Apie smurtą artimoje aplinkoje tenka daug girdėti žiniasklaidoje. Lietuvoje veikia ne viena pagalbos įstaiga ir pagalbos linija, skirta būtent smurto artimoje aplinkoje aukoms padėti fiziškai, psichologiškai ir socialiai. Psichologinis smurtas, kitaip nei fizinis, yra paslaptingas. Jis nepalieka žaizdų ant aukos kūno, tačiau žaloja aukos psichiką. Šį smurto būdą sunkiau atpažinti, kadangi tiesioginių įrodymų jam būna ne visada, o ir dažnai manoma, jog jis yra normali santykinio konflikto dalis. Šiame straipsnyje aptarsime psichologinio smurto rizikos faktorius, jo pasekmes ir pagalbos būdus.
Kas yra psichologinis smurtas?
Amerikos psichologų asociacija psichologinį smurtą apibūdina taip: tai ne fizinis smurtas, tai elgesys, kurio metu vienas asmuo specialiai, pakartotinai ir piktybiškai kankina kitą asmenį psichologiniais metodais. Kadangi psichologinio smurto sąvoka dar nėra konkreti, yra pravartu pažvelgti į konkrečius veiksmus, kurie klasifikuojami kaip smurto požymiai. Paprastas konfliktas poroje labiausiai skiriasi nuo psichologinio smurto savo dėmesio sutelkimu į problemą, o ne į asmenį.
Psichologinis smurtas darbe - tai reiškinys, kuris vis labiau plinta ir tampa opia problema ne tik darbuotojams, bet ir darbdaviams. Psichologinis smurtas darbe, kaip diskriminacijos darbuotojų santykiuose apraiška bei depresijos ir kitų darbuotojų sveikatos sutrikimų padarinys, yra pakankamai naujas ir Lietuvoje išsamiai netirtas institutas.
Mokslinėje literatūroje psichologinis smurtas darbe dažnai apibūdinamas kaip "plačiai paplitęs" neigiamas socialinis reiškinys. Tačiau, nei akademinėje bendruomenėje, nei įstatymų leidėjų tarpe nėra vieningos šio reiškinio sampratos. Įvairių šalių mokslininkai pateikia skirtingas psichologinio smurto darbe definicijas, o pati terminologija nėra unifikuota.
Psichologinio smurto apraiškos
Psichologinio smurto apraiškos gali būti įvairios:
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto pasekmės
- Nuolatinė kritika ir menkinimas.
- Izoliavimas nuo kitų darbuotojų.
- Šmeižtas ir apkalbos.
- Nepagrįsti kaltinimai ir grasinimai.
- Per didelius arba neįmanomus reikalavimus.
- Nuolatinis darbo rezultatų sabotavimas.
- Asmeninis įžeidinėjimas ir patyčias.
- Nepagarbus elgesys, agresija, įžeidinėjimas.
Svarbu atskirti psichologinį smurtą nuo pagrįstos kritikos.
Psichologinio smurto rizikos faktoriai
Lietuvoje smurtas artimoje aplinkoje yra opi problema, turinti savo sisteminius pagrindus. Vienas iš rizikos veiksnių kibernetiniam psichologiniam smurtui - tai dažnas technologijų naudojimas, ypač socialinių medijų. Šie smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksniai gali padėti geriau atpažinti besiformuojančią smurtinę situaciją mūsų arba kito asmens aplinkoje.
Rizikos faktoriai, skatinantys psichologinį smurtą:
- Agresyvi, konkurencinga arba tolerantiška priekabiavimui darbo aplinka.
- Autoritariniai, nekompetentingi arba nesaugūs vadovai.
- Didelė darbuotojų konkurencija dėl paaukštinimo ar kitų išteklių.
- Asmenybės bruožai arba praeities patirtis.
- Dažnas technologijų naudojimas, ypač socialinių medijų (kibernetinis smurtas).
Taip pat, psichologinis smurtas gali būti sąmoningai naudojamas kaip priemonė atsikratyti darbuotoju be finansinių nuostolių darbdaviui.
