Vytautas, žinomas lektorius, vedantis seminarus „Ką apie santykius turi žinoti kiekvienas“, ir pranešėjas pokyčių konferencijoje „Išdrįsk pradėti“ su tema „7 žingsnių santykių restart‘as“, atskleidžia įžvalgas, kaip įveikti ilgalaikių santykių iššūkius. Jo teigimu, tobulinti santykius reikia pradėti nuo savęs.
Kambariokų sindromas: kaip išvengti rutinos?
Vytautas pastebi, kad ilgalaikiuose santykiuose dažnai įsivyrauja „kambariokų“ stadija. Partneriai atsipalaiduoja manydami, kad pagrindinis darbas jau atliktas. Jie supanašėja, praleidžia daug laiko kartu, nustoja išeiti į miestą ir gyvena vienas kitu. Tokiu atveju jie tampa nebe priešingomis energijomis, o draugeliais, tarp kurių aistra išblėsta. Jie kartu žiūri televizorių, šnekasi ir rūpinasi vienas kitu, tačiau traukos nebėra.
Santykiai - ne darbas, o maloni kelionė
Vytautas teigia, kad santykiai neturėtų būti sunkus ir varginantis darbas, o maloni ir jaudinanti kelionė. Norint, kad santykiai tokie būtų, reikalingos teorinės ir praktinės žinios. Santykius darbu vadina darboholikai, kurie grįžę namo ir toliau galvoja, ką čia nudirbus. Svarbu atskirti santykių ir darbo sferas. Darbe mes keliame sau tikslus ir einame iš komforto zonos, kad kažką pasiektume, o santykiuose to daryti negalima. Nebent tikslus galime keltis dėl azarto, rizikos ar įdomumo. Kai moteris griežtai teigia iki 30-ies turinti turėti vaikų, iki 40-ies - su vyru pasistatyti namą, aistra iš karto dingsta ir prasideda darbas. Santykiuose svarbus malonus buvimas, įprasminimas ir palaikymas. Santykiai yra malonus procesas, o jų augimas - labiau menas ir organika nei nuolatinis darbas.
Atsakomybės pasiskirstymas: prisiimti 100 procentų
Vytautas siūlo poroms prisiimti šimtaprocentinę atsakomybę už santykius. Jeigu abi pusės teigia, kad prisiima po pusę atsakomybės, beveik neįmanoma nustatyti, kur ta riba. Kieno atsakomybė buvo išplauti indus šiandien? Išspręsti konfliktą ir prieiti pirmam atsiprašyti? Todėl partneriai turi prisiimti šimtaprocentinę atsakomybę už santykius. Tai vyksta etapais, kai vienu metu kažkuris iš partnerių ją prisiima visą, o paskui kitas. Vytautas tiki, kad santykiai yra visiškai atliepiantys, ir jeigu aš pasikeisiu, tai pasikeis ir mano antra pusė. Didžiausias menas poroje - pakeisti kitą žmogų pasikeičiant pačiam.
Priėmimas ir pokyčio svarba
Vienas iš sudėtingesnių uždavinių ilgalaikiuose santykiuose yra neversti kito keistis, o tiesiog užtikrintai keistis pačiam. Vytautas pataria žmonėms, kuriems sunku suteikti savo antrajai pusei pasirinkimo laisvę, pabandyti atsakyti į klausimus: ar turite antrą pusę? Ar norite, kad antra pusė priimtų Jus šimtu procentų? O ar save priimate, koks esate? Ar savo antrą pusę taip pat priimate visais šimtu procentų? Jei norite būti priimti kokie dabar esate, natūralu, kad ilgalaikiuose santykiuose norite, kad jus priimtų ir po dešimt metų, kai net pats tiksliai nežinote, koks tada būsite. Todėl svarbu išmokti pokyčio ir dinamikos priėmimą. Reikia suvokti kito žmogaus sielą ir stebėti su smalsumu jo pokyčius.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti patologinę priklausomybę nuo santykių
Kūno pokyčiai po gimdymo: vyro vaidmuo
Susiduriama su atvejais, kai moteris atstumia savo vyrą, nes po gimdymo nebesijaučia gerai savo kūne. Vytautas pataria vyrui pradėti tą vietą mylėti dar labiau negu ji. Jeigu vyras ateis ir sakys, kaip myli jos pilvuką, natūraliai savo meile ir teigiamu požiūriu skatins ją susirūpinti. Jeigu kreips daug dėmesio ir energijos, ji ras motyvacijos su tuo susitvarkyti. Meilė moteriai yra tokia, kad jei Tu ją rodai, tai moteris pražysta.
