Žmogaus vaizduotė - tai beribis pasaulis, kuriame gimsta idėjos, svajonės ir kūrybiniai sprendimai. Tačiau kas nutinka, kai ši esminė žmogaus savybė sutrinka? Ar vaizduotės stoka gali būti laikoma psichologiniu sutrikimu? Šiame straipsnyje nagrinėsime vaizduotės sutrikimus, jų priežastis, pasireiškimą ir galimus gydymo būdus, remiantis įvairiais psichologiniais ir medicininiais požiūriais.
Vaizduotės Samprata ir Jos Skirstymas
Vaizduotė - tai gebėjimas kurti naujus vaizdus, idėjas ar pojūčius, kurie nėra tiesiogiai suvokiami per jusles. Ji skirstoma į standartinę ir teorinę vaizduotę. Teorinę vaizduotę turėjo tokie asmenys kaip Volteras, Darvinas ir Linkolnas. Vis dėlto, svarbu atskirti, kad ne visi asmenys, pasižymintys teorine vaizduote, yra linkę į psichikos sutrikimus.
Šizofrenija Kaip Teorinę Vaizduotę Pažeidžiantis Sutrikimas
Šizofrenija, pagal tam tikras teorijas, yra teorinės vaizduotės sutrikimas, kurio procesai vyksta apatinėje momens skiltyje. Svarbu pabrėžti, kad šizofrenijos suvokimas gali skirtis priklausomai nuo teorinio požiūrio. Anksčiau, kol nebuvo tiksliai suprastos šizofrenijos priežastys, ji dažnai buvo painiojama su kitais intelekto sutrikimais.
Humoras ir Šizofrenija
Vienas iš šizofrenijos požymių gali būti aukštesnis nei vidutinis humoro jausmas. Humoras, pasireiškiantis įvairiomis formomis, tokiomis kaip juokas, ekscentriškas elgesys, sarkazmas ar ironija, yra neatsiejamas nuo vaizduotės. Žmonės yra vienintelė gyvūnų rūšis, turinti humoro jausmą, nes humoro jausmo gamyba vyksta vaizduotės srityje (apatinėje momens zonoje). Dažnai dalis intelekto yra išnaudojama humoro gamybai, kurie laikinai pagerina asmens nuotaiką, jeigu nuotaika krenta. Nuotaikos procesai vyksta kairėje pakaušinėje skiltyje (regimojoje atmintyje), todėl egzistuoja stiprus ryšys tarp nuotaikos (dėmesio proceso) ir humoro, kuris yra gaminamas vaizduotėje.
Šizofrenijos Formos: Silpna ir Stipri
Silpna šizofrenija (neurotinė šizofrenija) - tai neurotinė fazė, kuriai nebūdingos haliucinacijos, todėl asmuo paprastai neperžengia visuomenėje priimtų ribų. Ji panaši į silpną depresiją, tačiau dažnai yra mažiau kontroliuojama būsena, kurioje humoro jausmas tampa ypač aukštas.
Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems
Stipri šizofrenija - tai fazė, kai individas pasiekia tokią psichikos stadiją, kai jo elgesys nebepatenka į visuomenės priimtas normas. Tokiu atveju asmeniui gali būti reikalinga specializuota priežiūra ir gydymas.
Humoras Kaip Gynybinis Mechanizmas
Pirminė humoro paskirtis yra gynybinė. Iškreipiant realybę ir sukuriant „nesąmones“, jis padeda kompensuoti blogą nuotaiką ir veikia kaip gynybinis mechanizmas blogomis psichologinėmis ir fizinėmis sąlygomis. Optimaliose būsenose humoro jausmas neviršija vidutinio, tačiau, kai jis viršija šią ribą, jis pradeda veikti kaip savotiškas „psichologinis narkotikas“, kuris laikinai pagerina individo nuotaiką. Kuo daugiau asmuo bando kompensuoti savo žemą nuotaiką, tuo stipresnė šizofrenija vystosi, didėjant „nesąmonių“ (realybės koncepcijų iškraipymų) kiekiui vaizduotėje.
