Įvadas
Baimė ir nesaugumas yra fundamentalios žmogaus patirties dalys, kurios gali reikšmingai paveikti asmenybės formavimąsi ir elgesį. Šiame straipsnyje nagrinėsime dviejų žymių psichologų, Karen Horney ir Gordono W. Allport, teorijas, kaip jie aiškina baimės ir nesaugumo vaidmenį asmenybės vystymesi. Sieksime palyginti jų požiūrius, išryškindami pagrindinius skirtumus ir panašumus, kad geriau suprastume šių jausmų įtaką žmogaus psichikai.
K. Horney ir Sociokultūrinė Psichoanalizė
Karen Horney, sociokultūrinės psichoanalizės atstovė, akcentavo socialinės aplinkos, ypač tarpasmeninių santykių, svarbą asmenybės formavimuisi. Horney teigė, kad neurozės šaknys slypi unikaliuose tarpasmeninių santykių sutrikimuose, o konfliktas tarp pykčio ir nerimo yra neurozės pagrindas. Pasak Horney, kiekvienos kultūros gyvenimo sąlygos sukelia tam tikras baimes, kurios veikia individo mąstymą ir elgesį. Individas gali daugiau ar mažiau pasiduoti šioms baimėms, tačiau niekas negali jų išvengti.
Sociokultūrinės Aplinkos Įtaka
K. Horney pabrėžė, kad asmenybės vystymuisi didelę įtaką daro sociokultūrinė aplinka, o veiksnys, lemiantis vystymąsi, yra socialiniai santykiai tarp vaiko ir tėvų. Jeigu šeimoje vaikas jaučia pavydą broliui, seseriai ar vienam iš tėvų, tai šie jausmai turės įtakos tolesniam jo gyvenimui. Pavydas - tai žmogiškos reakcijos, bet jas dirbtinai skatina atmosfera, kurioje vaikas auga. Tokia situacija atsiranda šeimoje, kai tėvai būna nusivylę savo gyvenimu.
Neurotinės Asmenybės Samprata
K. Horney labiau kreipia dėmesį į neurotinę asmenybę, o neurozę aiškina kaip unikalių tarpasmeninių santykių sutrikimą. Neurozės pagrindą, pasak Horney, sudaro konfliktas tarp pykčio ir nerimo. Nerimas yra slopinamas, jei asmeninis slopinimas sutampa su kultūros įtvirtintomis slopinimo formomis ar egzistuojančiomis ideologijomis, gali būti neįmanoma suvokti šį vyksmą. Taigi žmogaus elgesį determinuoja pasąmonė.
Baimės ir Nerimo Determinuojantis Veiksnys
Kitas svarbus žmogaus mąstymą ir elgesį determinuojantis veiksnys yra individo pasąmonė, t.y. į pasąmonę išstumtas priešiškumas, sukeliantis kaltės jausmą ir pasireiškiantis nerimu. Nerimas gali tapti lemtingu mūsų gyvenimo veiksniu. Pavyzdžiui, vienas labai drovėjęsis prisiartinti prie moterų pacientas nė neįtarė, kad jo elgesyje pasireiškia slopinimas, nes savo elgesį jis suvokė pripažintos idėjos apie moters šventumą kontekste. Taigi žmogaus elgesį determinuoja pasąmonė.
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
Bazinis Nerimas
Bazinis nerimas - tai esminė Horney teorijos sąvoka. Jis apibrėžiamas kaip viską apimantis, visur prasiskverbiantis ir stiprėjantis vienišumo ir bejėgiškumo priešiškame pasaulyje jausmas. Žmogus nejaučia savo priešiškumo, kuris yra giliai išstumtas, tačiau jis gali pasireikšti nepaisydamas jo valios - įvairiais neurotiniais simptomais. Pasireiškimai gali būti įvairūs, tačiau ši jausminė būsena yra ta pati kiekvienam žmogui - jis jaučiasi mažas, nereikšmingas, bejėgis, apleistas ir paliktas valiai pavojingo pasaulio, kuris yra pasiruošęs jį apgauti, įžeisti, užpulti, pažeminti, išduoti.
Gynimosi nuo Nerimo Būdai
K. Horney išskyrė keturis gynimosi nuo nerimo būdus:
- Nerimo racionalizavimas - tai atsakomybės vengimas, nerimas paverčiamas racionalia baime.
