Šuns psichologinis poveikis vaikui: terapija ir ugdymas

Šunys jau seniai yra žmogaus draugai, tačiau tik pastaraisiais dešimtmečiais pradėtas plačiau vertinti jų psichologinis poveikis vaikams. Šunys gali būti ne tik mylimi augintiniai, bet ir veiksmingi pagalbininkai terapijoje bei ugdyme. Šiame straipsnyje aptariama, kaip šunys gali teigiamai veikti vaiko psichologinę būklę, emocinę raidą ir socialinius įgūdžius.

Kaniterapija: kas tai?

Kaniterapija, arba terapija su šunimis, yra gyvūnų terapijos sritis, sulaukianti vis didesnio dėmesio. Tai gana jauna sritis, lyginant su kitomis terapijomis, tačiau šunų nauda negalima abejoti. Šunų terapijoje yra naudojami du metodai: šuns dalyvavimas terapinėje veikloje bei šuns dalyvavimas ir padėjimas mokymosi veikloje. Būtent pirmuoju atveju, tokia veikla ir vadinama kaniterapija. Ji yra atliekama ar prižiūrima profesionalų, kvalifikuotų specialistų su kaniterapijai tinkamais bei sertifikuotais šunimis. Esminė detalė yra ta, kad šiame gydymo procese nusistatomi konkretūs terapiniai tikslai. Taip pat šio tipo terapija yra struktūruota, dažniausiai atliekama vienam žmogui priskiriant vieną šunį arba labai mažose grupėse su vienu šunimi. Kitais žodžiais, tai profesionalus, moksliškai pagrįstas darbas su ligotais vaikais ar suaugusiais. Tuo tarpu, antruoju atveju, ši veikla nėra vadinama kaniterapija. Tai užsiėmimai, veiklos su vaikais bei suaugusiais, kai konkrečių tikslų užsibrėžta nėra, dažniausiai jie nėra nustatyti. Tokie užimtumai gali būti prižiūrimi žmonių - savanorių, be specialių įgūdžių ar apmokymų.

Šunys terapijoje: senovės išmintis ir šiuolaikiniai tyrimai

Tikriausiai didžioji dauguma žmonių, kurie namuose augina šunį, paklausti, kur slypi pastarųjų gydomojo poveikio paslaptis, atsakytų, kad besąlygiška ištikimybė ir meilė savo šeimininkams, nuolat rodomos šiltos emocijos ir džiaugsmas turi neabejotiną poveikį žmogaus psichologinei būklei. Nepaisant to, kad šuo suteikia teigiamų emocijų, jis turi ir gydomųjų savybių. Tai buvo žinoma jau senovėje, kai anuomet šunys būdavo pasitelkiami kaip gydomoji priemonė. Tuometinai senovės graikų žyniai išmokydavo šunis gydyti žaizdas. Stebuklas slypėdavo paprastume, šuo tiesiog išlaižydavo žaizdą ir žmonės pasveikdavo.

Šunys ir vaikų raida: alternatyvus mokymosi būdas

Šunys ne tik gerina žmogaus sveikatą, bet taip pat gali padėti tobulėti mūsų protui. Jeigu tokie pagrindai nebus tinkamai įsisavinti, yra didelė tikimybė, kad vėlesniuose mokymosi etapuose bus dar sunkiau priimti vis kitas žinias. Šią hipotezę patvirtina Jungtinėse Valstijose atliktas tyrimas (Smith, 2010), kuriame nustatyta, kad 64 proc. ketvirtos klasės moksleivių kalbos supratimo ir tarimo lygis yra žemiau normalaus. Taip pat šio tyrimo metu paaiškėjo, kad net 20 proc. moksleivių susiduria su sunkumais skaitant. Tokie tyrimo rezultatai privertė susirūpinti pedagogus. Norint pagerinti esamą situaciją buvo ieškoma naujų alternatyvų, kas padėtų vaikams geriau įsisavinti žinias. Buvo nuspręsta atlikti eksperimentą, kuriame tyrėjai ryžosi pasinaudoti netradiciniu metodu ir pasitelkti šunį, kaip skaitymo draugą. Buvo svarbu pasirinkti tokį skaitymo draugą, kuris ramiai klausytų, o skaitytojas nejaustų nerimo, kad bus iš jo tyčiojamasi. Tyrimų metu buvo pastebėta, jog skaitant, vaikas visiškai nejausdavo nerimo, būdavo itin sudomintas tokių pamokų. Paaiškėjo, kad mokinys laukdavo susitikimo su šunimi, netgi norėdavo jam paskaityti. Ši terapija padėjo moksleiviams įgyti didesnės patirties ir pasitikėjimo skaityti prieš visą klasę. Toks efektyvus mokymosi būdas buvo priimtas kaip alternatyvi priemonė padėti moksleiviams, kurie atsilieka nuo savo klasės draugų.

