Psichologiniai Širdies Ritmo Sutrikimai: Priežastys ir Gydymas

Širdies permušimai, kai atrodo, kad širdis staiga sustojo, o po akimirkos stipriai „trinkteli“ į krūtinę, gali sukelti baimę ir nerimą. Nors daugelis išsigąsta, manydami, kad tai - širdies liga, dažnai širdies permušimai neturi nieko bendra su fiziniu širdies pažeidimu ir yra sąlygoti streso, nuovargio ar emocinės įtampos. Šiame straipsnyje aptarsime psichologinius širdies ritmo sutrikimus, jų priežastis, simptomus ir gydymo būdus.

Kas yra širdies permušimai ir kaip jie jaučiami?

Širdies permušimai - tai netolygus širdies plakimo ritmas, kai širdis tarsi „suklumpa“, „praleidžia dūžį“ arba, priešingai, plaka stipriau nei įprasta. Mediciniškai tai vadinama ekstrasistolėmis - papildomais širdies susitraukimais, kurie gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Viena dažniausių - emocinis stresas ar nerimas.

Gydytojai pabrėžia, kad streso metu širdis tiesiog reaguoja į hormonus, išsiskiriančius iš antinksčių: adrenaliną ir kortizolį. Šie hormonai paruošia kūną „kovai arba bėgimui“, todėl širdis ima plakti greičiau ir nelygiai. Toks atsakas yra visiškai natūralus - tačiau jei jis kartojasi per dažnai, tai tampa signalas, kad nervų sistema yra išsekusi.

Dažniausiai jaučiami širdies permušimai ir kada nerimauti:

Pojūtis	Kaip tai jaučiama	Kada nerimauti
Trumpas sustojimas	Tarsi širdis akimirkai nustoja plakti, po to trinkteli stipriau.	Jei tai pasikartoja kelis kartus per valandą ar lydi dusulys.
Greitas plakimas (tachikardija)	Staigus širdies ritmo šuolis, dažnai po emocinės įtampos ar streso.	Jei pulsas viršija 120 tvinksnių per minutę be aiškios priežasties.
Pojūtis „širdis spurda“	Ne reguliarus ritmas, juntamas krūtinėje, kakle ar net ausyse.	Jei tai lydi svaigulys ar silpnumas.
Permušimai po fizinio krūvio	Normalu, kai po krūvio ritmas trumpam sutrinka, ypač jei pavargote.	Jei simptomai išlieka ilgiau nei 30 min. poilsio metu.
Permušimai naktį	Dažnai susiję su nerimu, miego trūkumu ar virškinimo sutrikimais.	Jei trukdo miegui ar lydi krūtinės spaudimas.

Kodėl stresas sukelia širdies permušimus?

Kai patiriame stresą, mūsų organizmas automatiškai įjungia vadinamąją „kovok arba bėk“ reakciją. Antinksčiai išskiria adrenaliną ir kortizolį, du hormonus, kurie padeda kūnui susidoroti su įtampa. Jie padidina kraujospūdį, padažnina širdies plakimą, priverčia raumenis įsitempti. Ši reakcija naudinga trumpuoju laikotarpiu, tačiau kai stresas tampa lėtinis, širdis nebegali atsipalaiduoti ir pradeda „suklysti“ ritme.

Ilgalaikis stresas lemia nervų sistemos pertempimą - simpatinė nervų sistema (atsakinga už širdies sužadinimą) dirba be poilsio, o parasimpatinė (raminanti) nebespėja kompensuoti. Dėl šio disbalanso širdies plakimas tampa nereguliarus, atsiranda permušimų, kartais net trumpalaikių ritmo sutrikimų.

Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems

Moksliniai tyrimai rodo, kad stresas ir nerimas padidina adrenalino koncentraciją kraujyje net iki 400 %, o tai daro tiesioginį poveikį širdies elektrinei veiklai. Dėl šios priežasties net sveiki žmonės, ypač jautresni ar linkę į nerimą, gali jausti nelygų plakimą po emocinių situacijų, kofeino vartojimo ar miego trūkumo.

