Įvadas
Žmogus yra sociali būtybė, nuolat bendraujanti ir palaikanti ryšius su kitais. Bendravimas yra neatsiejama mūsų santykių dalis ir viena pagrindinių vertybių. Šiame straipsnyje panagrinėsime bendravimo psichologinius aspektus, jo rūšis, struktūrą, barjerus ir suvokimo ypatumus.
Komunikacinio Elgesio Apibūdinimas
Komunikacija (lot. comunicatio) - tai ryšys, susisiekimo būdas. Šiame kontekste kalbėsime apie žmogaus ryšį su žmogumi. Žmogaus aktyvumas, nukreiptas į informacijos gavimą, supratimą ir perdavimą, vadinamas komunikaciniu elgesiu. Kalba atsirado iš būtinybės žmonėms kartu veikti ir keistis informacija. Psichologija aiškina, kaip šis procesas veikia.
Mūsų mintys dalykiniame bendravime turi būti teisingai suprastos. Svarbu ne tik pati informacija, bet ir jos šaltinis - šaltinio patikimumo faktorius. Mokymo procesas taip pat paremtas žodiniu bendravimu. Pagrindinis komunikacijos tikslas - informacijos dėka reguliuoti žmonių elgesį per organizaciją ir jos struktūrą, taip pat emocinių ar asmeninių kontaktų realizavimo funkcija. Bendravimas tampa vertybe.
Komunikacijos Rūšys
Komunikacija gali būti skirstoma į kelias rūšis:
- Žodinė (verbalinė): pagrįsta kalba, žodžiais.
- Neverbalinė (nežodinė): pagrįsta kūno kalba - poza, mimika ir kt.
- Mišri: apima ir žodinius, ir neverbalinius elementus.
Pagal dalyvių skaičių:
Taip pat skaitykite: Psichologijos žodynas
- Tarpasmeninė: vyksta tarp dviejų asmenų.
- Tarpgrupinė: vyksta tarp grupių, pavyzdžiui, susirinkime ar seime.
Pagal formalumą:
- Formali: reglamentuota taisyklėmis ir procedūromis.
- Neformali: pagrįsta simpatijų-antipatijų principu. Dažnai formali komunikacija pereina į neformalią ir atvirkščiai.
Pagal kryptį:
- Vertikalios: vyksta tarp skirtingų lygių asmenų (pvz., vadovas-pavaldinys).
- Horizontalios: vyksta tarp to paties lygio asmenų.
Pagal tiesiogumą:
- Tiesioginė: vyksta akis į akį.
- Netiesioginė: vyksta per tarpininkus (pvz., laiškus, telefoną).
Komunikacijos Proceso Struktūra
Komunikacijos procesą sudaro keturios pagrindinės dalys:
- Siuntėjas (komunikatorius): asmuo, kuris generuoja mintis ir nori jomis pasidalinti.
- Pranešimas: informacija, kuri yra koduojama simboliais (žodžiais, gestais ir kt.).
- Kanalas: priemonė, per kurią perduodama informacija (pvz., kalba, raštas, vaizdas).
- Gavėjas (percipientas): asmuo, kuris priima ir dekoduoja pranešimą.
Proceso etapai:
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
- Minties atsiradimas.
- Įkodavimas: komunikatorius koduoja mintis simboliais ir pasirenka kanalą. Svarbu, kokiu būdu perduodamos mintys: žodžiais, neverbaliniu būdu. Svarbu rasti ir vietą, bei laiką. Galima naudoti ir kelis kanalus, bet nepatartina dubliuoti tuos pačius kanalus.
- Informacijos perdavimas.
- Dekodavimas: komunikatoriaus minčių pavertimas savosiomis. Svarbu yra grįžtamasis ryšys.
Visi etapai tarpusavyje susiję ir vyksta mentaliai. Kiekviename etape yra trukdymai. Vienas iš tų trukdžių - grįžtamojo ryšio nebuvimas. Grįžtamasis ryšys - reakcija (priėmėjo) į tai, kas buvo išgirsta, perskaityta, pamatyta. Ta informacija siunčiama atgal ir parodo: 1) suvokimo laipsnį; 2) tikėjimo ta informacija laipsnį; 3) įsisavinimo laipsnį. Jei informacija vienpusė - monologas. Grįžtamasis ryšys būtina motyvacijos sąlyga. Dvipusė komunikacija užima ilgiau laiko, bet efektyvesnė.