Dalyvaudami užsiėmimuose su šunimis, vaikai lavina dėmesio koncentravimą, kalbos tobulinimą, taip pat, tai skatina dažniau naudotis uoslės, regos, klausos, lietimo pažinimo pojūčiais. Priklausomai nuo programos, dalyvaujant užsiėmimuose, vaikai mokosi atpažinti spalvas ir formas, nustatyti priežasties-pasekmės ryšius, surasti skirtumus ir panašumus.

Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems

Šunų terapijos nauda vaikams

Šunų terapija gali būti naudinga vaikams įvairiais aspektais:

• Emocinė parama: Šunys suteikia besąlygišką meilę ir priėmimą, mažina vienišumo jausmą ir didina pasitikėjimą savimi.
• Socialinių įgūdžių lavinimas: Bendravimas su šunimis skatina empatiją, atsakomybę ir bendradarbiavimą.
• Kognityvinių funkcijų gerinimas: Užsiėmimai su šunimis gali padėti lavinti atmintį, dėmesį, kalbą ir kitus pažinimo procesus.
• Fizinės sveikatos stiprinimas: Šunys skatina aktyvų gyvenimo būdą, gerina koordinaciją ir motoriką.
• Streso mažinimas: Šunys padeda atsipalaiduoti, mažina nerimą ir baimę.

Šunys ir specialūs poreikiai

Kaniterapija ypač veiksminga dirbant su vaikais, todėl konsultuodama mažuosius dažnai naudoju šuniukus, kačiukus. Gyvūnas tampa pereinamuoju objektu, vaikas pradeda žaisti su gyvūnėliu ir per tą žaidimą man pavyksta lengviau užmegzti su pacientu ryšį, išsiaiškinti, kokios jo problemos. Tai ypač padeda dirbant su nerimastingais, uždarais vaikais.

Kaniterapija gali būti naudinga vaikams, turintiems įvairių raidos sutrikimų, tokių kaip autizmas, Dauno sindromas, cerebrinis paralyžius ir kt. Šunys padeda šiems vaikams:

• Gerinti socialinę sąveiką ir komunikaciją.
• Mažinti nerimą ir agresiją.
• Lavinti motorinius įgūdžius.
• Didinti savarankiškumą.

Kaniterapijos tyrimai Lietuvoje

Reikia pasidžiaugti, kad Lietuvoje 2014 m liepos mėnesį įkurtas „ Kaniterapinės pagalbos centras“, kurio tikslas vystyti mokslinę veiklą kaniterapinės pagalbos srityje, kurti mokymų programas bei remiantis mokslinių tyrimų rezultatais adaptuoti metodines priemones.

Straipsnyje pristatomi pirmieji moksliniai bandomųjų kaniterapijos užsiėmimų duomenys Lietuvoje. Pristatoma kokybinė vieno atvejo studija, kur taikyti skirtingi tyrimo metodai: naratyvinė ir kontent (turinio) analizė. Atlikta ugdymo naratyvinė personalo (pedagogų ir psichologo) ir vaiko mamos atsiliepimų po kiekvieno kaniterapijos užsiėmimo analizė. Mamos apklausos anketos analizė atskleidė, kad užsiėmimai su šunimis lėmė lengvesnę vaiko adaptaciją mokykloje, pakito vaiko fiziniai parametrai (pagerėjo apetitas, jis tapo aktyvesnis).

Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba

Vieno atvejo studija atlikta Klaipėdos „Medeinės“ mokykloje. VšĮ „Linksmosios pėdutės“ psichologas, taikydamas iš anksto parengtą metodiką, bendradarbiaudamas su Klaipėdos universiteto mokslininkais vedė dešimt užsiėmimų su trimis arba keturiais šunimis. Metodika parengta vienam konkrečiam vaikui, turinčiam Dauno sindromą. Vaiko amžius - 10 metų. Tyrimas vyko nuo 2013 metų rugsėjo 26 dienos iki 2014 metų vasario mėnesio. Atliekant tyrimą vykdyti struktūruoti susitikimai su trimis arba keturiais šunimis, siekiant konkretaus tikslo. Iš anksto nutarta rinkti subjektyvius pastebėjimus iš vaiko tėvų, pedagogų.

Surinkta anamnezė prieš pradedant užsiėmimus su šunimis atskleidė, kad tyrimo dalyvei diagnozuotas Dauno sindromas ir jį lydinčios problemos: sulėtėjusi psichinė ir kalbos raida, kalbos ir komunikacijos sutrikimas, protinis sutrikimas. Pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) pažymoje rašyta, kad mergaitei buvo sunku nusėdėti, išklausyti instrukcijas, jas suvokti ir vykdyti. Ji buvo labiau linkusi veikti pagal nurodymus, reikėjo nuolatinės pagalbos. Nustatyta, kad bendrieji gebėjimai atitinka labai žemą intelektinių gebėjimų lygį. Buvo sunku išskirti mergaitės galias, nes visų PPT įvertinimų rezultatas atitinka labai žemą mokymosi lygį. Specialiojo pedagogo išvadose pažymėta, kad „mergaitė žino savo vardą, amžių. Kalba sunkiai.“ Papildomos problemos, kurias paminėjo mergaitės mama: neišsivysčiusi verbalinė kalba (mergaitė retai tardavo pavienius žodžius), Dauno sindromui būdingas liežuvio iškišimas, socialinė izoliacija (mergaitė nebendravo, buvo uždara, klasės aplinkoje jos niekas nepastebėdavo, bendravo tik su viena drauge, su kuria per pamokas ir pertraukas piešdavo).

Ugdymo personalo atsiliepimų vertinimas:

• Emocinė raiška: Vertinant mergaitės bendrą psichologinę, socialinę ir emocinę būklę, ugdymo personalo nuomone, jai pradėjus lankyti užsiėmimus su šunimis, ji tapo atviresnė aplinkai, „pagerėjo bendra emocinė būsena“, „mergaitė kur kas dažniau šypsosi“.
• Kalbinės raidos raiška: Tai, pedagogų vertinimu, buvo esminis pokytis, pastebėtas po užsiėmimų su šunimis. Anksčiau mergaitė labiau naudodavo gestų kalbą ar pasyvų atsako tipą, o po užsiėmimo jos kalba pasikeisdavo: „paklausus mergaitė noriai atsako į klausimus“ žodžiu, noriai bendrauja, tapo aktyvesnė mokyklos bendruomenėje, anksčiau nepastebėtos loginės sąsajos, o po seansų suaktyvėjo mergaitės kognityvinės funkcijos: įvardija raudoną spalvą ir ją sąmoningai išskiria iš kitų (anksčiau neskirdavo nei vienos spalvos).
• Socialinės elgsenos pokyčiai: Socialinės elgsenos pokyčiai, pedagogų nuomone, sietini su kitais pasiekimais, kurie vystyti vienu metu (emocine raiška ir kalbine raiška). Po užsiėmimų pedagogai pastebėjo ryškius pokyčius mergaitės socialiniame gyvenime: iš socialiai izoliuotos ir užangažuotos ji pamažu tapo savimi pasitikinčia. Mergaitė įgavo daugiau drąsos, socialinių įgūdžių, ėmė imituoti kitų elgesio modelius, pradėjo suprasti ir taikyti socialinio etiketo taisykles: „sveikinasi per atstumą“, „pamoja ranka einant pro šalį“, „atsisveikina“, „tapo daug žvalesnė, judresnė“, „turi daugiau draugų“.

