Tinkamo Elgesio Kultūra: Esminiai Aspektai ir Reikšmė

Įvadas

Žmonių bendravimas yra neatsiejamas nuo tam tikrų elgesio normų laikymosi. Šios normos, vadinamos etiketu, yra būtinos darniam visuomenės funkcionavimui ir tarpusavio santykių puoselėjimui. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kas yra tinkamo elgesio kultūra, kokia jos paskirtis ir kaip ji veikia įvairias gyvenimo sritis.

Kas yra Etiketas?

Etiketas (pranc. étiquette - nustatyta formali ceremonijų tvarka) - tai tam tikros visuomenės ar jos dalies (socialinės grupės) tinkamo elgesio ir laikysenos normos. Tai žmonių priimtos tarpusavio bendravimo mandagumo taisyklės ir formos. Etiketas - žmonijos istorijoje susiklostęs kultūros elementas, tam tikras formalus ritualizuotas elgesys, kartais reguliuojamas griežtai nustatytos tvarkos (ypač tai būdinga diplomatiniam, rūmų, aukštuomenės, tam tikros profesinės veiklos konkrečių funkcijų, taip pat įvairaus lygio priėmimų, susitikimų metu).

Etiketas padeda išskirti žmones, su kuriais bendraujame, parodyti jų reikšmingumą, pademonstruoti savo požiūrį į juos pagalbą ir mandagumą.

Etiketo Funkcinė Paskirtis

Etiketas atlieka svarbias funkcijas, kurios padeda optimizuoti bendravimą ir kurti palankią aplinką.

• Bendravimo tvarkymas ir optimizavimas: Etiketas tvarko, disciplinuoja, optimizuoja dalykinį bendravimą, sukurdamas jam palankų psichologinį klimatą, supaprastindamas žmonių santykių reguliavimą.
• Visuomenės diferencijavimas: Jis taip pat diferencijuoja visuomenę, kiekvieną jos atstovą versdamas elgtis pagal atitinkamą socialinį, profesinį, komunikatyvinį statusą, tam tikrą vaidmenį.
• Laiko ir energijos taupymas: Etiketas pritaikytas tipiškoms situacijoms, todėl jis sutaupo žmonių laiką ir bendraujant eikvojamą dvasinę energiją; drauge suteikia jų poelgiams patrauklumo. O šis ypač lemia individo socialinės veiklos sėkmę.
• Ryšių kūrimas ir efektyvumas: Etiketas - žmonių bendravimo sąlyga, kuri kuria terpę turtingesniems ryšiams, efektyvesniam susikalbėjimui bei našesnei veiklai. Mandagumas, taktiškumas, dėmesys kolegai, interesantui, klientui ir t.t. sukuria reputaciją firmai ir atsieitam verslininkui. O geras vardas, puikus verslininko, meistro, profesionalo įvaizdis yra pelningas.
• Konfliktų prevencija ir sprendimas: Etiketas padeda subtiliau ir geriau išreikšti asmenybės elgesio esmę, leidžia psichologiškai lengviau prisitaikyti prie situacijos ir daryti poveikį kitiems; jis taip pat padeda išvengti konfliktų arba neskausmingai juos išspręsti.

Etiketo Dorovinė Paskirtis

Etiketas ne tik reguliuoja išorinį elgesį, bet ir išreiškia tam tikrus moralinius principus.

Taip pat skaitykite: Priemonės vaikų elgesiui koreguoti

• Moralinių principų išraiška: Etiketas išreiškia ir tam tikrus moralinius principus, mandagumo, padorumo, pagarbos, geranoriškumo, humaniškumo reikalavimus.
• Profesinės etikos svarba: Profesinėje veikloje etiketo nepaisymas pastebimas daug greičiau negu dorovės subtilybės. Todėl čia ypač reikalaujama mandagumo, išorinio disciplinuotumo. Dalykinėje etikoje būtina jausmų disciplina, emocinis neutralumas arba pozityvumas ir griežtai draudžiamas negatyvumas.
• Moralinių vertybių sklaida: Taigi etiketas yra vidinės moralinės elgesio normos, įgijusios tam tikrą išorinio elgesio formą. Joms skleistis sąlygas sudaro moralinės vertybės. Etiketo normose suformuluota viena iš svarbių etinių vertybių - besąlygiškos pagarbos, palankumo kitam individui imperatyvas bei jo išraiška. Dar I. Kantas pastebėjo, kad gražus elgesys stimuliuoja dorovinius jausmus bei mintis. Per išorybę provokuojamos ir vidinės moralinės nuostatos.

