Kiekvienas žmogus yra unikalus, turintis savitą pasaulėžiūrą, skirtingą išvaizdą. Vieni džiaugiasi, pyksta ir liūdi savaip, vieni mėgsta dalintis emocijomis su visais aplinkiniais, o kiti jas užsklendžia giliai savyje. Dėl šios žmonių įvairovės bendravimas kartais tampa sudėtinga užduotimi. Charakterių psichologijoje išskiriami keli charakterių tipai, o vienas rečiausių - INFJ.
Asmenybės tipų įvairovė
Charakterių psichologijoje išskiriami keli charakterių tipai. Tai yra psichoanalitinė klasifikacija, kurią vėliau perėmė visos psichoterapijos kryptys. Ji sudaryta remiantis psichinėmis ligomis ir parodo būdą, kaip žmogus tvarkosi su neigiamomis emocijomis. Pvz., depresyvus žmogus, jeigu kažkas klostosi ne taip, kaltina save, obsesinis puola viską kontroliuoti, hiperaktyvus atlieka begalę veiksmų - tiek reikalingų, tiek ir nereikalingų, paranojikas suranda priešą ir su juo kovoja, psichopatinis elgiasi impulsyviai. Dažniausiai žmogus turi vieną dominuojantį charakterio tipą, maksimaliai - du. Taigi mums prieinami visi būdai, bet gyvenime kliaujamės vienu ar dviem centriniais.
Myers-Briggs tipologija
Myers-Briggs tipologija yra testas, skirstantis žmones į tam tikrus tipus, atsižvelgiant į charakterio bruožus ir savybes. Remiantis Jungo tipologija, žmogus pasaulį suvokia keturiais būdais: per mąstymą, jausmus, intuiciją ar pojūčius. Norėdami išlaikyti Myers-Briggs tipologijos testą, turite atsakyti į 93 klausimus. Jie pateikiami testo forma su 2 atsakymais. Pabaigoje išsiaiškinsite savo kūrybiškumo tipą, geriausią asmeninio tobulėjimo sritį.
INFJ - rečiausias asmenybės tipas
Kalbant apie INFJ tipą, jis yra rečiausias ir jam priklauso tik 2% pasaulio gyventojų. Šio tipo žmonės turi unikalų charakterį. Norėdami gauti patvirtinimą, kad turite šį konkretų tipą, turėtumėte atlikti testą. INFJ - labai retas, išsiskiriantis neįprastų bruožų deriniu asmenybės tipas. Pagrindinės šio tipo savybės ir bruožai: intraversija, intuicija, jausmai, suvokimas. Nedaug žmonių turi tokį bruožų derinį, todėl šis asmenybės tipas yra itin retas. Mažiau nei 2% pasaulio gyventojų gali būti priskirti INFJ asmenybės tipui. O gal būtent Jūs priklausote šiam itin retam asmenybės tipui?
Pagrindiniai INFJ požymiai
- Stipri intuicija yra vienas pagrindinių požymių.
- Jūsų empatija yra didžiulė. Sugebate papasakoti apie žmogaus charakterį ar suprasti jo jausmus kartais geriau nei jis pats.