Dažniausi stresinių širdies permušimų sukėlėjai

• Ilgalaikis emocinis spaudimas (darbo, santykių, finansinis stresas).
• Nerimo priepuoliai ar panikos atakos.
• Miego trūkumas, pervargimas.
• Kofeinas, alkoholis ar energiniai gėrimai.
• Fizinio aktyvumo perteklius be poilsio.

Kiekvienas žmogus turi savo „slenkstį“, todėl kai kuriems pakanka vienos nemigos nakties, kad pasireikštų nereguliarus plakimas, o kitiems simptomai pasirodo tik po ilgo emocinio išsekimo.

Kada širdies permušimai pavojingi?

Nors dauguma širdies permušimų, sukeltų streso, yra visiškai nepavojingi, kai kuriais atvejais jie gali būti rimtesnių sutrikimų signalas. Skirtumas slypi dažnumo ir lydinčių simptomų intensyvume. Jei širdis „suklysta“ retai, o pojūtis trumpas, dažniausiai tai nekelia grėsmės. Tačiau jei permušimai pasireiškia kelis kartus per dieną, trunka ilgiau nei minutę ar lydi skausmas, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

Streso metu širdis reaguoja į nervinės sistemos impulsus, todėl permūšimai paprastai dingsta, kai žmogus nusiramina. Vis dėlto, pasitaiko atvejų, kai priežastis ne tik emocinė, bet ir fiziologinė - pavyzdžiui, elektrolitų disbalansas, skydliaukės veiklos sutrikimai ar širdies raumens jautrumas stimuliatoriams, kaip kofeinas ar nikotinas.

Nauda laiku pastebėjus streso sukeltus permušimus:

• Padeda atpažinti kūno siunčiamus signalus apie emocinį nuovargį.
• Skatina imtis streso mažinimo priemonių - meditacijos, poilsio, kvėpavimo pratimų.
• Laiku sureagavus galima išvengti rimtesnių ritmo sutrikimų.
• Sumažina nerimą ir baimę, kai žmogus supranta, kad širdis reaguoja į stresą, o ne serga.
• Padeda gydytojui lengviau nustatyti priežastį ir parinkti tinkamą gydymą.

Rizika, jei simptomai ignoruojami:

• Ilgalaikis stresas gali išbalansuoti širdies elektrinę veiklą.
• Uždelstas kreipimasis į gydytoją gali lemti rimtesnius ritmo sutrikimus.
• Gali padidėti kraujospūdis ir sukelti kraujagyslių įtampą.
• Nepastebėtas elektrolitų disbalansas ar skydliaukės liga gali pabloginti būklę.
• Psichologinė įtampa stiprėja, jei žmogus nuolat bijo savo širdies plakimo.

Tokie atvejai reikalauja tikslesnio tyrimo - kartais reikalingas EKG stebėjimas ar Holterio monitoravimas, kad būtų aiškiai nustatyta, ar tai tik emocinė reakcija, ar realus ritmo sutrikimas.

Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba

Kaip gydyti ir padėti sau?

Gydymas priklauso nuo to, kas sukelia širdies permušimus. Jei pagrindinė priežastis yra stresas ar emocinis išsekimas, svarbiausia - atkurti vidinę pusiausvyrą. Tokiais atvejais vaistai ne visada būtini, nes širdies veikla dažnai normalizuojasi savaime, kai žmogus pailsi, pradeda geriau miegoti ir sumažina įtampą.

Gydytojai pabrėžia, kad veiksmingiausi rezultatai pasiekiami tada, kai pacientas derina poilsį, psichologinę pagalbą ir sveiką gyvenimo būdą. Kvėpavimo pratimai, meditacija, reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir kofeino ribojimas - visa tai padeda širdžiai nusiraminti.

