Šiandien Lietuvoje psichologo praktinė veikla valstybiniu lygiu nėra reglamentuota. Tai reiškia, kad nėra įstatymo, kuris nustatytų minimalius profesinius reikalavimus ir apibrėžtų, kas gali teikti psichologines paslaugas tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose. Nors psichologų rengimo kokybė Lietuvoje jau suderinta su europiniais reikalavimais, vadintis psichologu ir teikti psichologines paslaugas gali kiekvienas, ypač dirbantis privačiai.
Esama situacija: psichologo paslaugos be aiškių ribų
Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktuose apibrėžiama mokyklos psichologo profesija, o pernai Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino medicinos psichologo normą. Tačiau nėra bendro įstatymo, kuris reglamentuotų visų psichologų veiklą.
Žmonės ne visada pasidomi ir net nebūtinai žino, kas gali teikti psichologines paslaugas. Todėl kyla klausimas, ar visi, susiruošę pas privačias paslaugas teikiantį psichologą, atranda laiko pasidomėti jo kompetencija ir kvalifikacija.
Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas: žingsnis link reglamentavimo
Šį pavasarį LR Seime bus svarstomas Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas. Priėmus šį įstatymą, psichologines paslaugas galės teikti tik tie specialistai, kurie turės licenciją. Dabartiniame Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekte licencijavimas yra atiduodamas savivaldai, tai yra pačiai psichologų bendruomenei. Kaip licencijuojanti institucija yra numatyta Lietuvos psichologų sąjunga (LPS). Svarstyti ir kiti savivaldos variantai, pvz., Psichologų rūmai (kaip Advokatų rūmai, Antstolių rūmai, Architektų rūmai ir pan.).
Jeigu licencijavimas bus įtvirtintas kaip psichologų praktinės veiklos reglamentavimo forma, visi psichologines paslaugas teikiantys asmenys turės turėti licenciją. Dėl licencijų galės kreiptis tik Lietuvos psichologų sąjungos nariai.
Taip pat skaitykite: "Pragaro" amžinos kančios
Šis įstatymas nėra skirtas apriboti šarlatanus ar būrėjus. Jie ir toliau galės daryti tai, ką daro, tik tai negalės būti vadinama psichologo paslaugomis. Taip klientai nebus klaidinami ir aiškiai žinos, kad jeigu kreipiasi psichologinės konsultacijos, tai ją suteiks psichologas.
Psichologo etika: pagrindiniai principai
Lietuvos psichologų sąjunga turi profesinės etikos kodeksą, kurio turi laikytis visi nariai. Kodekse yra išskiriami ir aprašomi keturi pagrindiniai psichologo profesinės veiklos etikos principai: pagarba žmogaus teisėms ir orumui, profesinė kompetencija, atsakomybė ir profesinis garbingumas.
- Pagarba žmogaus teisėms ir orumui: Psichologo veikloje svarbi pagarba žmogaus teisėms, orumui, individualumui, kuris gali būti susijęs su asmens lytimi, orientacija, tapatybe, amžiumi, religija, socialine padėtimi, asmens funkcionavimo lygmeniu.
- Profesinė kompetencija: Psichologas privalo nuolat tobulinti savo profesinę kompetenciją.
- Atsakomybė: Kodekse nurodoma, jog psichologas turi suprasti savo socialinę atsakomybę, numatyti galimas savo veiklos pasekmes, siekti apsaugoti klientą nuo galimos žalos ir suprasti, kad savo pasisakymais ir veikla formuoja požiūrį į psichologus ir psichologiją apskritai.
- Profesinis garbingumas: Psichologas turi elgtis garbingai ir vengti bet kokios veiklos, kuri galėtų pakenkti psichologo profesijos reputacijai.
Tačiau ne sąjungos nariai nėra įpareigoti laikytis profesinės etikos kodekso. Jei psichologas nepriklauso LPS ir dirba pagal darbo sutartį, jo veikla yra apibrėžta pareiginėmis instrukcijomis, kuriose profesinės etikos klausimas neminimas arba nėra detalizuotas. Na, o privačiai dirbančio ir profesinei asociacijai nepriklausančio psichologo veikla niekur nėra apibrėžta, todėl jis gali visiškai nejausti būtinybės savo veikloje vadovautis profesine etika.
Etikos pažeidimai: kas užtikrins atsakomybę?