Šizofrenijos Pavyzdžiai
Aktyvi šizofrenija - vaizduotėje dominuoja ironija ir sarkazmas, o pasyvi - juokas. Voltero ir Darvino tipo komikai dažnai yra pastebimi žmonės visuomenėje su neurotine šizofrenija. Stiprios šizofrenijos pavyzdžiu gali būti internete išgarsėjęs „Jaunikis Jonas“, taip pat Darvino tipo kunigo Broniaus Paltanavičiaus atvejis, kuris teigė susitikęs su ateiviais ir vėliau buvo uždarytas gydyti.
Menas ir Šizofrenija
Šizofrenija sergantys menininkai, tokie kaip Louis Wain, kurio kačių paveikslai vystėsi į vis labiau abstrakčias ir neaiškias kompozicijas su ryškiomis spalvomis, iliustruoja ligos poveikį kūrybai.
Šizofrenijos Diagnostikos Iššūkiai
Kadangi šizofrenijos priežastys psichiatrijoje ir medicinoje vis dar nėra visiškai aiškios, ji kartais sumaišoma su depresija. Tiek depresija, tiek šizofrenija yra vaizduotės sutrikimai, tačiau skiriasi asmenų, sergančių depresija ir šizofrenija, vaizduotės tipai. Šizofrenija yra teorinės vaizduotės sutrikimas, būdingas tik Voltero ir Darvino tipams.
Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba
Rekomendacijos Voltero ir Darvino Tipo Vyrams
Darvino tipo vyrai turėtų vengti dešiniųjų pažiūrų (idealizmo) bei religingumo. Kairiosios pažiūros turėtų tapti Darvino tipo vyro asmeninėmis pažiūromis, siekiant optimalių psichologinių būsenų (virilizmo arba puritizmo). Dešiniosios pažiūros ir religingumas slopina intuicijos asmenybės elementą, todėl Darvino tipo asmeniui iškart išsivysto bent neurotinė šizofrenija. Voltero ir Darvino tipo vyrai taip pat turėtų sumažinti užsiėmimą muzika iki minimalaus lygio.
Humoro Žala
Nepaisant viešumoje išplitusios nuomonės, kuri laiko humorą labai teigiamu reiškiniu, didesnis nei vidutinis humoro jausmas yra žalingas ir yra vaizduotės sutrikimo požymis. Humoras sumažina intelekto pajėgumus, nes dalis jų yra naudojama humoro gamybai.
Stigmatizacija ir Socialinė Izoliacija
Asmenys, turintys šizofreniją, dažnai tampa patyčių ir pašaipų objektais. Skirtingai negu depresijos metu, asmuo yra labiau pažeidžiamas ir žymiai mažiau kontroliuoja savo elgesį. Lietuvoje išgarsėjęs Voltero tipo dainininkas Minedas (Mindaugas Jonušas) galėtų būti puikus pavyzdys, kaip šizofrenijos metu asmuo tampa visuomenės patyčių objektu. Asmenys, turintys oficialią šizofrenijos diagnozę, susiduria su dar didesniu stigmatizavimu ir visuomenės atstūmimu, nes yra manoma, kad tokie asmenys yra pavojingi ar turima kitokių neigiamų stereotipinių suvokimų apie šiuos asmenis. Visa tai apsunkina šizofrenija sergančiųjų bandymus išgyti ir atgauti sveiką vaizduotę, nes visuomenės sukurta izoliacija tik stiprina vaizduotės sutrikimo progresavimą.
