Mokytojas - tai ne tik žinių šaltinis, bet ir asmenybė, turinti didelę įtaką mokinių vystymuisi. Ši profesija reikalauja ne tik specializuotų žinių, bet ir gebėjimo šviesti, lavinti, psichologiškai bei dvasiškai tobulinti ugdytinius. Mokytojo asmenybė yra svarbiausias jo darbo įrankis, lemiantis sėkmę ir nesėkmes. Straipsnyje aptariama mokytojo asmenybės svarba, struktūra ir įtaka mokiniams, ypač tiems, kurie patiria sunkumų.
Mokytojo vaidmuo ir paskirtis
Žodis "mokytojas" kilęs iš žodžių "mokslas", "mokyti", "mokykla" ir "mokinys". Jo pagrindinis uždavinys - perteikti mokiniams mokslo pagrindus, išmokyti juos šiomis žiniomis naudotis praktiškai, formuoti įgūdžius ir lavinti protinius gebėjimus. Mokytojas organizuoja mokinių veiklą, bendrauja su jais, veda į gyvenimą ir visuomenę, socializuoja. Jis ne tik moko ir šviečia, bet ir įpratina mokytis, uždega norą pažinti ir būti naudingu sau bei visuomenei. Todėl mokytojas dažnai vadinamas pedagogu - vedančiu mokinius į gyvenimą. Tai asmenybė, daranti didelę įtaką kitų žmonių asmenybės vystymuisi. Jis vertinamas ne vien kaip specialistas, bet ir kaip žmogus, pilietis, sugebantis šviesti, praktiškai lavinti, psichologiškai bei dvasiškai tobulinti ugdytinį, formuoti iš jo harmoningą asmenybę, pilietį, tobulą, humanišką žmogų.
Mokytojo asmenybė yra visuma profesinių ir psichologinių-socialinių savybių, sąlygojančių sėkmingą pedagoginę veiklą. Tai žmogus, pasiekęs tam tikrą tobulumo lygį, gebantis dirbti, bendrauti, pažinti, keisti aplinką, save ir kitus, skleisti idealines vertybes, įprasminti savo gyvenimą ir kurti nemirtingąjį "aš".
Mokytojo asmenybės teigiami bruožai apima:
- Gebėjimą daryti intelektualinį, emocinį ir praktinį poveikį mokinių veiklai ir elgesiui.
- Intelektualinius, loginius, komunikacinius ir ekspresyvius sugebėjimus.
- Aktyvumą, poreikius, emocijas, žinojimą ir valią.
- Gebėjimus, gabumus, intelektą ir patirtį.
Mokytojo atitikimas profesiniams reikalavimams, jo pedagoginės veiklos produktyvumas, auganti profesinės kvalifikacijos kultūra, pasitenkinimas pasirinkta profesija ir darbu, noro dirbti tą darbą stiprėjimas bei prisitaikymas prie konkrečių darbo sąlygų rodo pedagogo asmenybės vertingumą.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Mokytojo asmenybės struktūra
Asmenybė yra daugelio mokslo šakų dalykas, todėl filosofai, psichologai, sociologai ir kitų mokslo šakų atstovai pateikia įvairių asmenybės apibrėžimų. Iš įvairių apibrėžimų palyginimo aišku, kad filosofija ir sociologija į asmenybę žiūri kaip į visuomenės atstovą, o psichologija - kaip į individą, turintį tam tikro lygio ir kokybės psichiką.
Pedagogikai, ugdymo procesui, mokymo ir auklėjimo tikslu svarbiausia nustatyti asmenybės struktūroje socialinius veiksnius ir pažvelgti, kaip jie santykiauja su biologiniais. Žmogaus ugdymo procese pedagogika turi atsižvelgti į asmenybės varomąsias jėgas, asmenybės santykį su veikla, funkcijomis, priklausomybę nuo bendrojo vystymosi, žmonių santykių psichologiją, pažintinės veiklos funkcijas ir psichologinę asmenybės charakteristiką.
