Žmonės pasižymi unikaliomis asmenybėmis, kurios susideda iš sudėtingo įvairių savybių derinio. Idealiu atveju, asmenybės bruožai suteikia galimybę lanksčiai prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, palaikyti sveikus santykius ir taikyti veiksmingas išgyvenimo strategijas. Tačiau, kai asmenybės bruožai tampa mažiau adaptyvūs, jie sukelia nelankstumą ir neproduktyvias reakcijas. Vienas iš tokių atvejų - ribinis asmenybės sutrikimas (RAS), kuris pasižymi emociniu nestabilumu, sunkumais palaikant stabilius santykius ir impulsyviu elgesiu. Šiame straipsnyje aptarsime RAS simptomus, diagnostiką ir gydymo galimybes.
Asmenybės Sutrikimai: Bendras Apžvalgas
Asmenybės sutrikimai priskiriami psichologinių sutrikimų grupei, kuriai būdingi nelankstūs ir žalingi mąstymo bei elgsenos būdai. Žmonėms, kenčiantiems nuo asmenybės sutrikimų, dažnai sunku sutarti su kitais, spręsti kasdienes problemas socialiai ir kultūriškai priimtinais būdais. Paradoksalu, bet dažnai šie asmenys būna įsitikinę, kad jų elgesys ir mąstymas yra visiškai normalus. Jie neretai turi kitokį požiūrį į supantį pasaulį, todėl gali susidurti su dideliais sunkumais įvairiose veiklose - darbe, mokykloje ir bendruomenėje. Dėl šių sunkumų jie dažniausiai kaltina kitus.
Šie sutrikimai dažniausiai pasireiškia paauglystėje arba ankstyvame suaugusiojo amžiuje. Tarp dažniausiai pasitaikančių asmenybės sutrikimų yra paranoiškas, šizoidinis, šizotipinis, antisocialus, ribinis, histrioninis, narcisistinis, vengiantis, priklausomas ir obsesinis-kompulsinis asmenybės sutrikimai.
Kas Yra Ribinis Asmenybės Sutrikimas?
Ribinis asmenybės sutrikimas (RAS) - tai psichikos sutrikimas, kuriam būdingas ryškus polinkis elgtis impulsyviai, neatsižvelgiant į pasekmes, ir afektų nestabilumas. Asmenys, turintys RAS, paprastai stokoja stabilios savasties pojūčio, jie dažnai išgyvena tuštumos jausmą ir atstūmimo baimę. Jiems būdingas emocinis nestabilumas, impulsyvus elgesys, sunkumai palaikant stabilius santykius ir iškreiptas savęs suvokimas. RAS sergantys žmonės dažnai jaučia vidinę tuštumą, kad yra palikti likimo valiai, nemylimi, nepriklausomai nuo to, ar turi šeimos ir draugų palaikymą, ar ne.
Anksčiau RAS buvo laikomas tarpiniu sutrikimu tarp neurozės ir psichozės, tačiau dabar vertinamas kitaip. Šis sutrikimas paveikia apie 1-2 procentus visų gyventojų ir yra vienas labiausiai stigmatizuojamų psichikos sutrikimų net ir psichikos sveikatos gydytojų tarpe.
Taip pat skaitykite: Kas yra ribinis asmenybės sutrikimas?
Ribinio Asmenybės Sutrikimo Simptomai
Ribinio asmenybės sutrikimo užuomazgos gali būti matomos jau dvyliktaisiais gyvenimo metais. Jam būdingas emocinis nestabilumas, neaiškus, sutrikęs savęs suvokimas, vidinę sumaištį keliančių tikslų ir vertybių pasirinkimas. Pagrindiniai RAS simptomai:
- Emocinis nestabilumas: Staigūs ir intensyvūs nuotaikų svyravimai, nuo euforijos iki stipraus liūdesio ar pykčio.
- Sutrikęs savęs suvokimas: Neaiškus arba besikeičiantis savęs suvokimas, sunkumai identifikuojant savo vertybes ir tikslus.
- Impulsyvumas: Spontaniškas ir neapgalvotas elgesys, pavyzdžiui, piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais, neatsargus vairavimas, rizikingas seksualinis elgesys ar persivalgymas.
