Šiame straipsnyje panagrinėsime antidepresantų vartojimo subtilybes, paneigsime klaidingus įsitikinimus ir aptarsime gydymo galimybes, remiantis gydytojo patirtimi ir moksliniais tyrimais. Straipsnyje remiamasi informacija, skirta šviesti žmones, ieškančius informacijos apie antidepresantus.
Klaidingi įsitikinimai apie depresiją ir antidepresantus
Dažnai girdime teiginius, kad depresija atsiranda dėl tam tikrų medžiagų trūkumo smegenyse arba kad antidepresantai yra panacėja nuo visų nelaimių. Visgi, abu šie teiginiai yra klaidingi. Svarbu suprasti, kad depresija yra kompleksinė liga, kurią lemia įvairūs biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai. Antidepresantai, nors ir veiksmingi, nėra vienintelis ir visada tinkamas sprendimas.
Kas nėra antidepresantai?
Svarbu atskirti, kas iš tikrųjų yra antidepresantai, nes kartais klaidingai priskiriami kiti vaistai. Pavyzdžiui, Clonazepam, Lorafen, Bromazepam, Lexotanil, Xanax, Alprazolam, Frontin, Zomiren, Relanium, Relium, Apaurin, Seduxen, Diazepam, Diazepeks, Tranxene, Tazepam, Rudotel, Radedorm, Eunoctin, Nitrazepam, Elenium, Nozepams, Dormicum, Grandaxin ir Halcion, Estazolam - nėra antidepresantai. Tai raminantys vaistai, skirti nerimui ir įtampai mažinti, bet jie neveikia depresijos priežasčių.
Kas yra antidepresantai?
Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie veikia galvos smegenyse vykstančią medžiagų apykaitą, palaikančią normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Šios smegenyse esančios cheminės medžiagos - tai serotoninas, noradrenalinas, dopaminas, glutamatas ir kt. Jų organizmas gauna su maistu. Antidepresantai skirti koreguoti šių medžiagų disbalansą, kuris gali būti susijęs su depresija. Nuotaikos sutrikimus psichiatrai antidepresantais gydo jau apie 60 metų (pirmieji antidepresantai sukurti 1957m.).
Antidepresantų raida: nuo neselektyvių iki selektyvių vaistų
Pirmieji antidepresantai (amitriptilinas, imipraminas ir kt.) buvo mažai selektyvūs, t.y. jie paveikė ne tik tuos smegenų centrus, kurie susiję su depresija, bet ir gretimus, nesusijusius. Tolimesnė antidepresantų kūrimo istorija vyko ir vyksta iš esmės selektyvumo didinimo kryptimi, t.y. stengiamasi sukurti vaistus, kurių veikimas „pataiko“ būtent į tas smegenų struktūras, kurios atsakingos už depresijos kilmę, tuo tarpu kitų smegenų centrų „neužkabina“. Tokiu būdu reikšmingai mažėja naujųjų antidepresantų nepageidaujamų poveikių dažnumas, tačiau jų efektyvumas didėja ne taip reikšmingai.
Taip pat skaitykite: Kaip kovoti su pykinimu dėl streso
Ar antidepresantai - tik placebas?
Tikrai ne. Tai rodo ir moksliniai antidepresantų veiksmingumo tyrimai. Jie atliekami pagal principą, kuris vadinamas „dvigubai aklas placebu kontroliuojamas tyrimas“. Šiam tyrimui farmacinė kompanija pagamina dviejų rūšių tablečių pakuotes, kurios visos yra vienodos išvaizdos, tačiau vienose jų yra antidepresantas, o kitose - placebas, t.y. jokio vaistinio poveikio neturinti medžiaga. Tyrimo metu nei vaistus skiriantis gydytojas, nei juos vartojantis pacientas-savanoris nežino, kas yra paskirtoje tabletėje. Nuo tyrimo pradžios iki pabaigos reguliariai vertinami besigydančių savanorių psichikos pokyčiai. Pasibaigus tyrimui atskleidžiama tablečių sudėtis ir stebima, ar yra statistiškai reikšmingų skirtumų tarp tų pacientų, kurie vartojo veikliąją medžiagą ir tų, kurie vartojo placebą. Tokio tipo tyrimai dažniausiai parodo, kad tarp tų, kurie vartojo placebą, savijauta pagerėja apie 30 proc. atvejų, t.y. vienam trečdaliui. Tuo tarpu tarp vartojančių veikliąją medžiagą pagerėjimas pasiekiamas apie 60-70 proc. atvejų, t.y. Kas yra tas trečdalio skirtumas? Čia panašiai kaip su požiūriu į „puspilnę ir pustuštę“ stikline: „vaistų pesimistas“ pasakytų, kad tik 30 proc. skirtumas tarp placebo ir antidepresantų veiksmingumo per mažas, kad pateisintų cheminių psichotropinių vaistų skyrimą žmogui ilgą laiką.