Veiksmai, padedantys suvaldyti stresinius širdies permušimus kasdienybėje:

Priemonė	Kaip ji padeda	Kaip taikyti kasdien
Gilus kvėpavimas	Mažina adrenalino poveikį, lėtina širdies ritmą.	3-5 kartus per dieną po 2 minutes, lėtai įkvepiant per nosį ir iškvepiant per burną.
Fizinis aktyvumas	Pagerina kraujotaką, sumažina įtampą, reguliuoja hormonų pusiausvyrą.	Pasivaikščiojimai, plaukimas, joga ar lengvas bėgiojimas bent 30 min. per dieną.
Miego higiena	Atstato nervų sistemos pusiausvyrą ir mažina nerimo foną.	Reguliarus miegas tuo pačiu metu, vengiama ekranų prieš miegą.
Meditacija arba malda	Slopina streso hormonų gamybą, mažina širdies apkrovą.	10-15 minučių tylos ar susikaupimo laikas ryte ir vakare.
Kofeino ribojimas	Neleidžia stimuliuoti širdies pertekliniu dirgikliu.	Riboti kavą iki 1 puodelio per dieną arba rinktis be kofeino alternatyvas.
Psichoterapija	Padeda išmokti valdyti emocijas ir stresines situacijas.	Reguliarūs susitikimai su psichologu ar psichoterapeutu.

Labai svarbu suprasti, kad širdies permušimai nuo streso nėra „išsigalvoti“, kaip dažnai mano pacientai. Tai realus kūno signalas, jog psichologinė įtampa peržengė ribas. Todėl širdies gydymas neretai prasideda ne nuo tablečių, o nuo gyvenimo ritmo ir mąstymo korekcijos.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors daugeliu atvejų širdies permušimai nuo streso yra laikinas reiškinys, visada svarbu nepamiršti pasitikrinti, jei simptomai pasikartoja arba keičiasi. Kartais po ilgalaikio streso kūnas praranda gebėjimą atstatyti pusiausvyrą pats, o permušimai tampa dažnesni, intensyvesni ar lydimi kitų pojūčių.

Yra tam tikri įspėjamieji ženklai, kurie rodo, kad būtina kreiptis į šeimos gydytoją arba kardiologą. Tai ypač svarbu, jei permušimus lydi krūtinės skausmas, dusulys ar alpimo jausmas - tokie simptomai gali signalizuoti, kad priežastis nėra vien emocinė.

Taip pat skaitykite: Testo interpretavimas

Pagrindiniai atvejai, kada būtina kreiptis į medikus:

• Permušimai tęsiasi ilgiau nei kelias dienas ar atsiranda be aiškios priežasties.
• Kartu jaučiate svaigulį, galvos sukimąsi ar alpimą.
• Atsiranda skausmas krūtinėje ar spaudimas, plintantis į kairę ranką ar žandikaulį.
• Širdies plakimas viršija 120-130 tvinksnių per minutę ramybės būsenoje.
• Permušimai atsiranda po krūvio, kartu su dusuliu ar silpnumu.
• Yra gretutinių ligų (pvz., cukrinis diabetas, hipertenzija, skydliaukės sutrikimai).

Tokiais atvejais gydytojas gali paskirti elektrokardiogramą (EKG), Holterio monitoravimą (24-48 valandų ritmo stebėjimą) arba echokardiogramą, kad būtų atmestos rimtos priežastys.

Toks požiūris padeda pacientui jaustis saugiau - žinojimas, kad simptomai ištirti, dažnai pats savaime sumažina nerimą ir sustabdo permušimų grandinę.

Nerviniai širdies permušimai

Stresas, įtampa ir nerimas gali paveikti ne tik emocinę būseną, bet ir širdies darbą. Nerviniai širdies permušimai - tai laikinas širdies ritmo sutrikimas, atsirandantis dėl emocinės ar fizinės įtampos. Jie dažnai pasireiškia kaip „plazdėjimas“, „stipresnis dūžis“ ar trumpas „sustojimo“ jausmas krūtinėje.

