Migdomieji vaistai, dar vadinami hipnotikais, yra centrinę nervų sistemą veikiančios medžiagos, kurios mažina budrumą. Jie dažnai naudojami nemigai gydyti ir nerimui slopinti. Mažos dozės šių vaistų veikia raminamai, mažina reakciją į aplinkos veiksnius, emocinę įtampą ir psichomotorinį aktyvumą. Tačiau didesnės dozės gali sukelti mieguistumą, trikdyti pusiausvyrą ir eiseną, o labai didelės dozės gali sukelti narkozę. Šiame straipsnyje aptarsime raminamųjų vaistų šalutinį poveikį, priklausomybės riziką ir alternatyvius gydymo būdus.
Istorija ir Raida
Seniausias sintetinis migdomasis vaistas - chloralio hidratas - buvo sukurtas XIX amžiuje. XX amžiaus pradžioje buvo susintetinti pirmieji barbitūratai, kurie ilgą laiką buvo naudojami miegui sukelti ir traukuliams slopinti. Tačiau dėl greito pripratimo, toksiškumo ir kvėpavimo centro slopinimo, XXI amžiuje jie vartojami retai. Panašiai, dėl daugelio šalutinių poveikių nebevartojami ir glutetimidinas, etchlorvinolas bei piperidino dariniai.
1956 m. sukurti pirmieji benzodiazepinai greitai pakeitė barbitūratus, nes buvo mažiau toksiški, nedarė poveikio vaistų metabolizmui ir prie jų buvo priprantama lėčiau. Barbitūratai pasižymi raminamuoju, miorelaksaciniu, nerimą mažinančiu ir traukulius malšinančiu poveikiu. Jie trumpina užmigimą ir būdravimo laiką, ilgina miegą, reguliuoja miego stadijas, o žmogus jaučiasi geriau išsimiegojęs.
Benzodiazepinai: Privalumai ir Trūkumai
Benzodiazepinai, kaip ir barbitūratai, gali būti trumpai, vidutiniškai ir ilgai veikiantys. Tačiau jie taip pat turi šalutinį poveikį, įskaitant mieguistumą, psichomotorikos sutrikimus, kartais dirglumą, miego apnėją ir abstinencijos sindromą staiga nutraukus vartojimą. Šalutinis benzodiazepinų poveikis priklauso nuo vaisto dozės.
Naujos Kartos Migdomieji Vaistai
XX amžiaus 9-ajame dešimtmetyje pradėti sintetinti sudėtingesni migdomieji vaistai, kurie veikia gama aminosviesto rūgšties (GABA) receptorius. Šiai grupei priklauso ciklopirolonai, imidazopiridinai ir pirazolopirimidinai. Jie veikia panašiai kaip benzodiazepinai: mažina užmigimo trukmę, ilgina miegą, kuris išlieka natūralus. Kitaip nei pavartojus benzodiazepinų, nuo šių vaistų ryte prabundama lengvai, nejaučiama nuovargio, mieguistumo, jie gerai toleruojami ir neslopina kvėpavimo. Be to, vartojant ilgesnį laiką, nepriprantama, o priklausomybės sindromo rizika yra maža.
Taip pat skaitykite: Žaidimai suaugusiems: kūrybiškumas
Alternatyvūs Miego Sukėlėjai
Miegą gali sukelti ne tik migdomieji vaistai. Migdomuoju poveikiu pasižymi inhaliaciniai ir intraveniniai anestetikai, antidepresantai, antihistamininiai vaistai, neuroleptikai, aminorūgštys, chlormetiazolis (vartojamas alkoholinei abstinencijai, parkinsonizmui gydyti), hormonas melatoninas, etilo alkoholis ir kai kurios augalinės medžiagos, tokios kaip valerijono šaknis ir melisos lapai.
Ligoniams, kuriems pasireiškia obstrukcinė miego apnėja, vartojantiems daug alkoholio, sergantiems kepenų, inkstų ar plaučių ligomis, senatvėje migdomųjų vaistų neskiriama arba skiriama nedaug.