Individualus gydymas: depresijos tipai ir vaistų parinkimas
Gydant antidepresantais galima pasiekti žymiai didesnį efektyvumą, kada vaistas skiriamas atsižvelgiant į depresijos tipą. Man priimtinas depresijos tipų skirstymas į endogeninę ir egzogeninę (žr.: www.psichiatras.lt/depresija-apibrezimas-tipai-priezastys-ir-kt). Vyraujant endogeninės depresijos požymiams, gydymas antidepresantais yra būtinas, jo trukmė skaičiuojama metais. Tuo tarpu vyraujant egzogeninės depresijos požymiams gydant vien tik antidepresantais galima pasiekti reikšmingą pagerėjimą, tačiau ne visada reikalingi ilgi gydymo kursai, jų trukmę galima žymiai sumažinti lankant psichoterapiją.
Kada „chemija“ yra būtina?
Savo klinikinėje praktikoje vadovaujuosi ir tokia taisykle: cheminio medžiagų disbalanso pažeidimo požymiai turi būti gydomi „cheminiais“ gydymo metodais. Mano supratimu, aiškius medžiagų apykaitos sutrikimų požymius centrinėje nervų sistemoje (toliau - CNS) rodo mediciniškai objektyvūs, t.y. fiziškai „apčiuopiami“ simptomai: mąstymo ir judesių sulėtėjimas, apetito netekimas ir svorio kritimas, ryški nemiga, dėmesio koncentracijos sutrikimai, nuolatinis nuovargis, kraujospūdžio svyravimai, įvairiausi nemalonūs pojūčiai kūne (galvos skausmai, širdies plakimasis, oro trūkumo pojūtis ir kt.). Tuo tarpu „neapčiuopiami“, t.y.
Kaip veikia antidepresantai?
Išgėrus antidepresantų, vaistą iš žarnyno kraujo apytaka valandos bėgyje nuneša į galvos smegenis. Čia, daugiausia kaktinėse, smilkininėse ir vidurinėse smegenų skiltyse antidepresantas veikia serotonino, noradrenalino, dopamino ir kitų medžiagų, vadinamų neuromediatoriais apykaitą. Poveikį lemia sudėtingi mechanizmai, kada antidepresantas susijungia su tam tikromis nervinio audinio ląstelių sienelės struktūromis, vadinamomis receptoriais. Nors antidepresantas po pavartojimo receptorius pasiekia valandos bėgyje, tačiau gydomasis antidepresantų poveikis pasireiškia tik po 3-6 savaičių.
Antidepresantų poveikis yra dvejopas:
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti pykinimą sergant depresija
- Tiesioginis: veikia į depresijos ir nerimo simptomų kilimo priežastis.
- Netiesioginis: pagerėjus savijautai, t.y.
Ar antidepresantai sukelia priklausomybę ir kenkia organams?
Daugelis šiuolaikinių antidepresantų netrikdo vidaus organų (širdies, kepenų, inkstų ir kt.) veiklos. Kitaip negu raminantieji vaistai, antidepresantai nesukelia pripratimo ir priklausomybės.
Galimas nepageidaujamas poveikis
Norėčiau atkreipti dėmesį į žodį galimas, nes šis poveikis pasireiškia tikrai ne visiems. Taigi, gydymo pradžioje gali pasireikšti, pvz., svaigimas, pykinimas, nemalonūs pojūčiai skrandžio srityje, silpnumas, kurie palaipsniui išnyksta. Gydant nerimo sutrikimus gali būti laikinas nerimo simptomų sustiprėjimas. Kaip jau minėjau, šie nemalonūs pojūčiai palaipsniui išnyksta. Jautresniems asmenims bei tiems, kurie liguistai susikoncentravę į kūno pojūčius, tai gali tęstis ir ilgiau, iki mėnesio. Daugiau vaistų veikimu besidominantys pacientai klausia, kodėl gali pasireikšti būtent tokio tipo nepageidaujamas poveikis. Paaiškinimas yra toks: smegenyse greta centrų, kurie atsakingi už nuotaiką ir nerimo lygį, yra centrai, kurie reguliuoja skrandžio, žarnyno, širdies ir kitų vidaus organų veiklą, raumenų tonusą. Antidepresantai paveikia ne tik smegenų depresijos ir nerimo, bet ir visai greta jų esančius vidaus organų veiklą reguliuojančius centrus. Šių centrų sudirginimas ir sąlygoja įvairius nemalonius pojūčius kūne.