Nors šie pojūčiai gali išgąsdinti, dažniausiai jie nėra pavojingi, o tik parodo, kad nervų sistema per daug aktyvi. Ilgalaikis stresas gali sutrikdyti širdies elektrinius impulsus, tačiau tinkamai suvaldžius emocinę įtampą, permušimai praeina be gydymo.

Ką svarbu žinoti apie nervinius širdies permušimus:

• Kas tai? Širdies ritmo sutrikimai, atsirandantys dėl streso, nerimo ar įtampos, kai širdis reaguoja į padidėjusį adrenalino kiekį.
• Kada pasireiškia? Dažniausiai po stresinių situacijų, ginčo, panikos priepuolio ar net pervargimo.
• Ar pavojinga? Paprastai ne, bet pasikartojantys atvejai gali rodyti nervinės sistemos ar hormonų disbalansą.
• Kaip suvaldyti? Mažinti stresą, vengti kofeino, daugiau ilsėtis, stiprinti nervų sistemą ir širdį.
• Kada kreiptis į gydytoją? Jei permušimus lydi silpnumas, dusulys ar spaudimas krūtinėje.

Kaip atskirti nervinius permušimus nuo kitų sutrikimų

Nerviniai širdies permušimai dažniausiai pasireiškia kartu su emocine įtampa - streso, nerimo ar baimės akimirkomis. Žmogus pajunta stipresnį širdies dūžį, „praleistą“ ritmą ar trumpą virpėjimą, tačiau po kelių minučių, kai nusiramina, pojūtis išnyksta.

Tuo tarpu fizinės kilmės permušimai dažniausiai neturi tiesioginio ryšio su emocijomis. Jie gali atsirasti po fizinio krūvio, dėl elektrolitų trūkumo, skydliaukės sutrikimų ar širdies laidumo problemų. Tokiu atveju permušimai išlieka ilgiau ir kartais lydi dusulys, svaigulys ar skausmas krūtinėje.

Svarbiausias skirtumas - nerviniai permušimai praeina nurimus, o tikrieji ritmo sutrikimai dažniausiai ne.

Kad būtų aišku, kuri priežastis lemia simptomus, gydytojas gali atlikti elektrokardiogramą (EKG) ar Holterio monitoravimą - šie tyrimai padeda nustatyti, ar širdies ritmas keičiasi fiziškai, ar tai emocinės kilmės reakcija.

Kaip suvaldyti ir sumažinti nervinius širdies permušimus

Nerviniai širdies permušimai dažniausiai suvaldomi be vaistų, keičiant gyvenimo būdą ir mokantis nuraminti nervų sistemą. Pirmas žingsnis - pašalinti stresą keliančias situacijas arba bent jau išmokti į jas reaguoti ramiau.

Padeda kvėpavimo pratimai, trumpi pasivaikščiojimai, joga ar meditacija - visa, kas mažina įtampą ir padeda organizmui pereiti iš „įtampos“ į „poilsio“ režimą. Taip pat svarbu užtikrinti kokybišką miegą ir riboti kofeiną, alkoholį bei nikotiną, kurie stimuliuoja nervų sistemą.

Mityboje reikėtų daugiau dėmesio skirti magnio ir B grupės vitaminų šaltiniams - jie ramina nervų sistemą ir palaiko tolygų širdies ritmą.

Jei simptomai vis dėlto kartojasi dažnai, verta pasitarti su gydytoju. Kartais naudingi lengvi raminamieji augaliniai preparatai ar psichoterapija, padedanti išmokti valdyti nerimą ir atstatyti nervų sistemos balansą.

Privalumai, supratus, kad permušimai kyla dėl streso:

• Sumažėja baimė ir įtampa.
• Gyvenimo būdo keitimas (ramybė, miegas, fizinis aktyvumas) dažnai visiškai pašalina simptomus.
• Sustiprėja psichologinis atsparumas ir nervų sistemos pusiausvyra.
• Pagerėja širdies veikla, miego kokybė ir bendra savijauta.

