Šiandieniniame pasaulyje, kuriame nuolat skatinamas efektyvumas, našumas ir produktyvumas, perfekcionizmas tapo galinga jėga. Tačiau svarbu atskirti sveiką idealų siekį nuo nepaliaujamo, varginančio troškimo ištobulinti tai, kas iš prigimties netobula. Šiame straipsnyje nagrinėsime studentų patiriamą stresą, kurį skatina perfekcionizmas, aptarsime priežastis ir galimus sprendimo būdus.
Perfekcionizmo įsigalėjimas šiuolaikinėje visuomenėje
Perfekcionizmas nėra tik asmeninis bruožas, tai - reiškinys, kurį skatina socialiniai ir ekonominiai veiksniai. Kaip teigia Thomas Curranas knygoje „Tobulumo spąstai“, perfekcionizmo įsigalėjimą lemia nuolatinės pastangos ištobulinti tai, kas netobula. Šis siekis veikia įvairias gyvenimo sritis - nuo asmenybės iki ekonomikos.
Tėvų lūkesčiai ir "sraigtasparnių" efektas
Viena iš pagrindinių perfekcionizmo priežasčių tarp studentų yra tėvų lūkesčiai. Daugelis tėvų, norėdami užtikrinti savo vaikų sėkmę, tampa pernelyg įsitraukę į jų gyvenimą, ypač švietimo srityje. Tokie tėvai, vadinami "sraigtasparniais", nuolat stumia ir tampo savo vaikus, beveik nepalikdami jiems galimybės patiems priimti sprendimus ir sekti savo interesais.
Nuo 1995-ųjų iki 2011 metų darbštumo sureikšminimas kaip norima matyti savo vaikų savybė tarp amerikiečių tėvų padidėjo beveik keturiasdešimčia procentų. Daugiau laiko mokymuisi neišvengiamai skiriama kitų veiklų sąskaita. Pavyzdžiui, amerikiečių vaikų žaidžiant su tėvais praleidžiamas laikas sutrumpėjo dvidešimt penkiais procentais, palyginti su devintuoju dešimtmečiu. Toks vertybių pokytis suvešėjo permainingu laikotarpiu, kai sparčiai kyla spaudimas mokytis.
Ekonomistai Garey ir Valerie Ramey mano, kad toks perteklinis auklėjimas yra platesnių „kilimėlio žiurkių lenktynių“ dalis. Tėvai čaižo darbo etikos botagu, susitelkia į mokymosi rezultatus ir daugiau kontroliuoja, nes tuo jie atliepia visuomenės spaudimą.
Taip pat skaitykite: Kaip studentams maitintis sveikai ir įveikti stresą
Stresas dėl mokymosi ir tėvų lūkesčių
Neseniai, COVID-19 pandemijos metu, atlikta daugiau kaip 10 000 amerikiečių studentų apklausa parodė, kad jaunimas teigia patiriantis daug daugiau streso dėl mokymosi nei prieš pandemiją. Kaip streso šaltinius studentai įvardijo pažymius, krūvį, laiko planavimą, miego trūkumą ir būgštavimą dėl universiteto reikalų. Bet didžiausias streso šaltinis, anot jaunuolių, buvo tėvų lūkesčiai dėl pasiekimų.
Tėvai - sraigtasparniai paprastai būna perdėtai susirūpinę nesėkmės padariniais; ir antra, jie paprastai nustato aukštesnius ir brandesnius standartus, nei jų vaikas gali pasiekti, nesukeldamas sau nepatogumo. Toks auklėjimas vaikams subtiliai transliuoja žinią, kad suklupti negalima.
Perfekcionizmo ryšys su tėvų lūkesčiais
2022 metais „Psychological Bulletin“ pasirodžiusiame moksliniame straipsnyje buvo įrodyta, kad tėvų lūkesčiai išties teigiamai koreliuoja su socialiai priskirtu perfekcionizmu ir koreliacija buvo tikrai stipri. Netgi tokia stipri, kad beveik pusė socialiai priskirto perfekcionizmo sklaidos paaiškinama tėvų lūkesčiais. Taigi atrodo tikėtina, kad augantys tėvų lūkesčiai greičiausiai yra viena iš priežasčių, dėl kurių socialiai priskirtas perfekcionizmas tarp jaunimo auga.
Tėvai - labiau nei reklama, socialiniai tinklai, mokykla ar spaudimas universitete - yra itin artimi ir tiesiogiai paveikūs perfekcionizmo nešėjai. Vaikai praktiškai nuo pat lopšio ima suvokti tėvų lūkesčius ir ar šie lūkesčiai yra perfekcionistiniai.
