Bipolinio Sutrikimo Poveikis: Nuo Emocinių Šuolių Iki Skyrybų

Bipolinis sutrikimas, anksčiau žinomas kaip maniakinė depresija, yra psichikos sveikatos būklė, pasižyminti ekstremaliais nuotaikų svyravimais, kurie gali svyruoti tarp manijos ar hipomanijos epizodų ir depresijos epizodų. Tai yra lėtinė būklė, kuri gali žymiai paveikti asmens gyvenimo kokybę. Bipolinis sutrikimas (BS) gali reikšmingai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę, todėl svarbu suprasti jo požymius, priežastis ir gydymo būdus.

Bipolinis sutrikimas: kas tai?

Bipolinis sutrikimas, dar žinomas kaip maniakinė depresija, yra psichikos sutrikimas, kuriam būdingi ryškūs nuotaikos svyravimai. Dauguma bipolinį sutrikimą turinčių žmonių patiria tiek hipomaniakinius/maniakinius, tiek depresijos epizodus. Bipolinis sutrikimas yra lėtinis nuotaikos sutrikimas, sukeliantis intensyvius nuotaikos, energijos lygio ir elgesio svyravimus. Pagrindinis šio sutrikimo požymis yra maniakiniai ir hipomaniakiniai epizodai, o dauguma žmonių taip pat patiria depresijos epizodus. Bipolinis sutrikimas (anksčiau vadintas maniakine-depresine liga arba maniakine depresija) yra ilgalaikis nuotaikos sutrikimas ir psichikos sveikatos būklė, sukelianti stiprius nuotaikos, energijos lygio, mąstymo modelių ir elgesio pokyčius.

Simptomai

Bipolinis sutrikimas yra psichikos sveikatos būklė, pasižyminti ryškiais nuotaikų svyravimais, kurie suskirstomi į manijos (arba hipomanijos) ir depresijos epizodus. Šie simptomai gali labai skirtis priklausomai nuo asmenų ir nuo to, ar jie patiria bipolinio sutrikimo I tipo (sunkesnę formą, pasižymintį ryškiais manijos epizodais) ar II tipo (pasireiškiantį hipomanijos ir depresijos epizodais).

Manijos simptomai:

• Neįprastai didelis energijos lygis ir aktyvumas.
• Mažesnis poreikis miegoti arba nemiga.
• Padidėjęs savęs vertinimas ar megalomanija.
• Padidėjęs kalbėjimo greitis, daug kalbėjimo.
• Minčių šuoliavimas ar greitas minčių srautas.
• Rizikingas, impulsyvus elgesys, pvz., perdėtas pinigų leidimas, neapgalvotas seksualinis elgesys.
• Gali būti psichozės požymių, pvz., klaidingų įsitikinimų ar haliucinacijų.

Hipomanijos simptomai:

• Panašūs į manijos simptomus, bet mažiau intensyvūs.
• Didelis energijos lygis ir optimizmas.
• Padidėjęs produktyvumas ir kūrybiškumas.

Depresijos simptomai:

• Nuolatinis liūdesio, tuštumo ar bejėgiškumo jausmas.
• Domėjimosi praradimas dalykais, kurie anksčiau teikė malonumą.
• Energijos stoka, nuolatinis nuovargis.
• Sunkumai sutelkti dėmesį, atminties problemos.
• Miego sutrikimai - per daug ar per mažai miego.
• Svorio svyravimai - padidėjęs arba sumažėjęs apetitas.
• Savižudybės mintys ar bandymai.

Bipolinio sutrikimo tipai pagal DSM-IV klasifikaciją

Pagal DSM-IV klasifikaciją BS skirstomas į 4 kategorijas, kurios skiriasi išraiškos intensyvumu, trukme, vyraujančiu afektu.

