Jau nuo seno žmonės mėgino save apibūdinti ir skirstyti į kategorijas. Nuo keturių antikinių temperamentų iki šiuolaikinių psichologinių tyrimų, žmogus vis ieško būdų, kaip sudėtingą asmenybę įsprausti į kokį nors modelį. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra tyrinėjančios asmenybės, kokie jų bruožai ir kaip jie veikia.
Asmenybės Tipų Santrumpos: Ką Jos Reiškia?
Greičiausiai jau esate susidūrę su tokiomis santrumpomis kaip INFJ-A, ENTP-T, ESFP-A ir panašiomis. Šios santrumpos nurodo asmenybės tipą pagal tam tikrą modelį. Straipsnyje pateikiama teorinio modelio apžvalga, paaiškinanti šių santrumpų reikšmes ir galimas asmenybės bruožų kombinacijas.
Asmenybės Tipologijos Istorija ir Šiuolaikiniai Požiūriai
Jau nuo nepamenu laikų žmonės bandė sau priskirti apibūdinimus ir kategorijas. Nuo keturių antikinių temperamentų - sangviniko, choleriko, melancholiko ir flegmatiko - iki vėliausių psichologinių tyrimų, žmonės vis nerimo, ieškodami gero, patikimo būdo į kokį nors modelį įsprausti tokį sudėtingą ir sunkiai apibrėžimą dalyką, kaip žmogaus asmenybė.
Mūsų modelį įkvėpė dvi skirtingos filosofinės kryptys. Viena iš jų gimė ankstyvame 20-ajame amžiuje, šveicarų psichologo ir analitinės psichologijos tėvo Carlo Gustavo Jungo galvoje. Jungo psichologinių tipų teorija yra turbūt pats reikšmingiausias kūrinys asmenybės tipologijos istorijoje, ir ji įkvėpė daug įvairių teorijų, įskaitant ir mūsiškę. Apie 1920-uosius metus Jungo teoriją pastebėjo Katharine Cook Briggs, vėliau sukūrusi šiandien vieną populiariausių asmenybės tipų indikatorių, Myers-Briggs Type Indicator® (MBTI®). Dėl savo paprastumo šį keturių raidžių modelį šiandien naudoja daug įvairių teorijų, tokių kaip socionika, Keirsey Temperament Sorter ir kt. Tačiau verta prisiminti, kad nors šios santrumpos gali būti identiškos ar labai panašios, jų prasmė ne visada yra panaši.
Savybės, o ne Tipai
Vietoje to, kad bandytume apibrėžti 4 (ar 8, 16, 32…) asmenybės tipus ir į juos įsprausti žmones, mes galime tiesiog pasirinkti keletą savybių (pavyzdžiui, ekstraversiją) ir tyrinėti jų ryšį su žmonių elgesiu ar mąstymu. Toks požiūris labai palengvina mokslinius tyrimus, pvz., tyrinėjant ryšius tarp asmenybės savybių ir žmogaus elgesio ar nuostatų (sakykime, politinių pažiūrų) - dėl to savybėmis paremtos teorijos dominuoja psichologiniuose tyrimuose.
Taip pat skaitykite: Asmenybės Augimas Ir Sėkmė
Savo modelyje mes sujungėme geriausius šių dviejų pasaulių bruožus. Išlaikėme Myers-Briggs sukurtą santrumpų formatą, pridėdami papildomą raidę penktajai savo skalei - tačiau užuot sekę Myers-Briggs pavyzdžiu ir rėmėsi sunkiai moksliškai pagrindžiamomis Jungo idėjomis, perdarėme ir labiau subalansavome Big Five bruožų rinkinį. Šis modelis yra populiariausias šiuolaikiniuose psichologiniuose ir sociologiniuose tyrimuose. Iš viso yra penki bruožai, kuriuos sujungus galima gauti konkretų asmenybės tipą. Patogumo dėlei pavadinome juos Energija, Intelektu, Prigimtimi, Taktika ir Tapatybe. Į kiekvieną iš šių bruožų reikėtų žvelgti kaip į skalę, kurios viduryje yra „neutralus“ variantas.
- Energija: Introvertai (I) dažniausiai stengiasi veikti vieni ir greitai pavargsta nuo bendravimo su kitais žmonėmis. Ekstravertai (E) mieliau renkasi grupinę veiklą ir įsikrauna energijos pabuvę su kitais žmonėmis.
- Intelektas: Pastabūs (S) individai yra labai žemiški ir praktiški. Intuityvūs (N) individai turi lakią vaizduotę ir yra itin smalsūs bei plačių pažiūrų.
