Psichologinis smurtas - tai klastinga smurto forma, paliekanti gilesnius randus nei fizinis smurtas. Ši smurto rūšis paveikia žmogaus emocinę būklę, savivertę ir gebėjimą saugiai jaustis savo aplinkoje. Dažnai šis smurtas nėra iš karto matomas ar lengvai įrodomas, todėl svarbu atpažinti jo požymius ir žinoti, kaip apsisaugoti.
Psichologinio Smurto Apibrėžimas ir Formos
Psichologinis smurtas - tai pasikartojantys veiksmai, kurie menkina, žemina, kontroliuoja arba manipuliuoja kitu žmogumi. Tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis jį baimintis dėl neigiamų padarinių. Šis smurtas gali pasireikšti įvairiomis formomis:
Tylėjimas: Viena pusė tyli, nenori kalbėtis, o tai sukelia problemų.
Liguistas pavydas ir persekiojimas: Nuolatinis įtarinėjimas ir sekimas.
Grasinimai per vaikus: Grasinama neleisti matyti vaiko.
Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems
Ekonominis spaudimas: Grasinama išmesti iš namų, atimti turtą. Tai gali pasireikšti net namų spynų pakeitimu ar išdeklaravimu iš buto.
Patyčios ir nuolatinis ujimas: Žeminantys komentarai ir elgesys.
Kiti grasinimai ir bauginimai: Bet kokie veiksmai, keliantys baimę.
Psichologinis smurtas gali vykti šeimoje, poroje, draugų rate, darbe ar net viešoje erdvėje. Dažnai tai prasideda subtiliai, todėl svarbu atpažinti pirmuosius požymius.
Psichologinio Smurto Priežastys ir Pasekmės
Konfliktas šeimoje dažniausiai kyla dėl girtuokliavimo, narkotikų, negydomų psichikos ligų, neištikimybės ir ekonominių nepriteklių. Smurtautojai dažnai nori dominuoti ir jaustis kaip valdovai. Jie gali būti paveikti savo pačių patirčių ar psichologinių problemų.
Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba
Sisteminis psichologinis smurtas, ypač patirtas vaikystėje, neigiamai paveikia žmogaus psichiką. Tai pažeidžia asmenybės vystymąsi, sutrikdo savivertės ir pasitikėjimo savimi formavimąsi, išugdo negatyvų požiūrį į save ir pasaulį. Psichologinio smurto pasekmės gali būti ilgalaikės:
- Depresija
- Nerimo sutrikimai
- Miego problemos
- Fiziniai sveikatos negalavimai
- Savižudybės rizika
Psichologinis Smurtas Lietuvoje: Statistika ir Tendencijos
Nors psichologinis smurtas yra plačiai paplitęs, oficiali statistika neatspindi tikrojo masto. Dauguma atvejų lieka nepastebėti arba nepranešti.
2020 metais Lietuvoje psichologinis smurtas buvo antras pagal paplitimą smurto artimoje aplinkoje atvejis (172 atvejai). Tačiau realus šios smurto rūšies paplitimas yra kur kas didesnis.
Visuomenės sąmoningumas apie psichologinį smurtą didėja, tačiau vis dar yra svarbu šviesti žmones apie jo pavojingumą ir atpažinimo būdus.
Psichologinio Smurto Teisinis Reguliavimas Lietuvoje
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (BK) numato įvairias smurto formas, įskaitant smurtą artimoje aplinkoje, prievartą, grasinimus bei kitus neteisėtus veiksmus, galinčius pažeisti žmogaus orumą ar psichinę sveikatą. Pagal BK 140 straipsnį, baudžiamas ne tik fizinis smurtas, bet ir kitokie veiksmai, sukeliantys asmeniui fizinį skausmą arba pažeminimą. Tai reiškia, kad nuolatinis žeminimas, grasinimai, manipuliacija, socialinė izoliacija ar emocinis spaudimas taip pat gali būti traktuojami kaip psichologinio smurto formos.
