Galvos skausmas yra dažnas reiškinys, lydintis daugelį žmonių. Jis gali būti įvairaus intensyvumo ir trukmės, o jo priežastys - labai skirtingos. Dažnai galvos skausmas yra streso, įtampos, didelio psichologinio krūvio, problemų sudėtingumo, psichosomatinių ir kitų psichikos būklių palydovas. Kartu su nemiga ir dirglumu jis, kaip lydintis simptomas, dažnai pasireiškia įvairių organinių, neurozinių ir afektinių psichikos sutrikimų sudėtyje. Šiame straipsnyje aptarsime psichologines galvos skausmo priežastis, simptomus bei gydymo būdus.
Kas yra galvos skausmas?
Galvos skausmas - tai skausmas galvos ir kaklo srityje, sukeliantis sveikatos sutrikimus arba pastovios ligos simptomus. Tai labiausiai paplitęs simptomas, kurio priežastys gali būti labai įvairios ir jį vertinti reikėtų platesniame kontekste. Statistiškai aštuoni žmonės iš dešimties bent kartą per metus skundžiasi galvos skausmais. Kartą per dvi savaites vienas žmogus iš keturių vartoja galvos skausmą malšinančias priemones. Galvos skausmas dažnai sukelia stresą ir nerimą, tačiau retai būna rimtos ligos simptomas.
Visi galvos skausmai nėra vienodi. Skausmo vieta, jo stiprumas, trukmė, dažnumas ir priežastis, kuri sukelia skausmą tai keli besikeičiantys faktoriai, kuriais remiasi gydytojai, nustatydami skirtingas galvos skausmo formas ir diagnozes.
Galvos skausmo tipai: pirminis ir antrinis
Skausmas skirstomas į dvi kategorijas ir pagal tai jis gali būti pirminis arba antrinis. Praktikoje dažniausiai pasitaikantis yra pirminis galvos skausmas, sukeltas kokių nors sveikatos sutrikimų ar specifinės ligos. Kai kurie pirminio galvos skausmo pavyzdžiai: migrenos, spaudimo sukeltas skausmas, klasterinis galvos skausmas, orgazmo galvos skausmas ir kiti. Antriniai arba simptomatiniai galvos skausmai priklauso nuo daugelio skirtingų faktorių.
Antriniai galvos skausmai gali pasireikšti kartu su šiais sveikatos sutrikimais:
Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems
- Trauma (iš karto arba po kurio laiko)
- Širdies/galvos kraujagyslių susirgimai (pvz., galvos smegenų insultas ar kraujo ištekėjimas, taip pat susirgimai, susiję su smegenų arterijomis ar venomis)
- Hipertonija (padidintas kraujospūdis) arba hipotonija (sumažėjęs kraujospūdis)
- Meningitas (smegenų žievės dirginimas)
- Medžiagų vartojimas (pvz., alkoholis, apsinuodijimai maistu)
- Vaistai (pvz., priemonės, skirtos astma sergantiems žmonėms, nitroglicerinas, hormoninės kontraceptinės priemonės)
- Atmosferos slėgio pokyčiai (kilimas/leidimasis lėktuvu, kopimas į kalnus)
- Veido, akių, ausų, kaklo, nosies, burnos ar dantų uždegimai
- Galvos nervų dirginimas ar uždegimas
Psichologinio galvos skausmo priežastys
Dažnai galvos skausmas yra įvairių psichikos sutrikimų komponentas, bei emocinių, stresinių ir probleminių situacijų palydovas. Psichologinės problemos gali sukelti galvos skausmą. Vadinamasis psichosomatinis galvos skausmas yra dažnai sutinkamas simptomas kai problemos, baimės ar vidiniai psichologiniai konfliktai pasireiškia galvos skausmu. Pacientai tokiu atveju griebiasi vaistų, kas, žinoma, trumpam padeda, tačiau nesprendžia problemos esmės.
Pagrindinės psichologinės priežastys:
- Įtampa: Tai labiausiai paplitusi galvos skausmo priežastis. Didžioji dalis suaugusių žmonių bent kartą gyvenime yra patyrę įtampos sukeltą galvos skausmą. Įtampos sukeltam galvos skausmui būdingi įvairūs simptomai, įskaitant įtampą tiesiogiai: galvos, kaklo, pečių raumenų įtampą; papildomai pastovius, nepulsuojančius, nuo lengvo iki vidutinio stiprumo skausmus abiejose galvos pusėse; taip pat jausmą, lyg galva būtų apjuosta tvirta juosta.