Eneagramos asmenybės tipai
Eneagrama - tai asmenybių klasifikacijos sistema, naudojama nuo 1950 m. Ji atskleidžia žmogaus elgseną stresinėse situacijose ir palankiomis sąlygomis. Pagal eneagramą, yra 9 pagrindiniai asmenybės tipai:
- Perfekcionistas: Logiški, praktiški, turintys aukštas moralės normas, atsakingi, skrupulingi, organizuoti.
- Altruistas: Socialios, rūpestingos, nuoširdžios, empatiškos, šiltos ir mielos asmenybės.
- Laimėtojas: Pragmatiški, į sėkmę orientuoti, ambicingi, pasitikintys savimi, charizmatiški ir energingi žmonės.
- Individualistas: Emocionalios, jautrios, nepastovios nuotaikos, linkusios į savistabą, sąmoningos asmenybės.
- Mąstytojas: Intelektualus, rimtas, budrus, įžvalgus, smalsus, novatoriškas tipažas.
- Lojalistas: Atkaklūs, disciplinuoti, pedantiški, bet nesavarankiški, ieškantys saugumo žmonės.
- Entuziastas: Visuomet skuba, trokšta visur sudalyvauti, ekstravertų optimistų tipas, įvairiapusiškos, lanksčios, žaismingos asmenybės.
- Lyderis: Pasitikintys savimi, stiprūs, linkę dominuoti, valdingi, bet ginantys artimuosius žmonės.
- Taikdarys: Stabilios, patikimos, draugiškos, pozityvios, palaikančios asmenybės, kuriems svarbi taika ir geri santykiai.
Mokytojo asmenybės tipai ir darbas su mokiniais, turinčiais sunkumų
Kiekvienas mokytojas savo darbe susiduria su įvairiais vaikais, kuriems būdinga vienokia ar kitokia dvasios struktūra. Tai nėra lengvas uždavinys, nes įvairumu pasižymi ne tik dvasia, bet ir būtis, kuri neretai yra labai sudėtinga. Taip mokykloje atsirado "sunkių vaikų" sąvoka. Terminu "sunkus vaikas" apibūdinama daug vaikų, kurių asmenybę reikia koreguoti. Jiems priklauso ir nepaklusnūs, kaprizingi, užsispyrę vaikai, besipriešinantys suaugusių reikalavimams, patarimams. Tam tikra dalis vaikų yra padaužos, nedrausmingi, grubūs. Jų elgesį, neatitinkantį visuomenės moralės normų ir reikalavimų, įprasta apibūdinti terminu - asocialus.
Nesimokantis vaikas
Vienas dažnesnių vaikų sunkumų - nesimokymas, atsilikimas nuo mokyklinės programos. Dažniausiai mokymosi problemos kyla dėl pažintinės veiklos sunkumų ar mokymosi motyvų stokos.
Taip pat skaitykite: Pagalba mokytojams, patiriantiems perdegimą
Agresyvus vaikas
Vaiko agresyvumą formuoja šeimos santykiai, tėvų bendravimo su vaiku stilius ir mokyklinė situacija. Agresyvų poelgį sukelia didėjantis priešiškumas. Priešiškumo ir agresijos objektai ne visada sutampa. Pirmuoju priešiškumo požymiu tiktų laikyti simpatijos emocijų nykimą.
Silpnavalis vaikas
Mokymasis reikalauja pastangų. Jų stoka - viena iš dažnesnių mokyklinio konflikto priežasčių. Silpnavalis vaikas, kaip ir kiti, nori pripažinimo ir sėkmės. Tokie vaikai tinkamai mokosi ir elgiasi tik tada, kai yra pakankamai nuosekliai kontroliuojami.
Hiperaktyvus vaikas
Kliudo pats sau, t.y. trukdo reikalaujančiai kruopštumo veiklai, neleidžia jos baigti, o pakili, jaudri emocinė būsena kliudo teisingai įvertinti situaciją, numatyti galimą nesėkmę, pavojaus tikimybę. Svarbi hiperaktyvaus vaiko savybė - pernelyg didelis pasitikėjimas savimi. Jaunesniems hiperaktyviems vaikams gali padėti intensyvesnė, prasminga, įdomi bei mokyklai ir tėvams priimtina veikla.
