Pyktis - tai emocija, kurią patiria kiekvienas žmogus. Tai normali ir netgi naudinga emocija, padedanti mums ginti savo interesus ir pasiekti tikslus. Tačiau nekontroliuojamas pyktis gali sukelti daug problemų tiek asmeniniame, tiek socialiniame gyvenime. Šiame straipsnyje aptarsime psichologo patarimus, kaip valdyti pyktį tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, kad ši emocija netaptų destruktyvia jėga.
Pyktis vaikystėje: normalus raidos etapas ar problema?
Viena dažniausių priežasčių, kodėl tėvai kreipiasi į psichologą dėl vaikų nuo 2 iki 10 metų, yra vaikų pyktis. Pirmieji agresijos požymiai pasireiškia jau kūdikystėje, vaikui susiduriant su socialiniu pasauliu. Mažiems vaikams, kurie dar neišmoko valdyti savo emocijų, sunku suvaldyti pyktį ir įniršį. Tėvai dažnai teigia, kad jų vaikas patiria pykčio priepuolius, yra agresyvus su kitais vaikais ar tėvais.
Normalu, kad vaikas kartą ar kelis kartus pargriūna parduotuvėje, kai jam nenupirkote norimo žaislo, ginčijasi dėl nepatinkančių drabužių ar „neskanaus“ maisto. Tai rodo, kad vaikas vystosi, didėja jo gebėjimas mąstyti ir reikšti savo nuomonę. Vaikai fiziškai agresyviausi būna 2-4 metų amžiaus. Nuo 5 metų vaikų fizinė agresija pereina į žodinę agresiją, t. y. supykęs vaikas jau gali išreikšti savo pyktį žodžiais, pavyzdžiui: nebespardo, nekanda, o sako: „Aš tavęs nemyliu, nedraugausiu, galvą nupjausiu“. Toks vaiko emocijų išreiškimas rodo, kad jo raida vyksta tinkama linkme.
Tačiau sunerimti reikėtų, jei vaikas savo agresiją nukreipia į save (pvz., raunasi plaukus, tranko galvą į sieną), jei vaiko fizinė agresija tęsiasi ir sulaukus penkerių metų, jei vaikas kankina gyvūnus ir jei vaikas piktas didžiąją dienos dalį be paaiškinamos priežasties.
Svarbiausia atminti, kad pyktis yra normali emocija, pykti nėra nei gerai, nei blogai. Svarbu, kad pyktis būtų išreiškiamas socialiai priimtinais būdais. Vaiko užslopintas pyktis gali būti daug pavojingesnis ir padaryti daugiau žalos vaiko sveikatai. Taigi vaikams reikia leisti pykti ir mokyti, kaip tą pyktį išlieti tinkamais būdais.
Taip pat skaitykite: Viskas apie psichologo darbą
Kaip mokyti vaikus valdyti pyktį?
Štai keletas patarimų, kaip galite mokyti vaikus valdyti pyktį:
Būkite pavyzdžiu. Patys supykę išlikite kiek įmanoma ramesni. Kai pykstate, nerėkite ant vaikų, nes jie savo pykčio metu nukopijuos jūsų elgesį ir supykę rėks ar trankys durimis.
Reaguokite ramiai į vaiko pyktį. Vaiko pykčio metu elkitės ramiai, kalbėkite tyliai, atsisėskite. Svarbu suprasti vaiko pykčio funkciją. Vaikui pyktis yra „sunki“ emocija, ir jei suaugęs žmogus į ją sureaguoja audringai, vaikui išbūti savo emocijose yra dar sunkiau.
Darykite išminties pauzes. Jei labai sunku susitvardyti, kai vaikas isterikuoja, stipriai pyksta ar kitaip veda jus iš kantrybės, naudinga padaryti išminties pauzę:
- Suskaičiuoti iki 10, atbuline tvarka arba iš 100 atimti po 7.
- Pajudėti, pasirąžyti.
- Įkvėpti ir iškvėpti.
- Pažiūrėti į veidrodį ir nusišypsoti.
- Užsidaryti vienam.
- Atsigerti vandens.
- Įsivaizduoti šalia gerą draugą ar autoritetą.
- Žengti atgal.
- Pasakyti sau stabdančių žodžių.
Nuraminkite, o ne auklėkite. Įpykęs vaikas negirdi, ką jūs norite jam pasakyti ar pamokyti. Vaiko pykčio metu reikia jį tik raminti, o auklėti tada, kai vaikas ramus. Jei pykčio metu su vaiku velsitės į diskusijas, tik paaštrinsite situaciją.
Taip pat skaitykite: Nuodėmės ir psichologija: ryšys
Mokykite žodžiais išreikšti emocijas. Sakykite: „Man atrodo, tu pyksti, ar aš teisi? Tu supykai, nes…? Tau nepatinka, kai…“. Jei vaikas sunkiai kalba, mokykite jį kalbėti, kreipkitės pagalbos į logopedą, nes vaiko pyktis ir kalba yra labai susiję dalykai. Kai vaikas negali pasakyti, ko jis nori, kaip jaučiasi, jam kyla didžiulis pyktis.