Kantrybė ir palaipsnis dozės didinimas
Vienas svarbiausių gydymo antidepresantais veiksmingumo garantų - kantrybė. Siekiant kuo mažesnio galimo nepageidaujamo vaisto poveikio, gydytojas neretai nurodo palaipsniui, maždaug per 5-10 dienų pasiekti reikiamą gydomąją vaisto dozę, Pvz., norint pasiekti 1 tab. per dieną dozę, gydytojas gali rekomenduoti pradėti gydymą nuo ¼ tabletės, po to vartoti ½ ir tik vėliau po 1 tab. Kartais pacientai konsultacijos metu būna ypatingai įsibaiminę nepageidaujamo vaistų poveikio. Tokiais atvejais visada pacientams siūlau vadovautis ne vien emocijomis, bet ir blaiviu protu: pasverti lyg ant svarstyklių, kas kelia didesnį pavojų - ar galimas nepageidaujamas antidepresantų poveikis, ar negydomų psichikos sutrikimų sukeliama žala.
Ką daryti, jei vienas antidepresantas nepadeda?
Galima situacija, kada gydymas vien tik vienu antidepresantu yra neefektyvus. Ši problema sprendžiama atsižvelgiant į galimas tokio depresijos atsparumo gydymui priežastis. Nerekomenduojama nepasitarus su gydytoju nutraukti gydymą antidepresantais.
Antidepresantai ir nėštumas
Antidepresantai, ypač naujieji - saugūs vaistai. Nėra patikimų mokslinių įrodymų, kad antidepresantai kenkia vaisiui, lygiai kaip ir nėra įrodymų, kad jie vaisiui nekenkia. Įrodymų nebuvimo priežastis paprasta - vaistų saugumo tyrimai su nėščiosiomis neatliekami. Kaupiant neplanuoto nėštumo klinikinių atvejų duomenis matyti tendencija, kad jeigu moteris pastoja vartodama antidepresantų, ji išnešioja sveiką kūdikį. Pats nėštumas paprastai teigimai veikia į depresijos sutrikimus, jie „aprimsta“. Tačiau pogimdyminiu laikotarpiu dažnai stebimas tam tikras depresijos simptomų paūmėjimas. Todėl labai svarbu, kad po gimdymo moteris jaustųsi saugi, neliktų vieniša su savo sunkumais, nepasijusti pasimetusi pasikeitusioje gyvenimo situacijoje.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata ir Coaxil
Antidepresantų derinimas su kitais vaistais ir augaliniais preparatais
Gydant depresiją ir nerimo sutrikimus, antidepresantai gali būti skiriami kartu su kitais psichotropiniais vaistais, pvz., su raminančiais vaistais, su kitais antidepresantais, vaistais nuo psichozės. Dėl galimos sąveikos nerekomenduojama cheminių antidepresantų vartoti kartu su augaliniais iš jonažolės pagamintais antidepresantais. Kitų augalinių psichotropinių preparatų ir cheminių antidepresantų sąveika nėra gerai ištirta. Manau, geriau pasirinkti kurį nors vieną gydymo metodą - arba kreiptis dėl gydymo žmogaus sukurtais antidepresantais, arba dėl gydymo augaliniais antidepresantais į specialistą, kuris išmano atitinkamą netradicinį gydymo metodą.
Informacija vaisto lapelyje ir interneto šaltiniai
Išsami informacija apie vaistą pateikiama informaciniame vaisto lapelyje. Gyvenime būna taip, kad didelis informacijos kiekis kelia žmonėms nerimą ir pasimetimą. Esu ne kartą pastebėjęs, kad įtaigiems ir jautriems žmonėms nepageidaujamas vaistų poveikis pasireiškia būtent tada, kai jie perskaito informaciniame lapelyje nurodytą galimą nepageidaujamą vaisto poveikį. Dalis pacientų mėgsta naršyti internete. Mano nuomone, internete yra apie 20 proc. patikimos bei naudingos informacijos, ir apie 80 proc. šlamšto.