Demonstratyvus vaikas
Vaikai siekia dėmesio bei pripažinimo, tačiau ne visada pasirenka tinkamus būdus šiam siekimui įgyvendinti, bando nustebinti aplinkinius neįprasta apranga, šokiruojančiais poelgiais, kaprizais. Jie siekia sukelti kitų žmonių jausmus, vadinasi, jo poelgiai gali būti pakenkti tik kitų dėka.
Pagrindiniai "sunkių" mokinių charakterio pakitimų tipai
Isteroidinis charakteris
Nuo pat gimimo šie vaikai pripratę būti dėmesio centre. Jie ypač egocentriški, reikalauja pastovaus dėmesio tik sau, kurio, kaip ir susižavėjimo, pripažinimo, netgi užuojautos, siekia visais įmanomais būdais, pasitelkę besaikę fantaziją, melą, vaidybą. Tai vienas sunkiausiai koreguojamų charakterio pakitimų.
Taip pat skaitykite: Elgesio modelis ir jo taikymas
Hipertiminis charakteris
Vaikai visada stebėtinai gerai, pakiliai nusiteikę, mėgsta bendrauti, ypač išsiskiria savarankiškumu, bet yra pernelyg judrūs. Pradinėse klasėse vaikai, turintys šios akcentuacijos bruožų, dažniausiai esti geri mokiniai.
Senzytivusis charakteris
Bendravimo ir tarpusavio santykių problemos skiriasi nuo baimių, sukurtų vaizduotės ar kilusių ko nors išsigandus. Vaikas nustos bijoti tik tada, kai bus gerbiami jo jausmai, norai, pripažįstamas jo vidinis pasaulis, kai jį užkrės teigiamas auklėtojo pavyzdys, kai jis išmoks vertinti savo trūkumus ir bent mažos dalies jų atsisakyti, kai santykiai su juo bus grindžiami kitais svertais, kriterijais, bus lankstesni, nuoširdesni, ne tokie griežti.
Paranojinis charakteris
Vaikai, kuriems būdingas šis charakterio pakitimas, mėgsta būti vieni. Jiems labai patinka suaugusiųjų draugija, kur galima tylėti, užsisklęsti savyje. Beje, tokie vaikai yra įtarūs, nedaug kuo pasitiki. Todėl koreguoti šį charakterio pakitimą, būtina vaiko egoizmą nukreipti tam tikra linkme. Šiam procesui reikia pasirengti iš anksto skatinant vaiko pasitikėjimą mokytoju.
Epileptoidinis charakteris
Vaikai išsiskiria inertiškumu, nepaiso aplinkinių interesų.
Tyrimas: mokinių požiūris į mokytojų bendravimą
Tyrimo metu buvo apklausti Kauno miesto X vidurinės mokyklos mokiniai. Apklausos metu buvo siekiama išsiaiškinti mokinių požiūrį į mokytojų ir mokinių bendravimą mokykloje.
Tyrimo metodika
Surinkti duomenims buvo pasirinktas kiekybinis aprašomasis tyrimas. Tyrimo instrumentas - anketa mokiniams, sudaryta iš 40 klausimų. Duomenų apdorojimui naudojama SPSS 17.0 programa ir MS Windows XP programų paketas: Excel.
Tyrimo rezultatai
Apklausoje dalyvavo 91 Kauno X vidurinės mokyklos mokinys. Pasiskirstymas pagal lytį buvo panašus: apklausta 51,6% mergaičių ir 44,4% berniukų. Daugiausiai (58,2%) buvo apklausta aštuntos klasės mokinys. Mažiausiai - aštuntos klasės (13,2%).
Mokinių savijauta mokykloje
Tyrimo duomenys parodė, kad mokiniams labiau patinka eiti į mokyklą (60,4%) negu nepatinka (39,6%). Išskyrus pagal lytį, mergaitėms (76,6%) labiau patinka eiti į mokyklą nei apklaustiesiems berniukams (43,2%). Pagrindinės nenoro eiti į mokyklą priežastys: nesutaria su bendraklasiais (23,1% mergaičių ir 16% berniukų) ir nesutaria su mokytojais (30,8% mergaičių ir 20% berniukų). Daugiau berniukams (24%) negu mergaitėms (7%) yra sunku mokytis, todėl jie nenoriai eina į mokyklą.