Mokykite, kad pyktis praeina. Tai emocija, kaip banga, kuri ateina ir nueina, reikia tik palaukti ir neprisidaryti rūpesčių.
Naudokite vizualizacijas. Jos padės vaikui geriau suvokti savo pyktį ir jį valdyti. Štai keletas vizualizacijų pavyzdžių:
- Bombos vizualizacija. Paaiškinkite vaikui, kad pykdamas jis būna kaip tiksinti bomba. Pasiūlykite įsivaizduoti bombą su daugybe įvairiaspalvių laidelių, kurių vienas yra raudonas. Jei nori, vaikas gali bombą nupiešti. Kad padarytų bombą nekenksmingą, liepkite nukirpti ar nutraukti raudoną laidelį - tai jis gali padaryti kiekvieną kartą kilus pykčiui. Vėliau, tik pajutę jį apimant pykčiui, pasiūlykite nukirpti raudoną bombos laidelį, primindami neigiamas pasekmes: „Būtų gerai, kad nukirptum bombos laidelį, kitaip tavęs laukia bausmė. Tikrai būtų gaila.“ Vaikas įgyja aiškią veiksmingą priemonę kontroliuoti savo pykčiui.
- Drakono/debesėlio vizualizacija. Įsivaizduokite, kad pyktis - tai tavyje gyvenantis drakonas arba pykčio debesėlis, o tu esi riteris, kuris turi stebuklingų ginklų su tuo drakonu kovoti. Kai supykstate, užsimerkite ir įsivaizduokite, kaip riteris nugali drakoną.
- Sniego gniūžtės vizualizacija. Įsivaizduokite savo pyktį kaip didžiulį sniego ritinį ir, kai supykstate, po truputėlį mintyse tą sniego gniūžulą ištirpinkite iki mažytės sniego gniūžtės.
Mokykite atpažinti kūno pojūčius. Pyktį suvaldyti tada, kai jis yra pačiame pike, yra praktiškai neįmanoma, todėl svarbu mokyti vaiką savo pyktį pastebėti anksčiau ir jį išreikšti socialiai priimtinais būdais. Jei pastebite, kad vaikas pradeda pykti, perspėkite jį, kad greitai nebegalės suvaldyti savo emocijų, ir pasiūlykite, kaip jas tinkamai išreikšti.
Pasiūlykite alternatyvius pykčio išreiškimo būdus. Mokykite, ką daryti, kai vaikas pyksta, kaip jis gali išreikšti savo emocijas. Sakykite: „Tu gali pykti, bet negali mušti draugo. Kai supyksti, gali suspausti tvirtai kumščius ir palaikyti arba gali supykęs patrepsėti, nupiešti ir suplėšyti savo pyktį…“.
Taip pat skaitykite: Svarbūs aspektai planuojant konsultacijas
Venkite frazių, kurios menkina vaiko jausmus. Kai vaikas pyksta, stenkitės nevartoti tokių pasakymų: „Nesinervuok“, „Neturėtum pykti“, „Nesielk kaip mažas vaikas“, „Nesijaudink, viskas bus gerai“.
Pykčio valdymas suaugusiesiems: kaip atpažinti ir suvaldyti emocijas
Pyktis yra natūrali emocinė reakcija, tačiau, kaip jau minėta, svarbu jį valdyti. Suaugusiesiems, kaip ir vaikams, svarbu atpažinti savo pykčio priežastis ir išmokti jį išreikšti konstruktyviai.
Pykčio priežastys ir pasekmės
Norint kuo visapusiškiau suprasti galimas pykčio priežastis, pasitarnauti gali biologinių, psichologinių bei socialinių veiksnių pažinimas. Pykčio priepuolio pasireiškimas gali būti susijęs su: įgimtais nervų sistemos ypatumais (paveldimumu), didesniu jautrumu, hormonų pokyčiais, sukrečiančiomis patirtimis, polinkiu į impulsyvumą, fizinės ir psichinės sveikatos problemomis (pvz. aktyvumo-dėmesio sutrikimu, depresija, bipoliniu sutrikimu, probleminiu alkoholio vartojimu ir kt.), įvairiomis gyvenimo aplinkybėmis (stresu, santykiais su bendraamžiais, turimais įgūdžiais ar jų stoka) ir kt.
Pyktis gali peraugti į agresiją, kai emocija tampa tyčiniu verbaliniu ar fiziniu destruktyviu veiksmu. Dažnai tokia tendencija siejama su bandymu apsiginti, išlaikyti asmeninę poziciją; fiziologiniais pokyčiais; fizinės ir / ar psichikos sveikatos sunkumais; psichiką veikiančių medžiagų vartojimu; alternatyvių pykčio raiškos būdų žinojimo / įvaldymo stoka; impulsyvumu; žema streso tolerancija; informacijos apie situaciją stoka, nepakankamu jos supratimu; elgesio pasekmių nenumatymu; pykčiui valdyti jau išeikvotais asmeniniais resursais; aiškių ribų, pagalbos stoka ir kt.