Šizofrenijos Gydymas
Specifinio vaisto nuo šizofrenijos nėra, bet ši liga sėkmingai ir veiksmingai gydoma. Visų pirma, svarbu šizofreniją diagnozuoti kaip galima anksčiau, kad kuo anksčiau būtų pradėta gydyti. Tyrimai rodo, kad ankstyvas gydymas apsaugo nuo nepalankių ligos baigčių. Kai kuriems ligoniams gali tekti gydytis ligoninėje. Tai tie, kurie serga sunkiomis ligos formomis, pasireiškiančiomis kliedesiais, haliucinacijomis, turintys savižudiškų ketinimų, galintys kelti pavojų sau ar aplinkiniams, negalintys savimi pasirūpinti ir pan. Tokie ligoniai dažniausiai nesupranta savo ligos, jie nesupranta ir nėra pajėgūs savarankiškai vartoti vaistų namuose. Na, o, kaip žinoma, negydant ligonio būsena visada tik blogėja.
Medikamentinis Gydymas
Smegenyse gaminasi reikalingos medžiagos - neurotransmiteriai. Sergant psichikos liga, sutrinka šių cheminių informacijos pernešėjų pusiausvyra. Antipsichoziniai vaistai (APV) normalizuoja sutrikusią neuromediatorių pusiausvyrą ir taip gydo ligą. Jais gydoma šizofrenija, kitos kilmės psichozės, taip pat asmenybės, elgesio sutrikimai, hipomanijos ar manijos būsena, demencija. Visus APV sąlyginai galima suskirstyti į senos kartos vaistus, dar dažnai vadinamus klasikiniais ar tipiniais antipsichotikais, ir į naujos kartos, arba atipinius, APV. Dabartiniu metu vis dažniau skiriama atipinių APV, kurie yra pakankamai veiksmingi ir pasižymi silpnesniais šalutiniais poveikiais. Tačiau nėra gerai žinomi kai kurių iš šių vaistų ilgalaikio vartojimo šalutiniai poveikiai. Kiekvienas vaistas turi gydomąjį poveikį (jo siekiama skiriant konkretų vaistą) ir šalutinį - nepageidaujamą poveikį. Šalutinių poveikių turi ir APV. Dažniausi iš jų - judesių sutrikimai (ekstrapiramidiniai simptomai), svorio augimas, burnos džiūvimas, nerimas, drebulys, pablogėjęs regėjimas. Judesių sutrikimai būdingesni senesnės kartos APV. Tuo tarpu naujos kartos - atipiniai APV pasižymi mažesniais šalutiniais poveikiais ir geriau toleruojami. Tačiau netgi kai kurie naujesni vaistai, pvz., klozapinas, gali sukelti kraujo pokyčius, todėl jų vartojantiems reikia reguliariai tikrinti kraują. Yra naujos kartos APV, kurie gali paskatinti svorio augimą bei kitus medžiagų apykaitos sutrikimus. Todėl kiekvienam pacientui vaistas parenkamas individualiai, įvertinus šiuos aspektus ir aptarus jų riziką su gydytoju. Naujausi Lietuvoje pasirodę atipiniai APV (pvz., ziprazidonas, aripiprazolis) pasižymi ne tik mažesne judesių sutrikimų rizika, bet ir kitomis geresnėmis, medžiagų apykaitos netrikdančiomis savybėmis.
Taip pat skaitykite: Testo interpretavimas
Psichoterapija
Psichoterapija tampa vis populiaresniu būdu spręsti iškylančius sunkumus gyvenime. Mūsų visuomenė po truputį kratosi stereotipinio požiūrio, jog asmuo, besikreipiantis pagalbos į psichiatrą, psichologą, psichoterapeutą ar socialinį darbuotoją yra silpnas, nesugebantis savarankiškai spręsti problemų. Kreiptis į minėtus specialistus nėra nei negarbinga, nei gėdinga, kadangi neretai žmonės, bijantys ar nenorintys pripažinti sau, kad ir jiems kartais iškyla kriziniai laikotarpiai, trikdo tiek savo, tiek artimųjų bei visuomenės gerovę.
