Įvadas
Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje, šalies švietimo sistemoje prasidėjo dideli kaitos procesai, kuriuos paskatino totalitarinio režimo žlugimas. Atsivėrė galimybė kurti demokratinę švietimo sistemą. Kaita tapo iššūkiu ir mokytojų profesinei kompetencijai. Šiandieninei mokyklai reikalingas naujo tipo mokytojas, kuriam yra būdingas platus kompetencijų spektras. Ypatingai išryškėjo socialinės kompetencijos aktualumas.
Problemos Aktualumas
Švietimo santykis su kaita nėra vienareikšmis, kadangi švietimas laikomas viena iš konservatyviausių socialinių institucijų. Demokratinės nuostatos ir vertybės palietė organizacijos kultūrą, vadybinius aspektus, patį ugdymo procesą.
J. Laužikas (1981) teigia, kad nuo mokytojo asmenybės ir veiklos labai priklauso mokinio veikla ir vystymasis. Mokytojo organizuojama veikla gali įvairiai pasireikšti, o pagrindinė veikla vyksta per mokymo turinį, kuris supažindina su mokslo pagrindais ir ugdo mokinio asmenybę. Tačiau ugdyti asmenybę nėra taip paprasta. Išryškėjo įvairūs socialiniai - pedagoginiai - psichologiniai probleminiai klausimai.
Šiandien mokykla klausia, kaip gi tiesiog rengti jaunimą demokratinei visuomenei, kokias sąlygas turime sudaryti moksleiviams, kad auklėjimas būtų sėkmingas. Tai klausimai, kurie mokymą susieja su deramu pilietiškumu, demokratine visuomene ir socialiniu teisingumu. Šiais laikais visuomenei būdingas pasaulėžiūros kitimas, idealų erezija ir dvasinė tuštuma, todėl kyla klausimas, kaip įsivaizduojame asmenybės ugdymą tokiame kontekste.
Asmenys, kurie dar prisimena tarpukario Lietuvos mokyklą, gali liudyti, jog mokykla traukė, viliojo būtent savo bendruomenine kultūra, bendruomeninio gyvenimo dvasia, turiningomis bendravimo ir sąveikavimo tradicijomis. Mokytojai savo auklėtiniams sugebėjo perteikti meilę ir ištikimybę gimtajam kraštui, liaudies kultūros savitumą. To meto mokykla neturėjo ir tokių agresyvių konkurentų, kaip televizija, radijas, masinė spauda, gatvės įtaka. Be to, valstybė ir visuomenė mokyklai skyrė kur kas daugiau dėmesio negu dabar, kai taip pasimetusi bendroji žmonijos kultūra, degraduota dorovė, asocialių šeimų gausėjimas, prastėjanti demografinė padėtis. Šis reiškinys skleidžia socialinis-psichologinis santykis, destrukcija veikia bendrąjį jaunosios kartos ugdymo procesą (R. Grigas, 1996).
Taip pat skaitykite: Įdomiausios knygos apie psichologiją
Todėl mokytojo vaidmuo visuomenėje, jo reikšmingumas niekam nekelia abejonių. Bet kartu mokytojo profesija reikalauja iš jo įvairių socialinių vaidmenų atlikimo. Jis turi būti mokytojas - specialistas, mokytojas - didaktikas, metodininkas, mokytojas - ugdytojas - pedagogas. Svarbus yra asmeninis aspektas, kuris pasireiškia meile žmonėms, noru padėti kitam, paveikti kitą savo žodžiais, darbais, elgesiu, visa savo asmenybe. Neatsitiktinai visi švietimo sistemos veiklą reglamentuojantys dokumentai pažymi, kad šiandieninis ugdymas turi būti paremtas humanizmo ir demokratijos idėjomis. O šios idėjos sklaida galima tik tolerantiškoje, be baimės, sveikoje aplinkoje.