- Prigimtis: Apgalvojantys (T) individai vertina objektyvumą ir racionalumą, manydami, kad efektyvumas yra svarbiau už jautrų bendradarbiavimą. Pajaučiantys (F) individai yra jautrūs ir išraiškingi.
- Taktika: Planuojantys (J) individai yra ryžtingi, kruopštūs ir išsiskiria savo organizuotumu. Žvalgantys (P) individai puikiai moka improvizuoti ir pastebėti pasitaikiusias galimybes.
- Tapatybė: Tvirtabūdžiai (-A) individai pasitiki savimi ir yra ramaus, stresui atsparaus būdo. Nerimastingi (-T) individai jautriai reaguoja į stresą ir išorės spaudimą.
Trys Sluoksniai: Tikslai, Interesai ir Mėgstamos Veiklos
Jau aptarėme, iš kokių bruožų susideda asmenybės tipai. Tačiau asmenybę galima analizuoti ir giliau, išskiriant tris sluoksnius:
- Tipai: Šis sluoksnis nurodo mūsų tikslus, interesus ir mėgstamas veiklas.
- Strategijos: Strategijų sluoksnis parodo, kaip mes veikiame ir siekiame savo tikslų.
- Tapatybė: Šis sluoksnis apibrėžia, kaip mes suvokiame save ir savo vietą pasaulyje.
Asmenybės Tipai ir Jų Savybės
Šiame skyriuje aptarsime pagrindinius asmenybės tipus ir jų būdingas savybes.
Analitikai
Šie tipai vertina racionalumą ir nešališkumą, būdami nepakeičiami intelektualiniuose debatuose ar mokslinėse bei technologinėse srityse. Jie yra itin nepriklausomi, užsispyrę, atviri naujovėms ir turintys labai lakią vaizduotę. Šie tipai į viską žvelgia per utilitarinę, efektyvumo prizmę - juos labiau domina, ar tam tikras metodas yra veiksmingas, o ne ar jis visiems patinka.
Diplomatai
Diplomatai yra bendradarbiaujantys, šilti žmonės, išsiskiriantys savo empatija ir, be abejo, diplomatiniais sugebėjimais. Jie visose situacijose siekia harmonijos ir supratimo, dažnai veikdami kaip žaibolaidžiai konfliktinėse situacijose.
Taip pat skaitykite: Moters grožio suvokimas
Sergėtojai
Šie tipai yra itin praktiški ir linkę bendradarbiauti. Jie visur ir visada vertina bei kuria tvarką, saugumą ir stabilumą. Sergėtojai paprastai yra sunkiai dirbantys, kruopštūs ir tradiciniai žmonės, nepakeičiami administracinėse bei logistikos srityse, ypač jei jos remiasi į aiškią hierarchiją bei taisykles.
Tyrinėtojai
Tyrinėtojai yra patys spontaniškiausi iš visų tipų. Juos domina tik tai, kas yra efektyvu ir praktiška, ir jie yra nepakeičiami situacijose, reikalaujančiose greitos reakcijos ir gebėjimo improvizuoti. Tyrinėtojai taip pat puikiai moka įvaldyti bet kokią techniką - arba tradicine, mechanine prasme (pavyzdžiui, tapant ar vairuojant automobilį - paprastai tai būna Introvertiškieji Tyrinėtojai), arba kuomet yra kalbama apie bendravimą su kitais žmonėmis bei gebėjimą juos įtikinti (Ekstravertiškųjų Tyrinėtojų stiprybė).
Strategijos: Kaip Mes Siekiame Savo Tikslų
Strategijų sluoksnis parodo, kaip mes veikiame ir siekiame savo tikslų. Šiame skyriuje aptarsime pagrindines strategijas.
Pasitikintys Savimi Individualistai
Šią strategiją pasirinkę asmenybės tipai stengiasi veikti vieni, remdamiesi savo pačių įgūdžiais ir instinktais užuot siekę kontakto su kitais žmonėmis. Jie žino savo stiprybes ir pasitiki savo jėgomis. Šie tipai tvirtai tiki, kad asmeninė atsakomybė ir pasitikėjimas savimi yra itin svarbūs.
Žmonės
Šiai strategijai priklausantys asmenybės tipai visose situacijose siekia socialinio kontakto ir paprastai turi gerus bendravimo įgūdžius. Jie laisvai jaučiasi socialinėse situacijose ar tada, kai jiems tenka remtis kitais žmonėmis ar juos koordinuoti. Šie tipai pasitiki savo sugebėjimais ir drąsiai reiškia savo nuomonę.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės rūšys
Pastoviai Tobulėjantys
Šie asmenybės tipai yra tylus individualistai, linkę siekti sėkmės ir tobulumo savo darbuose, dažnai skirdami daug laiko ir pastangų tam, kad užtikrintų geriausią galimą rezultatą. Šie žmonės paprastai yra mažiau pastebimi, tačiau jų užsispyrimas ir atsidavimas savo darbui leidžia jiems pasiekti įspūdingas aukštumas.