Vyro netobulumas: kaip motyvuoti tobulėti?
Vyro logika pagrįsta mintimi, kad kam stengtis dėl tavęs, jei tau patinka kaip yra. Vyras nesigėdija netobulumo. Vyras skiriasi nuo moters tuo, kad vyras tobulėja eidamas iš komforto zonos, bet labiausiai moterims reikia suvokti, kad jis mokosi ir auga mokydamasis iš vyrų. Mylimoji, nubrėždama terminus savo vyrui, žlugdo santykius. Svarbu naudoti „Aš“ kalbą. Kai kalbate su vyru, naudodama pirmąjį asmenį, jis viską girdi, jis viską fiksuoja. Kai tik jis pajus motyvacijos augimą, ims ir išpildys svajones. Vyrai dievina pildyti moterų svajones, jeigu jos parodo, kaip dėkoja už tai. Vyrams įkvėpimo suteikia draugai vyrai, kurie kelia iššūkius ir kviečia eiti kartu, siūlo padėti. Bet jei moteris vyrui kelia iššūkius, tai jam nepatinka. Moteris gali subtiliu būdu žavėtis jo pastangomis ir būtent taip skatinti jį tobulėjimui ar moteriškų norų pildymui.
Dėkingumo svarba santykiuose
Vyrauja du tipai žmonių - vieni, kurie neprisiima jokios atsakomybės ir kaltina kitus, o kiti - kurie yra žemos savivertės ir dėl visko kaltina save arba tyli. Dėkingumas yra vaistas tiek vienam, tiek kitam. Pradėjus praktikuoti dėkingumą, galima pajusti dideles transformacijas. Tai yra raumuo, kurio niekada nelavinau lig tol. Kai esi dėkingas, niekada negali pykti. Pyktis virsta dėkingumu, kai pradedame dėkoti tam žmogui, kad jis išmokė mus kažko. Suteikiame neigiamam įvykiui teigiamą prasmę. Dėkingumas santykiuose yra pamatinis dalykas, kaip ir asmens augime.
Dėkingumas už buitinius darbus
Dažnai nuvertiname žodį „Ačiū“, manydami, kad neverta dėkoti už bet kokius buitinius darbus, kurie privalomi. Tačiau Vytautas teigia, kad taip yra taikomas šeimos baudžiamasis kodeksas. Nėra įstatymo, kaip turi būti. Dėkingumas turi būti įžvelgiamas kasdien. Jis grįžo dėl manęs. Jis neužsuko į barą su draugais, jis nebuvo sporto klube, jis neužsibuvo darbe. Jis grįžo dėl manęs. Daug moterų, kurios puoselėja moteriškumą, užsiimdamos praktikomis, pasitinka savo vyrą kaip dievaitį ir išlydi kaip paskutinį kartą. Vyrams tai „rauna stogą“. Neapsakomas jausmas, kai tu grįžti ir ji atbėga pasitikti švytinti, išbučiuoja ir tada vėl toliau ramiai užsiima savo darbais. Jei sureikšmini buitinius dalykus, tai padarai šventę iš paprasto dalyko. Ir dėkingumas yra be galo svarbus, bet mes dažnai jį pamirštame ir imam taikyti baudžiamąjį kodeksą.
Įsimylėti iš naujo: mitas ar realybė?