Bendravimo Barjerai
Efektyviam bendravimui trukdo įvairūs barjerai.
Suvokimo barjerai: žmogus reaguoja į suvoktą tikrovę, tai priklauso nuo žmonių intereso, motyvacijos statuso, poreikių, aplinkos, emocinės būsenos. Žmogus suvokia tik dalį informacijos, todėl ji gali būti nesuprasta, iškreipta. Svarbus suvokimo barjeras - socialinės nuostatos - išankstinė nuostata suprasti informaciją savaip. Nuostata į kalbėtoją. Pasikeitimas informacija vyksta emocinių santykių fone. Suvokimui įtakos turi žmogaus išvaizda, kalbos maniera. Negatyvūs santykiai ignoruoja bendravimą, o draugiški - skatina.
Semantiniai barjerai: susiję su žodžių reikšmėmis ir prasmėmis. Tarpasmeniniame bendravime svarbūs žodžiai, gestai, intonacija. Žodžiai turi daug individualių ir objektyvių reikšmių. Žodžio reikšmę išgrynina kontekstas. Svarbus tarnybinis žargonas. Kiekvienas bendravimo aktas yra savaip naujas. Semantinis barjeras iškyla, kai skirtingos reikšmės atitinka tą patį žodį, frazę.
Neverbaliniai barjerai: neverbaliniai ženklai gali iškraipyti žodžių reikšmes. Intonacija, kalbos sklandumas, balso moduliacija, veido išraiška, poza, gestai. Tarpasmeniniame bendravime svarbu, kaip sakoma. Neverbalinė kalba - iš pasąmonės į pasąmonę.
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
Klausymosi barjerai: kai nemoka priėmėjas klausytis - komunikacija neefektyvi.
Asmeniniai barjerai: kyla iš žmogaus asmenybinių ypatumų.
Temperamento barjeras: kai bendrauja priešingo temperamento žmonės. Temperamentų panašumas taip pat gali būti barjeru. Praktinis patarimas: pamatyti žmogaus temperamentą ir jo paisyti.
Charakterio barjeras: kyla dėl charakterio akcentuacijų, dėl žemo bendraujančių empatiškumo.
Neigiamų situacinių emocijų barjeras:
- Liūdesys: žmogus užsisklendžia, nenori bendrauti, bendravimas jam kelia susierzinimą.
- Pyktis: toks žmogus elgiasi neadekvačiai, girdi tik save. Geriau jį išklausyti.
- Pasibjaurėjimas: jį sunku įveikti. Kyla kaip reakcija į partnerio nepatrauklumą, nekultūringumą.
- Panieka: stipriai apriboja kontaktus.
- Baimė: gali kilti dėl aukšto autoriteto, statuso, arba bijom, kad mus pažemins, įžeis, nubaus. Kad išvengti, reikia galvoti apie baimės priežastis, jei nori gero bendravimo. Paklausti, ko bijai. Nuo to, kiek artimas tiesai bus to žmogaus atsakymas, priklauso bendravimo (tolesnio) sėkmė.
- Gėda (kaltė): ji gali būti pasąmonėje arba charakterio asmenybinis bruožas. Drovūs žmonės bijo bendravimo situacijų, ima rausti, prakaituoti prieš auditoriją. Gėda, kaltė priklauso nuo superego stiprumo. Jei žmogus labai prisirišęs prie tėvų, bijo padaryti socialiai smerktinus veiksmus, tada iš viso bijo ką nors daryti (tai sukelia, kai vaikystėje buvai labai giriamas arba peikiamas).
