Motinystė dažnai suvokiama kaip natūrali moters gyvenimo dalis, tarsi užkoduota jos genuose. Tačiau vis daugiau moterų sąmoningai renkasi neturėti vaikų, atiduodamos prioritetą karjerai, kelionėms ar kitoms asmeninėms ambicijoms. Šis reiškinys kelia klausimus apie tradicinį moters vaidmenį visuomenėje, psichologines priežastis, lemiančias tokį pasirinkimą, ir galimą spaudimą, kurį patiria moterys, neatitinkančios visuomenės lūkesčių.
Motinystės Alternatyvos: Asmeninis Pasirinkimas ar Visuomenės Spaudimas?
Vis daugiau moterų atsideda įdomiam darbui, kelionėms ar svetimiems vaikams. Savų atžalų jos tiesiog nenori. Teatro ir operos režisierei Daliai Ibelhauptaitei jau pabodo teisintis, kodėl su vyru britų aktoriumi ir režisieriumi Dexteriu Fletcheriu nesusilaukė vaikų. „Nuoširdžiai sakau: niekada nenorėjau turėti savo vaikų, net vaikystėje nežaidžiau su lėlėmis ir nenorėjau būti jų mama, - prisipažino 47-erių menininkė. - Pasaulyje daug menininkių, rašytojų, aukštas pareigas einančių moterų, kurios neturi vaikų, ir niekam dėl to galvos neskauda. O Lietuvoje tai labai sureikšminama. Iš tikrųjų vieni žmonės pasirenka vieną kelią, kiti - kitą. Aš pasirinkau sąmoningai. Netikiu, kad galima suderinti darbą po 16 valandų per dieną, be išeiginių, ir vaikų auginimą. Tada jie auga kaip našlaičiai, prižiūrimi kitų žmonių. O aš niekada nenorėjau, kad mano vaikai pažinotų savo mamą tik iš nuotraukų. Jiems reikia skirti daug laiko, visą savo meilę ir energiją.“
Režisierė sako, kad tėvai niekada nėra jos klausę: „O kada bus anūkų?“. „Manau, jie visada žinojo, kad anūkų nebus, - atvirauja D. Ibelhauptaitė. - Ir dėl to nė kiek neliūdėjo. Mano tėvai turėjo mano užaugintus jaunus solistus, mano spektaklius, o šie, nors ir po trupinėlį, tačiau pakeitė lietuvių požiūrį į klasikinę operą. Jei būčiau turėjusi vaikų, nieko panašaus nebūčiau padariusi.“
88-erių režisierė Galina Dauguvietytė buvo ištekėjusi keturis kartus, su paskutiniu vyru praleido net 42-ejus metus, bet vaikų nesusilaukė. „Manęs dažnai klausia: „Kodėl jūs vaikų neturite? Tėvai talentingi.“ Sakau: „Todėl, kad visą laiką kovojau, jog jų nebūtų. Nenorėjau, jokiu būdu! Neturiu jokių motiniškų instinktų. Baisiai myliu vaikus, moku su jais elgtis, žinau, ką su kuo kalbėti, mes kalbame su vaikais rimtai, bet pati - jokiu būdu ne. Darbas man buvo viskas. Ir dabar džiaugiuosi - nereikia rūpintis, kad anūkai nepasigertų, kad neimtų vartoti narkotikų. Nė vienas vyras nepasakė, kad su tokia moterimi jam ne pakeliui“, - televizijos laidoje „Kitoks pokalbis“ atviravo Galina Dauguvietytė.
Moteriškumą mūsų šalies visuomenė tapatina su motinyste. Spaudimas turėti vaikų vis stiprėja, nes moterys jau turi galimybę pasinaudoti dirbtiniu apvaisinimu ar įsivaikinti. Amerikiečių demografė Stephanie Bohon keturiuose universitetuose 15 metų klausinėjo studentų, ar šie planuoja susilaukti atžalų. Rankas pakeldavo visi, o štai paaiškinti kodėl, negalėdavo. Tokia tiesiog yra socialinė norma. Per televiziją rodoma daugybė reklamų, kuriose laimingos mamytės skalbia suteptus vaikų drabužius, verda jiems sriubas, kartu su mažyliais smaguriauja saldėsiais, glosto sauskelnėmis nepridengtus užpakaliukus. Žurnaluose gausu aktorių ir dainininkių išsipūtusiais pilvais, portalai varžosi, kuris pirmas praneš naujagimio vardą. Kembridžo hercogienės Kate savijauta pirmaisiais nėštumo mėnesiais - nacionalinės svarbos reikalas. Socialiniuose tinkluose išdidūs tėveliai skelbia pirmagimių nuotraukas kone iš gimdyklos. Aš pati apie keliolikos draugių šeimų pagausėjimą sužinojau iš feisbuko.
