Įvadas
Psichologinė gerovė yra svarbus aspektas, lemiantis darbuotojų pasitenkinimą darbu, produktyvumą ir bendrą organizacijos sėkmę. Šiame straipsnyje aptariami psichologinės gerovės klausimynų pavyzdžiai, naudojami darbuotojų gerovei įvertinti, bei pagrindiniai psichologinės gerovės aspektai, turintys įtakos darbuotojų pasitenkinimui ir motyvacijai.
Psichologinės gerovės samprata
Psichologinė gerovė apibrėžiama kaip daugiamatis konstruktas, apimantis įvairius teigiamus psichologinius aspektus, tokius kaip pasitenkinimas gyvenimu, teigiamas afektas, prasmės jausmas ir socialinis ryšys. Tai nėra vien tik emocinė būsena, bet ir kognityvinis savo gyvenimo įvertinimas.
Psichologinės gerovės komponentai
Anot Diener (1984), subjektyvi gerovė (laimė) susideda iš trijų atskirų komponentų: pasitenkinimo gyvenimu, teigiamo afekto (malonios emocijos, nuotaikos) ir neigiamo afekto (nemalonios emocijos ir nuotaikos).
- Pasitenkinimas gyvenimu. Tai kognityvinis subjektyvios gerovės (laimės) komponentas, kuris gali būti išskaidytas į globalinį pasitenkinimą gyvenimu bei pasitenkinimą tam tikrose srityse. Globalinis pasitenkinimas gyvenimu remiasi žmogaus savo gyvenimo, kaip visumos vertinimu.
- Teigiamas ir neigiamas afektas. Emocinis subjektyvios gerovės (laimės) komponentas apima teigiamą ir neigiamą afektą. Teigiamas afektas apibrėžtas kaip aktyvumas, džiaugsmas ir susidomėjimas, o žemas teigiamas afektas apibrėžtas kaip likimas ir apatija. Neigiamas afektas apibrėžtas ramybės ir giedrumo būsena.
Psichologiniai darbuotojų gerovės aspektai
Page ir Vella-Brodrick (2008) išskyrė tris pagrindinius psichologinius darbuotojų gerovės aspektus: psichologinę gerovę, subjektyvią gerovę (laimę) ir darbo vietos gerovę.
- Psichologinė gerovė. Tai skirtingos charakteristikos to, kas reiškia būti sveikam, t.y. aplinka, gebėjimas vadovautis vidiniais įsitikinimais, ir nenutrūkstamo tobulėjimo bei saviaktualizacijos jausmas (Ryff, Singer, 2005).
- Subjektyvi gerovė (laimė). Tai asmens kognityvinis ir emocinis savo gyvenimo įvertinimas (Diener, 1984). Subjektyvi gerovė yra mokslinis termino "laimė" atitikmuo.
- Darbo vietos gerovė. Tai su darbu susijusios teigiamos, neigiamos emocijos ir pasitenkinimo darbu visuma (Page, Vella-Brodrick, 2008).
Psichologinės gerovės klausimynų pavyzdžiai
Psichologinės gerovės įvertinimui darbe gali būti naudojami įvairūs klausimynai. Štai keletas pavyzdžių:
Taip pat skaitykite: Įdomiausios knygos apie psichologiją
Bendrieji klausimynai
Šie klausimynai skirti įvertinti bendrą darbuotojų psichologinę gerovę, nepriklausomai nuo konkrečių darbo aspektų.
- Lietuviškoji psichologinės gerovės skalė (LPGS). Ši skalė turi variantus, skirtus jauniems asmenims (LPGS-J), suaugusiesiems (LPGS-S) ir savarankišką papildomą psichologinės gerovės skalę (LPGS-P).
- Minesotos daugiafazis asmenybės aprašas. Antrasis taisytas leidimas (MMPI-2). Tai plačiai pasaulyje taikoma psichinės sveikatos įvertinimo priemonė, sudaryta iš 567 punktų anketos.