- Bloga nuotaika: veikia stipriausiai kaip barjeras. Jungia anksčiau išvardintas emocijas. Gadini ir kitiems nuotaiką ir tai pasmerkia nesėkmingam bendravimui. Išvengti to gali padėti valia, pastangos išvaryti iš galvos blogą nuotaiką. Priežastys: šeimyninės problemos, sapnai, buitiniai konfliktai. Reikia atpažinti emocines būsenas ir laiku jas parodyti.
Neverbalinė Komunikacija
Tai emocinė kalba, bendravimo abėcėlė. Jam priklauso visa tai kas nežodiška, taip pat pauzės, balso moduliacijos, nutylėjimai ir t.t. Žodžiai - sąmonės reguliavimo fenomenas kalba - sąmonės nereguliuojama. Iš judesių kalbos galima gauti daug daugiau informacijos (liūdesio, emocijos, agresyvumas). Neverbaliniai ženklai informuoja apie emocinę būseną. Neverbaliniu elgesiu žmogus gali maskuoti tikrą bendravimo turinį.
Neverbalinės Komunikacijos Priemonės
- Kūnas: kūno kalba - mimika, gestai, judesiai, poza, vegetatyvinės reakcijos (pablyškimas ir t.t) rengimosi maniera, šukuosena, kosmetika, gėrimas, parfumerija. Mokslininkai teigia, kad galima atskirti tik 3000 veido išraiškų. Mimikos judesiai labai informatyvūs. Akimis perduodami patys tiksliausi ir slapčiausi komunikacijos signalai, nes akių vyzdžiai reaguoja į emocinę būseną. Pokalbyje labai svarbu žvelgti žmogui į akis. Meluodami žmonės stengiasi nežiūrėti į akis. Blogai pašnekovą veikia primerktos akys ir atlošta galva. Ginčo metu patartina vengti žvelgti į akis. Akimis galima reguliuoti visą pokalbį. Mimika - veido judesiai. Protas atsispindi dešinėje, o emocijos kairėje veido pusėje. Teigiamos emocijos veide atsispindi vienodai, o neigiamos labiau matomos kairėje veido pusėje. Svarbios lūpos, šypsena. Šypsena žymi draugiškumą, norą bendrauti. Profesiniame, pedagoginiame bendravime ypač svarbi šypsena. Pantomimika - kūno judesiai, poza, gestai, mimika - 40% informacijos. Kūno judesiai paryškina žodžių prasmes. Gestai, piktžolės, rankų trynimas, sagos tampymas, galvos, kaktos kasymas. Jų reikia atsisakyti. Komunikaciniai gestai - pasisveikinimo, atsisveikinimo dėmesio, grasinimo, draudžiantieji, įžeidžiantys, erzinantys, pritarimo, neigimo, klausiamieji, pergalės, darbo pabaigos gestai. Jie įgyja savarankišką prasmę bendraujant. Vaizduojamieji gestai, išraiškos (modakniai) gestai (parodo santykį su daiktais). Gestai “veidas-ranka” rodo abejones, nenuoširdumą. Jie svarbūs dalykiniame pokalbyje. Kosčiojimas (netikras) - nenuoširdumas, rankos už nugaros - pasitikėjimas savimi. Ar galima išmokti vaizduoti neverbalinius simbolius sąmoningai? Ne, nes jie valdomi pasąmonės ir tai atrodys nenatūraliai. Tačiau kartais to galima išmokti, bet vis tiek mikro signalai išduoda žmogų. Lengviausia išmokti veido mimikų (šypsenos). Patartina mokytis teigiamų simbolių, kurie skatina bendravimą.
- Erdvė: kaip neverbalinės komunikacinės komunikacijos priemonė. Negalima pažeisti kito žmogaus erdvės. Kuo emociškai žmonės artimesni, tuo personalinė erdvė mažesnė. Agresyvių žmonių personalinė zona yra didesnė. Distancija neturi kelti diskomforto. Labai didelė distancija gali žeisti savimeilę kaip ir labai maža. Distancijoje lytis taip pat turi reikšmės (moterys nori artumo labiau nei vyrai bendraujant). Atstumas priklauso nuo santykių pobūdžio.