Dauguma mokinių (52,7% mergaičių ir 36,4% berniukų) mokykloje savo savijautą įvertino "gerai". Daugiau mergaičių (31,1%) negu berniukų (15,9%) mokykloje jaučiasi "labai gerai". Tačiau dalis mokinių jaučiasi nesuprasti ir neišklausyti.
Mokinių ir mokytojų santykiai
Gauti rezultatai parodo, kad mokiniams mokytojas daugiausiai yra ugdytojas (60,4%). Taip pat daugiau nei pusė apklaustųjų (58,2%) mano, kad mokytojas yra informacijos teikėjas. Tai, kad mokytojas mokiniui gali būti ar yra draugas, nurodė tik penktadalis (20,9%) mokinių. Atsirado ir tokių nuomonių (14,3%), kad mokytojas yra priešas. Vadinasi, mokinius ir mokytojus sieja daugiausia tik formalūs santykiai: mokymas, informavimas, ugdymas ir tik retesniais atvejais šie santykiai yra draugiški ir šilti.
Dauguma mokinių (41,8% mergaičių ir 34,1% berniukų) su mokytojais sutaria vidutiniškai: nei gerai, nei blogai. 29,9% mergaičių ir 25% berniukų teigia, kad jie su mokytojais sutaria gerai. Taigi, mergaičių santykiai su mokytojais šiek tiek geresni nei berniukų.
Tyrimas parodė, kad kai mokytojas gali suprasti mokinių reakcijas iš vidaus, jautriai suvokia, kaip mokinys mato mokymosi ir išmokimo procesą, padidėja galimybė prasmingai išmokti ar siekti mokymosi rezultatų. Dauguma mokinių (40,3% mergaičių ir 36,4% berniukų) patenkinti mokytojų bendravimu su jais. Tačiau nemaža dalis mokinių (21,6% mergaičių ir 15,9% berniukų) nėra patenkinti. Dauguma mokinių (45,5% mergaičių ir 40,9% berniukų) teigia, kad mokytojai išklauso mokinius.
Tyrimo rezultatai parodė, kad mokiniai yra labiau patenkinti mokytojų bendravimu tada, kai mokytojas išklauso mokinius. Galima teigti mokiniai visumoje nėra itin patenkinti mokytojų ir mokinių tarpusavio bendravimu. Taip pat bendravimas su mokytojais. Svarbu pastebėti, kad patys mokiniai norėtų šilto ir draugiško bendravimo su savo mokytojais.
Deja, neretai mokiniai bijo prieiti prie mokytojo, pasitarti, pasipasakoti. Tai rodo ir atlikto tyrimo rezultatai. Dauguma mokinių (44,8% mergaičių ir 18,2% berniukų) teigia, kad jie kalbasi su mokytoju apie savo bėdas ir pasitiki juo. Tačiau nemaža dalis mokinių (21,6% mergaičių ir 43,2% berniukų) atsako, jog apie save kalbėti išvis negalėtų ar nenorėtų. Tai rodo, kad mokiniai nėra linkę būti atvirais su mokytojais ir nepasitiki jais taip, kad galėtų atsiverti ir prabilti apie savo nelaimes, išsikalbėti.
Dauguma mokinių (57,7% mergaičių ir 29,5% berniukų) pripažino, kad jie norėtų turėti tokį žmogų mokykloje, su kuriuo galėtų kalbėtis apie savo bėdas. Vadinasi, mokiniams reikalingas paskatinimas ir padrąsinimas iš mokytojos, jie nori pasitikėti savo mokytojais ir draugiškai bendrauti, nori bendravimimo ne vien pamokų metu. 9,9% mokinių nurodė, kad su mokytojais prasti santykiai, būtent todėl jie ir nesikalba apie save.
Tyrimo eigoje, atsiskleidė mokinių požiūris į mokytojo bendravimo su mokiniais ypatumus, mokytojo funkcijas mokykloje. Paaiškėjo, kad dažniausiai mokytojas veda pamokas ir renginius. Taip teigė didžioji dalis respondentų. Nemažai respondentų teigė, kad mokytojas klausinėja mokinio nuomonės.
tags: #mokytojo #psichologine #charakteristika