tai supratau, mokytis tapo žymiai lengviau.“
Būsimiems absolventams, besirenkantiems studijas, Karina pataria nepulti iš karto studijuoti, nežinant, kas tikrai patinka. Apgalvotas sprendimas gali sutaupyti ne tik „nervų“, laiko, bet ir pinigų.
Emocinis klimatas ir psichologinė gerovė
Žmogaus studijų centras taip pat atkreipia dėmesį į emocinio klimato svarbą. Emocinis klimatas - tai bendras emocinis fonas, vyraujantis grupėje ar visuomenėje. Teigiamas emocinis klimatas skatina gerovę, kūrybiškumą ir produktyvumą, o neigiamas - stresą, konfliktus ir nepasitenkinimą.
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
Svarbu rūpintis savo emocine būsena ir stengtis kurti teigiamą emocinį klimatą aplink save. Tai galima pasiekti per sąmoningą bendravimą, empatiją ir gebėjimą spręsti konfliktus konstruktyviai.
tags: #psichologijos #studijos #apie #laime