• I tipo BS: Atitinka klasikinį maniakinės-depresinės ligos apibūdinimą. Šiam sutrikimui būdingi pasikartojantys (mažiausiai du) nuotaikos ir aktyvumo kitimo epizodai, kurių metu nuotaika tampa pakili, padidėja energija bei aktyvumas (manija ar hipomanija), arba nuotaika pablogėja, energija bei aktyvumas sumažėja (depresija).
• II tipo BS: Jei BS nuotaika svyruoja nuo hipomanijos iki depresijos, tai diagnozuojama II tipo BS. Šis sutrikimas nustatomas rečiau, nes tiek pacientas, tiek jo šeimos nariai dažnai nelaiko hipomanijos simptomų sutrikimu. Jie būna neryškūs ir dažniausiai trunka neilgai, o po depresijų atrodo, kad ligonis pasveiko.

Manija ir hipomanija: pagrindiniai bipolinio sutrikimo poliai

Manija yra viena iš dviejų pagrindinių BS nuotaikos sutrikimo polių. Jai būdinga triada - linksma nuotaika, pagreitėjusios asociacijos, suaktyvėję judesiai. Manijos būseną galima atpažinti jau pagal paciento išvaizdą ir elgesį. Jie atrodo jaunesni negu yra iš tikrųjų. Jų veidas esti gyvesnis, paraudęs, besišypsantis, patys ligoniai aktyvūs, pasitempę, blizgančiomis akimis, greitų judesių. Jie daug, garsiai ir greitai kalba, dėl to jų balsas dažnai būna užkimęs. Paciento išvaizda ir psichopatologija priklauso nuo maniakinio sindromo laipsnio. Maniakinio sindromo veikiami pacientai būna susijaudinę, tačiau jų veiklos kryptingumas vis tiek išlieka (kitaip negu katatoninio susijaudinimo metu, kai veikla būna chaotiška). Pacientai kuria begales planų, stengiasi tuoj juos realizuoti, bet, nebaigę darbo meta ir griebiasi ko nors kito. Kad suspėtų įvykdyti savo planus anksti keliasi, vėlai gulasi. Jie visiškai nekreipia dėmesio į savo išvaizdą, nesiskuta, nesišukuoja, nekerpa plaukų, ne eina, bet beveik bėgte bėga. Jie užkalbina nepažįstamus žmones, duoda jiems patarimus. Vėlai vakare arba naktį skambina telefonu mažai pažįstamiems žmonėms, nes „atsirado reikalų, kuriuos reikia tuojau pat sutvarkyti“. Užsisako tarpmiestinius pokalbius, rašo raštus į įvairias įstaigas, pradeda rašyti eilėraščius.

Taip pat skaitykite: Kaip įveikti skyrybų nerimą

Galvoje minčių būna tiek daug ir jos taip greit keičiasi, kad ligonis nespėja jų išsakyti. Pacientų kalba būna vulgari, ciniška, išnyksta atstumo jausmas, neįvertinama situacija. Pacientai rašo daug ir greitai, didelėmis raidėmis, po keletą žodžių eilutėje. Tekste daug pabraukymų, pataisymų, išbraukimų, šauktukų ir klaustukų. Rašant lūžta pieštukas, įplyšta popierius, išsitepamos rankos. Rašto turinyje atsispindi tos pačios klaidos, kaip ir kalboje, nes nėra nuoseklumo, praleidžiamos raidės, mintys padrikos. Be šios dažniau pasitaikančios maniakinio sindromo psichopatologijos, gali būti ir kitų jos variantų. Pikta manija esti tokia būsena, kai greta pakilios nuotaikos, pasireiškia pyktis, dirglumas, irzlumas. Pacientai būna priekabūs, su visais ginčijasi, kišasi ne į savo reikalus. Šiam variantui nebūdingas klasikinis maniakinis linksmumas. Neproduktyvios manijos metu ligoniai būna linksmi, bet pasyvūs, vangūs, nenori imtis jokios veiklos. Asociacijos truputį pagreitėjusios.