Kyla klausimas, kas prižiūrės, kaip psichologai laikosi etikos kodekso, ir kaip bus reaguojama į pažeidimus. Yra buvę, kad patys psichologai kreipiasi į LPS etikos komitetą, norėdami pasikonsultuoti dėl kylančių etikos dilemų. Tačiau dažniausiai dėl galimo psichologo profesinės etikos pažeidimo kreipiasi klientai arba tretieji asmenys. Ne visada psichologai būna pažeidę profesinės etikos principus.
Kaip bus vertinami tokie vieši psichologų pasisakymai, priėmus Psichologų praktinės veiklos įstatymą? Įstatymo projekte numatyta, jog psichologų praktinė veikla atliekama vadovaujantis Psichologų profesinės etikos kodeksu. Galimus profesinės etikos pažeidimus vertintų Etikos komitetas, kurio išvados būtų teikiamos Licencijavimo komitetui.
Taip pat skaitykite: Atraskite Pilnatvę: Laimingi Kartu
Kalbant apie viešus pasisakymus, naudojantis psichologo vardu, reikėtų paminėti, jog psichologų etikos kodeksuose pirmiausia nurodoma, kad psichologo profesija remiasi pagarba žmogaus teisėms, orumui, individualumui ir kt. Todėl nepagarbūs pasisakymai, kai prisistatoma ne privačiu asmeniu, o profesijos atstovu, yra nepriimtini profesinės etikos požiūriu.
Psichologų bendruomenė turėtų į tokio pobūdžio pasisakymus reaguoti. Reagavimo būdai turės būti apibrėžti poįstatyminiuose aktuose, bet paprastai griežčiausios priemonės, tokios kaip licencijos stabdymas, yra skiriamos tik po to, kai nepadeda švelnesnės priemonės. Priemonės turėtų būti skiriamos individualiai, atsižvelgus į etikos kodekso pažeidimo prigimtį, žalos, kylančios dėl neetiško elgesio, lygį ir į informaciją, galinčią sušvelninti nusižengimą.
Konfidencialumas: svarbiausias psichoterapijos elementas
Visas psichoterapijos metu tarp kliento ir psichoterapeuto vykstantis bendravimas yra konfidencialus. Psichoterapeutas turi užtikrinti, kad visa kliento suteikta informacija ir psichoterapijos metu psichoterapeuto gauta informacija bus saugoma kaip psichoterapeuto profesinė paslaptis. Psichoterapeutas privalo imtis priemonių, kad be kliento sutikimo psichoterapeuto profesinę paslaptį sudaranti informacija nebūtų panaudota prieš klientą, paviešinta ar kitaip atskleista, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.
Nepilnamečiams iki 16 metų psichoterapijos paslaugos teikiamos tik su jo atstovų sutikimu. Nepilnametis iki 16 metų, kuris, psichoterapeuto pagrįsta nuomone, gali pats teisingai vertinti savo psichoemocinę būklę, turi teisę savarankiškai kreiptis ir spręsti dėl jam reikiamų psichoterapijos paslaugų teikimo, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus.
Psichoterapeutas privalo užtikrinti visišką kliento privatumą psichoterapijos metu - klientas privalo būti apsaugotas nuo pasiklausymo, įrašymo ar pašalinių asmenų stebėjimo. Tais atvejais, kai psichoterapeutas psichoterapijos metu gautą informaciją (medžiagą) nori panaudoti paskaitų metu, publikacijoje, atvejo analizėje, pranešime, ataskaitoje ar bet kokiu kitu būdu savo profesinėje ir švietimo veikloje, jis privalo gauti kliento sutikimą ir informaciją pateikti tokiu būdu, kad nebūtų įmanoma nustatyti kliento tapatybės.
Taip pat skaitykite: Motyvacija situacinio vadovavimo kontekste
Susitarimai ir reklama: skaidrumas ir atsakomybė
Bet koks susitarimas tarp psichoterapeuto ir kliento yra abipusiai įpareigojantis, nepriklausomai nuo susitarimo formos. Psichoterapeutas žodžiu ar raštu susitaria su klientu dėl profesinių paslaugų kainos, apmokėjimo tvarkos, psichoterapijos seansų vietos, laiko, dažnio, atšaukimo sąlygų ir tvarkos, susitarimo nutraukimo pagrindų ir tvarkos ir kitų esminių sąlygų.
Psichoterapeuto reklama yra teikiama laikantis pagarbos, tiesioginio informavimo, atsakomybės už pateiktą informaciją, citavimo taisyklių. Reklama privalo būti teisinga, visapusiška, aiški ir suprantama ir pateikta tokiu būdu, kad asmenys, kuriems ji skirta, nebūtų klaidinami.
tags: #remiantis #psichologo #profesines #etikos #kodeksu