Įvadas
Žmogaus asmenybė ir pomirtinis gyvenimas - tai klausimai, kurie nuo seno domino žmoniją. Moksliniai tyrimai, filosofiniai apmąstymai ir religiniai įsitikinimai siekia atskleisti šių sričių paslaptis. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip mokslas, menas, medicina ir dvasiniai įsitikinimai susipina bandant suprasti žmogaus esmę ir jo likimą po mirties.
Mokslas ir Tikėjimas: Ar Gamtos Pažinimas Artina Prie Dievo?
Mokslininkai, tyrinėjantys gamtą, dažnai susiduria su klausimais apie jos kilmę ir prasmę. Šveicarų botanikas O. Heer teigė, kad kuo giliau prasiskverbiame į gamtos pažinimą, tuo nuoširdesnis darosi įsitikinimas, kad tikėjimas į visagalį ir visažinantį Sutvėrėją gali išspręsti gamtos ir žmogaus gyvenimo mįslę. Vokiečių botanikas J. Reinke išreiškė mintį, kad gamtos pažinimas neišvengiamai veda į Dievo idėją.
Astronomijos srityje Herschelis pabrėžė, kad kuo labiau plečiasi mokslo laukas, tuo ryškesni pasidaro amžinos sutvėrusios pasaulį išminties buvimo įrodymai. Fizikas Amperas, rašydamas apie apreiškimą, kalbėjo: "Dievo tiesa pasilieka amžinai. Jeigu ja save maitinsi, išliksi pastoviai, kaip ta tiesa… Dirbki maldos dvasioje. Jei rašai, tai rašyki tik viena ranka, kita laikydamasis Dievo drabužio krašto, kaip kad vaikas laikosi tėvo drabužio…". Astronomas Le Verier, būdamas Paryžiaus observatorijos direktoriumi, įtaisė kryžių toje mokslo įstaigoje, matydamas moksle tikėjimo tikrumo įrodymus. Chemikas Jean Baptiste Durnas teigė, kad visada stengėsi būti krikščioniu ir geru kataliku, o savo darbus privesti prie reikiamos užbaigos galėjo tik Apvaizdos dėka.
Šie pavyzdžiai rodo, kad mokslas ir tikėjimas nebūtinai prieštarauja vienas kitam. Daugelis mokslininkų, tyrinėdami gamtą, atranda joje dieviškos išminties ir tvarkos įrodymus.
Medikų Požiūris į Amžinybės Klausimus
Medikai, kasdien susiduriantys su gyvybe ir mirtimi, turi savitą požiūrį į amžinybės klausimus. Dr. Charles Mayo teigė, kad dvasininko apsilankymas prieš operaciją suteikia pacientui tokį pasitikėjimą, kokio jokia gamtamokslio šaka negali suteikti. Prancūzų gydytojas Fr. Bichat atmetė idėjas, neigiančias sielos ir dvasinio pasaulio buvimą. Joseph Lister pasisakė už tikėjimą ir krikščionybę. Rene Laennec, studijuodamas žmogaus organizmą, didino nusistebėjimą ir meilę šių stebuklų Autoriui. Joseph Recamier, susirūpinęs ligoniu ir išsemtas visų gydymo priemonių, kreipdavosi į Tą, kuris gali viską pagydyti, kalbėdamas rožančių. Kubos gydytojas Carlos Finlay, gavęs medalį už nuopelnus medicinai, dėkojo Dievui, kuris juo pasinaudojo įvykdyti šį žmonijai taip labdaringą darbą. Olandų gydytojas Fredrik Van Eeden po ilgų vidaus kovų perėjo į katalikybę, teigdamas, kad tik katalikų Bažnyčia teįstengė jo sielos reikalavimus patenkinti. Dr. Alexis Carrel teigė, kad malda yra ne tik žodžių kartojimas, bet ir paslaptinga jėga, kuri veikia mūsų kūną ir sielą.