Skirtingai nuo jau aprašyto manijos epizodo hipomanija niekada negali būti su psichoze ir tik BS II tipo depresijos epizodas gali turėti psichozės požymių. Kai pacientai būna hipomanijoje, jų elgesyje ir išvaizdoje mažiau neadekvatumo, bet jau ir šioje būsenoje yra specifinių požymių, leidžiančių įtarti nuotaikos pasikeitimą. Pacientai būna veiklūs, turi daug planų, stengiasi juos realizuoti. Planus, kuriems nereikia kruopštaus darbo, atidumo, ilgesnio laiko sugeba įgyvendinti. Būdami šioje būsenoje pacientai kartais sugeba išjudinti kitus žmones, bendradarbius, gana sėkmingai organizuoja daug pastangų reikalaujančias ekskursijas, susitikimus. Jiems nėra neįveikiamų kliūčių, viskas lengvai sekasi. Pacientai nesilaiko drausmės, pradeda naudoti svaiginamuosius gėrimus, pasidaro išdidūs, lengvai susipažįsta su žmonėmis, kurie kartais būna blogos reputacijos. Rengiasi jie tvarkingai, net stilingai, tačiau ir jų aprangoje dažnai trūksta saiko. Jie dėvi ne tam amžiui, ne tai progai tinkamus drabužius. Moterys linkusios per daug puoštis. Hipomanijos epizodui būdinga staigi pradžia ir konkreti 24 val., 1-4d. eiga. Dažnai prasideda vėlai vakare. II tipo bipoliniam sutrikimui būdinga depresinė nuotaika staiga iš letargo periodo pasikeičia į pastebimą protinį arba kartu protinį ir fizinį aktyvumą. Būsena pasireiškia produktyvumu ir pacientų vertinama kaip „normali“. Priklausomai nuo buvusios depresijos lygio, savijauta hipomanijos metu iš tikrųjų gali būti artima normaliai būsenai, bet reikia prisiminti, kad „normali“ savijauta neprasideda ir nepasibaigia staiga.

Depresija bipolinio sutrikimo kontekste

Jei I tipo BS vyrauja depresinė simptomatika, ji turi atitikti didžiosios depresijos ar atipinės depresijos požymius. BS atveju pirmasis depresijos epizodas prasideda jaunesniame amžiuje, ją dažniau patiria moterys, dažnesnė energijos stoka, padidėjęs apetitas, didesnis miego poreikis, dažniau piktnaudžiaujama psichoaktyviosiomis medžiagomis, dažniau būna savižudybės mėginimai. Esant BS su psichoze dažnesni nihilistinis ir nuostolio kliedesiai.

Depresijos metu asmuo gali jaustis pesimistiškai ir beviltiškai, neturėti energijos, gali pasikeisti miego įpročiai - atsirasti nemiga ar pernelyg ilgas miegas. Apetitas būna sumažėjęs ar padidėjęs, gali keistis kūno svoris. Būdinga apatija, sumažėję interesai. Mintys gali būti lėtos, o dėmesio koncentracija - prasta, kaip ir susidomėjimas kasdieniu gyvenimu.

Bipolinio sutrikimo priežastys ir rizikos veiksniai

Bipolinio sutrikimo priežastys nėra visiškai suprastos, tačiau mokslininkai nustatė keletą veiksnių, galinčių prisidėti prie šio sutrikimo vystymosi. Norint išvengti BS diagnostikos klaidų būtina gerai žinoti susirgimo prigimtį, eigą, pasireiškimo ypatumus.