Psichologinio smurto pasekmės
Smurtas turi pasekmių ne tik aukai, bet ir šeimyninei aplinkai, ypač vaikams. Smurto poveikis vaikams gali turėti fizinių, psichologinių bei socialinių pasekmių. Aukoms gali pasireikšti psichosomatiniai sutrikimai, kurie dėl ilgalaikio patiriamo streso sukelia fizinės sveikatos pažeidimus. Tyrimai nurodo, kad smurto pasekmės jaučiamos ilgą laiką jau pasibaigus smurtui. Kuo intensyvesnis smurtas naudojamas, tuo didesnis poveikis fizinei bei psichinei sveikatai.
Taip pat skaitykite: Įvadas į psichologinį įvertinimą
Psichologinio smurto aukos atpažinimas sudėtingesnis nei fizinės smurto aukos, kadangi psichologinis smurtas nepalieka jokių fizinių žaizdų.
Psichologinis smurtas darbe turi neigiamų pasekmių ne tik darbuotojams, bet ir organizacijoms bei visuomenei.
Poveikis darbuotojams
Psichologinio smurto aukos gali patirti įvairių psichologinių ir fizinių sveikatos problemų, įskaitant:
- Depresiją ir nerimą.
- Stresą ir išsekimą.
- Miego sutrikimus.
- Sumažėjusį pasitikėjimą savimi.
- Sunkumus susikaupti.
- Fizinius skausmus ir ligas.
- Alkoholio ar narkotikų vartojimą.
- Dirgliosios žarnos sindromas, fibromialgija, lėtinis skausmas, virškinimo ir kvėpavimo takų sutrikimai.
Šios problemos gali turėti įtakos darbuotojų asmeniniam gyvenimui, santykiams su šeima ir draugais, taip pat finansinei padėčiai.
Tyrimai rodo, kad moterys, kurios patyrė smurtą artimoje aplinkoje, turi didesnius depresijos, nerimo ir baimės sutrikimus nei moterys, nepatyrusios smurto artimoje aplinkoje.
Taip pat skaitykite: Ką reikia žinoti apie psichologinius testus kariuomenėje?
Poveikis organizacijoms
Psichologinis smurtas darbe gali sumažinti darbo našumą, padidinti darbuotojų kaitą, pabloginti santykius tarp darbuotojų, padidinti nelaimingų atsitikimų darbe skaičių ir sugadinti organizacijos reputaciją.
Poveikis visuomenei
Psichologinis smurtas darbe gali turėti neigiamų socialinių ir ekonominių pasekmių, įskaitant padidėjusį nedarbą, sumažėjusį bendrąjį vidaus produktą ir padidėjusias sveikatos priežiūros išlaidas.
Teisinis reglamentavimas
Situacija teisės aktų srityje yra tokia, kad tarptautinė bendruomenė nei ES neturi specialių įstatymų, reguliuojančių psichologinio smurto prevenciją, kontrolę ir adekvatų sankcijų taikymą. Tačiau, tarptautinė bendruomenė pradėjo diskusiją, kad darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos mechanizmas turi apimti veiksmus, orientuotus ne tik į fizines darbo sąlygas, bet ir į psichologinius veiksnius, kurie, paveikti, gali sukelti rimtą poveikį sveikatai. ES teisės aktai, nustatantys pagrindinius sveikatos ir saugos reglamentų principus darbo vietoje, tik netiesiogiai reguliuoja psichologinio smurto apraiškas darbe.
Tarptautinis reguliavimas
Prieš daugiau nei dešimtmetį tarptautinė bendruomenė atkreipė dėmesį į saugios ir saugios fizinės aplinkos kūrimo svarbą darbo vietoje. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad psichologiniai veiksniai, egzistuojantys darbo santykiuose, yra ne mažiau svarbūs ir gali turėti ne mažiau žalingų pasekmių darbuotojų sveikatai nei patiriami fiziniai sužalojimai ar netinkamos darbo priemonės ir instrumentai.
Europos Sąjungos reguliavimas
ES teisės aktai, nustatantys pagrindinius sveikatos ir saugos reglamentų principus darbo vietoje, tik netiesiogiai reguliuoja psichologinio smurto apraiškas darbe. Vis dėlto, šios gairės, kurių valstybės narės turi laikytis nacionaliniu lygiu, yra labai svarbios priemonės, reguliuojančios mobingą.