Trūkumai, jei šie simptomai ignoruojami:

• Ilgalaikis stresas gali išprovokuoti nuolatinius ritmo sutrikimus.
• Ignoruojant simptomus, galima praleisti rimtesnės širdies ar nervų sistemos problemos pradžią.
• Perdėtas dėmesys kūno signalams gali sustiprinti nerimą ir simptomus.
• Savidiagnostika be gydytojo vertinimo gali būti klaidinga.

Natūralūs būdai raminti širdies ritmą

Nerviniai širdies permušimai dažnai kyla dėl įtampos, todėl pirmiausia reikia padėti kūnui ir nervų sistemai grįžti į ramybės būseną. Tai galima padaryti natūraliais, kasdieniais būdais, kurie neturi šalutinio poveikio ir veikia greitai.

Pirmiausia padeda gilus, lėtas kvėpavimas. Vienas veiksmingiausių metodų - vadinamasis 4-7-8 kvėpavimo ciklas: įkvėpkite 4 sekundes, sulaikykite orą 7 sekundes ir iškvėpkite 8 sekundes. Šis būdas ramina klajoklio nervą, kuris tiesiogiai veikia širdies ritmą.

Taip pat naudinga lengva fizinė veikla - trumpas pasivaikščiojimas, tempimo pratimai ar joga. Judėjimas padeda išsklaidyti įtampą, sumažinti streso hormonų lygį ir atkurti deguonies balansą kraujyje.

Svarbus ir miego bei poilsio režimas. Lėtinis nuovargis trikdo širdies elektrinius impulsus, todėl miegas turi būti reguliarus, ne trumpesnis nei 7 valandos. Vakare verta vengti ekranų šviesos, o miegamąją erdvę išlaikyti vėsią ir ramią.

Mityboje padeda magnio, kalio ir B grupės vitaminų turintys produktai - riešutai, bananai, žalios lapinės daržovės, avižos. Jie padeda nuraminti nervų sistemą ir palaiko stabilų širdies ritmą.

Reguliarus poilsis, subalansuota mityba ir sąmoningas kvėpavimas - tai paprasti, bet labai veiksmingi būdai suvaldyti nervinius širdies permušimus be vaistų.

Stresas ir jo įtaka širdžiai

Šiuolaikinės visuomenės gyvenimo būdas - kova su vėjo malūnais, per daug užsibrėžtų tikslų, per aukštai iškelta reikalavimų kartelė, nuolatinis bėgimas, baimė, pyktis ir pavydas - yra kuo puikiausias streso palydovas. O nuo streso labiausiai kenčia mūsų imuninė sistema ir širdis.

Kardiologė Vidmanta Milašienė pabrėžia, kad stresas - natūralus gyvenimo reiškinys, kurio neįmanoma išvengti. Stresas labiausiai kamuoja darbingus vidutinio amžiaus žmones. Nuo streso ir jo sukeltų sveikatos sutrikimų kenčia nemažai vyrų, ypač verslininkų, valdininkų.

Mus kasdien lydinti įtampa, nuolatinis skubėjimas, nemokėjimas džiaugtis tuo, kas pasiekta, - pagrindinės išeminės širdies ligos, hipertenzijos, širdies ritmo sutrikimų priežastys.

Kai ilgą laiką keliame sau tikslus ir reikalavimus, viršijančius organizmo galimybes, atsiranda vadinamųjų „perdegimo“ simptomų.

„Perdegimo“ simptomai:

• Galvos ir nugaros skausmai.
• Miego sutrikimai arba visiškai nepaaiškinami kai kuriose kūno vietose atsirandantys skausmai.
• Susilpnėjęs imunitetas, sumažėjęs atsparumas įvairioms infekcinėms ligoms.
• Nemotyvuotas pyktis.
• Kraujospūdžio svyravimai.
• „Neįprastai“ besielgianti virškinimo sistema - norite labai daug valgyti arba visiškai nieko nevalgote.
• Nenoras eiti į darbą.
• Nuolatinis nuovargis.
• Niekuo nesidomėjimas.
• Nerimas ar depresija.