Depresija - aktuali visuomenės sveikatos problema
Depresija, nuolatinis nerimas, panikos atakos, socialinė ir kitos fobijos, psichosomatiniai simptomai - pakankamai dažni sutrikimai ne tik psichiatrų, bet ir kitų medicinos sričių specialistų praktikoje. Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau - PSO) naujausios statistikos duomenimis pagal tai, kiek visos ligos atima iš žmonių jų sveiko gyvenimo metų, depresija viso pasaulio populiacijoje užima 12-ą vietą tarp maždaug 200 ligų grupių. Ligos, kurios nėra sukeltos išorinių gamtinių jėgų, t.y. infekcijų, bei nėra įgimtos ar įgytos ankstyviausiuose gyvenimo perioduose dažnai apjungiamos į vadinamą lėtinių neinfekcinių ligų grupę. Šių ligų išsivystyme gana didelę reikšmę turi ir žmogaus gyvenimo būdas. Jei skaičiuosime lėtinių neinfekcinių ligų bei traumų iš visos Žemės gyventojų atimtus sveiko gyvenimo metus, depresija užims šeštąją vietą (po širdies kraujagyslių ligų, eismo įvykių, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, diabeto bei stuburo uždegiminių-degeneracinių ligų), aplenkdama, pvz., plaučių, krūties, skrandžio vėžį.
Kodėl psichikos sutrikimų daugėja?
Daug kam pagrįstai kyla klausimas - kodėl šių sutrikimų skaičius auga, nežiūrint to, kad Vakarų pasaulyje nebėra bado, plataus mąsto karinių konfliktų (išskyrus 2022-…. m.), ligų, epidemijų (išskyrus 2020-2021 m. pandemiją, tačiau ir jai įveikti Vakarų pasaulio šalys priemonių turėjo). Aš matau dvi šių psichikos sutrikimų „epidemijos“ priežastis. Pirmoji - tai didžiulis, „globalus“ informacijos srautas. Šiuolaikines informacijos perdavimo priemonės bruka į žmogaus smegenis didžiulius informacijos kiekius (gal ir www.antidepresantai.lt daro tą patį..?) Smegenys pagal savo prigimtį mėgina šią in-formaciją (tiksliau de-formaciją) apdoroti, kažkur išsaugoti, atskirti svarbesnę nuo mažiau svarbios. Tai sukelia žmogui pasimetimą, nerimą. O ilgalaikis nerimas sekina organizmą, išsekimo stadijoje atsiranda ir depresijos simptomai. Antroji - tai dvasinių psichikos reiškinių ignoravimas. Kitaip dar pavadinčiau tai „vengimu pažvelgti anapus vartotojiškų galimybių“. Žmonės dabar labai bijo materialinio skurdo, taip pat bijo pasirodyti neišmanėliais, tačiau retas kuris kalba apie dvasinį nuskurdimą. Nereikėtų išskirti kurio nors nepritekliaus tipo kaip pagrindinio žmonių nelaimingumo šaltinio. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, galima būtų sumažinti depresijos ir nerimo paplitimą. prisitaiko prie jų poreikių ir norų. funkcionalumą. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes. nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine. atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką. naudotus paieškos žodžius ir kt. sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklamą internete. reklamą. Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje. prisitaiko prie jų poreikių ir norų. funkcionalumą. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes. nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine. atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką. naudotus paieškos žodžius ir kt. sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete. reklamą. „Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas. vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę. atliekate mūsų svetainėje. Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus. Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų. Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai. susisiekę su mumis el.
Coaxil: Kas tai ir kaip jis vartojamas?
COAXIL yra antidepresantas. Visada vartokite šį vaistą tiksliai, kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. COAXIL tabletės geriamos. Rekomenduojama dienos dozė yra 3 dengtos tabletės. Paprastai reikia gerti po 1 COAXIL dengtą tabletę 3 kartus per dieną: ryte, vidurdienį ir vakare, prieš valgį arba jo metu. Vyresniems nei 70 metų žmonėms bei inkstų funkcijos nepakankamumu sergantiems ligoniams reikia vartoti mažesnę dozę, t. y. po 2 dengtas tabletes per dieną. Alkoholikams, nepaisant to, ar yra kepenų cirozė, ar jos nėra, dozės keisti nereikia.