INFJ - Advokatai
Advokatai (INFJ) yra rečiausias iš visų asmenybės tipų. Nepaisant to, jie sugeba pasaulyje palikti pėdsaką. Šio asmenybės tipo žmonės pasižymi giliu idealizmo ir sąžiningumo jausmu, tačiau nėra tušti svajotojai - jie imasi konkrečių veiksmų, kad realizuotų savo tikslus ir sukurtų ilgalaikę gerovę. Pagalbą kitiems jie neretai laiko savo gyvenimo tikslu. Advokatai išties turi išskirtinį charakterio bruožų derinį: nors ir yra linkę kalbėti švelniai, jie turi labai aiškią nuomonę ir nepaliaudami kovos už tai, kuo tiki. Jie yra ryžtingi ir tvirtos valios, tačiau retai pasitelkia šias savybes savanaudiškiems tikslams. Advokatai yra linkę pasinaudoti kūryba, vaizduote, savo įsitikinimais ir jautrumu ne tam, kad gautų sau naudos, o tam, kad kurtų ramybę ir pusiausvyrą.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
INFJ ir tarpasmeniniai santykiai
Advokatams nesunku užmegzti ryšį su kitais, nes jų talentas - švelni ir jautri žmonių, o ne logikos ar faktų, kalba. Nenuostabu, kad jų draugai ir kolegos mano, jog jie puikiai moka ir mėgsta bendrauti. Vis dėlto Advokatai yra Introvertai (I) ir būtų gerai, jei tie draugai nepamirštų leisti Advokatams pabūti vieniems ir atsikvėpti, pernelyg nesijaudindami, jiems netikėtai atsitraukus nuo įprastų veiklų.
Rūpinimasis savimi
Advokato tipo asmenybėms išties svarbiausia yra nepamiršti pasirūpinti savimi. Tai ypač pastebima, kai Advokatai atsiduria konfliktinėse situacijose ir yra kritikuojami. Advokatai išgyvena dėl to, kad pasaulyje yra pernelyg daug neteisybės ir nelygybės, tačiau jie tuo pačiu tiki, jog tai galima pakeisti. Joks kitas asmenybės tipas nėra tinkamesnis pradėti judėjimą, kovojantį prieš blogį, kad ir kokio masto jis bebūtų.
Kiti charakterio tipai
Charakterių psichologijoje išskiriami keli charakterių tipai. Tai yra psichoanalitinė klasifikacija, kurią vėliau perėmė visos psichoterapijos kryptys. Ji sudaryta remiantis psichinėmis ligomis ir parodo būdą, kaip žmogus tvarkosi su neigiamomis emocijomis. Pvz., depresyvus žmogus, jeigu kažkas klostosi ne taip, kaltina save, obsesinis puola viską kontroliuoti, hiperkatyvus atlieka begalę veiksmų - tiek reikalingų, tiek ir nereikalingų, paranojikas suranda priešą ir su juo kovoja, psichopatinis elgiasi impulsyviai. Kiekvienas iš šių charakterių, patirdamas daug streso arba gyvenime susiklosčius itin nepalankioms sąlygoms, gali susirgti psichine liga, pagal kurią sudarytas jo charakterio tipo pavadinimas. Dažniausiai žmogus turi vieną dominuojantį charakterio tipą, maksimaliai - du. Nepaisant to, skirtingais gyvenimo momentais ir skirtingose situacijose galime patirti tai, ką jaučia skirtingi charakteriai - vienu metu pabūti paranojikais, kitu - narcizais ir tt.
Psichopatinis charakteris
Tai nejautrūs, žemokos moralės, į asocialumą linkę žmonės. Jie nevaldo savo impulsų, gyvenime ieško adrenalino. Šios asmenybės turi polinkį melui. Viduje psichopatinio charakterio atstovai nesijaučia stiprūs, todėl pasąmoningai bando žeminti aplinkinius, norėdami iškelti save.
Šizoidinis charakteris
Tai keistuoliai ir atsiskyrėliai. Jų gyvenimo būde, elgesyje ar išvaizdoje yra kažkas keisto, nors jie patys to nesupranta. Šio tipo žmonės labiau mėgsta vienatvę ir atskirumą, o ne bendrumą su kuo nors. Šizoidinio charakterio atstovai yra „plonaodžiai“, lengvai pasiduodantys aplinkinių emocijoms ir taip prarandantys save.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Paranojinis charakteris
Tai labai įtarūs ir atsargūs žmonės. Jie visur įžvelgia klastą, atranda nebūtų priešų. Jeigu blogai jaučiasi, paranojinio charakterio atstovai visuomet ieško, kas dėl to kaltas. Jie visko bijo, pvz. jam atrodo, kad jam nori pakenkti kaimynai, viršininkai. Atsargiai žiūri net į artimuosius, nes įtaria, kad jie daro kažką negero. Tokios asmenybės gyvena nuolatinėje kovoje. Tačiau nestoja į tiesioginę kovą, slepiasi už užuolankų, rašo įvairius skundus. Geroji jų savybė - didelė motyvacija ir siekiai.