Į stresą žmogaus organizmas reaguoja vienodai: padažnėja kvėpavimas, pagreitėja ar sutrinka širdies ritmas, išpila prakaitas, padidėja gliukozės kiekis kraujyje, pakyla kraujospūdis. Ši reakcija padeda organizmui prisitaikyti prie pakitusių sąlygų, susigrąžinti fiziologinę pusiausvyrą ir pasirengti kovai.

Tipiškos streso sukeltos ligos - hipertenzija, miokardo infarktas, kai kurios alerginės ligos, opaligė, migrena.

Stresas savo juodą darbą gali „dirbti“ ilgai ir nepastebimai, o paskui vieną gražią dieną jis iškyla visu savo gražumu.

Neigiamų pasekmių sveikatai gali turėti tiek ūmus, tiek lėtinis stresas. Ilgalaikis stresas išsekina organizmą, sumažėja imuninės sistemos atsparumas. Statistika rodo, kad tie, kurie patiria ilgalaikį dvasinį stresą, 5-6 kartus dažniau miršta nuo kraujagyslių ligų.

Jeigu priklausote rizikos grupėms, t. y. „Jeigu tyrimo rezultatai nerodo jokių objektyvių nukrypimų, tuomet pradedame aiškinti, ar paciento išsakytus nusiskundimus - širdies „dūrimą“, kraujospūdžio svyravimus, nerimą, nemigą, skrandžio skausmus, širdies permušimus - galėjo sukelti psichologinės problemos“

Ką daryti, jei jau „stresuojate“

Jeigu į jūsų širdį jau pasibeldė stresas, sustokite ir įtampą sukėlusį įvykį pabandykite vertinti iš naujo, pataria kardiologė. Jeigu negalite pakeisti situacijos, reikia pažvelgti į ją kitaip, atsipalaiduoti nuo streso spąstų. Į susidariusią padėtį pažvelkite iš šono, tarsi kito žmogaus akimis - galbūt rasite išeitį. Ji visada yra. Suprantu, kad nelengva suvaldyti savo mintis, kai esate susijaudinę, tačiau tai įmanoma. Nuo mūsų dvasinės ramybės priklauso visi tolimesni mūsų sprendimai.

Dar vienas svarbus psichologinis aspektas - nelaikykite jausmų ir emocijų savyje. Kalbėkite apie savo rūpesčius, išsakykite tos situacijos sukeltus jausmus. Kalbėjimas padeda atsikratyti įtampos, be to, jis turi ir gydomosios galios. Kalbėkite su šeimos nariais, bendradarbiais ar psichologu. Ši išpažintis labai naudinga, nes ji sumažina vidinę įtampą - prigesina jausmų laužą ir padeda nusileisti ant žemės. Kalbėdami apie savo problemas jūs pradedate jas spręsti. Bent pusvalandį ar valandą per dieną skirkite vien sau. Ji sako, kad geras būdas sustabdyti stresą - fizinis krūvis. Čia galite rinktis tai, kas jums patinka, kas padeda atsipalaiduoti ir nurimti. Išėjote iš darbo ir eikite namo pėsčiomis. Apgalvokite savo dieną, atgaukite sielos ramybę. Kai ją patiriame, išsiskiria endorfinai - laimės hormonai, kurie padeda nurimti. Jei ramiai negalite ar nenorite vaikščioti, eikite į sporto aikštelę - kartu su išlietu prakaitu nuvysite ir bjaurųjį stresą. Tinka bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, aerobika ir visi kiti aktyvūs užsiėmimai. Visais būdais bandykite pašalinti streso priežastis ir šaltinius.

Magnio ir kalio svarba širdies ritmui

Magnis ir kalis yra du svarbūs mineralai, kurie atlieka svarbų vaidmenį palaikant normalų širdies ritmą.