Pasak V. Žiedės (2004), aplinkoje, kurioje vyrauja teigiamas emocinis fonas, egzistuoja nuoširdūs, draugiški ugdymo veikėjų santykiai, o pedagogus moksleiviai laiko pavyzdžiu, jų gerbia ir myli, natūraliai formuojami pozityvūs mokyklos ir visuomenės santykiai. Tačiau keisti asmenines nuostatas bendravimo su mokiniais atžvilgiu iki šiol sekasi sunkiai. Dažniau kalbama iš aukšto, negu lygiavertėse pozicijose. Todėl neretai mokyklos dar primena M. Foucault aprašytą panoptikumą, o pats bendravimas - oficialų monologą. Pedagoginis bendravimas ugdymo procese yra šio proceso šerdis. Jo ypatingumą išryškina tai, kad mokosi ir tobulėja abu sąveikos dalyviai: mokinys ir mokytojas. Pasak B. Brazdžionio, išmokti yra tai, kad tu ko nors išmokai.
Viena pagrindinių mokytojo kompetencijų tampa socialinė kompetencija, kurią nagrinėjo daugelis edukologų ir psichologų. Asmens socialinės kompetencijos samprata neturi vieno visiems priimtino apibrėžimo. Socialinė kompetencija siejama su asmens elgesio veiksmingumu, gebėjimu draugiškai sugyventi su savo bendraamžiais ir kitais asmenimis, jų grupėmis bei užmegzti patenkinamus ar sėkmingus ilgalaikius tarpasmeninius ryšius.
Socialinė kompetencija
Socialinės Kompetencijos Samprata
Socialinė kompetencija - tai kompetencija, kuri neturi vieno visiems priimtino apibrėžimo. Atsižvelgiant į nuolat kintančias aplinkybes, būtina nuolat mokytis ir keistis, koreguojant savo planus. A. Stulpinas (1996) teigia, kad socialinė kompetencija - žmogaus nusimanymas ir aukšta bendravimo kultūra. R. Žiedė (2001), atlikusi detalią socialinės kompetencijos sąvokos analizę, pabrėžia, kad psichologijoje vyrauja požiūris, jog socialinės kompetencijos konstruktas siejamas su asmens elgesio veiksmingumu. P. Žiedė, D. Lepaitė (2000), R. Laužackas (1997), tyrinėję kompetencijų, kvalifikacijų sampratas, priėjo išvados, kad socialinės kompetencijos samprata daugialypė. Pasak J. Pikköno (1994), analizavusio asmenybės vystymosi ypatumus, socialinė kompetencija - tai sugebėjimas draugiškai sugyventi su savo bendraamžiais ir kitais asmenimis, jų grupėmis bei užmegzti patenkinamus ar sėkmingus ilgalaikius tarpasmeninius ryšius.
Apie asmens socialinę kompetenciją sprendžiama pagal visuomenės ir asmens santykius, kadangi svarbu, jog asmuo orientuotųsi sudėtinguose socialiniuose santykiuose, išmoktų dirbti su kitais žmonėmis, suprastų ir gerbtų jų interesus (Adomaitienė, 1997). Tokios išvados J. I. Gailienė (2001), kalbėdama apie mokytojo įtaką psichosocialiniam klasės klimatui, pažymi, kad mokytojo socialinė kompetencija - tai vaiko pažinimas. O R. Šinskienė, V. Šinskas (2001), teigia, kad mokytojų socialinę kompetenciją sudaro trys komponentai: socialinė etika, socialinė atsakomybė, socialinė branda. Anot D. Žiedės (1995), socialinė mokytojo kompetencija žymi aukšta jo savigarba ir mokinių ugdymas, paremtas humanistinėmis idėjomis. R. Malinauskas (1999), tyrinėjęs pedagogikos studentų socialinę kompetenciją, akcentuoja, jog ji priklauso ne tik nuo aukštos dalykinės kvalifikacijos, bet ir nuo sugebėjimo suprasti mokinį.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti psichologinę krizę?