Etiketas Organizacijose

Etiketo taisyklės palengvina bet kokios organizacijos veiklą, nepriklausomai nuo jos dydžio ir veiklos pobūdžio, ar tai namų ūkis, ar maža įstaigėlė, ar tarptautinė bendrovė. Kaip kelio ženklai ir eismo taisyklės, taip įstaigoje puoselėjamos elgesio normos saugo firmos reputaciją, o jos tarnautojus nuo konfliktų ir įžeidinėjimų.

Etiketo Svarba ir Elementai

Etiketas yra situatyvinio pobūdžio reiškinys, t.y. Dauguma žmonių etiketą įsivaizduoja tik kaip tam tikros elgsenos techniką. Svarbus vaidmuo tenka tam, kas slypi už elgsenos, judesių ar gestų. Kaip teigia I. Vasilevskienė (1992, p. 10), daugelis tyrinėtojų pastebi, kad etiketas remiasi dorove, tikslingumu, estetika ir tradicija. Tai daugialypis fenomenas, kuris yra tiesiogiai susijęs su visuomenės moralinėmis normomis ir vertybėmis.

• Humaniškumas ir žmogiškumas.
• Veiksmų tikslingumas.

Analizuodama etiketo paskirtį, L.Vasilevskienė pažymi, kad „šiuolaikinio amžiaus dinamika, darbo individualizavimas ir specializavimas, informacijos perdavimo laiko ekonomija šiandien ypač reikalauja racionalių, trumpalaikių ir modernių ritualizuotų žmonių bendravimo formų. Etiketo paskirtis - mažinti nepagrįstą socialinę-psichologinę įtampą, baimę, agresiją, padėti užmegzti kontaktus, kurti psichologinį komfortą“ (Vasilevskienė, 1992, p.

Laikydamasis tam tikrų etiketo taisyklių, asmuo identifikuoja save. Veiksmai, laikantis nusistovėjusių normų ir stereotipų, leidžia asmeniui atsisakyti elgesio schemos konstravimo kiekvieną kartą, kai jis atsiduria panašioje situacijoje. Be to, asmuo turi visišką laisvę pasirinkti elgesio stereotipus, laikydamasis normų ribų.

Etiketo Posistemiai

Etiketas apima įvairius posistemius, kurie reguliuoja skirtingus bendravimo aspektus:

Taip pat skaitykite: Vairuotojo Elgesio Taisyklės Užsienyje

1. Kalbos, arba verbalinis, etiketas: kuris reglamentuoja žodines pasisveikinimo, susipažinimo, prisistatymo, padėkos reiškimo, atsiprašymo ir pan. formules.
2. Mimika ir gestai: neutralūs, iškilmingi, familiarūs sutikimo, neigimo, nustebimo, sveikinimo ir kiti gestai.
3. Erdvės kūrimo etiketas: Svarbų vaidmenį etikete vaidina tam tikro atstumo tarp pašnekovų nustatymas, fizinio kontakto buvimas arba nebuvimas.
4. Atributų (daiktų) naudojimo etiketas.

Visi šie posistemiai vienaip ar kitaip pasireiškia įvairaus profilio etikete. Kiekvienai gyvenimo sričiai būdingi saviti bruožai. Be to, etiketas rodo vidinę vadovo kultūrą, nes etiškai besielgian¬tis vadovas visada atsižvelgs į etiketo taisykles.

Dalykinis Etiketas

Dalykiškai bendraujant nebūtinai turi būti trečias asmuo, kuris galėtų supažindinti, galima prisistatyti, susipažinti ir pačiam. Tačiau, kai yra trečias asmuo, galintis tai padaryti, visada supažindina jis.

R. Ruzgienė, Ž. Sederavičiūtė (1997, p.

• pristatant pasakoma pavardė, išvardijami akademiniai vardai ar titulai. Pristatomam žmogui, jei neįteikiama vizitinė kortelė, privalu įsiminti pavardę ir titulus.

Tam tikros taisyklės galioja ir sveikinimuisi (ten pat, p.

• pasisveikinant ir atsisveikinant ištiesiama ir paspaudžiamą ranka tik pažįstamam asmeniui.
• moterys spausdamos ranką sveikinasi rečiau.
• vyras bučiuoja ranką moteriai ypač iškilmingais atvejais.

G. Teusen (1997, p. 92) teigimu, dar ir šiandien iki galo nėra su¬tarta, kokiu kreipiniu vadovas turėtų kreiptis į darbuotojus. Mandagi kreipimosi forma sukuria tarp darbuotojų ir viršininko tam tikrą at¬stumą, kas ypač palengvina derybas nemalonioje situacijoje.

