Šiame straipsnyje panagrinėsime psichoterapeuto Liudviko Lazausko veiklą, jo požiūrį į psichoterapiją, hipnozę ir santykį su pacientais. Aptarsime jo mintis apie projekcijas, gydymo metodus ir priklausomybių gydymą.Įdomūs faktai apie psichoterapeutą Liudviką Lazauską atsiskleidžia per jo įžvalgas apie gyvenimo būdą, darbą ir psichikos sveikatą.
Liudvikas Lazauskas apie projekcijas: kaip mūsų mintys formuoja realybę
Psichoterapeutas Liudvikas Lazauskas remiasi psichoanalizės pradininko Zigmundo Froido idėjomis apie projekcijas. Jis teigia, kad mūsų protas kuria iliuziją, o tikrovė yra tik mūsų minčių ir požiūrio atspindys. Esame linkę savo neįsisąmonintus jausmus ir bruožus priskirti kitiems žmonėms, nes pripažinti savo jausmus nėra paprasta.
Anot L. Lazausko, projekcijos yra mūsų psichikos gynybos mechanizmas, kuris įsijungia, kai savo vidinius išgyvenimus priimame kaip tai, kas vyksta išoriniame pasaulyje. Dažniausiai kitiems priskiriame tuos savo bruožus, kurie vadinami neleistinais, pavyzdžiui, pyktį, agresiją ar erotinius troškimus. Didžiausias pavojus yra tas, kad žmogus, linkęs projektuoti savo neigiamas savybes į kitus, gali bandyti tuos kitus perdaryti, kad išvengtų neigiamų emocijų.
Kaip valdyti projekcijas? L. Lazauskas pataria:
- Kalbėkite apie jums nerimą keliančias mintis su tais, kurie gali išsklaidyti jūsų abejones.
- Atsikratykite nerimo - išsiaiškinkite, ką iš tikrųjų jaučia ar galvoja aplinkiniai.
- Jei neturite su kuo pasikalbėti, rašykite dienoraštį.
- Pamąstykite, kokius bruožus esate linkę priskirti kitiems, tik ne sau.
Suvokę savo projekcijas, galėsite pakeisti savo požiūrį ir tapti laimingesni.
Taip pat skaitykite: Vaikų psichologinė gerovė: Vaido Arvasevičiaus perspektyva
Gydo santykis, o ne technika
L. Lazauskas pabrėžia, kad psichoterapijoje svarbiausia yra santykis tarp gydytojo ir paciento, o ne naudojamos technikos. Pacientui neturėtų rūpėti, kokias technikas taiko specialistas, svarbiausia, kad jis jaustų, jog jam gerėja. Geras specialistas turi įvairiausių žinių ir patirties, tačiau tą pačią techniką kiekvienas gali taikyti skirtingai.
Gydytojas pataria nesimėtyti ir neskubėti keisti specialisto po pirmo pokalbio. Reikia laiko, kad būtų galima identifikuoti tikrąją problemą ir susitarti dėl tolesnio gydymo. Svarbu rasti žmogų, su kuriuo jaučiate bendradarbiavimo ryšį ir pasitikėjimą.
Procesų nepagreitinsi
L. Lazauskas teigia, kad psichikos problemų gydyme negalima skubėti, nes daug ką lemia žmogaus fiziologija. Pavyzdžiui, vienam pokalbiui "suvirškinti" reikia apie 72 valandų. Žmogui reikia laiko persitvarkyti, ir šio proceso neįmanoma paskubinti.
Gydytojas primena ir pokyčių priėmimo kreivę: susidūrę su pokyčiais, žmonės išgyvena šoką, neigimą, pyktį, baimę, o galiausiai priima situaciją ir pamato naujų galimybių. Per visas stadijas reikia pereiti, ir "pertempti" žmogaus iškart prie naujo pokyčio neįmanoma.