Šiuolaikiniame pasaulyje, kuris nuolat keičiasi, nebepakanka akademinių ir profesinių žinių, kad jo socialinė adaptacija būtų sėkminga. Todėl, asmens socialinės kompetencijos ugdymas tampa labai svarbiu uždaviniu jo gyvenime. Pati kompetencija taip pat apibrėžiama skirtingai:1) kaip efektyvus elgesys tam tikroje situacijoje (Žiedė, Lepaitė, 2000);2) kaip asmens gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą (Laužackas, 1997). Pasak R. Žiedės (2001), kalbant apie asmens kompetenciją, nėra vieningos nuomonės apie tai, kas - įgimta, o kas - įgyta. Vieni autoriai pabrėžia, jog kompetencijos pagrindas - biologinis, nors neneigia ir socialinio aspekto, nes neįmanoma suprasti žmogaus, nesuprantant jo socialinės aplinkos, kiti - pabrėžia, kad žmogus gimsta neturėdamas kompetencijos ir privalo jas įsiugdyti.
Kokį gi socialinės kompetencijos konstruktą galime įvardinti? Plačiąja prasme socialinė kompetencija suprantama kaip gebėjimas susidoroti su visuomeninio gyvenimo reikalavimais. Tačiau R. Žiedė, atlikusi išsamų tyrimą šioje srityje, teigia, kad ši nagrinėjama sąvoka yra daugiasluoksnė. Emocinio intelekto teorijos apibūdina, kad tai yra gebėjimas užmegzti kontaktus ir palaikyti tvirtus santykius. Socialiai kompetentingas žmogus geba formuoti grupes, joms vadovauti, įtikinti ir patraukti kitus, daryti norimą poveikį grupės nariams. Tai daryti gali žmogus, kuris turi tam tikrus socialinius įgūdžius ir žinias bei neturi nerimo.
Rose-Krasnor (1997) pabandė apžvelgti socialinės kompetencijos apibrėžimų gausą. Socialiai kompetentingas asmuo sugeba efektyviai spręsti tarpasmenines problemas (Galfield ir Zurilla, 1969). Psichologas Mehl (1995) socialiai kompetentingu laiko tokį žmogų, kuris pasitiki savimi ir sugeba efektyviai susidoroti su probleminėmis situacijomis, kuris turi laisvo bendravimo įgūdžius formaliuose ir neformaliuose tarpusavio santykiuose ir pateikia tris pagrindines socialinės kompetencijos sudėtines dalis:1) kognityvinis savęs pažinimo priemonių vystymas;2) emocinės savireguliacijos galimybės;3) procedūrinio tipo žinių plėtra.
Socialinė kompetencija apima tiek teigiamas, tiek neigiamas pasekmes, kaip individo pasirengimą rasti ir įgyvendinti priimtiną kompromisą tarp socialinio prisitaikymo ir individo poreikių. Tokią socialinę kompetenciją supranta ir Schottmayer (1997).
Socialinės Kompetencijos Aspektai
Pateikti socialinės kompetencijos apibrėžimai rodo, kad visas šios kompetencijos konstruktas siejamas su kontekstu. Greta socialinės kompetencijos sąvokos yra vartojamos ir gretutinės sąvokos: socialinis intelektas, interpersonalinis intelektas, komunikacinė kompetencija. Tačiau kai kurie autoriai tam prieštarauja, teigdami, kad komunikacinė kompetencija yra tik vienas iš aspektų socialinės kompetencijos. Psichologijos žodynas (1993) rašo, jog komunikacinė kompetencija tai individo sugebėjimai, žinios, išgyvenimai, lemiantys jo lankstumą, pasitikėjimą savimi bei orientaciją bendraujant su žmonėmis. Asmuo pasižymintis komunikacine kompetencija gali įvertinti savo bendravimo ypatybes ir galimybes, suprasti kitus žmones ir tarpusavio santykius šiame socialiniame kontekste. Petrovskaja (1989; 1996) apibrėžia komunikacinę kompetenciją, kaip žinių, socialinių nuostatų, mokėjimų ir patirties panaudojimą tarpasmeninio bendravimo srityje. Pasak įvairių užsienio autorių (Jemeljanov, 1985; Contor ir Kihlstrom, 1987; Epstein, 1987; Herrmann, 1969; Allport ir Allport, 1921), socialinio intelekto sąvoką galima suprasti kaip mąstymu, aktyviu reagavimu ir socialine patirtimi pagrįstą stabilų individo sugebėjimą suprasti save, kitus žmones, jų tarpusavio santykius ir prognozuoti tarpasmeninius įvykius. Socialinio intelekto pagrindas - empatija, sugebėjimas įsijausti į kitų žmonių išgyvenimus. Empatijos sugebėjime glūdi individo moralinio vystymosi ištakos. Svarbus tampa balansas tarp optimizmo ir kūrybiškumo bei realizmo ir lankstumo.