Taip pat skaitykite: Elgesio normos

R. Wrede-Grishkat ((1996, p. 21) naujausi tyrimai rodo, kad nuo 40 iki 80 procentų visos vadovų veiklos sudaro bendravimas. Nustatyta, kad bendravimo sėkmę lemia vadovo elgesys, tiksliau, vadova¬vimo stilius. Svarbiausia bendravimo priemonė yra pokalbis, kurio kartais neįmanoma pakeisti jokiomis kitomis bendravimo priemo¬nėmis, ypač kai sprendžiami subtilūs asmeniniai klausimai, kai vyksta derybos ar aptariamos sudėtingos verslo problemos. Teigiama, kad kalbos maniera yra svarbi visais atžvilgiais. Pa¬valdiniai greitai perima vadovo bendravimo stilių. Turtingas žodynas ir rūpestingai parinkti žodžiai padeda geriau susikalbėti. Kalbant labai svarbu aiškiai tarti žodžius, mokėti tiksliai formuluoti mintis ir jas reikšti suprantamais sakiniais.

Nagrinėjant pokalbio strategijos elementus, R. Ruzgienė, Z. Sederavičiūtė (1997, p.

• sudaryti vienodas pokalbio sąlygas, t.y.

Neverbalinė Komunikacija

Gestai ir mimika yra svarbiausios asmenybės raiškos priemonės. Akivaizdus privalumas yra tas, kad kūno kalba yra sąžininga. Ji atspindi mūsų jausmus, baimes, išankstinius nusistatymus ir pasitikėjimą. Kas pažįsta pašnekovo gestų ir mimikos kalbą, visada turi pranašumą. Sugebėjimas pažinti ir interpretuoti elgesį padeda geriau įvertinti kitus žmones. Kitaip tariant, jis padeda teigiamai koreguoti savo kūno kalbą.

Siekiant išmokti koreguoti savo judesius, siūloma laikytis šių taisyklių (Teusen, 1997, p.

• iš principo atsisakykite visko, kas dirbtina ir perdėta. Tenkinkitės gestais, kurie atitinka jūsų asmenybę iir todėl jums dera.
• atsisakykite nekontroliuojamų sumišimo gestų.
• vaikščiokite tiesiai ir greitai, tvirtais žingsniais, lengvai mosuodami rankomis. Tai sudaro turinčio tikslą, aktyvaus.
• kaklaraiščiai - būtina kostiumo dalis - derinami prie kostiu¬mo ir marškinių.
• batai - sudėtinė aprangos dalis. Jie neturi būti šviesesni už kostiumą.
• puskojines taip pat būtina derinti prie kostiumo. Jos neturi būti šviesesnės už kelnes. Baltos kojinės tinka prie sportinės aprangos.
• visad švari nosinė - būtina vyro garderobo detalė.
• kvepalai: dieną naudojamas neaštraus kvapo tualetinis van¬duo, dezodorantas, vakare - kvepalai.
• galvos apdangalai - skrybėlė, kepurė, beretė.

Moters, kaip oficialios atstovės, apranga savo griežtumu ne¬daug skiriasi nuo vyro. Ji neturi pabrėžti žavaus moteriškumo.

• Moters garderobe akcentuotini kostiumai. Jų reikia ne ma¬žiau kaip šešių. gazuoto žmogaus įspūdį.
• bendraudami laikykitės atstumo.
• sąmoningą domėjimąsi pašnekovu ir dėmesingą klausymąsi galite sustiprinti gestais.
• tapkite pašnekovo veidrodžiu, kopijuokite jo judesius (žino¬ma tiek, kad netaptumėte juokingas). Jei jūsų pašnekovas siekia kavos puodelio, darykite ir jūs tą patį.

Taip pat reikėtų kontroliuoti ir laikyseną. Pasak R. Ruzgienės ir Z. Sederavičiūtės (1997, p. 69), korektiška laikysena būtina tiek vy¬rams, tiek moterims. Netaisyklinga (liguista) kūno laikysena stovint ar sėdint (palinkus į priekį) greitai nuvargina stuburą laikančius raumenis, kojas, todėl intensyvų darbą dirbančiam žmogui bus sun¬ku žvaliam išlikti visą darbo dieną.

Apranga ir Įvaizdis

Vadovą darbo aplinkoje greičiausiai pastebime iš jo drabužių ir aksesuarų. Kaip teigia G. Teusen, „rūbai kuria žmogų, o apranga daro karjerą“ (1997, p. 16). Todėl oficialaus atstovo (įmonės vadovo ir pan.) apranga turi atitikti užimamą padėtį, išlaikyti įmonės ar įstaigos stilių. Įmonės (įstaigos) vadovas gali (ir netgi privalo) pa¬reikšti savo pageidavimus dėl darbuotojų aprangos.