Taip pat skaitykite: Testo interpretavimas
LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme smurtas apibrėžiamas kaip „veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą“.
Teisinėje sistemoje plačiau naudojama sąvoka „psichinė prievarta“, kaip kai kurių nusikalstamų veikų, įtvirtintų LR baudžiamajame kodekse (BK), požymis.
Psichologinis smurtas yra kriminalizuotas tik iš dalies, o tai yra nepakankama. BK įtvirtinta psichinė prievarta neapima daugelio psichologinio smurto formų, todėl jos apimtis yra ribota. Psichinė prievarta paprastai yra tik vienas iš kvalifikuojančių (griežtinančių atsakomybę) nusikalstamos veikos požymių.
Už grasinimą nužudyti ar sutrikdyti sveikatą, terorizavimą, bausmė gali būti laisvės apribojimas, bauda, viešieji darbai ar laisvės atėmimas iki dvejų metų. Sunkiausia bausmė - laisvės atėmimas iki 4 metų - skiriama, kai smurtautojas grasina padegti, susprogdinti ar sistemingai baugina naudodamas psichinę prievartą.
Kaip Įrodyti Psichologinį Smurtą?
Įrodymų trūkumas yra viena didžiausių problemų, keliant psichologinio smurto bylas. Svarbu rinkti bet kokius galimus įrodymus:
- Pokalbių įrašai: Įrašinėkite pokalbius, kurie vėliau įrodytų tokį smurtą buvus.
- SMS žinutės ir elektroniniai laiškai: Išsaugokite visus grasinimus ir įžeidimus.
- Liudytojų parodymai: Kviesti į pagalbą liudininkų - kaimynų ar pareigūnų.
- Policijos pareiškimai: Parašykite pareiškimą policijai dėl psichologinio smurto.
- Dienoraštis: Slapta nuo smurtautojo aprašykite kiekvieną smurto atvejį.
- Vaizdo įrašai: Esant galimybei, įsigykite vaizdo kamerą ir filmuokite (slapta kamera).
- Psichologo ar gydytojo pažymos: Kreipkitės į specialistus dėl patirtos žalos įvertinimo.
Teismas daugiausia remiasi rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, policijai pateiktais pareiškimais ir apžiūromis. Įrodymais gali tapti net ir skambučiai, kuriuos įrašė telefoninę psichologinę pagalbą teikiančios organizacijos.
Kaip Apsisaugoti nuo Psichologinio Smurto?
- Kreipkitės pagalbos: Patiriant smurtą, kviesti vaiko teisių apsaugos tarnybą, policiją.
- Ieškokite palaikymo: Turėkite artimuosius, draugus, kurie bet kada gali išklausyti, padėti.
- Kreipkitės į psichologą: Jei situacija dar nėra įsisiūbavusi ir sutuoktiniai dar sutaria, jis siūlė porai kreiptis į psichologą.
- Nedelskite: Pagalbos ieškokite iškart.
Pagalba Patyrusiems Psichologinį Smurtą
Asmenys, patyrę psichologinį smurtą, gali pasinaudoti keliomis teisinėmis ir socialinėmis priemonėmis:
- Kreiptis pagalbos į specializuotus pagalbos centrus, kurių veikla finansuojama valstybės lėšomis.
- Gauti kompensaciją už patirtą žalą - tiek moralinę, tiek materialinę.
- Kreiptis į policiją, prokuratūrą arba pagalbos centrus, pavyzdžiui, specializuotus moterų krizių centrus, vaikų teisių apsaugos tarnybas ar emocinės paramos linijas.
- Gauti psichologinę terapiją, dalyvauti paramos grupėse ir bendruomeniniuose projektuose.
Pagalbos tarnybos Lietuvoje veikia visą parą, tad nukentėję asmenys visada gali gauti paramą anonimiškai.
tags: #psichologinis #smurtas #pagal #bk