Taip pat skaitykite: Psichologinės priežastys, lemiančios moterų seksualinę disfunkciją
Matome, kad aptariamų sąvokų apibrėžimuose išryškėja trys pagrindiniai aspektai:1) asmenybės santykis su savimi (Aš - aspektas),2) asmenybės santykis su kitais (Kiti - aspektas),3) asmenybės santykis su aplinka (probleminė situacija).
Aš - aspektas apima savo tikslų, planų, siekių analizę. Socialinis kompetentingumas - tai individo adaptyvaus ir efektyvaus funkcionavimo matas. Tarpasmeniniai santykiai pasireiškia gebėjimu formuoti teigiamus, kokybiškus tarpusavio santykius. Gebėjimas pasiekti gyvenimo tikslus vertinamas prieštaringai, nes bandymas apibrėžti sėkmę ar nesėkmę iššaukia įvairius metodologinius ir teorinius prieštaravimus. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad individas gali turėti potencialiai konfliktinius tikslus. Pavyzdžiui, erzinamas vaikas pasiskundžia mokytojui, vaikai kurį laiką liaujasi jį skriausti, bet po kiek laiko, erzinimai dar labiau sustiprėja. Kita problema, neįmanoma nusakyti sėkmės laipsnio. Sėkmė ne visada priklauso nuo socialinių įgūdžių, ryšys tarp sėkmės ir individo adaptacijos yra netiesioginis. Pasak U. Jaźwińskos, asmenybei vystantis, socialinė kompetencija turi tendenciją augti.
Pedagogo Socialinė Kompetencija
Pedagogas (gr. paidagogas - vaiko vedėjas, auklėtojas) - kvalifikuotas ugdymo veikėjas; mokytojas - kvalifikuotas ugdymo veikėjas, dirbantis mokykloje (Jovaiša, 1993). Kadangi mokyklose dirba ne tik mokytojai, bet ir spec. pedagogai, soc. darbuotojai, psichologai, logopedai, visi jie yra ugdymo proceso dalyviai. Pedagogo profesinė kompetencija - mokėjimas dirbti pedagoginį (ugdymo) darbą, remiantis šiam darbui reikalingomis žiniomis, gebėjimais, įgūdžiais bei vertybinėmis nuostatomis.
Pedagogo profesinė kompetencija apima ne tik dalyko žinias, bet ir socialinę kompetenciją, kuri leidžia efektyviai bendrauti su mokiniais, kolegomis ir tėvais, kurti palankią ugdymo aplinką ir spręsti konfliktines situacijas.
Psichologinės Kompetencijos Mokytojui
Psichologinės kompetencijos yra esminės sėkmingam mokytojo darbui, nes jos leidžia geriau suprasti mokinių elgesį, emocijas ir motyvaciją, taip pat efektyviau valdyti klasę ir spręsti problemas.
Savęs Pažinimas ir Emocijų Valdymas
Mokytojas turi gerai pažinti save, savo stipriąsias ir silpnąsias puses, emocijas ir reakcijas. Tai padeda suprasti, kaip jo asmenybė veikia bendravimą su mokiniais ir kaip valdyti savo emocijas stresinėse situacijose.