Dvasinė Kultūra ir Elgesys

Kultūringas žmogaus elgesys yra rodiklis žmogaus dvasinės kultūros. Vienok, ką reiškia “ kultūringas elgesys“? Vienas japonų verslininkas, skubiai ieškodamas sau patikimo-savaime aišku ir kultūringo,- bendradarbio, atliko tokį testą: susitaręs susitikti su numatytu kandidatu į bendradarbius savo firmoje, jis, apsivilkęs rūbinės patarnautojo uniformą, pasitiko svečią prie durų ir pasiūlė savo, kaip patarnautojo, paslaugas parodyti kelią iki firmos vadovo kabineto. Svečias, kuris įžengęs į šio žmogaus prižiūrimas patalpas, su juo nepasisveikino, ne tai kad sutiko su šiuo pasiūlymu,- jis išdidžiai, su aplombu vos linktelėjo galva , tarsi leisdamas tai padaryti. Pakelyje, net nežvilgterėjęs į tariamą durininką, jis nudavė negirdįs jo kažkokio banalaus klausimo ir, laikydamasis atstumo,- lyg eitų su raupsuotuoju,- žengė jam kuo mandagiausiai rodoma kryptimi. Pakelyje jis nei karto nepadėkojo jam maloniai atidarinėjusiam duris patarnautojui, o kai ant vienų durų pamatė viršininko kabineto užrašą, grubiai prasibrovė į priekį, lyg šio tarnautojo čia jau ir nebūtų. Bet ,vadinamasis durininkas , taip pat įžengė pro šias duris ir atsisėdo už firmos vadovo stalo, dar kartą maloniai palabindamas atvykusį. Šį kartą atvykėlis nusišypsojo saldžiausia ir gražiausia šypsena, neslėpdamas tuo pačiu savo nustebimo. Vienok, sandėris buvo trumpas: kolegos vieta su apgailestavimu jam buvo atsakyta. Man regis, komentarai čia nereikalingi: žmogaus elgesys su kitu žmogum, nesvarbu, kokio rango jis bebūtų, neabejotinai pademonstravo jo vidinę arba dvasinę kultūrą,- šiuo atveju jos nebuvimą. Be kultūrinės brandos, joks bendradarbis nėra patikimu partneriu.

Yra daug įvairių būdų atskleisti tikrąją žmogaus esmę, jo kultūros lygį. Dažniausiai yra vartojami bendri arba sociometriniai testai. atliekami būsimos tarpkoleginės darnos požiūriu. Bet man norėtųsi paminėti dar vieną, itin nestandartinį atvejį. Prieš pasirašydamas kontraktą su numatomu pasamdyti darban makleriu, vienos firmos vadovas lyg tarp kitko įsipiršo į būsimo darbuotojo šeimyninę šventę. Pobūvyje,- jo garbei šeimyninė šventė virto iškilmingu baliumi,- būsimas šefas pastebėjo, kad taikus kolli veislės namų šuo visą laiką vengia priartėti prie šeimininko, o tam rodant simpatiją, tiesiog susigūžia. Lyg tarp kitko, žmonos buvo paklausta, kuo šeimininkui yra nusikaltęs šuo? Deja, atsakymas bylojo ne apie šuns nusikaltimą, o apie tai, kad šeimininkas iš viso šunų nemėgsta ir šuo , matyt, tai jaučia. Kaip nebūtų keista, bet, firmos vadovas, pats neturintis jokio šuns, po šio pobūvio kandidato atsisakė sugalvojęs kažkokią staiga atsiradusią kliūtį. O priežastis aiški: atsidavęs žmogui šuo, doro žmogaus negali būti nemylimas. Šuo yra subtilesnė būtybė už daugelį sumaterialėjusių racionalistų. Eilė žmonių tik žaidžia savo kultūrinę esatį jeigu nesugeba vertinti ir mylėti šuns. Ir ne tik šuns.

