Psichologinės Krizės: Tipai ir Įveikimo Būdai

Įvadas

Psichologinė krizė - tai sudėtingas, bet natūralus atsakas į sunkias ir emociškai reikšmingas gyvenimo situacijas. Ši būsena reikalauja naujų adaptacijos ir įveikimo mechanizmų, nes senieji nebeveikia. Krizės dažnai sukelia didelį nerimą, įtampą, bejėgiškumą, nesaugumą ir pasimetimą. Šiame straipsnyje aptarsime psichologinių krizių tipus, fazes ir, svarbiausia, įveikimo būdus, kurie gali padėti susigrąžinti pusiausvyrą ir rasti naują gyvenimo prasmę.

Kas yra psichologinė krizė?

Psichologinė krizė - tai sveiko žmogaus reakcija į sunkią ir reikšmingą jam emociškai gyvenimo situaciją, kuri reikalauja naujų adaptacijos ir įveikimo būdų, nes turimų nebepakanka. Kiekvieno žmogaus išgyvenama psichologinė krizė yra individuali, kaip individualus ir nepakartojamas yra kiekvieno žmogaus išgyvenimas.

Pagrindiniai psichologinės krizės bruožai

Nors kiekviena krizė yra unikali, visos jos turi bendrų bruožų:

1. Specifinis emociškai reikšmingas įvykis: Dažniausiai psichologines krizes sukelia netektys. Tai gali būti artimo žmogaus mirtis, skyrybos, bedarbystė, socialinio statuso ar materialinio gerbūvio praradimas. Krizę gali sukelti ir tokie dramatiški įvykiai, kaip katastrofos, avarijos, gaisrai, teroro aktai. Taip pat, psichologines krizes gali sąlygoti išgyvenamo streso, frustracijos, vidinio konflikto suintensyvėjimas, patirtas smurtas.
2. Psichinio diskomforto būsena: Krizę lydi stiprūs neigiami jausmai, tokie kaip nerimas, baimė, liūdesys, pyktis ar bejėgiškumas.
3. Nežinojimas, ką daryti: Įprasti problemų sprendimo būdai nebeveikia, žmogus jaučiasi pasimetęs ir bejėgis. Kiekvienas žmogus, esant sunkiems išgyvenimams, visuomet turi tam tikrą gyvenimo patirtį, kuri jam padeda įveikti kilusius sunkumus, su jais susijusias sunkias ir skausmingas būsenas. Tačiau psichologinės krizės atveju, anksčiau sukaupta problemų įveikimo patirtis nebepadeda. Turimų, žinomų problemų sprendimo būdų nebepakanka.
4. Pagalbos galimybė: Ar yra galimybė sulaukti pagalbos. Pagalbą gali teikti artimi žmonės (šeimos nariai, draugai), krizių įveikimo specialistai - profesionalūs psichikos sveikatos specialistai ir savanoriai.
5. Laiko trukmė: Krizinis išgyvenimas trunka iki 2 mėnesių. Jei maždaug per 2 mėnesius nepraeina sunkūs, psichologinę krizę lydintys jausmai ir išgyvenimai, žmogui nepavyksta grįžti į įprastą kasdieninio gyvenimo ritmą ir kokybę, tai ši būsena jau nebevadinama krizine.
6. Krizės įveikimas arba neįveikimas:
   • Įveikti krizę: jei psichologinė krizė įveikiama, krizinis išgyvenimas paskatina individo augimą, vystymąsi, emocinę brandą.
   • Neįveikti krizės: neįveikta psichologinė krizė sąlygoja krizės chronizaciją, t.y., galimus fizinės, psichikos sveikatos, asmenybės integracijos, socialinio funkcionavimo ir adaptacijos sutrikimus, kurie pasireiškia kaip intensyvėjančios psichologinės problemos ar gilesni psichikos sutrikimai, ar kaip somatiniai simptomai ar ligos; gali atsirasti polinkis priklausomybėms - alkoholizmui, narkomanijai ir pan. Šios pasekmės veda į neadaptyvų žmogaus funkcionavimą. Visas šias pasekmes reikės ilgai įveikinėti jau daugeliui specialistų - bendrosios praktikos ir įvairių specializacijų gydytojams, psichologams, psichoterapeutams, psichiatrams, socialiniams darbuotojams ir t.t.