Jeigu mes įsimylėjimą atskirsime nuo chemijos ir suvoksime, kad tai nebus tas visiškai jaudinantis, naujas potyris, ir jį pavadinsime azartu, kylančiais šiurpuliukais, tai tikrai įmanoma. Reikėtų užduoti sau klausimą: „Ar tikite, kad žmonės keičiasi?“ Žmonės keičiasi bet kuriuo gyvenimo momentu, tik tam reikia stipraus smūgio, šoko. Natūralu, kad mes pokyčiui ilgą laiką kaupėme žinias, tačiau vieną akimirką įvyko nuginkluojantis sukrėtimas ir tada Tu pasikeitei. Jei žinau, kad aš noriu būti besikeičiantis ir gyventi su viena moterimi, įsimylėdamas ją kas tris, penkis metus iš naujo, tai aš ir turiu suvokti, kad transformuoti savo nuostatas reikės kas tuos tris, penkis metus. Atsigręžus į save prieš kelis metus, pamatai kitokį save. Kitokiu Tu tapsi ir po dešimties metų. Ar tą kitą Tave gali įsimylėti iš naujo? Žinoma, gali, tik jeigu Tu rizikuosi. Įsimylėjimui reikia dviejų dalykų - naujos vizijos ir didelės rizikos. Reiškia, kad Tu turi mesti viską ir aukoti ką turi. Žmonės to nedaro, nes nori tik saugumo, dėl to jie neįsimyli iš naujo. Tai žvėriškai sunku, nes tai yra mūsų saugumo priešprieša.
Taip pat skaitykite: Darnūs poros santykiai
Rizika ilgalaikiuose santykiuose
Jeigu jau 10 ar 15 metų kartu su savo partneriu, tai mes jau esam arba buvom kambariokai. Penkis metus iš tų buvimo kartu metų galvojam, kaip išsiskirti. Ir jeigu jaučiu, kad net ir nutraukus šį santykį jausiuos ne viską dėl jų padaręs arba tiesiog vis dar jaučiu išlikusią trauką savo antrai pusei, o gal dar visai ir noriu nueiti į kursą, po kurio sugebėčiau savo partnerį pamilti iš naujo (jeigu kursas būtų sėkmingas), tai aš turiu suvokti, kad po to kurso, aš įdėsiu visą širdį. Greičiausiai prarasiu savo senus draugus, savo įpročius, man reikės pakeisti aplinką, pakeisti kryptį, mažiau laiko galbūt skirti vaikams ir pradėti valdyti kažką naujo, ko dar nebandžiau. Pavyzdžiui, rengtis kitaip, puoselėti svajones, pildyti savo partnerio fantazijas, kurių nenorėjau pildyti lig šiol. Vyrams, kurie skiriasi, yra labai aišku, kad jie praras savo identitetą. Nes jie turėjo šeimos statusą, žmoną ir jiems reikės iš naujo atrasti save. Bet santykiuose iš naujo atrasti save mums atrodo nesąmonė, nes mums geriau seni draugai, sena aplinka ir įpročiai nei pokyčiai.
Seksas poroje: kaip susigrąžinti aistrą?
Yra trys meilės lygiai. Pirmoji - vaikiška, kai aš jaučiu meilę tik tada, kai man duoda ir manimi rūpinasi. Antroji - dresavimo meilė, tai meilė, kuomet duodu tik prieš tai kažką gavęs. Ir trečioji - besąlygiška meilė, kai duodame, nesitikėdami gauti atgal. Santykių pradžioje mes visi jaučiame besąlygišką meilę ir paskui grįžtame prie dresavimo meilės, kai imame vertinti, kiek mums davė, ir galiausiai pasiekiame stadiją, kai vadovaujamės nuostata, kad esame verti daug gauti ir imame to reikalauti. Būdami pirmajame ir antrajame meilės lygyje mes atsisakome pildyti svajones, kurios prieštarauja mūsų įsitikinimams. O trečiojo meilės lygio mes atsisakome patys, nes tikime, kad duodami neprivalome gauti grąžos, ir čia klystame. Iš tiesų, turime gauti grąžą, o tiksliau - pamatyti ką sukuriame savo davimu. Esminis dalykas, ko mes dažniausiai nedarome, - mes neparodome tų emocijų arba to efekto, kurį žmogus sukūrė mums duodamas. Tu man kažką davei - aš turiu būti Tau dėkingas ir džiaugtis Tavo davimu. Tačiau jei Tu man davei ir aš tai pripažįstu kaip normą, tuomet nustojus duoti atsiranda priekaištai, kad davimas baigėsi. Dėl svajonių ir fantazijų - lygiai tas pats - ilgainiui mes pradedam grįžti į meilę, kurioje pradedam priekaištauti partneriui, kad nepildo mano fantazijų arba duoda mažiau man nei aš jam. Nors, mūsų akimis, pradžioje tekinas norėjo viską padaryti ir viską atiduoti.