- Stresas: Didelis streso lygis gali sukelti migreną. Dėl stresinių situacijų į organizmą gali išsiskirti tam tikros cheminės medžiagos, kurios gali sukelti galvos skausmą.
- Nerimas: Nerimo sutrikimai gali padidinti raumenų įtampą ir sukelti didesnį migrenos dažnį. Nuolatinis nerimo jausmas taip pat gali turėti fiziologinį poveikį, kuris sukelia galvos skausmą.
- Depresija: Yra reikšmingas ryšys tarp depresijos ir migrenos. Asmenys, sergantys depresija, gali patirti dažnesnius ir stipresnius galvos skausmus.
- Emociniai veiksniai: Intensyvios emocijos kartais gali sukelti migreną.
- Kognityvinė perkrova: Psichinis nuovargis arba didžiulės kognityvinės užduotys taip pat gali išprovokuoti migreną. Tai gali apimti situacijas, kai asmuo turi ilgai sutelkti dėmesį arba apdoroti daug informacijos.
- Vengimo elgesys: Asmenys, sprendžiantys psichologines problemas, gali išsiugdyti vengimo elgesį, kuris riboja jų kasdienę veiklą, o tai gali sukelti gyvenimo būdo pokyčius, kurie gali sukelti migreną.
- Miego sutrikimai: Psichologinis stresas ir nerimas gali sukelti miego problemų, kurios siejasi su migrenos atsiradimu. Prasta miego kokybė arba nereguliarus miego režimas yra dažni migrenos pirmtakai.
Migrena: simptomai, priežastys ir ryšys su psichologija
Migrena - stiprus pulsuojantis vienos galvos pusės skausmas, kuris gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų bei gali pasikartoti nuo 1-2 kartų per mėnesį iki 1-2 kartų per savaitę. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, jog 10% suaugusiųjų serga migrena, o 1,5 - 4% suaugusiųjų patiria galvos skausmus po 15 ir daugiau dienų per mėnesį. Migreną nustato gydytojas neurologas. Migrena dažniausiai prasideda paauglystėje arba jauno suaugusiojo amžiuje, dažniausiai nuo 15 iki 25 metų. Moterims migrena dažnai pasireiškia hormoninių pokyčių laikotarpiais, pavyzdžiui, menstruacijų metu. Nors tikslios statistikos apie amžių, kai migrena prasideda, gali būti sunku rasti, bendra tendencija rodo, kad migrena dažniau pasireiškia moterims nuo 18 iki 44 metų.
Migrena - tai ne tik fizinis galvos skausmas, bet ir gili emocinė patirtis. Kiekviena migrenos ataka ją patiriančiam gali būti lyg nesibaigiantis mūšis su aplinka. Migrenos priepuoliai gali žymiai paveikti kasdienį gyvenimą, socialinę veiklą ir bendrą gerovę. Ilgalaikė migrena gali sukelti nusivylimą ir frustraciją, sutrukdyti darbų atlikimą, poilsį, padidinti socialinę izoliaciją, vengimą, nerimą, sumažinti savivertę. Ilgalaikis skausmas gali kelti atminties ir dėmesio koncentracijos problemas. Žmonės, kenčiantys nuo lėtinės migrenos, dažniau patiria depresijos simptomus. Nuolatinis skausmas ir gyvenimo kokybės pablogėjimas gali prisidėti prie šios problemos.