Mamos atsiliepimų vertinimas:

• Motyvacijos kaita: Ši kategorija išskirta vertinant mamos pasisakymus apie tai, kad pradėjus lankyti seansus su šunimis, mergaitės motyvacinė elgsena gerokai pakito. Rytais, kai mergaitei teko keltis į mokyklą, ji tai darydavo nenoriai, o mamai priminus, kad vyks seansas su šunimis, nuotaika iš karto pagerėdavo, mergaitė greitai susiruošdavo ir išskubėdavo į mokyklą.
• Kognityvinis vystymasis: Tik prasidėjus pirmiesiems užsiėmimams su šunimis, ryškiai pagerėjo vaiko kalbinė raiška ir ekspresija. Mamos teigimu, mergaitė niekada taip nesielgdavo savo iniciatyva: po užsiėmimų pati prieidavo ir imdavo pasakoti apie šunis. Mamos nuomone, anksčiau „ji taip nesielgdavo, o grįždavo iš mokyklos namo ir nenoriai atsakinėdavo pavieniais žodžiais“. Pakito ir kūno, socialinių įgūdžių supratimas. Anksčiau nemėgo ritualų - pasirengimo mokyklai, kėlimosi, nesileisdavo šukuojama. Po pirmo seanso su šunimis ji jau kitą rytą „leidosi surišama plaukus, nekantriai laukė susitikimo su šunimis“, be to, „palengvėjo atsikėlimas, pasiruošimas, higienos įgūdžiai, savitvarka“.
• Socialinės elgsenos pokyčiai: Mamos vertinimu, socialinės elgsenos pokyčiai - bene didžiausias pasiekimas po užsiėmimų su šunimis. Anksčiau mergaitę lydėjo „baimė per didelio dėmesio“, ji „staiga pribėgus šnekinama nekalbėdavo“, „nemokėjo atsisakyti veiklos, kuri jai nepatinka“ ir kt. Tik pradėjus lankyti užsiėmimus pirmiausia pasikeitė mergaitės elgesys, emocijos, nenoras eiti į mokyklą virto „švytėjimu“ ir „bėgimu į mokyklą“.

Emocinė būklė: Susisteminus gautus duomenis, gauta vaiko emocinės būsenos kreivė atskleidžia, kad vaiko emocinė būsena nuolat gerėjo, esant nedideliems nuokrypiams, bendrąja prasme galima teigti, kad vaiko emocinė būklė gerėjo. Pirmo susitikimo metu surinkti 25 emocinio vaiko vertinimo balai, ši skaitlinė išraiška didesnė už vidurkį. Pirmo užsiėmimo metu iškeltas tikslas - formuoti vaiko saugų aplinkos supratimą ir užmegzti teigiamą emocinį ryšį su užsiėmime dalyvaujančiais šunimis bei psichologu. Pastebėta, kad teigiamas emocinis fonas per pirmą užsiėmimą veikė ir kitus užsiėmimus. Per paskutinį užsiėmimą mergaitė jautėsi ypač atsipalaidavusi ir rami, surinktas maksimalus balų skaičius. Išanalizavus gautus duomenis, įvertinus uždarą vaiko būdą, kai sunku užmegzti kontaktą su nepažįstamais žmonėmis, galima daryti prielaidą, kad užsimezgė stiprus ryšys tarp vaiko ir šunų. Kaniterapijos seansų metu stipriai sužadintos teigiamos mergaitės emocijos. Pastebėta, kad per pirmą, ketvirtą ir aštuntą užsiėmimus mergaitė išreiškė, kad šiek tiek baiminasi garsaus šunų lojimo. Tačiau ši būsena greitai liaudavosi, mergaitei pastebėjus, kad šuo rodo draugiškumą.