Taip pat skaitykite: Literatūrinis dvilypumas
Šie medikų liudijimai rodo, kad religija ir tikėjimas gali būti svarbi pagalba tiek gyvenime, tiek mirtyje. Stiprus religinis tikėjimas gali apsaugoti nuo įtampos, palengvinti iškylančias įtampas, ir gydytojas, kuris pats turi tikėjimą, gali geriausiai tuos principus pritaikyti pacientui.
Anatomija ir Mirties Baimė: Interviu su Profesoriumi Dainiumi Pauža
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Anatomijos instituto direktorius Dainius Pauža dalijasi savo patirtimi apie darbą su žmogaus palaikais ir požiūrį į mirtį. Jis teigia, kad jo darbas pakeitė požiūrį į mirtį, tačiau kiekvienas nori kuo ilgiau jos išvengti. Mirties niekas nebijo, bet kai pajunti požymius, jog ji ateina tavęs, darai viską, kad išvengtum. D. Pauža pabrėžia, kad Lietuvoje populiarėja savanoriškas žmonių palaikų aukojimas medicinos mokslui, nes žmonės sužinojo apie galimybę pasitarnauti savo palikuoniams net po mirties. Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienas savo sąmonėje supranta, kad tai yra labai kilnu - galvoti, kas lieka po tavęs ir kaip gyvens tavo vaikai, anūkai bei kitos kartos.
D. Pauža pasakoja apie etines problemas, susijusias su velionio valios dėl palaikų aukojimo mokslui ir artimųjų nuomonės skirtumais. Esame pasirinkę paskutinės valios pareiškimą - savanorišką susitarimą tarp universiteto ir žmogaus liudijant kitiems, kad jo valia bus vykdoma.
Profesorius taip pat dalijasi mintimis apie humoro jausmą ir jo svarbą darbe su studentais. Jam labai svarbu, kad nebūtų streso, kurio ir taip per daug. D. Pauža pastebi, kad dabartinis anatomijos mokymas skiriasi nuo to, kuris buvo jam studentaujant, nes jis stengiasi, kad nebūtų nereikalingo streso, išgyvenimų.
Vampyrai: Mirties Baimė ir Romantiškas Maištas
Vampyrų mitas, giliai įsišaknijęs Europos kultūroje, atspindi žmogaus baimę mirčiai ir kartu žavėjimąsi ja. Kultūros antropologai pirmąsias užuominas apie vampyrų mitą mato Senojo Testamento taisyklėse dėl kraujo šventumo ir draudimo jį vartoti. Vampyras, semdamas gyvybę iš savo aukų kraujo, uzurpuoja gyvybės šventumą, kuris priklauso tik Dievui.
Taip pat skaitykite: Suaugusiųjų elgesio ypatumai
Romantizmo epochoje vampyras tapo romantišku maištininku, įkūnijančiu slapčiausias žmogaus aistras. Lordas Ruthvenas, sukurtas Johno Polidori, atmetė vampyro liaudiškas šaknis ir pavertė jį dandišku, kartu gražiu ir monstrišku. Vampyrizmas tapo lemtingos meilės ir neatsakytos aistros simboliu.
Sielos Kelionė Po Mirties: Paranormalūs Reiškiniai ir Tikėjimas
Žmonės, susiję su paranormaliais reiškiniais, tvirtina, kad mirusiojo siela vis dar yra šalia, jaučia ir supranta. Po mirties sielą apima baimė, nes ji nesupranta, kodėl artimieji jos nemato, negirdi, nekreipia į ją dėmesio. Senovės Egipte buvo paprotys lydėti mirusįjį į naują jo gyvenimo vietą.