Užsienio šalių patirtis
Daugelis valstybių yra priėmusios specialų antimobingo reguliavimą, kuris turi daug versijų: specialūs įstatymai, netiesioginis reguliavimas per darbuotojų sveikatos ir saugos institutą, teismų praktika, kolektyvinės sutartys ir kiti dokumentai (procedūros, gairės, gerosios praktikos kodeksai).
Teisinis reguliavimas Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvos teisės sistema neturi prevencinių priemonių ir sankcijų už mobingą ir nepateikia jokio psichologinio smurto darbe apibrėžimo.
LR DK 30 str. 3 d. numato mokymus darbuotojams, kurie apima:
- Psichologinio smurto ir priekabiavimo reglamentavimą darbo santykiuose.
- Praktikos apžvalgą.
- Psichologinio smurto ir priekabiavimo pavojus.
- Informaciją darbuotojams ir darbdaviui.
- Psichologinio smurto ir priekabiavimo prevencijos priemones.
- Ikiteisminių institucijų ir teismų praktiką sprendžiant ginčus dėl psichologinio smurto ir priekabiavimo.
- Psichologinio smurto ir priekabiavimo atvejų nustatymo būdus.
- Kada tai yra psichologinis smurtas ir priekabiavimas, o kada tik kritika.
- Darbuotojų teises ir pareigas pasireiškus psichologinio smurto ir priekabiavimo atvejams.
- Įrodinėjimo klausimus: kokių materialių įrodymų rinkti.
Šie mokymai yra svarbūs siekiant informuoti darbuotojus apie psichologinio smurto darbe pavojus ir suteikti jiems priemonių, kaip apsisaugoti nuo šio reiškinio.
Psichologinio smurto prevencija
Psichologinio smurto prevencija darbe yra kompleksinis procesas, reikalaujantis tiek organizacijos, tiek darbuotojų pastangų.
Organizacinės priemonės
Organizacijos gali imtis įvairių priemonių, kad užkirstų kelią psichologiniam smurtui darbe, įskaitant:
- Sukurti aiškią ir griežtą politiką, draudžiančią psichologinį smurtą.
- Užtikrinti, kad visi darbuotojai būtų apmokyti apie psichologinio smurto pavojus ir prevencijos priemones.
- Sukurti saugią ir konfidencialią sistemą, kurioje darbuotojai galėtų pranešti apie psichologinio smurto atvejus.
- Tirti visus pranešimus apie psichologinį smurtą ir imtis atitinkamų veiksmų.
- Skatinti pozityvią ir pagarbią darbo kultūrą.
- Įdiegti konfliktų sprendimo mechanizmus.
- Vykdyti reguliarius darbuotojų apklausas, siekiant nustatyti psichologinio smurto rizikos veiksnius.
Darbuotojų priemonės
Darbuotojai taip pat gali imtis veiksmų, kad apsisaugotų nuo psichologinio smurto darbe, įskaitant:
- Žinoti savo teises ir pareigas.
- Būti informuotiems apie psichologinio smurto požymius.
- Pranešti apie psichologinio smurto atvejus.
- Dokumentuoti psichologinio smurto atvejus.
- Kreiptis pagalbos į kolegas, profesines sąjungas ar kitas organizacijas.
- Rūpintis savo psichologine ir fizine sveikata.
- Elgesio, mastysenos ir emocinės būsenos sureguliavimas.
- Pasitikėjimo savimi palaikymas ir stiprinimas.
- Atjauta sau, savęs priėmimas.
- Įsipareigojimas sau.
- Elgesio, emocinio santykio į tai, kas vyksta, ir į situacijos dalyvius įsisąmoninimas.
- Empatija nėra lygu atjauta (supratimas ir geranoriškumas).
Svarbu suprasti, kaip elgtis tuomet, jei kas nors su jumis elgiasi nepagarbiai, agresyviai, įžeidžiančiai (psichologinio smurto atveju).
Kaip nustatomi psichologinio smurto ir priekabiavimo atvejai?
Nustatant psichologinio smurto ir priekabiavimo atvejus, svarbu atsižvelgti į keletą veiksnių:
- Sistemiškumas ir pasikartojamumas: Psichologinis smurtas nėra vienkartinis įvykis, tai yra nuolatinis ir pasikartojantis elgesys.
- Intencija: Psichologinis smurtas yra skirtas pažeminti, įbauginti ar izoliuoti darbuotoją.
