Įvadas
Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje vyrauja senėjimo tendencijos, vis didesnį dėmesį organizacinėje psichologijoje atkreipia amžiaus ir elgesio darbe ryšys. Empiriniai duomenys rodo, kad darbuotojų požiūris į darbą, lojalumas organizacijai ir kiti aspektai kinta su amžiumi, o tai turi įtakos darbo rezultatams. Vis dėlto, priežastys, lemiančios šiuos pokyčius, iki šiol nėra pakankamai ištyrinėtos. Šiame kontekste, straipsnyje siekiama išnagrinėti skirtingo amžiaus darbuotojų psichologines būsenas darbe, ypatingą dėmesį skiriant konfliktų vertinimui ir darbuotojų gerovės perspektyvoms.
Teorinis Pagrindas: Socioemocinio Selektyvumo Teorija
Remiantis Carstensen (1991) socioemocinio selektyvumo teorija, teigiama, kad su amžiumi teigiama linkme kinta asmens socialinė-emocinė būsena darbe ir psichologinės adaptacijos galimybės. Šios būsenos rodikliu šiame tyrime pasirinktas darbuotojų požiūris į konfliktus darbo vietoje. Amžėjant, žmonės linkę labiau vertinti teigiamus emocinius patyrimus ir santykius, o tai gali lemti ramesnį ir konstruktyvesnį požiūrį į konfliktines situacijas.
Tyrimo Metodologija
Tyrimo tikslas - išanalizuoti skirtingo amžiaus darbuotojų subjektyvaus konfliktų vertinimo ypatumus. Tyrimas atliktas sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje dirba 128 medicinos personalo nariai. Visiems darbuotojams buvo pasiūlyta dalyvauti anketinėje apklausoje, o grįžo 85,9 % užpildytų anketų. Didžioji dauguma atsakiusiųjų (97 %) buvo moterys.
Anketose buvo pateiktas išsamus galimų konfliktų priežasčių sąrašas (n = 27), sudarytas remiantis žvalgomojo tyrimo rezultatais. Respondentų buvo prašoma įvertinti kiekvienos priežasties dažnumą naudojant 6 balų Likerto skalę. Analizuojant tyrimo duomenis, respondentai buvo suskirstyti į tris amžiaus grupes: 20-40 metų, 41-50 metų ir virš 50 metų. Skirtumai tarp šių grupių požiūrių vertinti Mann-Whitney ir Kruskal-Wallis testais, o reikšmingumo lygmuo pasirinktas 0,05.
Tyrimo Rezultatai: Amžiaus Grupių Požiūrių Skirtumai
Tyrimo rezultatai atskleidė statistiškai reikšmingus skirtumus tarp įvairių amžiaus grupių darbuotojų požiūrių į konfliktus. Jauniausi darbuotojai (20-40 metų), lyginant su vyresniais kolegomis, dažniau linkę tam tikras situacijas darbe vertinti kaip konfliktines. Tai gali būti susiję su mažesne patirtimi, didesniu jautrumu stresui ir didesniu poreikiu įsitvirtinti darbo vietoje.
Taip pat skaitykite: Įdomiausios knygos apie psichologiją
Vyresni darbuotojai (41-50 metų ir virš 50 metų) dažniau į konfliktines situacijas žiūri ramiau ir konstruktyviau. Jie labiau linkę ieškoti kompromisų ir vengti aštrinti situaciją. Tai gali būti paaiškinama didesne patirtimi, geresniu emocijų valdymu ir didesniu įsitvirtinimu darbo vietoje.