Kaip, nuolat besirūpinant kitais, neužmiršti ir savęs? Daug dirbantiems ir ne pačius geriausius laikus išgyvenantiems pedagogams šis klausimas itin aktualus. Juk tik pažindamas ir valdydamas savo emocijas, skirdamas dėmesio vidinių iššūkių sprendimui ir nuoširdaus rūpesčio sau, pedagogas gali atrasti raktą į harmoniją, emocinę gerovę ir tvirtą motyvaciją. Na, o tada bus žymiai lengviau užmegzti ir išlaikyti ryšį su mokiniais, pavyks veiksmingiau perduoti jiems vertingą informaciją ir svarbias žinutes.
Empatija ir Supratimas
Mokytojas turi gebėti įsijausti į mokinio situaciją, suprasti jo jausmus ir poreikius. Tai padeda kurti pasitikėjimo atmosferą, skatina mokinių atvirumą ir norą mokytis.
Bendravimo Įgūdžiai
Efektyvus bendravimas yra būtinas sėkmingam mokytojo darbui. Mokytojas turi gebėti aiškiai ir suprantamai perteikti informaciją, išklausyti mokinius, užduoti tinkamus klausimus ir konstruktyviai spręsti konfliktus.
Klasės Valdymas
Mokytojas turi gebėti valdyti klasę, sukurti drausmingą ir motyvuojančią aplinką, kurioje mokiniai jaučiasi saugūs ir gerbiami. Tai apima taisyklių nustatymą, elgesio problemų sprendimą ir pozityvios atmosferos kūrimą.
Streso Valdymas
Mokytojo darbas yra susijęs su dideliu stresu, todėl svarbu gebėti valdyti stresą, išvengti perdegimo ir išsaugoti psichinę sveikatą. Tai apima laiko planavimą, poilsį, fizinį aktyvumą ir psichologinę pagalbą.
Mokyklų Darbuotojų Kompetencijos Psichikos Sveikatos Didinimo Mokymai
Mokyklų darbuotojų kompetencijos psichikos sveikatos didinimo mokymai yra skirti mokyklų mokytojams (-oms), mokytojų padėjėjams (-oms), socialiniams pedagogams (-ėms), specialiesiems pedagogams (-ėms), psichologams (-ėms), psichologų asistentams (-ėms), logopedams (-ėms), tiflopedagogams (-ėms), surdopedagogams (-ėms), visuomenės sveikatos specialistams (-ėms) bei mokyklos administracijos darbuotojams (-oms).
Mokymus darbuotojams organizuoja savivaldybės teritorijoje veikiantis visuomenės sveikatos biuras arba kitos savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, teikiantis visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas savivaldybėje pagal savivaldybių bendradarbiavimo sutartį (toliau - Biuras).
Mokykla, norinti, kad darbuotojams būtų vykdomi mokymai, raštu kreipiasi į Biurą. Yra pasirašoma bendradarbiavimo sutartis tarp Biuro ir mokyklos, kurioje nurodoma mokymų trukmė, susitikimų dažnumas, grupės dydis.
Mokymus vykdo Biuro suformuota specialistų komanda (toliau - komanda), kurią sudaro ne mažiau kaip 2 specialistai, kurie yra:
- psichologai, baigę universitetinę psichologijos bakalauro programą ar išlyginamąsias psichologijos studijas bei baigę psichologijos magistro studijų programą, arba baigę vienpakopę penkerių metų universitetinę psichologijos studijų programą.
- psichoterapeutai, turintys aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą sveikatos mokslų studijų krypčių grupės ergoterapijos, farmacijos, kineziterapijos, visuomenės sveikatos krypčių išsilavinimą, įgiję teisę taikyti psichoterapijos metodą.