Darbo vietai specifiniai klausimynai
Šie klausimynai skirti įvertinti psichologinę gerovę, susijusią su konkrečiais darbo aspektais, tokiais kaip darbo krūvis, santykiai su kolegomis ir vadovybe, darbo aplinka ir karjeros galimybės.
- Klausimynas, skirtas įvertinti pasitenkinimą darbo aspektais. Šis klausimynas apima klausimus, susijusius su darbo pobūdžiu, atlyginimu, santykiais su kolegomis, vadovavimu ir karjeros galimybėmis.
- Klausimynas, skirtas įvertinti emocinį išsekimą darbe. Šis klausimynas skirtas įvertinti darbuotojų patiriamą stresą, nuovargį ir cinizmą, susijusį su darbu.
Klausimyno pavyzdys, skirtas mokyklų darbuotojų psichikos sveikatos raštingumui įvertinti
Šis klausimynas skirtas įvertinti grupės narių žinias apie vaikų ir paauglių psichikos sveikatą. Psichikos sveikatos raštingumas apskaičiuojamas remiantis grupės narių atsakymais. Atsakymų balai svyruoja nuo 1 (turiu labai mažai žinių) iki 10 (turiu labai daug žinių).
Klausimyno pavyzdys, skirtas įvertinti pasitenkinimą nuotoliniais mokymais
Šis klausimynas skirtas įvertinti darbuotojų nuomonę apie nuotolinius mokymus, skirtus raštingumui psichikos sveikatos srityje didinti. Apklausa yra anoniminė, vardo ir pavardės nurodyti nereikia. Klausimai apima mokymų turinį, naudą, taikymą praktikoje ir rekomendacijas kolegoms.
Klausimyno pavyzdys, skirtas įvertinti kompetencijos psichikos sveikatos srityje didinimo mokymus
Šis klausimynas skirtas įvertinti darbuotojų nuomonę apie vykdytus kompetencijos psichikos sveikatos srityje didinimo mokymus. Klausimai apima mokymų turinį, naudą, taikymą praktikoje ir rekomendacijas kolegoms ar kitoms mokykloms.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti psichologinę krizę?
Psichologinės gerovės įvertinimo nauda
Psichologinės gerovės įvertinimas darbe gali suteikti vertingos informacijos, kuri gali būti panaudota:
- Darbuotojų poreikių nustatymui. Klausimynai gali padėti nustatyti, kokie aspektai darbe daro didžiausią įtaką darbuotojų psichologinei gerovei.
- Intervencijų planavimui. Remiantis įvertinimo rezultatais, galima planuoti ir įgyvendinti intervencijas, skirtas pagerinti darbuotojų psichologinę gerovę.
- Intervencijų efektyvumo vertinimui. Klausimynai gali būti naudojami įvertinti, ar įgyvendintos intervencijos turėjo teigiamą poveikį darbuotojų psichologinei gerovei.
- Organizacijos kultūros gerinimui. Nuolatinis psichologinės gerovės įvertinimas ir gerinimas gali padėti sukurti teigiamą ir palaikančią organizacijos kultūrą.
Psichologinės gerovės ir sociodemografinių charakteristikų ryšys
Tyrimai rodo, kad psichologinė gerovė gali skirtis priklausomai nuo sociodemografinių charakteristikų, tokių kaip lytis, amžius, išsilavinimas ir šeimyninė padėtis.
- Psichologinė gerovė ir lytis. Tyrimai rodo, kad moterys dažniau nei vyrai siejasi su kitais ir vertina asmeninį tobulėjimą.
- Psichologinė gerovė ir amžius. Jaunesnio amžiaus darbuotojai pasižymi aukštesniais autonomijos ir tikslo gyvenime rodikliais nei vyresnio amžiaus.
- Psichologinė gerovė ir išsilavinimas. Žmonių psichologinė gerovė priklauso nuo išsilavinimo.