Ribinis (isterinis) charakteris
Panašus į psichopatinį, tik šis moteriškesnis variantas. Šio tipo žmonės nesugeba valdyti jausmų, jie yra labai nepastovūs. Meilę keičia neapykanta ir atvirkščiai. Blaškymasis primena meksikiečių serialus. Vieną dieną ribinio charakterio senelė gali be galo džiaugtis jai atvežtais vaikaičiais ir juos mylėti, o kitą - nenorėti matyti jų akyse. Tokių žmonių gyvenime trūksta tvarkos ir dominuoja dvi spalvos - juoda arba balta. Tai tikri jausmų vulkanai, nemokantys nuoširdžiai domėtis kitu žmogumi ir nepaisantys jo emocijų.
Narcizinis charakteris
Tai - įvaizdžio žmonės, perfekcionistai. Jiems svarbiausia kuo labiau sublizgėti visuomenėje, pelnyti kuo daugiau medalių ir pasiekimų. Dažniausiai to priežastis glūdi dar vaikystėje, kai tėvai vaikui taikė didelį spaudimą, mylėjo jį ne už tai, koks yra, bet už jo laimėjimus. Tokios asmenybės net suaugusios turi labai skurdų laisvalaikį, labai daug dirba ir stengiasi būti tobuli tam tikroje srityje. Gali pirkti brangiausius daiktus, siekti būti tobulais tėvais, valgyti tik tobulą, ekologišką maistą ir kt.
Mazochistinis charakteris
Ryškiausias bruožas - agresijos nukreipimas į save. Dažniausiai tokia asmenybė vaikystėje turėjo kritiškus, piktus tėvus. Su kuo nors kovodami, mazochistinio charakterio atstovai pirmiausia pakenkia sau, o vėliau dėl to apkaltina kitus. Pvz., mama verda uogienes, kasdien gamina kalną maisto, kurį kiša vaikams, šie jo neima. Tuomet tokia motina skundžiasi, kaip pervargo, kiek laiko aukojo vaikams, o šie to nė neįvertino.
Depresinis charakteris
Šie žmonės taip pat nukreipia agresiją į save, bet dėl to nekaltina kitų. Didžiausias jų troškimas - kuo labiau susilieti su mylimu žmogumi, juo rūpintis. Tai geriečiai, aplinkiniais besirūpinantys tol, kol patys visiškai nuvargsta. Jie nemoka pykti, apsiginti.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
Hiperaktyvus charakteris
Šie žmonės tarsi prisukami vilkeliai. Jeigu gyvenime kas nors klostosi ne taip, jie darosi dar aktyvesni. Jausdamos nerimą ar liūdesį, šios asmenybės eina linksmintis į vakarėlius, pradeda šimtą veiklų. Kuo daugiau neigiamų emocijų, tuo hiperaktyvaus charakterio atstovai labiau blaškosi ir puola visomis kryptimis kažką veikti. Jie bijo sustoti, nes tuomet teks susidurti su skaudžiomis emocijomis.
Vengiantis charakteris
Tai - užsidarėliai. Pavyzdys galėtų būti tipiškas senbernis ar senmergė. Šie žmonės turi generalizuotą socialinę fobiją. Jie vengia viešumos, buvimo dėmesio centre, bijo kalbėti prieš auditoriją, nejaukiai jaučiasi megzdami naujas pažintis. Vengiančio charakterio atstovai gyvenimą paverčia rutina: darbas, namai ir keli seniai žinomi draugai. Tokie žmonės ir bijo, ir tingi pradėti kažką naujo.