Kitos Vaizduotės Sutrikimų Formos
Afantazija: Vaizdų Neturėjimas
Afantazija - tai reiškinys, kai žmogus neturi vizualinės vaizduotės ir negali mintyse pamatyti vaizdų. Tai paliečia apie 2-3 proc. žmonių. Žmonės su afantazija negali įsivaizduoti daiktų užmerkę akis, nors sapnuoti jie gali. Afantazija gali būti sukelta genetinių priežasčių, traumų, ligų ar psichologinių veiksnių. Įdomu tai, kad afantazija nepanaikina kūrybinių gebėjimų, nors vizualinės vaizduotės neturintys žmonės dažniau renkasi tiksliuosius mokslus.
Neadaptyvus Užsisvajojimas
Neadaptyvus užsisvajojimas (angl. MD) - tai būklė, kai žmogus pernelyg pasineria į fantazijas, kurios trukdo kasdieniam gyvenimui. MD dažnai diagnozuojamas kartu su aktyvumo ir dėmesio sutrikimu (ADHD). Tyrimai rodo, kad maždaug 77 procentams žmonių, kuriems pasireiškia MD, diagnozuojamas ADHD. Jei ADHD priežastis yra bendras minčių nuklydimas ir nuolat besikeičiantys dėmesį blaškantys veiksniai, gali prireikti kitokio gydymo, nei tuo atveju, jei jaučiamas nenumaldomas noras pasinerti į sudėtingas, ryškias ir labai emocingas fantazijas (būdingas MD).
Psichozė
Psichozė yra psichikos sutrikimas, pasireiškiantis ryškiai išreikštu sutrikusiu santykiu su realybe. Asmenys psichozės būsenoje patiria haliucinacijas, kliedesius, sutrinka jų mąstymo nuoseklumas, padidėja nerimo lygis. Taip pat gali stipriai pasikeisti žmogaus vaizduotė ir pasireikšti baimės dėl neegzistuojančių grėsmių ar atsirasti keistų, su realybe prasilenkiančių įsitikinimų, kurie prieštarauja turimiems faktams ar gamtos dėsniams.
Psichozės Tipai
- Trumpalaikė psichozė: pasireiškia po patirto stipraus streso ir dažniausiai atsistato po kelių dienų ar savaičių.
- Svaiginančių medžiagų sukelta psichozė: sukelta narkotinių medžiagų ar alkoholio.
- Organinė psichozė: sukelta galvos traumos ar smegenų veiklos sutrikimų.
- Su šizofrenija ir bipoliniu sutrikimu susijusi psichozė: trunka ilgiau, mėnesiais ar metais, turi banguojančią eigą.
- Depresinė psichozė: atsirandanti kai kuriais sunkiais depresinio sutrikimo atvejais.
Psichozės Gydymas
Psichozės gydymas yra kompleksinis ir apima:
- Medikamentinį gydymą, palengvinantį simptomus.
- Socialines ir psichologines priemones, padedančias sugrįžti prie įprastinio gyvenimo bei išvengti socialinės negalios.
Somatoforminė Autonominė Disfunkcija (SAD)
Somatoforminė autonominė disfunkcija (SAD) - tai būklė, kai susipina daug nemalonių psichologinių ir kūno pojūčių. Simptomai gali būti įvairūs: per greitas ar per lėtas širdies ritmas, pilvo skausmai, pūtimas, pykinimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, dusulys, šaltkrėtis arba šilumos pylimai, nuovargis, išsekimas, galvos skausmas. SAD dažnai pasireiškia kaip atsakas į stresą, emocinį krūvį, nerimą, nuovargį, psichologines traumas, depresiją, nuotaikos sutrikimus. Gydymas apima psichoterapiją (kognityvinę elgesio terapiją, desensibilizaciją), vaistus (atsargiai dėl ilgalaikio vartojimo ir priklausomybės rizikos) ir gyvenimo būdo pokyčius (fizinį aktyvumą, sportą, miegą).
tags: #psichologinis #sutrikimas #zmones #be #vaizduotes