Pantomimika
Vienas iš neverbalinio bendravimo ypatumų - atspindėjimas - gestų ir pozų kopijavimas bendraujant. Pokalbyje tarp 2 žmonių abu pamėgdžioja vienas kito pozas, gestus (neįkyriai) - tai rodo nuoširdų bendravimą, daroma, kai yra geras emocinis ryšys (sinchroniškas prisiderinimas prie kito žmogaus). Nepažįstami žmonės to nedaro. Žiūrima į statusus: viršininko judesių nepamėgdžiosi. Naudojama norint įtikint žmogų derinasi prie jo (pvz.: draudimo agentai). Atspindėjimas rodo pritarimą mintims. Tai galima daryti specialiai, norint sukurti palankią aplinką. Erdvė - kaip neverbalinės komunikacinės komunikacijos priemonė. Negalima pažeisti kito žmogaus erdvės. Kuo emociškai žmonės artimesni, tuo personalinė erdvė mažesnė. Agresyvių žmonių personalinė zona yra didesnė. Distancija neturi kelti diskomforto. Labai didelė distancija gali žeisti savimeilę kaip ir labai maža. Distancijoje lytis taip pat turi reikšmės (moterys nori artumo labiau nei vyrai bendraujant). Atstumas priklauso nuo santykių pobūdžio.
Pokalbis Kaip Bendravimo Forma
Pokalbis - dažniausia ir svarbiausia bendravimo forma.
- Pasiruošimas pokalbiui.
- Psichologinio kontakto užmezgimas.
- Problemos aptarimas.
- Sprendimų priėmimas.
Šiuos etapus galima vertinti kaip dalinius. Pirmas etapas vadinamas asmenybiniu, o 2,3,4 yra problemos turinio aspekto. Pokalbio sėkmė priklauso nuo socialinio jautrumo žmogui, nuo socialinio psichologinio pastabumo, nuo sugebėjimo suprasti žmogų, matyti jo asmenybinius ypatumus, nuo sugebėjimo įsijausti į pokalbio problemas, nuo klausimo įgūdžio. Dėl šių veiksnių nebuvimo, pokalbis gali būti neefektyvus ar neįvykti. Pokalbis prasideda ankščiau nei ištariami pirmieji žodžiai. Jis prasideda nuo psichologinio kontakto ir kontaktas tęsiasi visą pokalbį. Jis gali ir nutrūkti dėl neatsargaus gesto, žvilgsnio, žodžio, svyruoja dėl per ilgo nuobodaus pokalbio. Pirmas pokalbio etapas - pasikeitimas neverbaliniais ženklais. Pirmiausia pasikeitimas žvilgsniais, poza nustatymas. Šis etapas dažniausiai abiejų pusių būna neįsisąmonintas, tačiau šiame etape susiformuoja teigiama ar neigiama nuostata, nuo kurios priklauso visas pokalbis. Kontaktas pokalbyje - dinamiškas, kintantis. Psichologinės kainos užtikrinimas už kontaktą. Būtina kontakto sąlyga - dialogiškumas. Blogo kontakto priežastis - neurotizmas, dėl socialinio nesaugumo, materialinių nepriteklių. Toks neurotizmas užtikrina savąjį “aš”. Vadovui būtina mokėti prognozuoti santykius su pavaldiniais. Aktyvusis klausymasis yra antras pagal svarbumą po kontakto. Aktyvus klausymasis - efektyvaus bendravimo sąlyga.
Empatija ir Suvokimas
Empatija (atjauta) - išgyventi tai, ką jaučia kitas. Empatiškas žmogus gali padaryti karjerą. Trukdo nuostata, tai nuostata, kad klausymasis - tai girdėjimas. Negirdime, nes nemokame klausytis, t.y. Negirdime, nes vertiname, ką sako kitas; polinkis skubotai vertinti kitą, priimti ar nepriimti kito nuomonės; dažniausiai viską vertiname savo matu. Būtina sąlyga dirbant su žmonėmis - empatinės savybės. Moterys yra empatiškesnės. Parodyti tai neverbaliniais ženklais. Svarbu sugebėti dekoduoti ką partneris sako. Empatiški žmonės lengviau bendrauja. Neempatiški žmonės mažai pažįsta save ir nenori pažinti. Empatiškesni žmonės mažai pažįsta save ir nenori pažinti. Empatiškesni žmonės yra daugiau patyrę nuoskaudų savo gyvenime. Geras vadovas su išvystyta empatija retai taiko nuobaudas, neskaito pamokslų. Empatiškumą galima matuoti žiaurumo testu.