Kaip susigrąžinti aistrą į miegamąjį?
Porai, pasiryžusiai susigrąžinti aistrą santykiuose, Vytautas pataria kardinaliai pakeisti aplinką arba pasidaryti vadinamąją detoksikaciją. Tai reiškia išinstaliuoti senas inkaracijas. Tai sąvoka, kilusi iš neurolingvistinio programavimo, kuri reiškia susikurtus inkarus - ženklus, kurie mums iš karto kelia asociacijas. Pavyzdžiui, Tu jau pažiūrėjai tuo žvilgsniu į mane, todėl aš supykau; Tu jau kalbi tokiu tonu, todėl jau žinau, kad miegosim atskirai. Ilgalaikiuose santykiuose mes sukaupiame nemažai inkarų, kai aplinka primena tam tikras emocijas ar išgyvenimus. Todėl norint atgaivinti aistrą patariu atlikti detoksikaciją - išvažiuoti savaitei ar dviems į aplinką, kurioje visuomet būsite kartu. Ir tas buvimas kartu padės Jums atrasti, kokie Jūs buvot, kas Jus siejo, kas Jums patikdavo ir apie ką Jūs kartu svajojote nepaisant tų visų inkarų. Detoksikacijos būdas yra pats greičiausias.
Išorinis grožis ir moters patrauklumas
Vytautas tiki, kad poros gali nugyventi visą gyvenimą darniai ir prasmingai, kad vyrams įmanoma suprasti moteris, žinoti, ko joms reikia, ir padaryti jas laimingomis, kad ir kokioje būsenoje jos tuo metų būtų. Išorinis grožis, stilius nėra lemiamas veiksnys vertinant moters seksualumą, patrauklumą ir sėkmę priešingos lyties atstovų atžvilgiu. Svarbesni yra šypsena ir žvilgsnis, kurie visiškai nesusiję su apranga ar stiliumi. Moters prigimtis yra kurti santykius, o būdas, kaip ji to siekia, yra per grožį: ji gražina rūbus, namus, aplinką. Kai pradedame šnekėti apie ypatingą moters santykį su vyru, kuris tęsiasi ilgą laiką, gali atsitikti taip, kad moteris pamiršta gražinti šiuos dalykus. Norėdama pagerinti tarpusavio santykius, moteris pradeda gražinti gyvenamąją aplinką ar bendravimą (kalbą). Tačiau svarbiausia prisiminti, kad pirmą kontaktą su vyru ji užmezgė gražindama save.
Apsileidimas šeiminiuose santykiuose
Moteriai atrasti santykį su vyru per drabužius yra iššūkis, o šeiminiame gyvenime tai labai svarbu. Vyras 95 proc. vizualaus santykio su moterimi patiria per rūbus, nes net 95 proc. laiko savo moterį mato ne nuogą. Vyrai yra skriaudžiami: namuose moteris matome su veido kaukėmis, o kolegos darbe lepinami, matydami jas pasitempusias. Moterys turėtų įprotį puoštis ne eidamos į darbą, o tada, kai jų vyrai grįžta.
Taip pat skaitykite: Socializacija ir visuomenė
Vyro grožis
Kai vyrai bręsta, jie turi tam tikrą etaloną, pavyzdžiui, didvyrio karžygio. Jis toli gražu skiriasi nuo vyrų, vadinamų metroseksualais - skiriančių savo išvaizdai ypatingą dėmesį. Pastarieji kaip tik tolsta nuo vyriškumo. Jei vyras daugiau pastangų skirtų puoselėti moters grožiui, jis moteriai būtų daug patrauklesnis nei tas, kuris rūpintųsi savo šukuosena ir kitomis savo išvaizdos detalėmis. Klasikinę moterį žavi vyriškas, ryžtingas, stiprus, rūpestingas vyras. Brandus vyras yra tas, kuris prisiima atsakomybę ne tik už save, bet ir už savo moterį, vaikus. Toks vyras supranta, kad jei jis nori turėti gražią, seksualią partnerę, tam turi skirti dėmesio ir finansinių išteklių.