Taip pat skaitykite: Vaikų reakcijos į skyrybas

• Genetika: Didesnė tikimybė susirgti BS yra šeimose kur jau yra buvę BS atvejai. Susirgimo tikimybė yra didžiausia pirmos kartos palikuonims. Ji siekia 20-25 %. Jei BS serga abu tėvai, tikimybė vaikui susirgti BS lygi 50-75 %. 50 % pacientų sergančių BS vienas iš tėvų turi nuotaikos sutrikimų. Bendras bipolinio sutrikimo genetinis pagrindas aiškinamas daugelio genų sąveika su išoriniais faktoriais. Yra žinoma, kad bipolinis sutrikimas dažniau pasireiškia šeimose, kuriose jau yra šio sutrikimo atvejų. Tai rodo, kad genetika gali vaidinti svarbų vaidmenį.
• Smegenų struktūra ir funkcijos: Kai kurie tyrimai rodo, kad bipolinis sutrikimas gali būti susijęs su smegenų struktūros ir funkcijų pokyčiais, taip pat su tam tikrų cheminių medžiagų disbalansu smegenyse.
• Aplinkos veiksniai: Stresas, trauma, sunkios gyvenimo aplinkybės ir netinkama socialinė aplinka gali prisidėti prie bipolinio sutrikimo vystymosi arba išprovokuoti simptomų pasireiškimą. Traumuojanti patirtis ir stresinė būsena gali prisidėti išprovokuojant sutrikimo pradžią. Ligos epizodus gali provokuoti endokrininiai sutrikimai (pvz., skydliaukės patologija ar Kušingo liga), moterims - nėštumas, menopauzė. Taip pat šią ligą gali išprovokuoti alkoholis ar narkotinės medžiagos.

Bipolinio sutrikimo diagnostika

Bipolinio sutrikimo diagnozavimas gali būti sudėtingas, o nes jo simptomai dažnai klaidingai yra priskiriami kitoms ligoms, pavyzdžiui, depresijai. Klaidinga BS diagnozė ir BS gydymas antidepresantais pagreitina BS ciklus, depresijos epizodai tampa rezistentiški gydymui. Diagnozę paprastai atlieka psichiatras, kuris naudoja įvairius metodus, įskaitant psichologinius testus, fizinę patikrą. Net 30 % pacientų gydomų dėl depresinės būsenos ambulatorinėje grandyje gali turėti BS požymių ir net 12,5 % pacientų, kuriems diagnozuota didžioji depresija, serga bipoliniu sutrikimu.

Diagnozuojant bipolinį sutrikimą, psichiatrai remiasi išsamiu paciento vertinimu, kuris apima kelis etapus:

• Psichiatras apklausia pacientą apie jo nuotaikų svyravimus, elgesio pokyčius, energijos lygį, miego įpročius ir kitus požymius. Svarbu atskirti manijos, hipomanijos ir depresijos epizodus.
• Analizuojama paciento ir jo šeimos ligos istorija. Genetinis faktorius gali turėti reikšmės bipolinio sutrikimo atsiradimui.
• Atmetamos kitos galimos diagnozės, tokios kaip šizofrenija, didžioji depresija ar nerimo sutrikimai. Taip pat vertinama, ar nėra medicininių būklių, galinčių sukelti panašius simptomus, pvz., hipertiroidizmo ar smegenų traumos.

Pagal „Amerikos psichiatrijos asociacijos“ (APA) „Diagnostikos ir statistikos vadovą“ (DSM-5), bipolinio sutrikimo diagnozei nustatyti, asmuo turi patirti bent vieną manijos ar hipomanijos epizodą. Manija yra labai pakilusi, hiperaktyvi ir nereali, puiki nuotaika, o hipomanija yra lengvesnė manijos forma.

Bipolinio sutrikimo poveikis santykiams ir darbui

Bipolinis sutrikimas gali reikšmingai paveikti asmens santykius ir darbą. Šie poveikiai gali būti skirtingi priklausomai nuo simptomų sunkumo ir dažnumo. Tuo sutrikdomas žmogaus socialinis, darbinis funkcionavimas, tarpasmeniniai ryšiai.