Kada mes kalbame apie dvasinę žmogaus kultūrą, mes liečiame patį subtiliausią ir aukščiausią žmogaus išsivystymo laipsnį. Kultūros supratimas ilgą laiką buvo eklektiškas: vieni kultūra vadino žmogaus informatyvumą, kiti taktą, treti materialinių vertybių kaupimo meną ir kt. Dėka profesoriaus St. Šalkauskio, kuris buvo gerai žinomas prieškarinėje Lietuvoje ,- iki 1940m. Vilniaus universiteto rektorius,- Europoje pirmą kartą pasirodė konceptualus kultūros teorijos išdėstymas. St. Šalkauskio darbai kultūros teorijos srityje buvo iš viso pirmas konceptualus tekstas apie kultūrą. Pagal Šalkauskį, kultūrą reikia suprasti skirtingais lygmenimis. Visa tai, ką yra sukūrusios žmogaus rankos, siekdamos konstruktyvaus įsikūrimo ir žinojimo,- visa tai yra kultūra. Bet tai žemesnysis kultūros lygmuo. Aukštesnioji kultūra - tai žmogaus dvasinis pasaulis. Jam atsirasti, aišku, reikalingas ir pažinimas, bet pats žinojimas, informatyvumas žmogaus kultūros neapsprendžia. Ir labai daug žinantis žmogus, gali būti iš esmės, t.y. dvasiniu aspektu, nekultūringas. Dvasinės kultūros, kaip aukščiausio žmogiškumo rodiklio šaknys glūdi jo tikėjime į subtiles sakralines jėgas, jo filosofijoje, susijusioje su šiuo tikėjimu ir jo meilėje kitam žmogui.

Mūsų tradicinė - kasdieninė kultūros samprata nesiremia Šalkauskio idėjomis. Kasdieniniame gyvenime kultūra tapatinama su informatyvumu ir išoriniu mandagumo demonstravimu, su mokėjimu prisitaikyti prie aplinkybių, paminant savo esmines nuostatas, jeigu jos būtų, bet dažniausiai jų net nesiekiama. Tai mūsų amžiaus liga, kuria labai puikiai naudojasi jėgos pozicija. Mat, savo principų pažeidimas, o kartais ir visiškas jų atsisakymas, veikiant nerimui, baimei, tapo norma. Toji norma pateisinama teiginiu: “ tokia situacija, “ tokios sąlygos“. Iš tiesų tai tokia situacija susiformavo per pastaruosius 2 tūkstantmečius. Tai laikotarpis, kuriame žuvo ne tik tikrosios Aukso amžiaus vertybės arba dvasinės sąmonės viešpatija , žuvo netgi Širdies eros principai. Širdies era sublimavo atjautą ir paramą kitam žmogui .Tad kokią erą šiandieną mes atstovaujam savo kasdieniniu pragmatiniu racionalistiniu gyvenimu? Garbus indų filosofas Šri Aurobindo Ghoš,- o jis savo studijas baigė žymiausiose Europos universitetuose,- sako, kad mes gyvename Kali Jugos amžių. Tai reiškia išmatų amžių. Savo knygoje „Joga filosofijos sintezė“, Aurobindo vaizdžiai parodo priežastis, atvedusiais prie šitokio nuosmūkio. Ir pirmoji bei pagrindinė iš jų yra pastarųjų tūkstantmečių orientacija į masinį individą, į pilietį, bet ne savo principus kūriantį ir ginantį asmenybinį žmogų. Asmenybė negali būti formuojama kolektyvinės sąmonės lygmenyje…

Elgesio Kultūros Ugdymas

Lietuvos visuomenė gyvena permainų laikotarpiu, kuriame asmeninės vertybės yra veikiamos mus supančios aplinkos. Pastebėtas visuomenės narių elgesio kultūros prastėjimas ir vis dažniau tai būdinga vaikų ir jaunimo elgsenai. Vaikai praranda savarankiškumo, pagarbos asmeniui, tautai jausmus, vis dažniau matomas šiurkštus bendravimas, nepakantumas aplinkai, o tai tik įrodo, kad mūsų jaunoji karta pasižymi žema elgesio kultūra. Kuo anksčiau supažindinsime vaikus su pagrindinėmis elgesio kultūros vertybėmis ir sieksime jas ugdyti, tikėtina, jog pasieksime geresnių rezultatų tinkamo elgesio modeliavimui gyvenimui visuomenėje. Dėl šios priežasties ne tik šeima, bet ir ikimokyklinio ugdymo įstaiga tampa atsakinga už vaikų elgesio kultūros ugdymą, švietimą ir skatinimą elgtis mandagiai, pagarbiai, sąžiningai, draugiškai ir t. t.

Ikimokyklinių Įstaigų Pedagogų Požiūris

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad elgesio kultūros sąvokos samprata plati, nes ją sudaro ne tik veiklos, bendravimo, higienos kultūra, bet ir ekologinis bei tautinis ugdymas(is). Anot pedagogių, didžiausia atsakomybė už vaikų elgesio kultūros ugdymą atitenka ugdytinių šeimoms. Ugdymo įstaigos įvardijamos kaip papildomi institutai, prisidedantys prie vaikų elgesio kultūros ugdymo(si).

tags: #tinkamo #elgesio #kultura