- Santykio problemos: Įtempti ir nestabilūs santykiai su aplinkiniais, linkę artimuosius tai nuvertinti, tai idealizuoti.
- Tuštumos jausmas: Nuolatinis vidinės tuštumos jausmas, kuris skatina impulsyvų elgesį ir savęs žalojimą.
- Atstūmimo baimė: Desperatiškos pastangos išvengti išsiskyrimo su artimais žmonėmis, tiek tikro, tiek įsivaizduojamo.
- Paranoidinės mintys: Neretai vargina paranoidinės mintys, jaučiasi persekiojami, mano, kad kažkas nori pakenkti.
Turintiesiems ribinį asmenybės sutrikimą būdingos desperatiškos pastangos išvengti išsiskyrimo su artimais žmonėmis - jis gali būti tiek tikras, tiek jų įsivaizduotas. Pamanęs, kad jį gali palikti, toks žmogus verkia, dramatiškai kabinasi į paliekantįjį, pyksta. Pasitaiko ir suicidinių atvejų.
Šie pokyčiai vyksta labai greitai - per vieną dieną ar vieną pokalbį. Nestabilumas toks ryškus, kad sunku nustatyti, koks santykių su artimaisiais pobūdis. Pavyzdžiui, vieną minutę draugas gali būti „iki gyvenimo pabaigos“, kitą jis jau „visai niekam tikęs“.
Gyvenimas su RAS primena linksmuosius kalnelius - emocijos keičiasi itin sparčiai. Vieną minutę jiems viskas gerai, juos apėmęs begalinis džiaugsmas ar euforija, o kitą minutę seka nuopuolis, stiprūs ir nekontroliuojami pykčio protrūkiai. Aplinkiniams šių žmonių reakcijos gali būti labai netikėtos.
Ribinio Asmenybės Sutrikimo Priežastys
Nors tikslios RAS priežastys nėra iki galo aiškios, manoma, kad prie jo vystymosi prisideda genetiniai, biologiniai ir aplinkos veiksniai.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
- Genetiniai veiksniai: Iš tėvų paveldėtas genų rinkinys gali lemti didesnį pažeidžiamumą ribiniam asmenybės sutrikimui. Tyrimai parodė, kad jei vienas identiškas dvynys serga šia liga, net dvejais trečdaliais atvejų, kitas irgi turės tą patį sutrikimą.
- Biologiniai veiksniai: Kartais manoma, kad sergantieji ribiniu asmenybės sutrikimu pasižymi neurotransmiterių (hormonų, dalyvaujančių komunikacijoje tarp neuronų) trūkumu. Pakitęs serotonino kiekis susijęs su depresija, agresija ir sunkumais kontroliuoti destruktyvius polinkius. Smegenų skenavimas parodė, kad sergantieji ribiniu asmenybės sutrikimu turi mažesnio tūrio migdolinius kūnus ir mažesnį prefrontalinės žievės aktyvumą.
- Aplinkos veiksniai: Asmeniniai santykiai su tėvais ar šeima vaikystėje smarkiai daro įtaką asmens požiūriui į pasaulį ir į kitus žmones. Traumuojantys vaikystės įvykiai, tokie kaip fizinis, emocinis ar seksualinis smurtas, apleistumas, gali padidinti riziką susirgti RAS.
Tyrimai rodo, kad net 71,1 % žmonių, sergančių RAS, vaikystėje patyrė kokį nors traumuojantį įvykį. Tai yra, tikimybė, kad nuo šio sutrikimo kenčiantys žmonės vaikystėje patyrė traumą, yra net 13 kartų didesnė nei populiacijos vidurkis.
Ribinio Asmenybės Sutrikimo Diagnostika
Patikimai diagnozuoti asmenybės sutrikimus yra sudėtinga. Dėl to būtina atlikti kruopščią specialisto vedamą diagnostiką. Diagnozuojant ribinį asmenybės sutrikimą, labai svarbu žvelgti į visumą, neištraukti vieno simptomo ar vienos problemos, nes tai nėra tolygu sutrikimui. Sutrikimas - tai simptomų mišinys, kuris stipriai sutrikdo žmogaus funkcionavimą. Svarbu atskirti atvejus, kada panašūs simptomai tėra paauglystei būdingi raidos sunkumai ir kada - jau klinikiniai atvejai, reikalaujantys intervencijos ir gydymo.