Žmogaus elgesio priežasčių supratimas. Nuo to kaip išsiaiškinsime žmogaus elgesį, tai nulems tam tikrą laiką santykius su juo. Kauzalinės atribucijos teorijos kūrėjas yra Kelly. Jis teigia, kad kiekvienas žmogus turi kauzalines (priežastines) schemas, kurias sudaro nuostatos, kauzaliniai vaizdiniai ir laukimas. Jei žmogus elgiasi pastoviai ir skirtingose sąlygose ir kitaip nei kiti - tai nulemia vidinės sąlygos. Jei žmogus tam tikrose situacijose elgiasi pastoviai, bet skirtingose situacijose skirtingai - tai lemia išorinės sąlygos. Dažniausiai klaida yra asmenybinių priežasčių pervertinimas prieš aplinkybines. Sugebėjimas teisingai nustatyti atribucijos kryptį, gerina bendravimą. Norint keisti savo elgesį, charakterį (taip bus lengviau pakeisti ir partnerio elgesį). Jei esam linkę aiškinantis kitų elgesį atkreipti į išorines priežastis, nes stebėti save iš šalies neįmanoma, manome, kad aplinka formuoja mūsų elgesį. Kuo ilgiau pažįstame žmogų, tuo aiškesnės išorinės priežastys, nulėmusios jo vidinį elgesį. Tai ugdo toleranciją kito žmogaus. Jei patiriame sėkmę, to priežastimi laikome savo vidines priežastis, o jei patiriame nesėkmę - išorinės. Tai yra neįsisąmoninta psichologinė gynyba. Kiti iškraipymai - socialinių rolių (darbdaviai ieško priežasčių pavaldinių darbe), netikro ryšio. Šių ir kt. klaidų žinojimas leidžia kitaip pažvelgti į žmogaus elgesio priežastis supratimą ir aiškinimą. Tie, kurie linkę matyti vidines priežastis - internai, o kurie išorines - eksternai. Tai vadinama kontrolės lokusu internalumas ir eksternalumas - pastovios asmenybinės savybės, įgyjamos socializacijos procese, internacionalinė kontrolė yra labiau priimtina nei eksternalinė. Internalai mums atrodo pranašesni.
Žmogaus Suvokimas
Asmenybės bruožų atribucija pagal išorinius požymius. Tai buitiniai vertinimai. Pirmieji momentai bendraujant formuoja nuostatą į pašnekovą. Amžius, išsilavinimas, profesija vienaip ar kitaip atsispindi veide. Bruožus vienareikšmiškai perskaityti sunku, nes tai lemia nuojauta, neįsisąmoninti stereotipai, nuostatos. Kai kurių išorinių bruožų vertinimai. Emocinis- loginis, jo tikslas- pažinti, ar nuspėti žmogaus elgesį, padėti ir pan. Informatyviausios yra akys, veido estetinis patrauklumas. Dominuojantys elementai: plaukai, antakiai. Vertinant lytį svarbiausia yra šukuosena.
Suvokimą Lemiančios Klaidos
- Aureolės efektas: yra nuostata, kad geras žmogus visada elgiasi gerai, o blogas visada blogai. Išvaizda taip pat turi reikšmės (patrauklumas ar nepatrauklumas). Nuostatos, etikečių lipdymas. Nuostata matyti neigiamas savybes žmoguje, blogos labiau patraukia dėmesį. Tai aiškinama tuo, kad matydami kituose blogį, lengviau savyje įžvelgiame gėrį. Polinkius manyti, kad kiti žmonės turi būti panašūs į mus. Jei nesusidarome neigiamą nuostatą. Pirmo įspūdžio klaidos: Pirmasis įspūdis išlieka ilgai, jis emociškai stiprus, bet gali būti klaidingas.