Vaikystės pažeidžiamumas ir tėvų pritarimo siekimas
Vaikystė yra pažeidžiamumo laikotarpis. Kiekvieną vaiko žingsnį, bandant susigaudyti pasaulyje, persmelkia kritikos ar atstūmimo rizika. Tėvų standartai ir atitinkamai tėvų pritarimas taip auklėjamam vaikui visada būna kažkur už pasiekiamos ribos. Pavykus pasiekti ką nors išskirtinio, pavyzdžiui, gavus vien dešimtukus, tėvai bus patenkinti. Vaikui tai sunku. Nes kad ir kaip stengtųsi, to niekada neužtenka. Užuot buvęs priimtas, vaikas gauna pažadą, kad kada nors bus priimtas, jei tik sieks vis daugiau.
Taip pat skaitykite: Sportinė veikla: studentų krepšinis
Tėvai - sraigtasparniai šiuo požiūriu verčia vaiką nuolat vaikščioti ant pirštų galų, baimintis nesėkmės padarinių, ir kuria netyčinę, bet nuo to ne mažiau probleminę priklausomybę nuo nesugaunamo tėvų pritarimo. Kai vaikui ko nors pritrūksta, o tai neišvengiama, jis gėdijasi, nes nesėkmė jam rodo, esą jis nenusipelno tėvų palankumo.
Perfekcionizmo paveldimumas ir užburtas ratas
Perfekcionizmas visai tiesiogine prasme paveldimas šeimoje - pirmiausia per genus, antra, per auklėjimo strategijas. Tai sudaro rimtą problemą, nes, tapdami vis perfekcionistiškesni, jaunuoliai vėliau augins perfekcionistiškesnius vaikus, kurie savo ruožtu augins dar perfekcionistiškesnius vaikus. Ir taip toliau, ir taip toliau.
Kaip išsivaduoti iš perfekcionizmo užburto rato?
Tyrimai suteikia tam tikrų užuominų, kaip išsivaduoti iš šio užburto rato. Viena jų yra suteikti nuolatinį šilumos ir apsaugos šaltinį. Kai vaikai pasiduoda išoriniam spaudimui, užsiminkite jiems apie tai, jei reikia, įgyvendinkite kokius nors ribojimus, bet išklausykite juos. Visada. Kalbėkitės atvirai, pripažinkite jų emocijas ir atsakykite empatiškai ir supratingai.
Šilta tėvystė taip pat reiškia vengti atidėti palankumą. Tad mylėkite savo vaikus besąlygiškai. Vaikai, teigiantys, kad tėvų meilė ir palankumas nėra susieti su pasiekimais ar geru elgesiu, yra linkę į žemą į save orientuoto ir socialiai priskirto perfekcionizmo lygį. Jie taip pat nurodo mažesnį polinkį nerimauti dėl to, kaip pasirodo kitiems, ir yra mažiau linkę slėpti savo trūkumus nuo aplinkinių. Taigi jums leistina tiesiog imti ir pasakyti savo vaikams, kad jie neprivalo prieš nieką teisintis.
Šitai reiškia dar ir mokyti juos apie klystamumą, kultūra šito neišmokys. Pasinaudokite trukdžiais ir nesėkmėmis kaip galimybėmis pasimokyti, ugdančiomis vaikus, kad gyvenimas turi padarinių, kad visiems kartais nepasiseka, kad nėra ko bijoti nesėkmės. Leiskite jiems pabūti su savo nepatogumu, bent kurį laiką. Priminkite jiems, kad niekas nėra neperšaunamas; kartais be jokios priežasties nutinka ne taip, kaip planavome, ir tai nieko blogo. Visada būna dar viena galimybė. Palaikykite juos, kai jie dorojasi su savo nusivylimu, o ne jo vengia.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti stresą studijų metu
Mėgaukitės savo vaikų keistenybėmis ir talentais. Skatinkite juos sekti savo, o ne minios aistrą. Venkite tenkinti visus jų materialinius įgeidžius, kurių gali būti gausybė. Verčiau savo energiją skirkite išjudinančioms patirtims, tokioms kaip skaityti, groti muzikos instrumentais ar sportuoti. Leiskite jiems išmėginti daug naujų dalykų, kad atrastų savo gyvenimo kelią, kuriamą jų pasirinktų aistrų. Į tai taip pat įeina leidimas vaikams prisidėti, priimant svarbius jų gyvenimo sprendimus, pavyzdžiui, į kokią mokyklą eiti ir kokius dalykus studijuoti.
Nieko tokio turėti lūkesčių, net ir ambicingų, bet imkitės juos formuoti kartu su vaiku, o svarbiausia, pasirūpinkite, kad jie būtų realistiški. Jei vaikai pasiekia tikslus, nepersistenkite griausmingai jiems plodami; tiesiog juos apkabinkite, pasveikinkite ir pagirkite jų pastangas (ne pažymius). O jei ne visai pavyks? Ir galiausiai auklėkite pavyzdžiu. Savo pačių nesėkmėmis parodykite vaikams, kad klysti yra žmogiška, o ne žeminama. Atvirai su jais kalbėkitės. Leiskite jiems atvirai kalbėtis su jumis. Mokykite juos, kad neigiamos emocijos yra normalios. Visada būkite šalia ir juos palaikykite.
tags: #studentu #stresas #ir #perfekcionizmas