Vidutinis skirtumas tarp BPD simptomų atsiradimo ir diagnozės nustatymo kartais siekia net 15 metų. Tai rodo, jog jei žmogui simptomai pradeda reikštis sulaukus 15 metų, jis gali gauti tikslią diagnozę tik tada, kai jam sukanka 30 metų.
Ribinio Asmenybės Sutrikimo Gydymas
Nors trumpo - vidutinio laikotarpio trukmės gydymo rezultatai dažnai prasti, yra įrodymų, kad naudojant įprastas terapijas per 10 metų galima pasiekti būseną, kai diagnozės kriterijai nebeatitinka. Gydymas priklauso nuo asmenybės sutrikimo tipo ir sunkumo. Dažniausiai taikomi gydymo būdai:
- Psichoterapija: Psichoterapija gali labai padėti suprasti ir valdyti sutrikimo simptomus bei elgesį, kuris trukdo kasdieniam gyvenimui. Yra keletas psichoterapijos rūšių, kurios yra veiksmingos gydant RAS, įskaitant dialektinę elgesio terapiją (DET), schemų terapiją ir psichodinaminę terapiją.
- Dialektinė elgesio terapija (DET): Tai kognityvinės elgesio terapijos atmaina, skirta aukštos rizikos, sunkiai gyjantiems pacientams. DET padeda pacientams išmokti valdyti savo emocijas, gerinti tarpasmeninius santykius ir mažinti impulsyvų elgesį.
- Schemų terapija: Ši terapija skirta neigiamiems įsitikinimams keisti, tokiems kaip „esu blogas“, „aplinkiniais negalima pasitikėti“ ir panašiai.
- Medikamentinis gydymas: Nėra vaistų, kurie specialiai skirti RAS gydyti, tačiau tam tikri vaistai gali padėti valdyti simptomus, tokius kaip depresija, nerimas ir impulsyvumas. Dažniausiai skiriami antidepresantai (SSRI), antipsichotiniai vaistai ir nuotaikos stabilizatoriai.
- Transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS): TMS terapija stimuliuoja tam tikras smegenų dalis magnetiniais impulsais, kurie sugrąžina toms dalims normalų aktyvumo lygį. Yra tyrimų, rodančių, kad ši terapija leidžia sumažinti ligos intensyvumą.
- Atida (Mindfulness): Atida yra sąmoningumas ir gebėjimas susitelkti į dabarties akimirką. Tai - patirties, emocijų ir minčių stebėjimas iš neutralios perspektyvos. Atida gali padėti sulėtinti tempą, atsikvėpti, rasti palengvėjimą ir pastebėti savo emocijas prieš reaguojant į jas veiksmais.
Ankstyvos Diagnostikos Svarba
Pasak G. Skabeikytės, labai svarbi ankstyva ribinių asmenybės sutrikimų diagnostika ir intervencija. Kuo ilgiau sutrikimas užsitęsia, tuo sudėtingiau jį gydyti. Jei pagalba nesuteikiama laiku, tie patys ribiniam asmenybės sutrikimui būdingi bruožai lieka visam gyvenimui, jie neišnyksta savaime, problemos tęsiasi ir suaugus.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Tyrimo, atlikto Kanadoje 2015-aisiais, rezultatai rodo: jei paaugliui ankstyvoje paauglystėje nustatyti ribiniam asmens sutrikimui būdingi simptomai, vėlyvojoje paauglystėje jie praeina vos 16,7 proc. žmonių. Šiuos atvejus ir galima priskirti „paauglystės audroms“.
Stigma ir Ribinis Asmenybės Sutrikimas
Deja, RAS yra viena labiausiai stigmatizuojamų psichikos ligų net ir psichikos sveikatos gydytojų tarpe. Kai kuriuose tyrimuose gydytojai iš tiesų pranešė, jog jie jaučia mažiau optimizmo, mažiau empatijos ir daugiau priešiškumo pacientams, sergantiems BPD, palyginti su pacientais, turinčiais kitų sutrikimų. Šie pacientai jau dabar kovoja su didele gėda, neigiama savivoka ir jautrumu atstūmimui, tuo tarpu stigma šią problemą dar labiau pagilina. Dėl neigiamų nuostatų gydytojai vengia pacientų, sergančių BPD.