- Projekcijos efektas: reiškiasi priskyrimu kitiems asmenybės savybių kurias mes turime patys. Dažniausiai priskiriame neigiamas savybes, žmonės, sutikdami kitus, lygina juos su savimi. Kuo skurdesnė suvokėjo asmenybė, tuo didesnis noras vertinti kitus pagal save. Projekcija reiškiasi tų žmonių atžvilgiu, kurie mums nepatinka (jiems suteikiamos neigiamos savybės) o tiems. kurie mums patinka, galime priskiriame ir savo teigiamas savybes.
- Nuolaidžiavimo efektas: jei žmogus pastoviai kitiems priskiria teigiamas savybes, tai dažnai kyla iš to, kad kiti jame pataikaudami giria tik geras savybes. Taip motina vertina savo vaikus, taip suvokiame draugus, žvaigždes. Tokie efektai trukdo mums matyti socialinę realybę. Savęs suvokimas yra laikomas atskaitos tašku, suvokiant ir vertinant kitus. Kuomet žmonės įsisavina savo klaidas, geriau įvertina kitus. Nuostata į save tarnauja kaip nuostata į kitus. Mums labai patinka žmonės, kurie turi mūsų teigiamų savybių ir nepatinka, kurie turi mūsų neigiamų.
Charakteris ir Bendravimas
Charakteris - tai individualių ir santykinai pastovių savybių visuma, kuri daro įtaką žmogaus elgesiui. Charakteris formuojasi aplinkos, patirties ir paties žmogaus pastangų dėka. Stiprus ir tvirtas charakteris veikloje mažai kinta, tačiau gali slopinti kūrybingumą ir aktyvumą. Švelnus ir „minkštas“ charakteris lengviau prisitaiko prie pasikeitimų, tačiau gali trukdyti įveikti didesnius sunkumus. Dėl savo charakterio ypatybių sportininkai patiria įvairių sunkumų, dažniausiai dėl nesusivaldymo, nepasitikėjimo savimi, nemokėjimo bendrauti, uždarumo ir pan.
Charakterio Bruožai
Charakterio bruožai - tai tipiški žmogaus elgesio modeliai. T. Chandler ir A. Goldberg teigia, kad kiekvienas žmogus turi charakterio bruožų darinį, kuris išreiškia žmogaus santykį su tam tikrais gyvenimo reiškiniais, taip pat atskleidžia santykius su žmonėmis (nuoširdus, draugiškas, cinikas), požiūrį į darbą (darbštus, tingus, punktualus ir t.t.). L. Meidus šiuos bruožus skirsto į dvi grupes:
- Bruožai, kuriuose išryškėja asmenybės kryptingumas, santykiai su kitais žmonėmis, požiūris į save ir kitus. Kryptingumas lemia žmogaus tikslus ir siekius.
- Bruožai, kurie atskleidžia, kaip žmogus geba tuos tikslus įgyvendinti - valios bruožai. Atsižvelgiant į valios bruožus, skiriamas „silpnas“ arba „stiprus“ charakteris.
Egoizmas - neigiamas charakterio bruožas, pasireiškiantis savanaudiškumu, asmeninių interesų vyravimu ir kitų žmonių poreikių nepaisymu. Pagarba visuomenei ir asmeninei nuosavybei. Sąžiningas žmogus sugeba save kontroliuoti, kelti sau dorovinius reikalavimus. Komunikabilumas - teigiamas charakterio bruožas. Tai pasitenkinimas bendraujant su kitais. Uždarumas - tai priešingas charakterio bruožas. L. Vosylikaitė savo knygoje visus charakterio bruožus suskirsto į dvi grupes:
- Charakterio bruožai, rodantys asmenybės kryptingumą, pavyzdžiui, egoizmą, jautrumą ar šiurkštumą; polinkį bendrauti ar uždarumą.
- Valios bruožai, tokie kaip ryžtingumas, atkaklumas, savarankiškumas.
tags: #psichologijos #zodynas #1993 #bendravimas