Reikalavimai išvaizdos pokyčiams
Jei moteris nenorėtų savo partneryje pokyčių, nemėgintų įsivaizduoti jo geresniu, kiltų abejonių, ar jis jai iš tiesų rūpi. Gerai, jei partneriai nori matyti vienas kitą geresniais. Esminis dalykas - kaip tą lūkestį pateikti. Bet kokius pokyčius savo partneryje geriausia inicijuoti su meile ir palaikymu. Jei partneris atsisakytų priimti iššūkį keistis, ar tai reikštų, kad jam nerūpi jo antra pusė? Kaip reaguoti, jei partneris nesikeičia, nors to jo prašoma? Jei vis tik vyro peršamas išvaizdos pokytis nėra mielas moteriai, reikėtų paieškoti abiem priimtino kompromiso. Daugelis moterų klysta įsivaizduodamos, kas patinka vyrams: aptemptos suknelės, mini ilgis, gilios iškirptės ir pan. Vyrai tiesiog nori matyti pokyčius moters aprangoje, nes moteris švyti apsirengusi naują drabužį.
Išvaizdos pokyčiai ir vidinės problemos
Išvaizdos pokyčiai gali išspręsti vidines problemas, pavyzdžiui, pasitikėjimo savimi, tarpusavio santykių. Ryškiausias pavyzdys galėtų būti tada, kai poros susiduria su vidurio amžiaus krize. Klasikiniu atveju vyras šią krizę išgyvena pirmiau: pajutęs asmeninę galią, pasitikėjimą savimi, pradeda dairytis į kairę. Moteriai siūloma drąsiai prisiimti atsakomybę už tą santykių dalį, kuri priklauso nuo jos pačios ir, nelaukiant bendrystės pabaigos, imtis asmeninių pokyčių, kaip tai daro jau išsiskyrusios moterys - pradėti sportuoti, puoštis, susirasti naujų pomėgių, draugių, vėl tapti kerinčia, geidžiama ir įdomia. Sėkmingos ilgalaikės partnerystės raktas - poros susikurta intymių santykių tobulėjimo strategija visam gyvenimui. Tai kalba ne apie metus ar dvejus, o apie nuolatinį, nepertraukiamą poros augimą šioje sferoje.
Ritualai santykiuose
Partnerius poroje kas 3-5 metus ištinka kas nors neplanuoto: gimsta vaikas, paimama paskola, ištinka nesklandumai darbe ir t. t. 90 proc. savo dėmesio koncentruojame į išorę. Kai esame susikoncentravę į išorę, o ne į santykius, natūralu, kad juos pamirštame. Jei išties norime nenuvysti ar neišgyventi krizių, ar užbėgti tokiems klasikiniams scenarijams, kaip vidurio amžiaus krizė, už akių, turime kurti ritualus.
Senėjimas ir socialinis vertingumas
Žmogus turi du šaltinius, iš kurių semiasi pasitenkinimo savimi: vienas šaltinis yra tai, ką pats žmogus galvoja apie save, antras - ką apie jį galvoja ir ką jam sako kiti. Jei brandaus amžiaus moteris yra sukūrusi darnią šeimą, turi draugių ir, pavyzdžiui, mokinių, kuriems perduoda savo žinias ir patirtį, kūno senėjimas jai neteks reikšmės. Tačiau jei moteriai daugiau nei 60 metų, o ji vis dar neturi sveiko santykio su savo vyru arba yra vieniša, žiūrėdama į veidrodį ji pradės pergyventi dėl savo išvaizdos vien dėl to, kad jai pritrūks patvirtinimo iš išorės, kokia ji yra nuostabi, vertinga ir mylima.
Santykių psichologija versle
Dažnai santykiai tarp vadovų ir pavaldinių yra įtempti. O kur dar patenkinti ir nepatenkinti klientai? Vytautas teigia, kad santykių psichologija versle gali viską. Jis pastebėjo, kokią įtaką daro santykių psichologija ir nori Lietuvos žmonėms parodyti, kad prieš galvojant apie kito darbo paieškas, jie gali ir privalo pakeisti požiūrį į dabartinį darbą ir yra labai daug vietų, kurios yra lengvai adaptuojamos, o rezultatai gerėja kardinaliai. Žmonės gali ir privalo būti laimingi ten, kur dirba ir ne viskas priklauso nuo vadovo ar įmonės.
tags: #santykiu #psichologija #vytautas