- Nerimo egzistavimo neigimas - nerimas yra vien tik neigiamas t.y. pašalinamas iš sąmonės. Tada pasireiškia fiziniai nerimo ar baimės palydovai - drebulys, prakaitas ir kt.
- Nerimo slopinimas kvaišalais - yra du būdai - tiesioginis t.y. alkoholio, narkotikų varto…
- Meilės gavimas. Bandydamas išsaugoti kitų žmonių meilę ir šilumą, žmogus iš tikrųjų tikisi, kad jei kiti žmonės mylės jį, jie jo neįskaudins.
Neurotiniai Poreikiai
Horney manė, kad bet kuris iš šių gynybos mechanizmų gali tapti pastovia asmenybės dalimi. Tokiu atveju jis įgyja motyvo ar poreikio savybes, kurios įtakoja žmogaus elgesį. Kiekvienas mūsų kartais įsisąmonina, kad mes norime išnaudoti kitą ar būti nepriklausomi nuo kitų žmonių, mums reikia meilės ir pritarimo ir t.t. Tačiau šie poreikiai patys savaime nėra neurotiški. Tokiais jie tampa tada, kai jie yra itin intensyvūs ir priverčia žmogų siekti jų patenkinimo, kaip vienintelės priemonės nuo bazinio nerimo. Vėlesnėje savo teorijoje Horney sugrupavo šiuos poreikius į tris grupes pagal tai, kiek jie parodo žmogaus nuostatą į save ir į kitus žmones. Ji mano, kad kiekvienas šių poreikių būtinai turi vieną šių elementų: judėjimą link žmonių, judėjimą prieš žmones ir judėjimą nuo žmonių.
G. W. Allport ir Dispozinė Teorija
G. W. Allport, dispozinės teorijos kūrėjas, teigė, kad asmenybė - tai vidinė, dinaminė individo psichofizinių sistemų organizacija, lemianti jo unikalų prisitaikymą prie aplinkos, elgesį ir mąstymą. Allport akcentavo asmenybės unikalumą ir teigė, kad dviejų vienodų asmenybių negali būti. Jis manė, kad apie žmogų galima daugiau sužinoti tyrinėjant jo sąmoningus planus, nei išstumtus į pasąmonę vaikystės prisiminimus.
Laisvė ir Determinizmas
Pasak G.W.Allport, žmogus turi mažai laisvės pasirinkti, bet jis vis dėlto gali rinktis. Laisvė priklauso nuo to, ar individas turi daug elgesio pasirinkimo galimybių. Taigi tik vieną sugebėjimą turinčiam, tik vieną sprendimą žinančiam asmeniui prieinama tik vienas laisvės laipsnis. Labai patyrusiam asmeniui, žinančiam daug elgesio krypčių, pasiekiami ir aukštesni laisvės laipsniai, t.y. plačiai išsilavinęs žmogus laisvesnis už siaurai išsilavinusį. Žmogus gali valdyti savo emocijas, nes jis yra laisvas.
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
Racionalumas ir Iracionalumas
G.W.Allport mano, kad žmogus yra visiškai racionali būtybė, kuri remiasi savo logiškais samprotavimais, priimdama sprendimus, apmąstydama įvykius. Žmogus gali save racionaliai valdyti, tai yra - rasti protingą problemų sprendimą, planuoti tikslus, tinkamai prisitaikyti prie aplinkos. Žmogaus elgesį palaiko mąstymo procesai - planavimas ir ketinimai. Taigi dauguma žmonių yra užsiėmę savo gyvenimo ateitimi, žmogaus tikslai, planai, ketinimai ir pasirinkimai yra nukreipti į ateitį.
Holizmas
G.W.Allport laikosi nuosaikesnio holizmo požiūrio. Jis teigia, kad individualios dispozicijos - tai individualūs asmenybės bruožai, tai yra tokios individo savybės, kurių negalima palyginti su kitais žmonėmis, tai unikalūs kiekvieno žmogaus bruožai. Dispozicijos asmenybėje yra susijusios ir sudaro visumą, suteikiančią asmenybei unikalumą. Į visumą organizuojanti jėga yra propriumas. Tai pozityvi, kūrybinga, besivystanti žmogaus prigimties savybė, tai reikšmingiausios ir centrinės asmenybės charakteristikos ir elgesio savybės. Trumpiau tariant tai - savastis. Taigi norint suprasti asmenybės elgesį reikia tyrinėti jį kaip visumą, nes visos jo savybės yra susietos.