- supervizoriai, turintys aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų krypčių grupės ar ugdymo mokslų studijų krypčių grupės magistro kvalifikacinį laipsnį, pabaigę supervizijos studijas, atitinkančias europinį supervizorių rengimo standartą.
- socialiniai pedagogai, įgiję pagalbos mokiniui specialisto metodininko ar eksperto kvalifikacinę kategoriją.
Bendra mokymų trukmė - 40 valandų. Iš jų 8 valandos yra skirtos nuotoliniams mokymams, o likusios 32 valandos - kontaktiniam darbui su darbuotojais, dalyvaujančiais mokymuose.
Psichologijos Dalyko Reikšmė
Psichologijos dalyku siekiama padėti mokiniams pasirinkti tolesnį gyvenimo kelią, būti pasiruošus pokyčiams ir iššūkiams, įgyti svarbaus asmeninio patyrimo, skatinti vidinį aktyvumą, kaip suteikiantį kryptį asmenybės raidai, ir išorinį aktyvumą, kaip ugdantį saviraišką, socialinius gebėjimus bei tarpasmeninius ryšius. Psichologijos dalyko programoje gilinamasi į savęs pažinimo, bendravimo bei sudėtingų psichologinių situacijų prevencijos problemas.
Psichologijos dalyko paskirtis - supažindinti mokinius su pagrindinėmis psichologijos sritimis (pažinimo psichologija, asmenybės psichologija, socialine psichologija), ugdyti mokinių kompetencijas, kurios įgalintų jauną žmogų taikyti psichologijos žinias gyvenime. Programa parodo psichologijos žinių praktinio pritaikymo ugdant savo asmenybę ir bendravimo įgūdžius galimybes, ugdo pozityvią nuostatą psichologinės pagalbos atžvilgiu. Pasirenkama Programa padeda labiau pažinti savo ir kito žmogaus asmenybę, suvokti sociume vykstančius procesus, pasigilinti į tarpasmeninius ryšius. Ugdomas jauno žmogaus gebėjimas tinkamai naudotis savo stiprybėmis, kompensuoti savo trūkumus.
Programoje išskirtos trys pasiekimų sritys:1) Savęs pažinimas ir tyrinėjimas (pažinimo ir asmenybės psichologija),2) Savęs pažinimas santykiuose su kitais (socialinė psichologija),3) Pagalbos sau ir kitam galimybių pažinimas.
III-IV gimnazijos klasėse psichologija yra laisvai pasirenkamasis dalykas. III gimnazijos klasėje siekiama suteikti žinių ir ugdyti gebėjimus, kurie padėtų suvokti žmogaus asmenybę kaip sudėtingą ir nedalomą visumą, skatintų mokinius atskleisti savąjį individualumą, suvokti savo ir aplinkinių stipriąsias bei silpnąsias savybes, suprasti emocinio pasaulio reikšmę ir sudėtingumą. IV gimnazijos klasėje mokiniams suteikiamos žinios leis geriau analizuoti žmonių tarpusavio santykius, taikyti efektyvesnius socialinės sąveikos būdus. Mokiniai suvoks bendravimo socialinėje grupėje ypatumus, išmoks analizuoti konfliktines situacijas ir pasirinkti tinkamą konflikto sprendimo strategiją.
Vidurinio Ugdymo Uždaviniai
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.
- Suvokia psichologijos dalyko tikslus ir uždavinius, geba paaiškinti psichologijos specifiškumą, naudojamus metodus, dėsningumus, ryšį su kitais mokslais.
- Geba, naudodamas psichologijos žinias, kelti klausimus ir rasti atsakymus apie save ir kitus.
- Atskiria pagrįstą psichologijos dalyko teiginį nuo nepagrįsto, geba argumentuoti.
- Žino psichologijos pagrindinius faktus, suvokia ir gali paaiškinti psichologijos žinių suteikiamą naudą.
- Giliau pažįsta savo asmenybę, sieja asmenines savybes su tikslingai iškeltais tikslais tobulėti.