Praėjus trims dienoms po fizinės mirties išsisklaido velionio eterinis kūnas ir apsinuogina astralinis. Baigiantis devintai parai siela pradeda vis mažiau ir mažiau domėtis fiziniu pasauliu. Palaipsniui prisirišimas prie fizinio lygmens visiškai susilpnėja ir keturiasdešimtą parą siela palieka šį pasaulį, pakildama į aukštesnius astralinio pasaulio sluoksnius ir visiems laikams palikdama fizinį sluoksnį.
Sielai sudėtinga likti tarp dangaus ir žemės, ją slegia artimųjų skausmas, ji kenčia kartu su jais. Jeigu vartoti mūsų žemiškas sąvokas, sielai gali paprasčiausiai nuvažiuoti stogas. Sielos jungiasi į grupes iš meilės, pagal interesų, pavyzdžiui, mokslinių ar meninių, panašumą. Kiekviename lygmenyje atmatuotas savas gyvenimo laikas ir numatytas mirties momentas, kai siela pakyla į sekantį pasaulį.
Reinkarnacija ir Patirties Apmąstymas
Po astralinių lygmenų siela pereina į mentalinį lygmenį, kur vyksta visų žemėje įgytų dalykų įvertinimas ir perkainavimas. Vyksta visiškas išsikrovimas, lieka tik ta gyvenimo patirtis, kuri reikalinga sekantiems kūnams. Siela kyla vis aukštyn, pereina į dvasinį, paskui į kosminį lygmenį, kur telieka tik dvasios trejybė.
Taip pat skaitykite: Charakterio bruožų įtaka
Jeigu du žmonės myli vienas kitą ir, užsiimdami seksu, galvoja ne vien apie malonumą, bet ir apie būsimą kūdikį, tai tasai astralinis sūkūrys, kurį sukėlė jų jausmai, gali pritraukti į žemę labai aukšto lygio sielą.
Toliausiai pažengusioms, švariausioms sieloms reinkarnacija jau nebereikalinga. Tačiau pasilieka žemesnės, neišsivysčiusios, kurios grįžta perauklėjimui į pusiau pragariškas sąlygas - į žemę. Mūsų planeta skirta apsivalymui per kentėjimą.
Mirties Akivaizdoje: Baimė ir Išsigelbėjimas
Mirti niekam nesinori, nežiūrint į jokius išbandymus. O ir į anapusinį gyvenimą, juolab į reinkarnaciją kažkaip nelabai norisi tikėti. Gamta tvarkosi protingai, nesuteikdama žmonėms atminties apie praeitus gyvenimus.
Kai kurie žmonės, ypač pagyvenę, staiga pradeda tvirtinti, kad tiksliai žino savo mirties datą. Jie mato Mirtį, kuri ateina gražios moters pavidalu, sugundo ir išsiveda sielą. Bet jeigu jinai ir atėjo, tai bijoti nėra ko - mirtį galima nuvyti.
Vaikui iš pat pradžių buvo lemta žūti, mirti mažam ar kiek vyresniam. Kančios, ligos - tai juk taip pat patirtis. Šiai sielai paprasčiausiai reikėjo atidirbti tai, ko ji nepadarė praeityje.
Ribos ir Valia: Kaip Gyventi Prasmingai?
Žmogų riboja gimimas ir mirtis. Ką veiksi gyvenime - tavo valia. Gali ugdyti gerąsias savo savybes, o nori - gali panirti į aistras. Jei poelgiai tiek neigiami ir nusikalstami, kad siela nebeužims jau net ankstesnio astralinio lygmens, tai būtinai susirgsi, pateksi į kokią nors katastrofą. Tai bus tau įspėjimas.
Jeigu siela kituose įsikūnijimuose taip nieko ir nesuprato ir toliau smunka, tai jos laukia visiškas sunaikinimas. Šios sielos daugiau nebebus ir tam žmogui reinkarnacijos ratas sustojo, baigėsi.
Jeigu jus kažkas nuskriaudė, pagalvokite - gal kažkada, kituose gyvenimuose, jūs jį skriaudėte?