• Gali sukelti impulsyvų ir netinkamą elgesį, dėl kurio gali kilti konfliktai su šeima ir draugais. Tai gali apimti per didelį pinigų leidimą, neplanuotus keliones ar neatsakingus sprendimus.
• Žmogus pradedada vengti bendravimo su draugais bei artimaisiais, kas sukelia socialinę izoliaciją, pradeda trūkinėti socialiniai ryšiai.
• Gali sukelti per didelį entuziazmą, rizikingus sprendimus ir nesugebėjimą užbaigti projektų. Darbe tai gali reikštis pervargimu, konfliktais su kolegomis ar neapgalvotų sprendimų priėmimu.
• Gali sumažinti produktyvumą, iššaukti pravaikštas ir sukelti koncentracijos problemų. Tai gali reikšti sunkumus laikantis darbo grafiko ir vykdant kasdienines užduotis.

Pacientai, sergantys BS, dažnai turi rimtų problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Esant priklausomybei nuo alkoholio prognozė blogesnė: tokie pacientai praleidžia ligoninėse 3-4 kartus daugiau laiko, rečiau gydosi tinkamai, rečiau naudojasi profilaktinio gydymo galimybe, labiau komplikuoja tarpasmeninius santykius, didesnė jų savižudybės tikimybė, alkoholio vartojimas veikia ir BS biologinį laikrodį.

Taip pat skaitykite: Psichologinė skyrybų įtaka

Bipolinio sutrikimo gydymas

Šio sutrikimo gydymas yra kompleksinis ir gali apimti įvairius metodus. Pagrindiniai gydymo būdai apima vaistus, psichoterapiją ir gyvenimo būdo pokyčius.

Vaistai: Vaistai yra pagrindinis bipolinio sutrikimo gydymo komponentas. Jie padeda stabilizuoti nuotaikas ir kontroliuoti simptomus.

• Nuotaikos stabilizatoriai: Tai pirmos eilės vaistai, skirti manijos ir hipomanijos epizodams kontroliuoti.
• Antipsichotikai: Šie vaistai naudojami manijos ir kai kurių depresijos epizodų gydymui. Antidepresantai, kartu su nuotaikos stabilizatoriais ar antipsichotikais, gali būti naudojami depresijos simptomams gydyti.

Psichoterapija: Psichoterapija yra svarbi gydymo dalis, padedanti pacientams suprasti savo būklę ir išmokti valdyti simptomus.

Sveikas gyvenimo būdas: Sveikas gyvenimo būdas yra svarbus bipolinio sutrikimo valdymui. Tai apima:

• Reguliarų miego režimą
• Sveiką mitybą
• Reguliarų fizinį aktyvumą
• Streso valdymą
• Alkoholio ir narkotikų vengimą

Svarbu paminėti, kad bipolinis sutrikimas yra individualus ir kiekvienam žmogui reikia skirtingo gydymo plano. Be to, gydymas gali trukti ilgai - tai gali būti viso gyvenimo trukmės procesas. Tačiau su tinkamu gydymu dauguma žmonių su bipoliniu sutrikimu gali efektyviai valdyti savo būklę ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Gydymą turi paskirti ir stebėti kvalifikuotas sveikatos priežiūros specialistas, ir jis turėtų būti reguliariai peržiūrėtas ir pritaikytas atsižvelgiant į paciento poreikius ir simptomus. Taip pat svarbu, kad žmogus, kuriam yra diagnozuotas bipolinis sutrikimas, ir jo šeima būtų gerai informuoti apie šį sutrikimą, kad galėtų efektyviai susidoroti su jo keliamais iššūkiais.

Skyrybos ir bipolinis sutrikimas: skaudi statistika

Tarp visų nuotaikos sutrikimų, bipolinio sutrikimo prognozė yra blogiausia. Šis sutrikimas sukelia daug problemų pacientui, šeimai, visuomenei. Skyrybos sergančiųjų tarpe tris kartus dažnesnės nei bendroje populiacijoje. Savižudybės tikimybė ypač didelė ligos pradžioje, tarp 2 ir 5 epizodų. Todėl klaidinga ar pavėluota diagnozė gali turėti labai skausmingų pasekmių. 25-50 % sergančių bent kartą gyvenime mėgino žudytis.

tags: #skyrybos #bipolinis #sutrikimas