Migrenos simptomai:
- Pulsuojantis galvos skausmas
- Pykinimas
- Vėmimas
- Padidintas jautrumas garsams, šviesai
- Šviesos baimė ir vengimas
- Triukšmo vengimas
- Prakaitavimas
- Regėjimo sutrikimai
- Aura (regos, sensoriniai ar kalbos sutrikimai)
Migrenos priežastys:
- Genetika
- Hormoniniai pokyčiai (menstruacinis ciklas, nėštumas, menopauzė, hormonų svyravimai)
- Stresas-postresinė būklė (intensyvios emocijos, užspaustos emocijos)
- Mityba (šokoladas, sūris, raudonas vynas, kofeinas, dieta, nevalgymas, dehidratacija)
- Aplinkos veiksniai (ryški šviesa, triukšmas, stiprūs kvapai, atmosferos slėgio pokyčiai)
- Miego sutrikimai (miego trūkumas, persimiegojimas)
- Psichologiniai veiksniai (stresas, nerimas, depresija, emocijos)
Lėtinis potrauminis galvos skausmas
Lėtinis potrauminis galvos skausmas yra susijęs su žmogaus centrinės nervų sistemos ir galvos anatomija. Ši liga dažnai atsiranda po galvos traumos, kuri gali paveikti smegenis, nervus, kraujagysles ir raumenis galvos srityje. Galvos skausmas gali būti susijęs su smegenų išemija, uždegimu ar nervų pažeidimu. Lėtinis potrauminis galvos skausmas yra ilgalaikis galvos skausmas, kuris atsiranda po galvos traumos, pavyzdžiui, smegenų sukrėtimo ar kitų sužeidimų. Ši liga gali pasireikšti kaip nuolatinis ar episodinis skausmas, kuris gali trukti mėnesius ar net metus po traumos. Ligos svarba kyla iš to, kad ji gali smarkiai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę, sukelti emocinį stresą, socialinę izoliaciją ir sumažinti darbo gebėjimus.
Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba
Pagrindinė lėtinio potrauminio galvos skausmo priežastis yra galvos trauma. Mechanizmas gali būti susijęs su smegenų audinio pažeidimu, nervų pažeidimu ar uždegiminių procesų atsiradimu po traumos. Lėtinis potrauminis galvos skausmas diagnozuojamas remiantis anamneze, klinikiniu tyrimu ir kartais papildomais tyrimais. Gydytojai gali atlikti neurologinį ištyrimą, kad įvertintų nervų funkciją. Taip pat gali būti naudojami vaizdo tyrimai, tokie kaip MRT ar KT, siekiant išsiaiškinti galimus struktūrinius pažeidimus ar kitus sutrikimus.
Kaip psichologai gali padėti?
Migrena dažnai laikoma simboliniu kūno išraiškos būdu, kuris gali atspindėti nesąmoningus psichologinius konfliktus, emocijas ar vidinius prieštaravimus. Tokiame kontekste migrena gali būti suvokiama ne tik kaip fizinė liga, bet ir kaip ženklas, kad asmuo susiduria su psichologinėmis problemomis, kurias būtina spręsti.
Psichologai tyrinėja migrenos atsiradimo ir pasireiškimo istoriją, emocinę patirtį ir tarpasmeninius santykius. Pavyzdžiui, gali būti, kad migrena atsiranda kaip reakcija į stresą, įtampą ar nesugebėjimą išreikšti tam tikras emocijas, tokias kaip pyktis ar liūdesys. Nagrinėjama, kaip asmeninės interpretacijos, mąstymo stereotipai ir ligos suvokimas veikia migrenos valdymą ir psichologinę žmogaus gerovę.
Psichologinės pagalbos būdai:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Padeda identifikuoti ir keisti neigiamas mintis bei elgesio modelius, kurie gali prisidėti prie galvos skausmo.
- Streso valdymas: Moko įveikti stresą, naudojant relaksacijos technikas, meditaciją ir kitas strategijas.
- Emocijų reguliavimas: Padeda atpažinti ir valdyti emocijas, kurios gali sukelti galvos skausmą.
- Psichoterapija: Padeda išspręsti gilesnes psichologines problemas, kurios gali būti susijusios su galvos skausmu.
Galvos skausmo gydymas
Lėtinio potrauminio galvos skausmo gydymas gali būti įvairus ir apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininis gydymas dažnai apima skausmą malšinančius vaistus, tokius kaip nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ar opioidai, tačiau jų vartojimas turi būti atidžiai stebimas. Be to, gali būti taikomi antidepresantai ar antiepileptikai, kurie kartais padeda sumažinti skausmo intensyvumą. Nemedicininiai gydymo būdai apima fizioterapiją, kognityvinę elgesio terapiją ir akupunktūrą.