Demonstratyvus charakteris
Pagrindinis tokių asmenybių siekis - iš aplinkinių gauti kuo daugiau dėmesio. Diena be komplimento - prarasta diena. Tai tarsi sudegusio teatro aktoriai, kuriems dažnai būdingas didelis seksualumas. Puikus pavyzdys galėtų būti fatališkos moterys, širdžių ėdikės ir donžuanai. Tokiems žmonėms rūpi užkariauti kito širdį, o kai pasiekia savo, auka nebėra įdomi. Kitas variantas - vaikiško būdo demonstratyvieji. Jie mėgina dėmesį atkreipti savo mielumu, naivumu. Tai galima pavadinti blondinės tipu. Iš tiesų šie žmonės nėra tokie kvaili, kaip atrodo.
Obsesinis charakteris
Tai pedantiški, suvaržyti, punktualūs ir tvarkingi žmonės. Jiems atrodo, kad visi aplinkiniai neatsakingi, kad juos reikia nuolatos kontroliuoti. Šios asmenybės mėgsta dirbti nuosekliai pagal iš anksto susikurtą planą ir yra įsitikinusios, kad veikiant atkakliai, įmanoma visko pasiekti. Dėl stiprios savikontrolės jei stokoja emocijų ir obsesinio tipo atstovai pradeda funkcionuoti kaip robotai.
Profesijos pagal charakterio tipą
- Psichopatinio charakterio atstovams svarbu išmokti prisirišti prie kito žmogaus, kad nebūtų kaip vilkai, išmoktų atjausti.
- Paranojiniams svarbu išmokti nors kiek pasitikėti žmonėmis, liautis ieškojus priešų.
- Ribiniams derėtų ugdyti savikontrolę ir suvokti, kad gyvenime yra daugiau spalvų nei balta ir juoda.
- Narcizams reikia suvokti, kad gyvenime svarbūs ne vien pasiekimai, kur kas reikšmingesni žmonių tarpusavio santykiai.
- Hiperaktyviems naudinga išmokti nesiblaškyti ir sustoti.
- Obsesiniams reiktų išmokti suprasti savo jausmus, nuo jų nebėgti.
- Šizoidiniams geriausiai tinka būti menininkais arba mokslininkais.
- Paranojiniams tinka politika, diplomatinės, teisės sritys, detektyvo darbas.
- Ribinių žmonių daug sutinku meno profesijose.
- Narciziniams geriausiai sekasi ten, kur reikia išgauti labai didelį tobulumą, kur negalima būti vidutiniokais.
- Mazochistinėms asmenybėms gera, kai jos gali įveikti įvairius sunkumus. Susidūrę su bėda, šie žmonės tampa labai atkaklūs.
- Hiperaktyviems žmonėms tinka nenuilstančio aktyvumo reikalaujančios profesijos, pvz., žurnalistika. Jie gerai atsiskleidžia ten, kur reikia vienu metu būti dešimtyje vietų ir atsakinėti į šimtus skambučių.
- Vengiantiems tinka darbai, kur nereikia daug bendrauti, pvz., buhalterija.
- Demonstratyvioms asmenybėms labai tinka veiklos sritys, reikalaujančios kūrybiškumo ir bendravimo su žmonėmis.
- Obsesiniams žmonėms tinka kruopštumo, tikslumo ir atkaklumo reikalaujančios profesijos. Jie būna puikūs gydytojai, odontologai. Taip pat jiems tinka veiklos, kur reikia laikytis tam tikros sistemos ir tvarkos.
Charakterių suderinamumas
Ar visi šie charakterio tipai tarpusavyje gali bendrauti vienodai sėkmingai? Galbūt kai kurie tarpusavyje suderinami geriau nei kiti? Yra išskiriamos charakterių poros pagal tai, kas su kuo labiausiai bendrauja. Pvz., obsesinis tipas dažniausiai bendrauja su demonstratyviuoju. Pastarieji gerai sutaria ir su šizoidinio būdo žmonėmis. Hiperaktyvūs gerai sutaria su depresinėmis asmenybėmis, nes atsveria vieni kitus. Narciziniai žmonės geriausiai sutaria su depresiniais arba mazochistiniais, nes jiems šalia reikia pasiaukojančio žmogaus. Su pastaraisiais geriausiai jaučiasi ir paranojikai. Psichopatines asmenybes dažniausiai ištveria depresinės, mazochistinės arba ribinės. Labai retai tarpusavyje dera du vienodi tipai.