Psichologinių krizių klasifikacija

Krizės gali būti klasifikuojamos pagal įvairius kriterijus:

1. Pagal priežastis:
   • vystymosi - būdingos atskiriems reikšmingiems kiekvieno žmogaus gyvenimo etapams.
   • organizminės krizės - jos atsiranda, kai dėl stipraus dirgiklio (stresoriaus) veikimo pažeidžiama vidinė organizmo homeostazė.
   • Krizės, keliančios grėsmę vidinei integracijai - krizė kyla, kai žmogus patenka į situaciją, kurioje atsiranda pavojus jo vertybėms, gyvenimo tikslui.
   • Krizės, sukeliančios dideles permainas gyvenimo erdvėje - viskas, kas vyksta žmogaus aplinkoje, veikia jo vidų ir atvirkščiai.
   • Tarpasmeninės ir sociokultūrinės krizės - jų priežastys glūdi aplinkoje ir svarboje, kurią asmuo teikia kokiems nors socialiniams santykiams.
   • Krizės, kylančios dėl reikiamos informacijos trūkumo - krizės kyla dėl to, kad tarp žmonių stinga komunikacijos ir informacijos. naujai užklupusioje situacijoje(pavyzdžiui, įvykus žemės drebėjimui).
   • Religinės krizės - jos susijusios su religiniu patyrimu.
   • egzistencinės krizės - kyla iš vidinių konfliktų, nerimo išgyvenant ir sprendžiant esminius gyvenimo klausimus, atliekant svarbius gyvenime pasirinkimus, priimant reikšmingus sau ir kitiems sprendimus, susijusius su atsakomybe, laisve, nepriklausomybe, meile, mirtimi, tikėjimu ir kitais svarbiausiais žmogui egzistencijos fenomenais.

Psichologinių krizių fazės

Psichologinėms krizėms būdinga tam tikra dinamika, pasireiškianti keliomis fazėmis:

Taip pat skaitykite: Įdomiausios knygos apie psichologiją

1. Poveikio (konfrontacijos, įžanginė): Tai pirmoji žmogaus reakcija į netikėtą įvykį. Šioje fazėje mažėja žmogaus orientacija situacijoje, auga įtampa, didėja nerimas. Žmogus niekaip negali išspręsti problemos, jaučia, kad jo pastangos ieškant išeities yra bevaisės, dėl to didėja sutrikimo jausmas.
2. Pasidavimo: Įtampa auga toliau, stiprėja nevilties, bejėgiškumo jausmai, mažėja pasitikėjimas savo jėgomis, apima jausmus, kad ši problema niekuomet neišsispręs, skausmingi išgyvenimai nesibaigs.
3. Tvarkymosi (mobilizacijos): Sukaupiamos, mobilizuojamos visos pastangos. Motyvacija sprendimams tuo metu milžiniška, labai aukšta galimybė asmenybės augimui. Žmogus yra atviresnis, prieinamesnis kitų įtakai.
   • Krizė įveikiama, žmogus randa sprendimą.
   • Krizė neįveikiama. Įtampa taip pat sumažėja, bet jau dėl kitų priežasčių: žmogus pasiduoda, jaučiasi įveiktas, tampa pasyvus. Kaip vienas iš galimų būdų išvengti su neįveikta krize susijusių jausmų gali kilti noras nusižudyti. Tačiau realiai žmogus dar netrokšta mirties.
     1. krizę sukėlusi problema, ją lydintys nemalonūs išgyvenimai yra klaidingai traktuojami (iškreipiami), neigiami, išstumiami.
     2. psichologiniai sunkumai virsta somatinėmis, psichosomatinėmis arba psichiatrinėmis problemomis. Vienas iš dažniau pasireiškiančių sutrikimų po itin sunkių psichologinių traumų - potrauminio streso sutrikimas.
4. Galutinė (pasitraukimo): Žmogus jaučia didelį fizinį ir psichinį išsekimą. Jei krizė įveikta, žmogus palaipsniui grįžta prie savo įprastos būsenos ir gyvenimo būdo. Jei krizė neįveikta, silpnėja vidinė asmenybės integracija. Tęsiasi galimi chronizacijos variantai.