Antidepresantai: Ar Jie Visada Yra Atsakymas?
Dažnai girdime teiginius, kad depresija susergama dėl tam tikrų medžiagų trūkumo smegenyse arba kad antidepresantai yra panacėja nuo nelaimingumo. Tačiau abu šie teiginiai yra klaidingi. Nors antidepresantai gali padėti normalizuoti nuotaikos ir nerimo lygį, jie nėra vienintelis ir visada tinkamas sprendimas.
Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie galvos smegenyse veikia medžiagų apykaitą, palaikančią normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Šios smegenyse esančios cheminės medžiagos - tai serotoninas, noradrenalinas, dopaminas, glutamatas ir kt. Jų organizmas gauna su maistu. Nuotaikos sutrikimus psichiatrai antidepresantais gydo jau apie 60 metų.
Pirmieji sukurti antidepresantai (amitriptilinas, imipraminas ir kt.) yra mažai selektyvūs, t.y. jie paveikia ne tik tuos smegenų centrus, kurie susiję su depresija, bet ir gretimus, nesusijusius. Tolimesnė antidepresantų kūrimo istorija vyko ir vyksta iš esmės selektyvumo didinimo kryptimi, t.y. stengiamasi sukurti vaistus, kurių veikimas „pataiko“ būtent į tas smegenų struktūras, kurios atsakingos už depresijos kilmę, tuo tarpu kitų smegenų centrų „neužkabina“. Tokiu būdu reikšmingai mažėja naujųjų antidepresantų nepageidaujamų poveikių dažnumas, tačiau jų efektyvumas didėja ne taip reikšmingai.
Taip pat skaitykite: Kaip išrinkti raminantį žaislą?
Antidepresantų Veiksmingumas: Moksliniai Tyrimai
Moksliniai antidepresantų veiksmingumo tyrimai atliekami pagal principą, kuris vadinamas „dvigubai aklas placebu kontroliuojamas tyrimas“. Šiam tyrimui farmacinė kompanija pagamina dviejų rūšių tablečių pakuotes, kurios visos yra vienodos išvaizdos, tačiau vienose jų yra antidepresantas, o kitose - placebas, t.y. jokio vaistinio poveikio neturinti medžiaga. Tyrimo metu nei vaistus skiriantis gydytojas, nei juos vartojantis pacientas-savanoris nežino, kas yra paskirtoje tabletėje. Nuo tyrimo pradžios iki pabaigos reguliariai vertinami besigydančių savanorių psichikos pokyčiai. Pasibaigus tyrimui atskleidžiama tablečių sudėtis ir stebima, ar yra statistiškai reikšmingų skirtumų tarp tų pacientų, kurie vartojo veikliąją medžiagą ir tų, kurie vartojo placebą.
Tokio tipo tyrimai dažniausiai parodo, kad tarp tų, kurie vartojo placebą, savijauta pagerėja apie 30 proc. atvejų, t.y. vienam trečdaliui. Tuo tarpu tarp vartojančių veikliąją medžiagą pagerėjimas pasiekiamas apie 60-70 proc. atvejų, t.y.
Gydant antidepresantais galima pasiekti žymiai didesnį efektyvumą, kada vaistas skiriamas atsižvelgiant į depresijos tipą. Priimtinas depresijos tipų skirstymas į endogeninę ir egzogeninę. Vyraujant endogeninės depresijos požymiams, gydymas antidepresantais yra būtinas, jo trukmė skaičiuojama metais. Tuo tarpu vyraujant egzogeninės depresijos požymiams gydant vien tik antidepresantais galima pasiekti reikšmingą pagerėjimą, tačiau ne visada reikalingi ilgi gydymo kursai, jų trukmę galima žymiai sumažinti lankant psichoterapiją.