Konstitucionalizmas ir Invaironmentalizmas
G.W.Allport laikosi nuosaiklaus požiūrio ir mano, kad žmogus yra ir genetinių faktorių ir auklėjimo rezultatas. Kartais aplinkos sąlygos labiau veikia elgesį nei asmenybės bruožai. Kita vertus G.W.Allport sutinka, kad asmenybę ir jos vystymąsi veikia ir genetiniai veiksniai. Nuo genų priklauso asmenybės unikalumas, atsiskleidžiantis anksčiau negu išryškėja kultūros ir aplinkos skirtumai. Dėl paveldimumo mes skiriamės temperamentais, kurie turi didelę įtaką kaip žmogus reaguos į jį supančią aplinką.
Kintamumas ir Pastovumas
G.W.Allport teigia, kad asmenybė yra dinamiška, ji auga ir keičiasi - ji tarsi besivystanti sistema. Dinamiką jai suteikia motyvai. Žmogus per savo gyvenimą kelia daug tikslų, plėtoja interesus ir taip jis keičiasi, tobulėja, tampa brandesnis. Individo kaita įmanoma tiek, kiek plėtojasi jo savivaizdžio ir vertybių sistemos. Pastovumas G.W.Allport teorijoje pasireiškia tuo, kad žmogaus temperamentas, įgimtos savybės išlieka nepakitę per gyvenimą.
Subjektyvumas ir Objektyvumas
G.W.Allport sutinka, kad žmogus gyvena savo subjektyviame pasaulyje ir turi savo gyvenimo filosofiją. Brandi asmenybė sugeba pažinti save ir matyti bendrą savo vaizdą, nes iš savo gyvenimo patirties gali išskirti tai, kas reikšmingiausia. Žmogaus patirtis atsiranda dėl draudimo, baimės, privalomybės kažką daryti.
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
Proaktyvumas ir Reaktyvumas
G. W. Allport mano, kad asmenybė veikia skatinama vidinių veiksnių. Jis skiria aštuonis procesus, kurie nėra funkciškai autonomiški. Funkcinė autonomija - priežastys, kodėl žmogus elgiasi vienaip ar kitaip, nepriklauso nuo to, kokios priežastys iš pradžių jį paskatino šitaip elgtis.
Požiūrių Palyginimas
Abiejų teoretikų požiūrius į žmogaus prigimtį galima apibrėžti devyniomis poliarinėmis sąvokomis:
- Laisvė ir determinizmas: G. W. Allport manė, kad žmogus turi mažai laisvės pasirinkti, bet jis vis dėlto gali rinktis, o K. Horney teigė, jog žmogaus elgesys yra visiškai determinuotas.
- Racionalumas ir iracionalumas: G. W. Allport laikė žmogų racionalia būtybe, o K. Horney - iracionalia, valdoma nerimo.
- Holizmas: Abu teoretikai buvo holizmo šalininkai, tačiau G. W. Allport laikėsi nuosaikesnio požiūrio.
- Konstitucionalizmas ir invaironmentalizmas: K. Horney manė, kad asmenybė yra aplinkos rezultatas, o G. W. Allport laikėsi nuosaikaus požiūrio ir mano, kad žmogus yra ir genetinių faktorių ir auklėjimo rezultatas.
- Kintamumas ir pastovumas: K. Horney kalba apie nekintančias asmenybės struktūras, kurios išlieka asmenybės branduoliu visą gyvenimą, o G. W. Allport teigia, kad asmenybė yra dinamiška, ji auga ir keičiasi.
- Subjektyvumas ir objektyvumas: Abu teoretikai laikėsi tos pačios nuomonės - ir K. Horney, ir G. W. Allport mano, kad žmogus gyvena daugiau savo subjektyviame pasaulyje, yra jo veikiamas labiau nei kaip išorinių, išmatuojamų faktorių.
- Proaktyvumas ir reaktyvumas: K. Horney ir G. W. Allport mano, kad asmenybė veikia skatinama vidinių veiksnių.