Taip pat skaitykite: Testo interpretavimas

Kognityvinės funkcijos:

• Atmintis: Per pirmuosius tris užsiėmimus mergaitė negalėjo prisiminti nei vieno šuns vardo, tuo tarpu per ketvirtą ir penktą užsiėmimus jau pastebėta, kad mėgina kartoti ir įsiminti šuns vardus, teisingai įsiminė vieno. Tačiau nuo šešto užsiėmimo mergaitė lengvai pradėjo skirti visus keturis šunis ir puikiai įsiminė jų vardus, galėjo juos atkartoti. Taip pat nuo šešto užsiėmimo pastebėta, kad šunų vardus pasako be suklydimų. Paskutinio užsiėmimo metu mergaitei buvo parodyta nuotrauka su keturiais kaniterapijoje dalyvavusiais šunų atvaizdais. Mergaitė teisingai nuotraukoje įvardijo visų jų vardus.
• Akademiniai gebėjimai: Mamos prašymu per užsiėmimus mergaitė mokyta skirti spalvas. Ši užduotis suformuota tik nuo šešto užsiėmimo. Per šį užsiėmimą mergaitės ėmus klausinėti spalvų, ji kartodavo „nežinau“. „Metonas“ - taip vadino ir raudoną, ir geltoną spalvas. Per aštuntą užsiėmimą teisingai įvardijo „oranžinę“ spalvą, vėliau - ir „raudoną“, stengėsi ištarti „r“ garsą. Skaičiuoti buvo sunku.
• Kalbinės raidos raiška: Pastebėta, kad mergaitė per užsiėmimus buvo labai susikaupusi, atidi, susidomėjusi, nerodė jokio streso. Manoma, kad tokia teigiama aplinka paskatino mergaitę labiau save išreikšti verbaline kalbos forma, rodyti iniciatyvą bendraujant, išsakyti savo norus ir pageidavimus. Pirmuosius penkis užsiėmimus dažniau tiesiog atkartodavo psichologės sakomus žodžius: „Sėsk, geras šuo, duok, dėk ant žemės.“ Retai spontaniškai kalbėdavo, dažniausiai turinys buvo emocinis - „myliu Dūdą“. Pagal emocinio vertinimo skalę iki šešto užsiėmimo per kiekvieną užsiėmimą surinkti maksimalūs penki balai, nuo šešto - stebėtas ryškus pokytis. Po moksleivių atostogų mergaitė daug intensyviau reiškė savo norus, prašymus, o nežinodama, kaip kažką atlikti, klausdavo: „Kur segti? Čia. Einam. Šuniukai. Nenoriu, palauk.

Socialinės elgsenos pokyčiai: Per pirmą užsiėmimą mergaitė nesuprato, kaip užmegzti kontaktą, ką daryti, kaip bendrauti. Buvo pasimetusi. Prasidėjus pirmam kaniterapijos užsiėmimui, pirmąsias penkias minutes mergaitė nekalbėjo, stebėjo aplinką. Tada labai greitai užmezgė kontaktą su šunimis ir pradėjo tarti žodžius, pasakytus psichologės. Jau per pirmą užsiėmimą mergaitė pradėjo šypsotis ir kalbėti savo žodžius - ne tik kartoti (pvz.: „myliu Dūdą“). Baigiantis užsiėmimui mergaitei buvo sunku išsiskirti. Per kitus užsiėmimus visada pati pasisveikindavo: „Labas“, ir atsisveikindavo su visais. Bendravimas su šunimis jai padėjo suprasti, kad su gyvūnais reikia elgtis švelniai ir atsargiai. Per pirmuosius susitikimus mergaitė vis stipriai tempdavo pavadėlį, mokoma švelnumo ir atidumo gyvūnams.