Antidepresantų Vartojimas ir Poveikis
Išgėrus antidepresantų, vaistą iš žarnyno kraujo apytaka valandos bėgyje nuneša į galvos smegenis. Čia, daugiausia kaktinėse, smilkininėse ir vidurinėse smegenų skiltyse antidepresantas veikia serotonino, noradrenalino, dopamino ir kitų medžiagų, vadinamų neuromediatoriais apykaitą. Poveikį lemia sudėtingi mechanizmai, kada antidepresantas susijungia su tam tikromis nervinio audinio ląstelių sienelės struktūromis, vadinamomis receptoriais. Nors antidepresantas po pavartojimo receptorius pasiekia valandos bėgyje, tačiau gydomasis antidepresantų poveikis pasireiškia tik po 3-6 savaičių.
Antidepresantų poveikis yra dvejopas:
Taip pat skaitykite: Efektyvūs vaistai nuo rūgšties
- Tiesioginis: veikia į depresijos ir nerimo simptomų kilimo priežastis.
- Netiesioginis: pagerėjus savijautai, žmogus tampa aktyvesnis, labiau linkęs spręsti problemas ir bendrauti su kitais.
Daugelis šiuolaikinių antidepresantų netrikdo vidaus organų (širdies, kepenų, inkstų ir kt.) veiklos. Kitaip negu raminantieji vaistai, antidepresantai nesukelia pripratimo ir priklausomybės.
Galimas Šalutinis Poveikis
Gydymo pradžioje gali pasireikšti, pvz., svaigimas, pykinimas, nemalonūs pojūčiai skrandžio srityje, silpnumas, kurie palaipsniui išnyksta. Gydant nerimo sutrikimus gali būti laikinas nerimo simptomų sustiprėjimas. Šie nemalonūs pojūčiai palaipsniui išnyksta. Jautresniems asmenims bei tiems, kurie liguistai susikoncentravę į kūno pojūčius, tai gali tęstis ir ilgiau, iki mėnesio.
Smegenyse greta centrų, kurie atsakingi už nuotaiką ir nerimo lygį, yra centrai, kurie reguliuoja skrandžio, žarnyno, širdies ir kitų vidaus organų veiklą, raumenų tonusą. Antidepresantai paveikia ne tik smegenų depresijos ir nerimo, bet ir visai greta jų esančius vidaus organų veiklą reguliuojančius centrus. Šių centrų sudirginimas ir sąlygoja įvairius nemalonius pojūčius kūne.
Siekiant kuo mažesnio galimo nepageidaujamo vaisto poveikio, gydytojas neretai nurodo palaipsniui, maždaug per 5-10 dienų pasiekti reikiamą gydomąją vaisto dozę, Pvz., norint pasiekti 1 tab. per dieną dozę, gydytojas gali rekomenduoti pradėti gydymą nuo ¼ tabletės, po to vartoti ½ ir tik vėliau po 1 tab.
Sirdalud: Raumenis Atpalaiduojantis Vaistas
Sirdalud, kurio veiklioji medžiaga yra tizanidino hidrochloridas, yra centrinio poveikio griaučių raumenis atpalaiduojantis vaistas. Jis vartojamas esant skausmingiems nevalingiems raumenų susitraukimams, atsiradusiems po operacijos arba dėl lėtinio klubo sąnario uždegimo.
Svarbu:
- Prieš gydymą Sirdalud, pasakykite gydytojui apie visus vartojamus vaistus.
- Nekeiskite ir nenutraukite gydymo nepasitarę su gydytoju.
- Jeigu atsiranda bet kokių kepenų funkcijos sutrikimo simptomų, pasakykite gydytojui.
Sirdalud gali stiprinti migdomųjų vaistų arba stipraus poveikio skausmą malšinančių vaistų sukeliamą slopinamąjį poveikį. Slopinamąjį Sirdalud poveikį stiprina alkoholis, todėl Sirdalud vartojimo metu alkoholio gerti nerekomenduojama.
Kūdikį krūtimi maitinančioms moterims Sirdalud vartoti negalima.