Krizės trukmė: 6-8 savaitės (iki 2 mėnesių).

Krizių įveikimo būdai

Nors krizė gali atrodyti kaip neįveikiamas iššūkis, yra būdų, kaip ją įveikti ir sustiprėti. Štai keletas strategijų:

Minčių valdymo technika „STOP!“

Minčių sustabdymo technika padeda „išmesti“ iš galvos neigiamas mintis, kurios ir sukelia neigiamus jausmus. Svarbiausia - veikti iškart, kai tik atpažįstate neigiamą mintį. Valdingai ir garsiai pasakykite „STOP!“. Tai tarsi staigus signalas sau pačiam, kad nepaskęsti liūdnų minčių liūne. Tai tarsi savęs supurtymas. Galite garsiai sušukti, kai esate namuose. Vėliau išsiugdysite gebėjimą sušukti tyliai, t.y. vidiniu balsu. Kad sustiprintumėte poveikį, įsivaizduokite didelį raudoną ženklą su užrašu „STOP“. Galite įsivaizduoti, kad tą ženklą laiko kuris nors iš Jus mylinčių žmonių. Pradžioje gali tekti sau šaukti „STOP“ daug kartų per dieną, o kartais net ir keletą kartų penkių minučių bėgyje. Tai normalu, nes negatyvios mintys turi išreikštą savybę greitai „daugintis“ ir periodiškai vėl bandys sugrįžti.

Nukreipkite mintis

Neįmanoma vienu metu galvoti apie du dalykus. Kai tik negatyvios mintys ima plūsti, „perjunkite“ savo smegenis kitai veiklai. Galite užsimerkti ir pabandyti įsivaizduoti Jūsų mėgstamiausią vietą. Tegul tai užims nors keletą minučių, svarbiausia, kad pavyktų atsipalaiduoti ir pasimėgauti vaizdiniais. Galite pagalvoti apie tai, ko Jūs siekiate. Įsivaizduokite, kaip Jūs jaučiatės, kai pavyksta įgyvendinti savo planus ar išsipildo Jūsų svajonės. Kaip Jūs tuo metu atrodote, kaip džiaugiatės. Kuo daugiau detalių įsivaizduosite, tuo geriau! Vienas iš visai paprastų būdų „perjungti“ savo mintis - tai šliūkštelėti sau į veidą šalto vandens. Arba tiesiog pereiti iš vieno kambario į kitą. Todėl po „STOP“ galvokite apie ką nors visiškai kito. Jei nieko pozityvaus sugalvoti nepavyksta, įsijunkite televizorių ar radiją, atsiverskite knygą ar žurnalą.

Išsirinkite laiką ir vietą negatyvioms mintims

Suraskite vietą, skirtą negatyviam galvojimui. Galite ją pavadinti „išpažinties vieta“. Tai gali būti kambarys, krėslas arba kuris nors langas. Bet tai turi būti vienintelė vieta, kurioje Jūs leisite sau galvoti apie liūdnus dalykus! Galite pasirinkti bet kokią vietą, tačiau tai jokiu būdu negali būti Jūsų lova arba vieta, kur valgote. Pastarosios vietos būtinai turi likti Jūsų „saugumo zonomis“. Kasdien skirkite laiko savo negatyvioms mintims. Nueikite į „išpažinties vietą“ ir 15 minučių galvokite apie liūdnus dalykus. Jei norėsite - verkite, bet kai tik baigsis 15 minučių, pasakykite „STOP“ ir palikite „išpažinties vietą“.

Taip pat skaitykite: Kaip įveikti psichologinę krizę?

Pasiginčykite su savimi

Ar jūsų baimės pagrįstos? Ar negatyvios mintys turi realų pagrindą? Ko Jūs bijote? Kas Jus neramina ir liūdina? Ko Jums gaila? Surašykite visas mintis, kurios neduoda Jums ramybės, ant lapelio. Dabar tapkite savo oponentu. Suraskite bet kokią priežastį, dėl kurios Jūsų negatyvi mintis galėtų būti neteisinga arba perdėta. Būkite iš karto ir prokuroru, ir advokatu. Paklauskite savęs, ar nėra taip, kad matote situaciją tik juodomis spalvomis?