Magnis veikia daugiau nei 300 fermentinių reakcijų, pvz., atsakingų už kraujospūdžio reguliavimą, glikemijos kontrolę ir lipidų peroksidaciją. Todėl jis taip pat labai svarbus širdies ir kraujagyslių sistemai. Rekomenduojamas magnio suvartojimas su maistu būtų nuo apie 300 mg per dieną moterims ir apie 420 mg vyrams. Magnio papildų svarba siekiant išvengti aritmijų pacientams, sergantiems staziniu širdies nepakankamumu, jau seniai nustatyta. Magnis taip pat veikia kitų jonų, tokių kaip kalio, natrio ir kalcio, judėjimą per ląstelių membranas.

Magnio trūkumo požymiai:

• Raumenų mėšlungis.
• Psichikos sveikatos sutrikimai.
• Padidėjęs kraujospūdis.
• Nereguliarus širdies plakimas.

Kalis atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį palaikant sveikus širdies raumens susitraukimus. Taip yra todėl, kad kalio srautas į širdies ląsteles ir iš jų padeda reguliuoti jūsų širdies plakimą. Mažas kalio kiekis kraujyje gali pakeisti šį srautą ir sukelti nenormalų širdies ritmą, vadinamą širdies aritmija.

Kalio trūkumo požymiai:

• Nenormalus širdies plakimas.
• Kvėpavimo sunkumai.
• Poliurija (dažnas šlapinimasis).
• Aukštas kraujo spaudimas.

Širdies ritmo sutrikimai (aritmijos)

Kai širdis pradeda plakti nereguliariai - tarsi per greitai, per lėtai ar chaotiškai - žmogus iš karto tai pajunta. Šie pojūčiai gali būti laikini ir nepavojingi, tačiau kai kada jie signalizuoja apie rimtus sutrikimus, kuriuos būtina gydyti.

Širdies ritmo sutrikimai (aritmijos) - tai vienas dažniausių kardiologinių nusiskundimų, galintis paveikti tiek jaunus, tiek vyresnio amžiaus žmones. Svarbiausia - mokėti atpažinti pirmuosius simptomus ir laiku kreiptis į gydytoją.

Ką svarbu žinoti apie širdies ritmo sutrikimus:

• Kas tai? Širdies plakimo ritmo sutrikimai, kai širdis plaka per greitai, per lėtai ar nereguliariai.
• Dažniausios priežastys: stresas, širdies ligos, elektrolitų pusiausvyros sutrikimai, skydliaukės problemos.
• Pagrindiniai simptomai: permušimai, dusulys, nuovargis, galvos svaigimas ar spaudimas krūtinėje.
• Diagnozė: patvirtinama EKG tyrimu, kartais papildomai taikoma Holterio stebėsena.
• Gydymas: priklauso nuo priežasties: gali būti taikomi vaistai, kardioversija ar kateterinė abliacija.
• Prevencija: sveika mityba, fizinis aktyvumas, streso kontrolė ir širdies sveikatos stebėjimas.

Pagrindiniai aritmijos tipai

• Prieširdžių virpėjimas - dažniausia forma, kai širdis plaka greitai ir netvarkingai.
• Supraventrikulinė tachikardija - per greitas plakimas kylantis iš širdies viršutinių kamerų.
• Ventrikulinė tachikardija - rimta būklė, kai sutrinka skilvelių veikla ir gresia sustojimas.
• Bradikardija - per lėtas ritmas, dėl kurio gali svaigti galva ar trūkti oro.

Ne kiekvienas širdies permušimas reiškia ligą. Kartais tai - reakcija į stresą, kofeiną ar pervargimą. Tačiau jei šie pojūčiai kartojasi ar trunka ilgiau nei kelias minutes, reikia nedelsti.

Pavojingiausi yra tie atvejai, kai aritmija sukelia dusulį, galvos svaigimą, silpnumą ar sąmonės praradimą - tai gali būti gyvybei grėsmingi signalai.

tags: #psichologinis #sirdies #ritmo #sutrikimas