Rekomenduojama dozė yra 2 - 4 mg 3 kartus per parą. Dozė priklauso nuo paciento būklės. Pradinė paros dozė neturi būti didesnė negu 6 mg. Optimalų poveikį paprastai sukelia 12 - 24 mg paros dozė, geriama lygiomis dalimis per 3 - 4 kartus. 36 mg paros dozės viršyti negalima.
Vartojant mažesnę dozę, šalutinis poveikis paprastai būna silpnas ir trumpalaikis. Gali pasireikšti labai stiprus mieguistumas, nuovargis, galvos svaigimas, burnos džiūvimas, pykinimas, skrandžio sutrikimas, laikinai kraujo serume gali padidėti transaminazių aktyvumas, šiek tiek sumažėti kraujospūdis. Didesnė dozė šalutinį poveikį sukelia dažniau ir jis būna sunkesnis. Be aukščiau minėto poveikio, gali atsirasti raumenų silpnumas, sutrikti miegas, pasireikšti haliucinacijos.
Benzodiazepinai: Atsargumas Būtinas
Benzodiazepinų grupės vaistai, tokie kaip Clonazepam, Lorafen, Bromazepam, Lexotanil, Xanax, Alprazolam, Frontin, Zomiren, Relanium, Relium, Apaurin, Seduxen, Diazepam, Diazepeks, Tranxene, Tazepam, Rudotel, Radedorm, Eunoctin, Nitrazepam, Elenium, Nozepams, Dormicum, Grandaxin, Halcion, Estazolam, nėra antidepresantai, bet dažnai skiriami dėl jų raminamojo ir migdomojo poveikio. Jie turėtų būti skiriami vidutinio sunkumo ar sunkaus nerimo sutrikimui gydyti, trumpalaikiam panikos sutrikimui gydyti, taip pat prieš diagnostines ar chirurgines procedūras (vadinamajai premedikacijai), trumpalaikei nemigai gydyti, tam tikrose situacijose sergant epilepsija.
Ilgai benzodiazepinų yra linkę vartoti senyvi žmonės (65 metų ir vyresni), kuriuos vargina nemiga. Senyviems žmonėms benzodiazepinai kelia tam tikrų pavojų. Vartojant šių vaistų ilgą laiko tarpą, gali pablogėti kai kurios pažintinės funkcijos. Vartodami benzodiazepinų, senyvi žmonės dažniau griūna, o griūdami patiria kaulų lūžių. Benzodiazepinų vartojimas taip pat gali sutrikdyti atmintį, sumažinti budrumą, sukelti nuovargį ir apsnūdimą dienos metu.
Centrinės nervų sistemos slopinamasis poveikis ir gebėjimo susikaupti pablogėjimas gali pabloginti gebėjimą vairuoti ar valdyti mechanizmus. Tyrimai rodo, kad benzodiazepinų vartojimas reikšmingai didina eismo įvykių riziką. Reikšminga tai, kad eismo įvykių rizika smarkiai didėja benzodiazepinų vartojant kartu su alkoholiu.
Benzodiazepinų vartojimas yra nutraukiamas laipsniškai mažinant jų dozę. Staiga nutraukus benzodiazepinių vartojimą, gali pasireikšti atoveiksmio simptomai. Tai reiškia, kad pacientui gali pasikartoti dar stipresni nei buvo anksčiau simptomai, dėl kurių ir buvo paskirti benzodiazepinai, pvz., labai stiprus nerimas. Dėl ilgalaikio benzodiazepinų vartojimo gali pasireikšti fizinė bei psichinė priklausomybė.
Fizinės priklausomybės atveju, nutraukus gydymą, atsiranda nutraukimo simptomų. Nutraukimo simptomai gali būti galvos skausmas, raumenų skausmas, didelis nerimas ir įtampa, miego sutrikimai, neramumas, sumišimas ir dirglumas. Sunkiais atvejais gali pasireikšti psichikos sutrikimų, pvz., savo asmenybės fizinio ir psichinio realumo nesuvokimas, haliucinacijos. Taip pat gali padidėti klausos aštrumas, atsirasti sustingimas ir dilgčiojimas galūnėse, padidėti jautrumas šviesai, garsui ir lytėjimui, kilti traukulių.