Taip pat skaitykite: Gyvenimo iššūkiai: Dovilės Varkalienės pagalba
Psichologinės Priežastys: Vaikystės Patirtis ir Motinystės Baimė
Psichologai teigia, kad nenorą susilaukti vaikų gali lemti įvairios psichologinės priežastys, dažnai susijusios su vaikystės patirtimi. Psichologė, psichoterapeutė Genovaitė Petronienė sako, kad kai kurias jaunas moteris, kurios turi mylimą vaikiną ar vyrą, nuo motinystės atgraso nemaloni vaikystės patirtis. Tėvai jų nemylėjo ar buvo nustatę per griežtas taisykles, santykiai iki šiol išlikę šalti ar apskritai nutrūkę. Šios moterys pačios dar nori pabūti vaikais. Atžalų sunkiau susilaukti ir toms, kurioms kančią kelia ar tiesiog yra nemalonūs seksualiniai santykiai.
Psichoterapeutas Raimundas Milašiūnas įsitikinęs, kad nenorą susilaukti vaikų dažniausiai lemia vaikystė. „Bijantys susilaukti palikuonių dažnai susitapatina su dar tik gimsiančiu vaiku, iš anksto bijo, kad jis patirs traumų - tokių, kokių patiems teko patirti vaikystėje“, - svarsto jis kartu su Inga Liutkevičiene parašytoje knygoje „Žarijų duobės“.
Kai kurios merginos nesutiko vyro, su kuriuo norėtų kurti šeimą, o auginti vaiką vienos nesiryžta dėl materialinių ir psichologinių priežasčių. Tai stabdo ir ištekėjusias moteris, kurių santykiai su vyru nekokie, šis girtauja, smurtauja ar yra neištikimas. Toks vargiai padės auginti vaiką.
Karjera ir Finansinis Stabilumas: Ar Tai Svarbiausi Prioritetai?
Karjera taip pat turi įtakos priimant sprendimą, bet įdomu, kad motinystės dažnai atsisako ne tos, kurioms daryti karjerą sekasi. Kai kopti aukštyn nesiseka, moteris mąsto: dar truputį, ir bus gerai, o tada jau ir apie vaikus galėsiu pagalvoti. Knygos „Savanaudiškos priežastys turėti daugiau vaikų“ autorius Bryanas Caplanas paskaičiavo, kad amerikietė, padariusi pertrauką, praranda iki milijono JAV dolerių, paaukštinimo ir kitokių galimybių.
Pragmatiškas jaunų porų mąstymas: baigsime mokslus, užsidirbsime pinigų, įsigysime būstą, automobilį, o tada apie vaikus pagalvosime, specialistui atrodo gražus, jei yra pagrįstas. Tik tai dažnai esą tėra gynyba, bandymas išvengti atsakomybės. „Suprantama, reikia baigti mokslus, galima planuoti, kada tai įvyks, bet visus kitus tikslus įgyvendinti gali labai užtrukti - juk neaišku, kada uždirbsime pakankamai pinigų. Gal tai įvyks tik po 20 metų. Kaip tada? Toks požiūris - tai lazda su dviem galais“, - sako Raimundas Milašiūnas knygoje.
Taip pat skaitykite: Darnių santykių kūrimo principai
„Swedbank“ asmeninių finansų institutas prieš porą metų paskaičiavo, kad užauginti vaiką iki 18 metų kainuoja maždaug 150 tūkst. litų. Taigi gal verčiau smagiai praleisti jaunystę ir pataupyti geresniems senelių namams?
Savanoriška Bevaikystė: Nauja Norma ar Nukrypimas nuo Tradicijų?
Lietuvoje ir kitose Vakarų šalyse moterys ne tik gimdo vėliau ir susilaukia mažiau vaikų, bet vis daugiau jų apskritai negimdo. „Savanoriškos bevaikystės iškilimas XX a. antroje pusėje ir jos aktualėjimas XXI amžiuje yra modernios kontracepcijos atsiradimo, išaugusių motinystės sąnaudų, darbo ir šeimos konflikto, struktūrinio lyčių disbalanso, socialinių lyčių vaidmenų ir kitų vertybinių pokyčių įtakos rezultatas, - pastebi sociologė Živilė Leonavičiūtė. - Svarbus ir stiprėjantis socialinis bevaikystės pripažinimas. Kai kurie mokslininkai mano, kad gali daugėti savo noru bevaikių šeimų, kad jie vis labiau bus matomi visuomenėje.“
Rašydama magistro darbą, Ž. Leonavičiūtė ėmėsi Lietuvoje beveik netyrinėtos temos - kodėl moterys apsisprendžia neturėti vaikų. Ji apklausė šešias 28-37-erių metų ištekėjusias arba partnerį turinčias dailiosios lyties atstoves. Šis tyrimas 2012-aisiais įvertintas kaip geriausias socialinių mokslų magistro darbas. Pašnekovės sociologei vardijo laisvę neturėti su vaikais susijusių rūpesčių, nenorą prisiimti atsakomybės. „Tačiau labiausiai akcentavo noro ar poreikio turėti vaikų nebuvimą ir pasitenkinimą pasirinktu gyvenimo būdu“, - teigė Ž. Leonavičiūtė. Jos esą nebūtinai atsideda karjerai ar kitai veiklai (priešingai, nei manoma, jog vaikų nenori turėti karjeros siekiančios moterys) - prioritetas gali būti teikiamas tiesiog gyvenimo būdui (daugiau ir turiningesnio laisvalaikio, laisvė neturėti su vaikų auginimu susijusių rūpesčių ir atsakomybės).