Atsipalaiduokite

Kvėpavimo pratimai - tai veiksmingas metodas, padedantis sumažinti nerimą ir atgauti vidinę pusiausvyrą. Kvėpavimas prisiderina prie mūsų vidinės būsenos, todėl susijaudinę kvėpuojame greitai ir paviršutiniškai (t.y. mažai įkvepiame ir iškvepiame), o atsipalaidavę - kvėpuojame lygiai, giliai ir lėtai. Tačiau kvėpavimą gana lengvai galime kontroliuoti sąmoningai tuo pačiu keisdami ir savo vidinę būseną (tiek fizinę, tiek ir emocinę). Kvėpavimo pratimai naudingi tuomet, kai įtampa ar jaudulys pasireiškia ne tik kūno, bet ir psichologiniame ar emociniame lygmenyje. Gerai įvaldyta, ši technika užima apie 3-5 minutes ir leidžia nusiraminti, susitelkti bei pasiruošti įtampą keliančiam įvykiui. Todėl kasdien padarykite bent po vieną kvėpavimo pratimų seriją. Venkite tai daryti valandą po pietų, nes virškinimo procesas trukdys visapusiškam atsipalaidavimui. Pasistenkite atsisėsti patogiai ir užmerkite akis. Pradžioje, kol išmoksite kvėpuodami atsipalaiduoti, pasirinkite tokį laiką ir vietą, kad aplinkiniai Jums netrukdytų. Pratimo pavyzdys: Skaičiuodami iki 4 (1-2-3-4) lėtai įkvėpkite… ir taip pat lėtai iškvėpkite, skaičiuodami iki 4 (1-2-3-4). Taip pakartokite keletą kartų. Galite šiek tiek pasunkinti pratimą. Įkvėpdami mintyse sakykite sau: „vienas, ir iškvėpdami: „jaučiuosi atsipalaidavęs“. Paskui: „Du… jaučiuosi dar labiau atsipalaidavęs…“ … "Trys… jaučiuosi dar labiau atsipalaidavęs nei anksčiau…" … "Keturi… Prisiminkite, kad kiekvieną akimirką, kai liūdime, kenčiame, gailimės praeities, mes „vagiame“ laiką patys iš savęs. Mes „vagiame“ laiką iš savo dabarties!

Savižudybė kaip kraštutinė krizės išraiška: priežastys ir prevencija

Savižudybė yra sudėtinga, daugiareikšmė problema, kuri neturi kokios nors vienintelės priežasties ir paaiškinimo. Ją dažniausiai sukelia biologinių, psichologinių, kultūrinių, socialinių veiksnių visuma. E. Šiuo metu Vakarų pasaulyje savižudybe vadinamas sąmoningas susinaikinimo aktas, kuris yra daugiasluoksnis sutrikimas ir kurį vykdo kenčiantis individas, laikantis savižudybę geriausia išeitimi iš susiklosčiusios padėties. Yra tik viena tikrai rimta filosofinė problema - savižudybė. Nuspręsti, ar gyvenimas vertas, kad jį gyventum, ar ne, - reiškia atsakyti į pagrindinį filosofijos klausimą.

Savižudybės priežastys gali būti įvairios:

1. Psichikos ligos: Depresija, šizofrenija ir kitos psichikos ligos gali padidinti savižudybės riziką. Depresija - tai ne tik bloga nuotaika ar nusiminimas. Tai liga (kaip diabetas, aukštas kraujo spaudimas ar širdies liga), kuri diena po dienos veikia Jūsų mintis, jausmus, fizinę sveikatą ir elgseną. Tai kartu ir kūno, ir sielos liga. Tai labai svarbu suprasti ir ligoniui, ir jį supantiems žmonėms. Dažnai pats sergantysis depresijos simptomus priskiria valios trūkumui, tinginystei, charakterio silpnumui, o aplinkiniai tikisi, kad jis „suims save į rankas“, pažvalės. Tokie reikalavimai ir viltys beprasmiai.
2. Ankstesni bandymai žudytis: Žmonės, kurie jau bandė žudytis, turi didesnę riziką tai padaryti vėl.
3. Kalbėjimas apie mirtį ar savižudybę: Prieš žudydamiesi žmonės, dažniausiai apie tai kalba ar bent užsimena: “Be manęs šeimai bus geriau”. Nereikėtų numoti ranka į panašias mintis. Ketinantys nusižudyti kartais kalba taip, tarsi atsisveikintų ar ruoštųsi išvykti.
4. Narkotinių medžiagų vartojimas: Žmonės, vartodami narkotines medžiagas, mano, kad tai padės lengviau prisitaikyti prie aplinkos, išspręsti iškilusias problemas ir panašiai. Tačiau iš tikrųjų tai yra nepagydoma liga, iš kurios labai sunku būna išsikapstyti. Žmogus turi būti stiprios valios, kad visa tai iškęstų. Didžioji dauguma išsikapstę iš šio liūno teigė, kad mažiau pastangų būtų reikėję išspręsti iškilusias problemas, o ne stengtis nuo jų pabėgti.