Gydytojai turėtų išrašyti pacientui mažiausią veiksmingą vaisto dozę, būtiną simptomų kontrolei, ir mažiausią prieinamą vaisto pakuotę, skirtą trumpalaikiam vartojimui. Tai reikalinga tam, kad nebūtų galimybės vaisto vartoti ilgiau ar didesne doze nei būtina ir kad pacientai nekauptų benzodiazepinų namų vaistinėlėse.
Lexotanil: Informacija Pacientams
Lexotanil, kurio veiklioji medžiaga yra bromazepamas, priklauso benzodiazepinų grupei ir yra skiriamas žmonėms, kuriuos vargina nerimas, įtampa ir kiti su nerimu susiję sutrikimai. Rekomenduojamas tik trumpas gydymo šiuo vaistu kursas.
Svarbu:
- Pasitarkite su gydytoju, jei sergate plaučių, kepenų ar inkstų liga, turite psichikos sutrikimų ar esate gydomas nuo depresijos, vartojate alkoholį ar piktnaudžiaujate centrinę nervų sistemą slopinančiais vaistais ar narkotikais.
- Venkite kartu su Lexotanil vartoti alkoholinių gėrimų ir (arba) centrinę nervų sistemą slopinančių vaistų.
- Ilgalaikis benzodiazepinų vartojimas gali sukelti fizinę ir psichinę priklausomybę.
- Benzodiazepinai gali sukelti laikiną atminties netekimą.
Šalutiniai reiškiniai gali būti tokie: padidėjęs jautrumas, sumišimo būsena, emocijų sutrikimas, mieguistumas, galvos skausmas, svaigulys, sumažėjęs budrumas, ataksija, dvejinimasis akyse, pykinimas, vėmimas, raumenų silpnumas ir nuovargis.
Nerimą Keliančios Tendencijos
Lietuvoje benzodiazepinų suvartojama 2-3 kartus daugiau negu kitose Šiaurės Europos regiono šalyse. 2016 m. tyrimo duomenimis, raminamuosius ir migdomuosius vaistus bent kartą gyvenime vartojo 20,2 proc. 15-64 metų amžiaus gyventojų. Tarp bent kartą vartojusių benzodiazepinus, moterys šiuos vaistus vartojo dažniau nei vyrai - atitinkamai 27,0 ir 13,0 proc.
2018 metais registruoti 272 apsinuodijimo raminamaisiais ir migdomaisiais vaistais atvejai, kai pacientams prireikė stacionaraus gydymo. Iš jų 97 atvejai buvo asmenys iki 18 metų.
Netinkamas, neatsakingas benzodiazepinų vartojimas gali sukelti nepaprastai daug nepageidaujamų šalutinių reiškinių: žmogus gali jaustis mieguistas, jam gali sulėtėti mąstymas, pablogėti atmintis, sumažėti budrumas, atsirasti kalbos, dėmesio sutrikimų. Raminamieji bei migdomieji vaistai gali slopinti reakciją, padidinti nuovargį, sąlygoti koordinacijos sutrikimus, išprovokuoti galvos skausmą, svaigimą, alpulį, būti žemo kraujospūdžio priežastimi.
Receptinių Vaistų Vartojimas: Rizika ir Atsargumas
Receptinių vaistų vartojimas be gydytojo paskyrimo visada yra nelegalus ir žalingas. Jeigu vartojate jums gydytojo paskirtus vaistus, nesidalinkite jais su niekuo, nes taip galite pakenkti savo draugams ar kitiems asmenims. Jums paskirtus receptinius vaistus rekomenduojama laikyti saugioje vietoje.
Vartojant dozę, kurią paskyrė gydytojas, ketaminas gali būti naudingas jį vartojančiam asmeniui. Ketamino vartojimas didelėmis dozėmis gali sukelti atsiskyrimo nuo aplinkos jausmą, suparalyžuoti.
tags: #raminantys #vaistai #informacinis #lapelis