Kaniterapijos plėtra Lietuvoje: iššūkiai ir perspektyvos

Bandomieji kaniterapijos užsiėmimai (jie kol kas oficialiai vadinami edukaciniais) Lietuvoje pradėti neseniai, dar jaučiamas formavimosi procesas, tikimės, kad ateityje Sveikatos apsaugos ministerija įteisins tai kaip sveikatinimo programą. 2012 metais Sveikatos apsaugos ministrui patvirtinus delfinų terapiją kaip psichoemocinio ir fizinio lavinimo paslaugą, kuri priskirta sveikatinimo paslaugoms, imta dar intensyviau įgyvendinti kaniterapijos plėtros idėją, nes sukurtas precedentas gyvūnus naudoti terapijai.

Kaniterapijos plėtrą Lietuvoje šiuo metu riboja keletas svarbių trikdžių. Visų pirma ji nėra reglamentuota, be to, trūksta mokslinių tyrimų. Nepaisant užsienio šalių patirties ir atliktų tyrimų, būtina kurti Lietuvoje veikiančių kaniterapija užsiimančių organizacijų mokslines ir praktines bazes, bendradarbiavimo tinklus su mokslo institucijomis, taikyti tik patvirtintas metodikas, siekiant šiam gyvūnų terapijos metodui pelnyti deramą vietą Lietuvos sveikatos bei specialaus ugdymo sistemose. Kitas kaniterapijos plėtrą stabdantis veiksnys - netinkamas šuns vaidmens visuomenėje suvokimas. Dažnai manoma, kad šuo mūsų aplinkoje yra įprastas gyvūnas, todėl jo įsigijimas jau savaime gali būti vadinamas „terapija“. Tuo tarpu šuns atrankos, dresavimo, darbo su juo metodikos parinkimo procesas nėra toks paprastas, kaip atrodo. Todėl būtų teisinga paminėti, kad terapijoje gali būti naudojamas ne kiekvienas šuo, kaip ir ne kiekvienas žmogus, turintis tinkamą kaniterapijai šunį, gali vesti šiuos užsiėmimus. Kaniterapijos taikymas - tai ne tik šuns savybių pažinimas, gebėjimas nuspėti nuotaikas, dresuoti ir pan., visų pirma tai veikla su žmonėmis, kurie turi sutrikimų.

Kaniterapijos asociacijos prezidentė teigia matanti labai puikias gyvūnų terapijos perspektyvas Lietuvoje, ypač jeigu Lietuvoje gyvūnų terapija bus pripažinta kaip viena iš alternatyvios medicinos sričių. Geriausias pavyzdys, anot jos, - delfinų terapija, kuri Lietuvoje turi didžiulį pasisekimą: ir žmonės nori joje dalyvauti, ir specialistai noriai mokosi. V.Pakalniškienė teigia, kad kaniterapijos poreikis Lietuvoje jau dabar yra didesnis nei parengtų šunų ir vedlių skaičius. Žmonių, norinčių įsitraukti į šią veiklą, nėra daug. Galbūt dėl to, kad šuns parengimas užima daug laiko, o ir sąnaudos didelės.

Augintinis šeimoje: ką svarbu žinoti?

Prieš įsigyjant šunį, svarbu atsižvelgti į kelis aspektus:

• Šeimos gyvenimo būdas: Ar šeima yra aktyvi ir mėgsta leisti laiką lauke, ar labiau mėgsta ramų poilsį namuose?
• Vaikų amžius: Maži vaikai gali nesugebėti tinkamai pasirūpinti šuniu, todėl svarbu įvertinti jų brandą ir atsakomybės lygį.
• Šuns veislė: Skirtingos šunų veislės turi skirtingus poreikius ir temperamentą, todėl svarbu pasirinkti veislę, kuri tinka šeimos gyvenimo būdui.
• Alergijos: Prieš įsigyjant šunį, įsitikinkite, kad nė vienas šeimos narys nėra alergiškas šunims.

tags: #psichologinis #suns #poveikis #vaikui