- Stiprina pasitikėjimą savimi bei savo empatiškumą, toleranciją.
- Geba apibūdinti ir vertinti savo ir kitų emocijas.
- Geba vertinti ir apibūdinti, kaip emocijų išraiška gali paveikti kitus žmones.
- Moka išklausyti kitokią nuomonę, konstruktyviai spręsti kilusius konfliktus.
- Geba save motyvuoti, įveikti sunkumus, geba išsikelti tikslą, formuoti ir pasiekti tarpinius tikslus, analizuoja ir argumentuotai paaiškina savo sprendimus.
- Analizuoja ir paaiškina, kokią įtaką daro įtampa, atpažįsta dirgiklius ir lanksčiai vertina situaciją.
- Kritiškai vertina gyvenimo būdo ir aplinkos įtaką sveikatai.
- Taikydamas įgytas žinias apie save geba tikslingai formuoti asmeninį įvaizdį įvairiomis komunikavimo priemonėmis, giliau suvokia komunikacijos proceso dėsningumus, galimas komunikavimo klaidas, tikslingai naudoja komunikavimo kanalus ir priemones.
- Taiko įvairias strategijas bendraudamas individualiai ir grupėje.
- Pasiruošęs užmegzti socialinius ir darbo santykius, įgyja tam reikalingų įgūdžių.
- Susipažįsta su kūrybinio mąstymo, vaizduotės ypatumais, mechanizmais.
- Savarankiškai kelia klausimus ir kūrybiškai analizuoja problemas, idėjas, galimybes, būsimus veiksmus apsvarsto iš įvairių pozicijų, prognozuoja, įvertina riziką.
- Mokiniai ugdosi motyvaciją kūrybiškai interpretuoti socialinę aplinką, nuostatą nuolat keistis, tobulinti savo santykius bendruomenėje, inicijuojant pokyčius ir santykių dinamiką.
- Suvokia pareigą ir darbą bendruomenei ir visuomenei kaip neatskiriamą savo asmenybės komponentą.
- Analizuoja savo vaidmenį bendruomenės procesuose, suvokia, kaip socialinė terpė daro įtaką asmenybės formavimuisi.
- Analizuoja bendruomenėje kylančias problemas iš psichologijos pusės, geba tinkamai išreikšti savo poziciją.
- Suvokia dalyvavimo bendruomenės veikloje svarbą asmenybės augimui.
- Suvokia kultūros, kaip esminio asmens pasaulėvaizdį formuojančio komponento, svarbą, asmenybės formavimąsi kultūriniame (Lietuvos, Europos, pasaulio) kontekste.
- Geba pažinti save ir esančius šalia, atsižvelgdamas į kultūrinį kontekstą.
- Ugdydamas savęs suvokimą kultūriniame kontekste, mokosi, kaip atpažinti kitą, suvokia, kaip svarbu žinoti kultūros panašumus ir skirtumus, mokosi išvengti stereotipinio mąstymo, išankstinių nuostatų.
Mokiniai susipažįsta su psichologija, jos ryšiais su kitais mokslais, su pažinimo procesais. Aptariami pojūčiai, suvokimas, dėmesio, atminties, mąstymo procesai, pažinimo procesų veikimo mechanizmai, dėsniai. Ypatingas dėmesys skiriamas mąstymo procesui išryškinant kūrybinio mąstymo svarbą. Susipažįsta su pagrindinėmis intelekto teorijomis. Sudaromos sąlygos analizuoti savo pažinimo procesus, išbandyti atminties lavinimo, įsiminimo strategijas, kūrybinio mąstymo strategijas. Pristatomos populiarios asmenybės teorijos, analizuojami asmenybės raidos dėsningumai. Susipažįsta su temperamento, charakterio, motyvacijos, emocijų teorijomis. Praktinės veiklos metu giliau pažįsta savo asmenybę, numato tobulėjimo kelius.
#
tags: #psichologines #kompetencijos #reikalingos #mokytojui