- Psichologinė gerovė ir šeimyninė padėtis. Našlystė ir vaikai prognozuoja geriausius psichologinės gerovės rezultatus, o išsiskyrimas - blogiausius.
Psichologinės gerovės ir darbo stažo ryšys
Tyrimai rodo, kad psichologinė gerovė gali būti susijusi su darbo stažu. Ilgesnį darbo stažą turintys darbuotojai gali jausti didesnį pasitenkinimą darbu ir turėti stipresnį ryšį su organizacija.
Psichologinės gerovės ir ketinimo išeiti iš darbo ryšys
Tyrimai rodo, kad psichologinė gerovė yra susijusi su darbuotojų ketinimu išeiti iš darbo. Žemesnę psichologinę gerovę jaučiantys darbuotojai dažniau svarsto galimybę palikti darbą.
Mokyklų darbuotojų kompetencijos psichikos sveikatos srityje didinimo mokymai
Siekdama gerinti mokyklų darbuotojų psichologinę gerovę ir kompetenciją psichikos sveikatos srityje, Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino Mokyklų darbuotojų kompetencijos psichikos sveikatos didinimo tvarkos aprašą. Šis aprašas nustato mokymų organizavimo, vykdymo ir rezultatų stebėsenos tvarką bei reikalavimus mokymus vykdantiems specialistams.
Taip pat skaitykite: Psichologinės priežastys, lemiančios moterų seksualinę disfunkciją
Mokymų tikslai
Mokymai skirti didinti mokyklų darbuotojų kompetenciją psichikos sveikatos srityje, siekiant užtikrinti vaikų ir paauglių psichikos sveikatą ir gerovę.
Mokymų dalyviai
Mokymuose gali dalyvauti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo ugdymo mokyklų ir papildomo ugdymo įstaigų mokytojai, mokytojų padėjėjai, socialiniai pedagogai, specialieji pedagogai, psichologai, psichologų asistentai, logopedai, tiflopedagogai, surdopedagogai, visuomenės sveikatos specialistai, mokyklos administracijos darbuotojai.
Mokymų trukmė ir vykdymo tvarka
Bendra mokymų trukmė - 40 valandų. Iš jų 8 valandos yra skirtos nuotoliniams mokymams, o likusios 32 valandos - kontaktiniam darbui su darbuotojais, dalyvaujančiais mokymuose. Mokymai vykdomi 3-8 mėnesius rengiant mokymų užsiėmimus darbuotojams ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. Vieno mokymų užsiėmimo trukmė - ne mažiau kaip 2 valandos.
Mokymų turinys
Mokymų metu aptariamos aktualios mokyklai problemos, susijusios su vaikų psichikos sveikata, atliekamos atvejų analizės, taikomi kiti metodai ir ieškoma galimų nustatytų problemų sprendimo būdų. Po kiekvieno mokymų užsiėmimo parengiamos teorinės ar praktinės rekomendacijos, skirtos padėti išspręsti aptartas problemas.
Mokymų rezultatų vertinimas
Mokymų rezultatai vertinami naudojant klausimynus, skirtus įvertinti darbuotojų raštingumą psichikos sveikatos srityje, pasitenkinimą nuotoliniais mokymais ir kompetencijos psichikos sveikatos srityje didinimo mokymus.
Išvados
Psichologinė gerovė yra svarbus darbuotojų pasitenkinimo darbu, produktyvumo ir bendros organizacijos sėkmės veiksnys. Psichologinės gerovės klausimynai yra naudinga priemonė įvertinti darbuotojų gerovę, nustatyti poreikius ir planuoti intervencijas. Mokyklų darbuotojų kompetencijos psichikos sveikatos srityje didinimo mokymai yra svarbi iniciatyva, siekianti gerinti darbuotojų psichologinę gerovę ir užtikrinti vaikų ir paauglių psichikos sveikatą ir gerovę.
tags: #psichologines #geroves #klausimynas #darbuotojams