Socialiai Aktyvūs
Paskutinė strategija aprėpia bendraujančius, energingus ir sėkmės siekiančius asmenybės tipus. Jie yra nerimstantys, perfekcionistiški žmonės, linkę patirti tiek itin stiprias teigiamas, tiek itin stiprias neigiamas emocijas. Šių tipų smalsumas ir noras sunkiai dirbti lemia, kad jie paprastai yra daug pasiekiantys ir darbštūs, nors ir kritikai jautrūs žmonės.
Normalumas ir Nenormalumas: Psichologinis Požiūris
Abrahamas H. Maslowas teigė: „Žodžiai „normalus“ ir „nenormalus“ turi tiek daug skirtingų prasmių, kad patys beveik prarado vertę.“ Šiandien psichologai ir psichiatrai siekia šiuos bendrus žodžius pakeisti konkretesnėmis sąvokomis. Apskritai mėginimai apibrėžti normalumą buvo arba statistiniai, arba siejami su kultūra, arba biologiniai-medicininiai. Tačiau tai tik formalūs apibrėžimai. Neformali šio žodžio prasmė yra tokia pat konkreti kaip ir profesinių terminų. Dauguma žmonių, klausdami „kas yra normalu?“, galvoje turi kažką kita. Daugumai, net ir profesionalams neformaliomis jų gyvenimo akimirkomis, tai yra vertybių klausimas, ir faktiškai taip klausiame, ką turėtume vertinti, kas mums gera ir bloga, dėl ko reikėtų jaudintis, dėl ko turėtume jaustis kalti ar teisūs.
Nauja Atskaitos Sistema
Naujoji atskaitos sistema, kuri man rūpi šiame skyriuje, dar tik plėtojama ir kuriama. Negalima sakyti, kad ją jau aiškiai įžvelgiame ar kad ją šiuo metu galėtume patikimai pagrįsti nenuginčijamais įrodymais. Konkrečiai mano pranašystė ar spėjimas, kaip rutuliosis normalumo idėja, yra tokia, kad netrukus bus sukurta tam tikros formos apibendrintos, visai rūšiai būdingos psichologinės sveikatos teorija, kuri bus tinkama visiems žmonėms, kad ir kokiai kultūrai ar epochai jie priklausytų. Būtent tai psichologiškai sveiko žmogaus arba eupsichinio žmogaus samprata; šis žmogus taip pat faktiškai yra „natūralus“ žmogus.
Pirmiausia ir svarbiausia yra tvirtas įsitikinimas, kad žmogus turi esminę prigimtį, tam tikrą psichologinės struktūros karkasą, kurį galima tyrinėti ir aptarinėti lygiai taip pat, kaip jo fizinę struktūrą, kad jam būdingi poreikiai, sugebėjimai bei polinkiai, kurie iš dalies turi ir genetinį pagrindą; vieni iš jų būdingi visai žmonių rūšiai nepaisant kultūrinių skirtumų, kiti - unikalūs, būdingi tik konkrečiam individui. Šie pamatiniai poreikiai patys savaime yra veikiau teigiami arba neutralūs negu blogi.
Antra, ši nauja samprata bus grindžiama ir įsitikinimu, kad visiškas sveikumas bei normalumas, taip pat pageidaujama raida yra šios žmogaus prigimties aktualizavimas, šių potencijų realizavimas, tokios brendimo tendencijos, kurias diktuoja ši paslėpta, slapta, beveik neįžvelgiama esminė prigimtis, veikiau augimas iš vidaus, o ne formavimas iš išorės. Trečia, dabar jau aiškiai matyti, kad psichopatologiją daugiausia sukelia žmogaus esminės prigimties neigimas, frustracija ar iškreipimas. Kas šios sampratos požiūriu yra gera? Viskas, kas palanku šiai trokštamai raidai aktualizuojant vidinę žmogaus prigimtį. Kas bloga ar nenormalu? Viskas, kas frustruoja, stabdo arba neigia esminę žmogaus prigimtį. Kas psichopatologiška? Viskas, kas trukdo, frustruoja ar iškreipia savęs aktualizavimo eigą.
tags: #tyrinejant #siais #dviem #aspektais #kaip #besiformuojancia