- Poveikis: Psichologinis smurtas turi neigiamą poveikį darbuotojo psichologinei ir fizinei sveikatai.
Svarbu atskirti psichologinį smurtą nuo pagrįstos kritikos. Konstruktyvi kritika yra skirta padėti darbuotojui tobulėti, o psichologinis smurtas yra skirtas pažeminti ir įskaudinti.
Ką daryti, jei matote psichologinio smurto arba mobingo atvejį greta savęs?
Jei pastebėjote psichologinio smurto arba mobingo atvejį, svarbu:
- Įsisąmoninti elgesį, emocinį santykį į tai, kas vyksta, ir į situacijos dalyvius.
- Būti empatišku, bet ne atjaučiančiu (supratimas ir geranoriškumas).
- Pasiūlyti pagalbą aukai.
- Pranešti apie psichologinio smurto atvejį vadovybei arba personalo skyriui.
- Palaikyti auką ir padėti jai jaustis mažiau izoliuotai.
Ką daryti, jei jus įvardijo kaip psichologinį smurtą arba mobingą taikantį asmenį (jei jums neatrodo, kad sąmoningai tai suplanavote)?
Jei jus apkaltino psichologiniu smurtu arba mobingu, svarbu:
- Išanalizuoti savo elgesį ir išsiaiškinti, ar jis galėjo būti interpretuotas kaip psichologinis smurtas.
- Atsiprašyti, jei jūsų elgesys įžeidė ar įskaudino kitą asmenį.
- Pasistengti pakeisti savo elgesį ateityje.
- Kreiptis pagalbos į psichologą arba konsultantą, jei jums sunku suprasti savo elgesį arba pakeisti jį.
Psichologinis Smurtas ir Mobingas: Kuo Skiriasi?
Nors terminai "psichologinis smurtas" ir "mobingas" dažnai naudojami sinonimiškai, tarp jų yra skirtumų. Mobingas yra psichologinio smurto forma, kuri pasireiškia sistemingu ir ilgalaikiu persekiojimu, bauginimu ar žeminimu darbe. Psichologinis smurtas gali apimti ir kitas elgesio formas, kurios nėra tokios intensyvios ar ilgalaikės kaip mobingas.
Psichologiniai Agresyvaus Elgesio Aspektai
Psichologinis smurtas yra susijęs su emocijomis ir mąstymu. Agresyvus elgesys dažnai kyla iš neigiamų emocijų, tokių kaip pyktis, baimė ar pavydas. Taip pat, agresyvus elgesys gali būti susijęs su tam tikromis mąstymo schemomis, tokiomis kaip įsitikinimas, kad reikia kontroliuoti kitus arba kad reikia būti pranašesniam už kitus.
Kultūriniai, Moraliniai, Teisės ir Vadybiniai Aspektai
Svarbu įsivardinti kultūrinius, moralinius, teisės ir vadybinius aspektus greta psichologinių aspektų. Psichologinis smurtas yra ne tik psichologinė problema, bet ir kultūrinė, moralinė, teisinė ir vadybinė problema.
Pagalba ir savipagalba
Lietuvoje yra ne vienas pagalbos resursas smurto aukai, tačiau verta paminėti kelis savipagalbos būdus, kai sprendimas nutraukti santykius priimtas:
- Ieškoti pagalbos: pagalba gali svyruoti nuo savipagalbos knygos ieškojimo bibliotekoje iki susitikimo su psichologu. Svarbiausia kažką daryti. Nenaudoti šių veiksmų smurtautojui gąsdinti ar grasinti.
- Raskite jus supančių bendraamžių pagalbos grupę: grupės padeda rasti palaikymą ir susitapatinti su kitomis smurto aukomis. Dažnai dėl savitarpio pagalbos grupių kyla konfidencialumo klausimas, atsiranda baimė, kad aplinkiniai sužinos apie lankymąsi grupėje.
- Kasdienėmis veiklomis ugdykite savo dvasingumą. Dvasingumas nebūtinai reiškia Dievą, galite tikėti bet kuo, kas jus skatina judėti į priekį. Gal tai Aukščiausioji visatos galia, pats Dievas ar gal savitarpio pagalbos grupė?
Jei patiriate smurtą ar pažįstate, kas jį patiria, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras siūlo nemokamas psichologų konsultacijas.
tags: #psichologinio #smurto #rizikos #faktoriai