Be sukrėtimų nebus pasikeitimų
L. Lazauskas sako, kad kartais gali atrodyti, jog žmogus nebenori eiti pas psichologą ar pyksta ant savo gydytojo. Tačiau tai dažnai yra transformacijos etapas. Svarbu pasakyti gydytojui apie savo neigiamus jausmus, nes tuomet tai tampa psichoterapijos darbo objektu.
Taip pat skaitykite: Psichoterapija meilės ligai gydyti
Kaip žinoti, kada jau pasiektas tikslas? Gydytojas siūlo nusistatyti tam tikrus atpažįstamus ženklus gydymo pradžioje, kad suprastumėte, kada pasiekėte tikslą. Tuomet galima nutraukti terapiją arba kelti naujus tikslus.
Hipnozė: pasąmonės galia savigydai
Liudvikas Lazauskas domisi hipnozės taikymu gydant psichinės sveikatos sutrikimus. Jis teigia, kad hipnozės metu pasąmonėje įsijungia paties organizmo savigydos procesai.
Hipnozė - tai būsena, panaši į miegą, kai žmogus susitelkia į vieną tašką, mintį ar kūno pojūčius ir atsiriboja nuo išorinių dirgiklių. Ne visus žmones galima užhipnotizuoti, o gydomoji hipnozės procedūra turi vykti abiejų pusių sutikimu.
Hipnozės metu specialistas gali kalbėti ramiu, monotonišku balsu, kad padėtų žmogui atsipalaiduoti ir pasinerti į transą. Svarbu, kad žmogus jaustųsi saugiai ir pasitikėtų specialistu.
L. Lazauskas pabrėžia, kad gydomasis hipnozės procesas yra savotiška savigyda. Specialistas nieko nekuria nuo savęs, jis grąžina klientui jo paties žodžius, o ką jis su jais daro, tai jau jo reikalas.
Taip pat skaitykite: Sveikimas nuo priklausomybių per psichoterapiją
Kvėpavimas - ramybės šaltinis
Anot L. Lazausko, kvėpavimas yra labai svarbus savijautai. Mes kvėpuojame tiek sąmoningai, tiek nesąmoningai, ir kvėpavimo ritmas keičiasi priklausomai nuo aplinkybių. Jeigu jaučiame nerimą, kvėpavimas tampa padažnėjęs ir paviršutiniškas.
Norėdami nutraukti šį ydingą ratą, turime pakeisti kvėpavimą: bent tris kartus atsidusti, kad pradėtume kvėpuoti diafragma, pilvu. Pilvinis kvėpavimas susijęs su ramybe. Todėl hipnozės metu pagrindinis tikslas - išmokyti žmogų kvėpuoti diafragma.
Kas vyksta po seansų?
L. Lazauskas teigia, kad po seansų žmogus turi susivokti, kad būtina keisti ir savo funkcionavimą išorėje. Tuomet poveikis bus ilgalaikis. Jeigu žmogus toliau nedirba su savimi, problemos po kurio laiko vėl sugrįžta.
Svarbu, kad žmogus ateitų dėl savęs, o nebūtų tik artimo žmogaus atvestas, nes tuomet gydymas bus neveiksmingas.
Priklausomybių gydymas hipnoze
L. Lazauskas teigia, kad hipnozė nepasiteisino priklausomybių gydymui. Taip pat jis kritikuoja kodavimo metodą, nes žmonės gali labai lengvai tą kodą "nulaužti". Gydytojas pabrėžia, kad žmogus tikisi labai greito ir lengvo rezultato, o tai neįmanoma.
Hipnozės įteisinimas
L. Lazauskas pažymi, kad hipnozę oficialiai patvirtino Britų medicinos asociacija ir Amerikos medikų asociacija dar XX amžiaus viduryje. Tai leido išplėsti mokslinius tyrimus ir moksliškai pagrįsti hipnozės naudojimą.
tags: #psichoterapeutas #lazauskas #atsiliepimai