Kitos asmenybės tipų klasifikacijos
Kaip pasakoja Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro direktorius, psichiatras - psichoterapeutas Raimundas Alekna, neurolingvistinio programavimo (psichologijos šaka) atstovai skiria tris pagrindinius asmenybės tipus: vizualus, audialus ir kinestetikus.
- Vizualai daugiausiai informacijos gauna per reprezentacinę sistemą, susijusią su vaizdu.
- Audialai - garsus ir klausą.
- Kinestetikai - per jutimą, lytėjimą.
Tiesa, dar skiriamas mišrus asmenybės tipas - digitalikai, kurie dažniausiai vadovaujasi mąstymu, sausais loginiais argumentais, o jų jutimas „susimaišęs“ su kokia nors kita reprezentacine sistema. Tyrimai rodo, kad daugiausiai, - apie 60 procentų žmonių yra vizualai. Rečiausiai, vos 10 procentų pasaulio gyventojų, pasitaiko su vyraujančia digitaline reprezentacine sistema.
Vizualai
Vizualikas - geriausiai supranta ir įsisavina tai, ką mato ar gali įsivaizduoti. Kaip taisyklė, lakios vaizduotės, dėl to gali itin aiškiai matyti savo ateities ar svajonės viziją. O geriau matyti, tai reiškia lengviau įgyvendinti. Būtent dėl to sėkmingiausi verslininkai, kūrėjai dažnai priklauso būtent šiam tipui. Kaip taisyklė, vizualikai vartoja žodžius, susijusius su regėjimu „ar tu matai, kas nutiko?“, „gal pastebėjai, kad Jonukas kitaip elgiasi", „pažiūrėk, kaip čia gražu". Vizualo kūnas dažnai atloštas, galva ir pečiai pakelti, kvėpavimas negilus, dažnas, akys primerktos. Šio tipo atstovai neretai kalba aukštu tonu, kartais greitakalbe, gestikuliuoja akių lygyje. Vizualai mėgsta būti matomi, tad juos neretai sutiksime ant scenos, podiumo, tribūnoje.
Audialai
Audialams būtina girdėti, išklausyti, tačiau tiek pat svarbu, kad klausytų ir jų. Raktiniai „atpažinimo“ žodžiai: klausyti, girdėti. Frazės: „girdėjai, kas nutiko Marytei?“, „klausyk, na jau Jonuko elgesys", „įsiklausyk, kaip šventiškai čia visi nusiteikę". Audialo laikysena tiesi, galva kiek pasvirusi, tarsi įsiklausant, pečiai atlošti atgal. Kvėpavimas diafragminis, antakiai suraukti. Tokie žmonės kalba greitai, varijuojančiu tembru, gestikuliuoja apie ausis, dažnokai paliečia lūpas. Tiek vizualų, tiek audialų temperemanetas nepalyginamai gyvesnis nei, pavyzdžiui, kinestetikų.
Kinestetikai
Pastariesiems itin svarbu pojūčiai ir jutimai. Jie sako „ar tu jauti, kad Jonukas šiandien elgiasi keistai", „man atrodo, kad visi nusiteikę šventiškai", „jaučiu, kad čia mums patiks". Šiam tipui svarbus komfortas. Kinestetikas sėdi, kalba palinkęs į priekį, jo galva ir pečiai būna nuleisti žemyn. Šio tipo atstovai kvėpuoja giliai diafragma, mėgsta sunerti rankas ant krūtinės. Jų kalbėjimas lėtas, balsas gilus, gestai daugiausiai pilvo srtyje.
tags: #reciausias #asmenybes #tipas