Darbuotojų Gerovė Šiuolaikinėje Darbo Aplinkoje
Šiandien darbas daugeliui yra ne tik būdas užsidirbti pragyvenimui, bet ir galimybė save realizuoti. Pasak Julijos Markeliūnės, „Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovės, nuolat didėja lūkesčiai, konkurencija ir spartus profesinis gyvenimo tempas. Tai siunčia aiškią žinutę - darbdavių atsakomybė yra ne tik pastebėti šias tendencijas, bet ir aktyviai kurti aplinką, kurioje darbuotojai jaustųsi saugūs ir palaikomi.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į jaunesnės kartos darbuotojų požiūrį į psichologines problemas. Jų požiūris į psichologines problemas yra kitoks nei vyresnių kartų, jie labiau linkę leisti sau jas išjausti. Taip pat pastebimas ryškus kartų požiūrio į asmeninę gerovę skirtumas. Konsultacijų bendrovės McKinsey „Future of Wellness Survey“ duomenys rodo, kad, pavyzdžiui, JAV beveik 30 proc. jaunųjų kartų atstovų nurodo per pastaruosius metus pradėję skirti daugiau dėmesio gerovei.
Būtent todėl rūpestis darbuotojų emocine sveikata tampa įrankiu darbdaviams, padedančiu išlaikyti talentus ir kurti sveiką darbo aplinką. Emocijos lydi mus visur - jos daro įtaką mūsų sprendimams, santykiams ir rezultatams. Tyrimai patvirtina, kad net iki 50 % sėkmės darbe lemia gebėjimas atpažinti ir valdyti emocijas - tiek savo, tiek kitų.
Perdegimo Sindromas ir Pagalba Darbovietėje
Daugelis gyvename nuolatiniame strese. Psichologė B. Kaleckaitė įvardija pirmuosius perdegimo signalus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį. Tai nuolatinis nuovargis, motyvacijos stoka ir sumažėjęs pasitenkinimas darbu. Vėliau seka emociniai pokyčiai: padidėjęs jautrumas, irzlumas arba visiška apatija. Anot jos, pagalbos verta ieškoti, jei tokia būsena tęsiasi ilgiau nei mėnesį.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti psichologinę krizę?
Kalbėdama apie pagalbą darbovietėje, B. Kaleckaitė pabrėžia, kad paviršutiniškų sprendimų neužtenka. Nors, pasak jos, požiūris į psichologo pagalbą per dešimtmetį smarkiai pasikeitė į gerąją pusę, svarbu užtikrinti, kad kiekvienas žmogus ir pats savimi pasirūpintų.
Psichologinės Ekspertizės Darbe: Funkcijos ir Uždaviniai
Kaip ir bet kuri ekspertizė, psichologinė ekspertizė skiriama tada, kai ikiteisminio tyrimo arba teismo metu prireikia specialiųjų žinių. Psichologinės ekspertizės atveju tai įvairaus pobūdžio psichologijos žinios. Pavyzdžiui, teisėjas nagrinėdamas bylą gali susidurti su itin sudėtingais, nestandartiniais žmonių tarpusavio santykiais, ypatingais kaltinamojo asmenybės bruožais, jam gali kilti abejonių dėl kaltinamojo sugebėjimo suprasti savo nusikalstamų veiksmų prasmę ir pan. Visais šiais atvejais aiškiausiai nepakanka kasdieninių buitinių psichologijos žinių ir norint priimti teisingą sprendimą byloje reikia specialiųjų žinių.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. nustato „kompleksinę ekspertizę“, kurią psichologas atlieka kartu su psichiatru ir/arba narkologu. Jos metu „kompleksiškai nustatomi tiriamojo psichikos sutrikimai, psichologiniai ypatumai ir somatiniai neurologiniai sutrikimai, galintys turėti reikšmės bylai, iš kurių taip pat galima spręsti, ar asmuo pakaltinamas ir veiksnus.
Psichologinės ekspertizės vis plačiau naudojamos ikiteisminio ir teisminio tyrimo tikslais. Nėra teisės srities, kur jos nebūtų naudingos sprendžiant teisinius ginčus, reguliuojant teisinius santykius. Mūsų analizė atskleidė, kad tikslinga išskirti tris funkcijas: asmens sugebėjimų tyrimas, visapusiškas asmenybės pažinimas, būsimojo elgesio nusakymas.
Taip pat skaitykite: Psichologinės priežastys, lemiančios moterų seksualinę disfunkciją
tags: #psichologines #busenos #darbe #tyrimo #projektas