Savižudybių prevencija yra labai svarbi. Jei žinote žmogų, kuris galvoja apie savižudybę, kreipkitės į specialistus.

Taip pat skaitykite: Psichologinės priežastys, lemiančios moterų seksualinę disfunkciją

Gyvenimo prasmės paieškos krizės metu

Labai dažnai pasitaiko ir gyvenimo prasmės problemų. Mūsų visuomenėje žmonės siekia įvairiausių tikslų, galvodami, kad taip jie ras savo gyvenimo prasmę, užpildys jaučiamą tuštumą savo viduje. Dažniausiai pasitaikantys gyvenimo tikslai yra šie: karjera, pinigai, darni šeima, pasilinksminimai, gerų darbų darymas. Dauguma pripažįsta, kad ir pasiekus savo užsibrėžtų tikslų, praturtėjus, turint gerus santykius, ar linksmai leidžiant laiką įvairiuose vakarėliuose, jie vis tiek giliai savo viduje jaučiasi nelaimingi ir atrodo, kad nebėra ko gyvenime siekti. Gyvenimo prasmė žmogui yra labai svarbi, kadangi ji suteikia užtikrintumą bei jausmą, kad esi kažkam naudingas ir reikalingas.

Krizės metu svarbu permąstyti savo vertybes ir prioritetus, ieškoti naujų tikslų ir prasmės. Tai gali būti savanoriška veikla, kūryba, mokymasis, santykių su artimaisiais stiprinimas ar dvasinės praktikos.

Krizių intervencija

Krizių intervencija - tai teorinio ir praktinio mokymo programa, kurią parengė krizių konsultavimo Lietuvoje pradininkė dr. Programos trukmė - apie 1,5-2 metai. Iš viso 140 ak. 18:30 - 20:00 PSICHOLOGINĖ KRIZĖApibūdinimai, apibrėžimas. Pagrindiniai psichologinės krizės bruožai. 16:30 - 20:00 EKSTREMALIOS SITUACIJOS IR PAGALBOS BŪDAIEkstremalių situacijų rūšys ir apibūdinimas.Teroro aktai. Įkaitų pagrobimas. Penktadienis9:30 - 13:00 PRAKTIKA: EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ ATVEJŲ APTARIMASDalyviai pristato atvejus, kai teko būti ekstremaliose situacijose arba teikti jose pagalbą. 16:30 - 18:00 PRAKTIKA: ASMENINIO PATYRIMO GRUPĖ(Vizija - asmeninės nuostatos į krizes, savižudybes. Profesinės baimės ir saviapgaulės. Santykis su mirtimi. Šeštoji programos „Psichologinės krizės ir jų įveikimas“ grupė prasidės 2023 m. žiemą. Ši grupė dirbs lietuvių arba rusų kalba. Tai paaiškės spalio mėn. Pirmasis seminaras vyks 2023 m. gruodžio 17 - 20 d. Kurso kaina - 1710 Eur. Prieš pirmąjį seminarą reikės apmokėti dalį šios sumos - 450 Eur (neskaitant registracijos mokesčio). Paraiškas priimame iki 2023 m. lapkričio 15 d. Kartu būtina sumokėti negrąžinamą 120 Eur registracijos mokestį (įeina į bendrą mokestį už mokslą).

Psichologinės krizės terminą ir krizių teorijos pagrindus į psichologiją ir psichiatriją įvedė Erich Lindemann (1944) ir Gerard Caplan (1964).

tags: #psichologines #krizes #ir #ju #iveikimas