Ką daryti pavartojus per didelę COAXIL dozę?
Pavartojus per didelę COAXIL dozę, būtina tuoj pat kreiptis į gydytoją.
Ką daryti pamiršus pavartoti COAXIL?
Negalima vartoti dvigubos dozės norint kompensuoti praleistą dozę. Tokiu atveju toliau vaisto reikia vartoti įprastine tvarka, t. y. gerti 1 dengtą tabletę prieš valgį.
Kaip nutraukti COAXIL vartojimą?
Gydymo COAXIL staigiai nenutraukite, bet mažinkite dozę palaipsniui per 7-14 dienų laikotarpį.
Svarbi informacija prieš vartojant COAXIL
Kontraindikacijos:
- Nėščioms ir kūdikį krūtimi maitinančioms moterims.
- Jaunesniems nei 15 metų vaikams.
- Monoaminooksidazės inhibitoriais (MAOI) gydomiems ligoniams.
Jeigu kuri nors minėta būklė yra, būtina informuoti gydytoją prieš vaisto vartojimą.
Atsargumo priemonės:
Koaksilio vartojimo negalima nutraukti staigiai.
Įspėjimas:
Gydantis koaksiliu, alkoholio gerti draudžiama.
Poveikis gebėjimui vairuoti arba valdyti mechanizmus:
Kai kuriems žmonėms koaksilis gali sumažinti budrumą.
Pagalbinės medžiagos, galinčios sukelti poveikį:
Manitolis ir glicerolio oleatas. Didelės jo dozės gali sukelti žalingą poveikį: galvos skausmą, skrandžio funkcijos sutrikimą, viduriavimą. Cukrus. Vienoje koaksilio tabletėje yra 23 mg cukraus. Vaisto vartojant taip, kaip rekomenduojama, į organizmą su kiekviena tablete patenka 23 mg cukraus.
Vartojimo instrukcija
- Rekomenduojama dienos dozė yra 3 tabletės.
- Alkoholikams, nepaisant to, ar yra kepenų cirozė, ar jos nėra, dozės keisti nereikia.
- Vyresniems nei 70 metų žmonėms bei inkstų funkcijos nepakankamumu sergantiems ligoniams reikia vartoti mažesnę dozę, t. y. po 2 tabletes per dieną.
- Vaisto visuomet reikia vartoti tiksliai taip, kaip nurodyta gydytojo.
- Koaksilio tabletės geriamos.
- Paprastai reikia gerti po 1 koaksilio tabletę 3 kartus per dieną: ryte, vidurdienį ir vakare, prieš valgį arba jo metu.
- Pamiršus vieną arba daugiau kartų koaksilio išgerti reikimu laiku, dvigubos dozės gerti negalima. Tokiu atveju toliau vaisto reikia vartoti įprastine tvarka, t. y.
- Koaksilis, kaip ir kiti vaistai, kai kuriems žmonėms gali sukelti ir įvairaus sunkumo nepageidaujamą poveikį.
Raminamieji vaistai: ką svarbu žinoti?