Šiandien migrena sergantiems pacientams siūlomos įvairios šiuolaikinės gydymo galimybės. Jos parenkamos individualiai, atsižvelgiant į ligos pobūdį, priepuolių dažnumą bei bendrą paciento sveikatos būklę. Gydymą skiria gydytojas neurologas - jis gali rekomenduoti specifinius vaistus, skirtus migrenos priepuoliui malšinti. Šiuos vaistus labai svarbu suvartoti vos tik pajutus pirmuosius migrenos požymius. Be ūminio gydymo, pacientams siūloma ir platus profilaktinės terapijos pasirinkimas - tai gali būti tiek medikamentinės, tiek nemedikamentinės priemonės, padedančios sumažinti priepuolių dažnį ar intensyvumą. Gydymo planas dažnai apima gyvenimo būdo korekcijas, individualių provokuojančių veiksnių vengimą, o prireikus - ilgalaikę vaistų terapiją migrenos prevencijai.
Taip pat skaitykite: Testo interpretavimas
Kiti gydymo būdai:
- Vaistai nuo skausmo: Įprastai galite numalšinti tiesiog daugiau rūpindamiesi savimi.
- Vengimas provokuojančių veiksnių: Vengdami nustatytų maisto produktų, kurie jums sukelia galvos skausmus.
- Migrenos kalendorius: Kad būtų lengviau stebėti savo būklę, įvertinti galvos skausmų dažnį, gydymo veiksmingumą ir atpažinti individualius migreną provokuojančius veiksnius, neurologė pataria vesti migrenos kalendorių.
Įtampos tipo galvos skausmas
Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ neurologė Indrė Jasienė pažymi, kad įtampos tipo galvos skausmas dažniausiai būna lengvesnio arba vidutinio stiprumo, spaudžiantis, abipusis ir, kitaip nei migrena, nesukelia ryškių papildomų pojūčių.
Migrenos ir įprasto galvos skausmo skirtumai
„Migrena nuo įprasto galvos skausmo skiriasi tiek fiziologiniais mechanizmais, tiek žmogaus pojūčiais. Migrenos eiga kiekvienam pacientui labai individuali - vieniems pasireiškia tik pavieniai priepuoliai, kitiems ji tampa dažna ar net lėtinė problema“, - teigia gydytoja.
Veiksniai lemiantys lėtinės migrenos išsivystymą
Lėtinės migrenos išsivystymui įtakos turi keli veiksniai. Jei ūmūs migrenos priepuoliai nėra atpažįstami laiku ir tinkamai gydomi, o jų dažnis - didelis, rizika migrenai tapti lėtine gerokai išauga. Be to, per dažnas vaistų nuo skausmo vartojimas gali ne tik skatinti lėtinės migrenos vystymąsi, bet ir sukelti kitą galvos skausmų sindromą - per dažno medikamentų vartojimo nulemtą galvos skausmą.
Veiksniai provokuojantys migrenos priepuolius
„Migrenos priepuolius dažniausiai išprovokuoja tam tikri vidiniai ar išoriniai veiksniai, kurie kiekvienam žmogui gali būti skirtingi. Dažniausiai migreną paskatina emocinė įtampa - stresas, nerimas ar psichologinis nuovargis. Svarbų vaidmenį turi ir fiziniai veiksniai: miego trūkumas arba per ilgas miegas, nereguliarus miego režimas, fizinis persitempimas ar net įprastinio režimo pokyčiai. Migrena gali suaktyvėti ir dėl nuovargio, organizmo dehidratacijos, praleistų valgymų ar alkio, taip pat dėl kaklo ir pečių juostos raumenų įtampos“, - vardija I. Jasienė.
Moterims migrenos priepuolių dažnis ir stiprumas dažnai susijęs su lytinių hormonų svyravimais, ypač tam tikrais menstruacinio ciklo laikotarpiais. Migreną taip pat gali išprovokuoti mitybos veiksniai - alkoholis (ypač raudonasis vynas), per didelis kofeino kiekis arba staigus jo vartojimo nutraukimas. Priepuolius gali skatinti ir tam tikri maisto produktai: brandinti sūriai, šokoladas, rūkyti ar fermentuoti gaminiai, riešutai, citrusiniai vaisiai, taip pat maisto priedai, tokie kaip aspartamas ar mononatrio glutamatas. Riziką patirti priepuolį didina ir nereguliarus maitinimasis. Be to, migrena jautriai reaguoja į aplinkos dirgiklius - ryškią ar mirgančią šviesą, triukšmą, stiprius kvapus, pavyzdžiui, kvepalus, dūmus ar chemines medžiagas.
tags: #psichologinis #galvos #skausmas