Nuolatinis pykčio neigimas, užgniaužimas gali pasireikšti skrandžio, galvos skausmais, širdies ritmo sutrikimu ar kitais negalavimais, elgesio pokyčiais (pvz. alkoholio vartojimas, lošimas, persivalgymas ir kt.). Pykčio užgniaužimas gali neigiamai veikti ir tarpusavio santykius.
Kaip suvaldyti pyktį?
Pyktį tikrai galima suvaldyti, tačiau jo valdymas gali būti mažai efektyvus, nepakankamai atsižvelgiant į priežastis, trikdžius (pvz., patyčios, smurtas, atsisakymas spręsti santykių problemas, gydytis pasireiškiančias sveikatos problemas ir kt.). Tokiu atveju svarbus ne tik pykčio valdymas, tačiau ir jį sukeliančių priežasčių šalinimas.
Štai keletas patarimų, kaip suvaldyti pyktį suaugusiesiems:
- Sportas, aktyvi veikla. Fizinis aktyvumas tikrai pasitarnaus mūsų fizinei bei psichinei sveikatai.
- STOP įgūdis. Pajutus kylantį pyktį, galime mokytis save sustabdyti mintyse ar balsu tariant sau „stop“. Taip save sustabdžius, nutraukus pykčio srautą, atsiranda galimybė į situaciją pažvelgti naujai, t.y. atsiranda ir galimybė pasirinkti kitą reagavimo būdą.
- Atsigėrimas vandens, rankų pakišimas po šaltu vandeniu, veido prausimas šaltu vandeniu, ledo kubelių laikymas, saugios, ramios vietos radimas, dienos darbų ir tikslų peržiūra.
- Naudingų įgūdžių, tokių kaip konfliktų valdymo, problemų sprendimo, bei savivertės ugdymas.
- Kvėpavimo pratimai. Dėmesys kvėpavimui yra tas „įrankis“, kuris visada yra su mumis ir leidžia bet kokiomis aplinkybės dėmesį nukreipti į įkvėpimą ir iškvėpimą pasirinktu tempu. Giliau save pažinti ir pyktį bei kitas emocijas valdyti labai naudingos ir kitos dėmesingo įsisąmoninimo praktikos.
- Savęs klausimas: ko man dabar reikia? Jaučiant pyktį ar jo intensyvumui sumažėjus, galima savęs paklausti - o ko man dabar reikia? Galbūt tai bus noras pabūti vienam, miegas, pokalbis su artimu žmogumi ir kt.
- Savęs priėmimas su atjauta. Svarbu mokytis priimti save su atjauta, pripažįstant, jog pyktis taip pat yra dalis manęs. Tai pripažinus, galbūt pyktį vis rečiau matysime kaip priešą, kurį reikia valdyti ir kontroliuoti, ir imsime į jį žvelgti kaip į žinios apie savo poreikius ir geriausių jų patenkinimo būdų paieškos nešėją.
- Pasidžiaugimas savo pasiekimais. Kartu prisimenant, jog kai kurie pokyčiai reikalauja laiko ir pastangų, ieškant bei atrandant efektyviausius pagalbos sau būdus.
Kada kreiptis į specialistą?
Į specialistą vertinga kreiptis visada, kai tik kyla mintis, jog galbūt būtų verta su juo pasikonsultuoti. Net ir vienas susitikimas gali būti naudingas, prisimenant savo stipriąsias puses, įsivertinant turimus resursus. Specialisto pagalbos poreikį taip pat gali padėti įsivertinti tokie aspektai, kaip pykčio momentų dažnis, pykčio intensyvumas ir jo valdymas, trukmė bei pasekmės. Taigi, jei pyktis kitų emocijų kontekste yra dominuojantis, besitęsiantis, trikdantis savijautą, kasdienę veiklą bei keliantis tarpusavio santykių sunkumus - specialisto pagalba galėtų būti naudinga.
Pyktis ir onkologinės ligos
Sergant onkologinėmis ligomis, pyktis taip pat gali būti dažna emocija. Diagnozė „Onkologinė liga“ sukelia didžiulį nerimą, pasimetimą, vidinę sumaištį, sužinojus diagnozę kyla daug sudėtingų klausimų. Visa tai paveikia kiekvieno sergančiojo saugumo ir gerovės jausmą, sveikatą, gyvenimo kokybę bei šalia esančius artimuosius.
Kaip susidoroti su pykčiu sergant vėžiu?
- Atpažinkite savo pyktį. Pagalvokite, kokie kiti jausmai slypi po pykčiu. Galbūt nesuvokiate, kad po pykčiu slepiate kitus skausmingus jausmus.
- Venkite išlieti pyktį ant kitų. Nelaukite, kol pyktis susikaups. Išreikškite savo jausmus, kai tik juos atpažįstate.
- Raskite saugių būdų pykčiui išreikšti. Jums gali būti naudingos konsultacijos savarankiškai arba grupėje.
- Išlikite fiziškai aktyvūs. Fizinis aktyvumas gali suteikti daugiau energijos ir padėti geriau jaustis gydymo metu ir jam pasibaigus.
- Kreipkitės pagalbos į specialistus. Bendradarbiaukite su psichikos sveikatos specialistu.
tags: #psichologo #patarimai #kaip #elgtis #supykus