Dažniausi raminamieji vaistai yra šie: diazepamas, temazepamas, nitrazepamas, kiti benzodiazepinai bei panašios medžiagos (tai jų cheminiai pavadinimai). Daugelis raminamųjų vaistų veikia panašiai kaip alkoholis - svaigina. Vartojami siekiant slopinti nerimą, depresiją, gerinti miegą. Vartojant juo nepasitarus su gydytoju, galimas neigiamas poveikis. Raminamieji ir migdomieji vaistai sukelia mieguistumą, lėtina mąstymą, mažina įtampą, nerimą, sutrikdo koordinaciją, silpnina reakciją. Dėl šios priežasties juos vartojantiems asmenims negalima vairuoti automobilio ar dirbti su mechaniniais įrenginiais. Šių preparatų negalima vartoti kartu su alkoholiu, nes poveikis stiprėja ir yra sunkiai prognozuojamas. Dažnai vartojant raminamuosius ir migdomuosius organizmas prie to pripranta ir poveikiui patirti reikia vis didesnių dozių. Organizmas, įgijęs toleranciją (atsparumą poveikiui) benzodiazepinų grupės vaistams, turi stipresnį atsparumą ir alkoholiui. Jei asmuo dažnai vartoja raminamuosius ir nuolat didina dozę, rizikuoja tapti priklausomas nuo jų. Bandant nutraukti įprastų dozių vartojimą, jaučiamas nerimas, baimė, panika, nemiga. Gali atsirasti ir traukulių. Taigi abstinencija nuo barbitūratų kur kas sunkesnė nei nuo heroino ir negydoma gali baigtis mirtimi. Geriamos tabletės, injekcijos. Tai vaistai, padedantys žmonėms įveikti krizines situacijas; paprastai skiriami ligoniams, kankinamiems nemigos, turintiems rimtų asmeninių problemų. Slopina nervų sistemą, sukelia mieguistumą, lėtina mąstymą, mažina įtampą bei nerimą. Daugelis raminamųjų vaistų veikia panašiai kaip alkoholis - svaigina. Suvartojus didesnę dozę raminamųjų, kūno judesiai tampa nestabilūs, kalba neaiški, prasideda haliucinacijos, lengvai prarandama sąmonė. Vartojant ilgiau negu keletą mėnesių, atsiranda psichologinė priklausomybė, tam pačiam poveikiui sukelti reikia vis didesnio vaistų kiekio. Galima depresija, neprognozuojamo, agresyvaus elgiasio priepuoliai. Bandant nutraukti įprastų dozių vartojimą, jaučiamas nerimas, baimė, panika, nemiga. Gali atsirasti traukulių.
Ką daryti nutraukus antidepresantų vartojimą?
Staigus antidepresantų vartojimo nutraukimas gali sukelti nemalonius simptomus. Mažink po ciut ciut iškart mėnesį,kad ir po kelis mg kasdieną , kol organizmas grįš į savo vietas.
Alternatyvūs gydymo būdai
Nors vaistai yra svarbi gydymo dalis, svarbu nepamiršti ir kitų būdų, galinčių padėti įveikti depresiją ir nerimą. Tai psichoterapija, sveika gyvensena, fizinis aktyvumas, dvasinės praktikos ir socialinė parama.
Vaistažolės
Aš negėriau, bet kai kamavausi dėl savo keistos savijautos ir nenorėjau gerti cheminių vaistų, buvau gavus patarimą gerti jonažolių arbatą. Rašo kad ji gerina miego kokybę, matyt kažkiek ramina.
Maisto papildai
Ar galiu vartoti Ashwagandha maisto papildą, jei esu nėščia? Nėščioms moterims nerekomenduojama vartoti ašvagandos maisto papildo. Kiek Vitania Vita ekstraktas yra papildas? Maisto papildas Sudėtyje yra net 400 Mg Vitiva šaknų ekstrakto (Ashwagandha). Ar galiu šį papildą vartoti kartu su sveikos odos papildu? Nėra jokių kontraindikacijų, dėl kurių būtų galima derinti maisto papildus. Vartojant kartu, reikėtų laikytis gamintojo rekomenduojamos paros dozės rekomendacijų. Sveiki, norėčiau vienu metu vartoti Nutridome Ashwagandha ir Nutridome Piperine. Ar vienas iš jų netrukdo kitam? Nėra jokių kontraindikacijų, dėl kurių būtų galima derinti maisto papildus. Vartojant kartu, reikėtų laikytis gamintojo rekomenduojamos paros dozės rekomendacijų. Sveiki, ar galiu vartoti preparatą, kai vartoju antidepresantus Coaxil? Raginame šiuo klausimu pasikonsultuoti su gydytoju. Ar tabletės sukelia riebalų prieaugį? Tokių situacijų neužfiksavome. Kada geriausia vartoti tabletes? Ar nėra jokio skirtumo :)? Jei vartojimo nurodymai yra trumpi, pvz., "2 kapsulės per dieną", bet nėra konkrečių vartojimo nurodymų (pvz., po valgio, 2X1 ir t. t.), tai reiškia, kad ši informacija nėra svarbi ir neturi įtakos maisto papildo kokybei. Tai reiškia, kad papildo atveju ši informacija nėra svarbi ir neturės įtakos gydymo kokybei. Vartokite rekomenduojamą kapsulių skaičių - neviršykite ir nemažinkite dozės.