Motinystė tradiciškai laikoma moters tapatumo dalimi, todėl savanoriškas vaikų neturėjimas - ne alternatyviu gyvenimo būdu ar toleruojamu modernios šeimos požymiu, o nukrypimu nuo normų. Lietuvoje ir kitose pokomunistinėse Europos šalyse vyrauja nepalankus požiūris į pasirinkimą neturėti vaikų. Ukrainoje tam nepritaria 85 proc. gyventojų, o Švedijoje - tik 5 proc., bet mūsų požiūris darosi liberalesnis: 1990-aisiais kone 90 proc. gyventojų manė, kad moters gyvenimas visavertis tik turint vaikų, 2008-aisiais tokių liko 60 procentų.
Nors statistika neatspindi, kada nenoras turėti vaikų yra savanoriškas, o kada nulemtas viengungystės, nevaisingumo ar kitų aplinkybių, Ž. Leonavičiūtė linkusi manyti, kad Lietuvoje vis daugiau žmonių apsisprendžia atžalų neturėti. Tiesa, tokių - tik 5-10 procentų.
Taip pat skaitykite: Laurinėnienės metodai
Demografinė Situacija ir Ateities Prognozės
Statistikos lentelėse - raudoni skaičiai: Lietuvoje dėl pailgintų motinystės atostogų ūgtelėjęs gimstatumas vėl ėmė kristi sumažinus išmokas. Pernai gimė mažiau nei 30 tūkst. kūdikių. Nors tik dešimtadalis lietuvių idealia šeima laiko tą, kuri turi vieną atžalą, o pusei atrodo, kad idealiausia - dvi, statistinė šalies gyventoja pagimdo vidutiniškai 1,55 vaiko.
Bendrovės „OMD Lietuva“ pernai atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai šeimos kūrimą atideda bent iki 30-ies, o iki tol daugiausia dėmesio skiria mokslams ir darbui. Du penktadaliai jaunimo laisvi kaip paukščiai - nesusituokę, gyvena be partnerio, neturi nuolatinio draugo ar draugės, net nevaikšto į pasimatymus. Vaikų turi tik kas ketvirtas 20- 29-erių metų žmogus. Iš vyresnių respondentų atžalų susilaukę jau daugiau nei pusė, o 40- 49-erių metų tokių yra keturi penktadaliai.
Vilniaus universiteto (VU) sociologė Milda Pivoriūtė savo ruožtu svarstė, kad statistiškai ir demografiškai situacija dėl gimstamumo yra gana dramatiška, nes gimstamumas yra itin mažas, o metams bėgant tik dar labiau mažėja. Taip pat, pasak sociologės, žmonės ne tik linkę turėti mažiau vaikų ar apskritai jų neturėti, bet ir atidėti santuoką bei tėvystę. O tai esą lemia ir stipriai pakitęs mūsų kontekstas.
Tolerancija ir Pagalba: Kaip Reaguoti į Pasirinkimą Neturėti Vaikų?
Paklausta, ar pati šiandien sulaukia replikų dėl to, kad neturi vaikų, jauna moteris patikino, kad iš artimiausios aplinkos pastabų neišgirsta, bet jas mėgsta palaidyti visiškai svetimi žmonės.
„Aš nelabai įsivaizduoju, kaip sukurti tokį balansą, kad visi būtų patenkinti, bet aš gal labiau norėčiau tokio pasaulio, kuriame tiesiog būtų tolerancija žmonėms, jauniems žmonėms, ar vyresniems - nesvarbu, kurie tiesiog apsisprendžia, tvirtai žino, kad tų vaikų turėti jie nenori. Kad nebūtų tų visų komentarų, smerkimo, visokio bandymo pakeisti nuomonę. Gal daugiau aš tos tolerancijos norėčiau, kad nebūtų taip brukama kažkaip per prievartą, nes, man atrodo, kad turėti vaiką, vaikų, turi žmonės tie, kurie tikrai nuoširdžiai to nori“, - kalbėjo D.Meldaikytė.
M.Pivoriūtė pabrėžė, kad vaikai yra visuomenės išlikimo sąlyga, tačiau prievartos ir jokio spaudimo iš aplinkos jaunuoliams neturėtų būti.
tags: #psichoterapeute #ka #isduoda #moteru #nenoras #tureti