Ribinis asmenybės sutrikimas (RAS) yra sudėtingas psichikos sutrikimas, pasižymintis emociniu nestabilumu, impulsyvumu, tarpasmeninių santykių sunkumais ir nuolatine atstūmimo baime. Šiame straipsnyje nagrinėjami RAS ypatumai, remiantis DSM-5 kriterijais, aptariami rizikos veiksniai, diagnostikos ypatumai ir šiuolaikiniai požiūriai į šį sutrikimą, įskaitant traumos įtaką.
Asmenybės sutrikimų samprata ir klasifikacija
Asmenybės sutrikimai - tai ilgalaikiai elgesio modeliai, kurie labai skiriasi nuo visuomenės normų ir sukelia problemų asmeniui ir jo aplinkai. DSM-5 ir TLK-11 klasifikacijos priima dimensiniu požiūriu grindžiamą asmenybės sutrikimo modelį, kuriame svarbiausias konstruktas - asmenybės funkcionavimo lygis, apimantis disfunkciją savasties ir tarpasmeninėje srityse.
Organiniai psichikos sutrikimai
Šiems sutrikimams būdinga bendra etiologija - aiški smegenų liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas, sukeliantis smegenų disfunkciją. Ji gali būti pirminė, kai liga tiesiogiai veikia smegenis, arba antrinė, kai sisteminės ligos pažeidžia smegenis kaip vieną iš daugelio organų.
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sukelti psichikos ir elgesio sutrikimai
Šis poskyris apima platų spektrą sutrikimų, kurie skiriasi sunkumu ir klinikine išraiška, bet visus juos galima susieti su vienos arba daugiau psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu.
Šizofrenija, šizotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai
Šiam sutrikimų spektrui būdingi mąstymo ir suvokimo sutrikimai bei neadekvatus arba blankus afektas. Svarbiausi psichopatologiniai fenomenai yra minčių skambėjimas, minčių įdėjimas ar atėmimas, minčių perdavimas, kliedesinis suvokimas, poveikio, įtakos ar pasyvumo kliedesiai, klausos haliucinacijos, mąstymo sutrikimai ir negatyvūs simptomai.
Taip pat skaitykite: Savęs Vertinimo Problemos
Kiti asmenybės sutrikimai
Be ribinio asmenybės sutrikimo, egzistuoja ir kiti asmenybės sutrikimai, tokie kaip:
- Antisocialus asmenybės sutrikimas: Išreikštas ir stabilus kitų asmenų teisių nepaisymas ir pažeidinėjimas, prasidedantis nuo 15 metų.
- Histrioninis asmenybės sutrikimas: Įvairiais būdais siekimas būti dėmesio centre, emocinis nestabilumas ir egocentriškumas.
- Šizotipinis asmenybės sutrikimas: Ekscentriškas elgesys, savitas minčių turinys ir socialiniai deficitai.
- Šizoidinis asmenybės sutrikimas: Atsiskyrimas, mažas tarpasmeninio bendravimo poreikis ir sumažėjęs malonumas iš jo.
- Paranoidinis asmenybės sutrikimas: Nepagrįstas įtarumas, didelis jautrumas, pavydumas ir intymumo baimė.
- Obsesinis kompulsinis asmenybės sutrikimas: Perfekcionizmas, užsispyrimas, reiklumas, nelankstumas.
- Priklausomos asmenybės sutrikimas: Pasyvumas, nuolankumas, neužtikrintumas savimi.
- Vengiančios asmenybės sutrikimas: Drovumas, itin didelis jautrumas, baimė.
Ribinio asmenybės sutrikimo (RAS) ypatumai
Asmenys, turintys ribinės asmenybės sutrikimą, paprastai stokoja stabilios savasties pojūčio, jie dažnai išgyvena tuštumos jausmą ir atstūmimo baimę. Jie pasižymi impulsyviu elgesiu, yra linkę patirti intensyvias emocijas ir pasižymi emociniu nestabilumu, jiems būdingi pykčio ir agresijos protrūkiai bei disforijos patyrimas. Apimti intensyvių emocijų yra linkę žaloti save, taip pat būdingi dažni bandymai nusižudyti. Jų tarpasmeniniai santykiai pasižymi nestabilumu, chaotiškumu. Santykiams dažnai keliami nerealistiniai lūkesčiai ir jais dažnai nusiviliama.
Pagrindiniai RAS požymiai pagal DSM-5
- Stipriai išreikštas impulsyvumas.
- Nestabilumas tarpasmeninių santykių srityje.
- Savęs vaizdo (savasties) nepastovumas.
- Afekto srities nestabilumas.
Artėjančio atsiskyrimo, atstūmimo ar išorinės struktūros praradimo suvokimas ribinei asmenybei gali sukelti savęs vaizdo, afekto ir elgesio pokyčius. Šie žmonės labai jautrūs išorinėms aplinkybėms. Dažnai mano, kad šis jų suvokiamas atstūmimas reiškia, kad jie yra blogi. Atstūmimo baimė dažnai susijusi su negebėjimu ištverti buvimo vieniems, stipraus troškimo, kad kiti žmonės būtų šalia jų. Ribiniai asmenis gali jausti empatiją kitam asmeniui ir juo rūpintis, tačiau su didžiuliu lūkesčiu, kad tas asmuo, kuriuo besirūpinama bus visuomet prieinamas ir pajėgus pasirūpinti jais pačiais, jų poreikiais, reikalavimais. Būdinga staiga pasikeisti iš maldaujančios, prašančios pagalbos rolės į teisuoliško keršytojo už praeities skriaudas rolę. Tačiau dažniausiai jie save mato kaip blogus, bet kartais gali jaustis tarsi iš vis neegzistuotų. Savižala dažnai naudojama kaip būdas patvirtinti gebėjimą kažką jausti (ypač kuomet asmuo patiria disociaciją) ar siekiant sumažinti buvimo blogu pojūtį. Dėl nuolatinės tuštumos jausmo ir lengvai patiriamo nuobodulio turi tendenciją nuolat ieškoti kokių nors intensyvesnių patirčių. Pyktis dažniausiai kyla kuomet besirūpinantis asmuo ar partneris suvokiamas kaip apleidžiantis, nesirūpinantis, atstumiantis. Po pykčio išraiškos dažnai seka kaltė ir gėda, kurie prisideda prie savo blogumo patyrimo. Linkę save žlugdyti, sabotuoti prieš pat pasiekiant savo tikslą. Pvz., nutraukti mokslus prieš pat jų užbaigimą, patirti stiprų regresą artėjant prie terapinių tikslų pasiekimo, sužlugdyti gerus santykius. Sunkiai toleruoja išsiskyrimą, tačiau tuo pačiu sunkiai išbūna intymume.
Epidemiologija ir eiga
Ribiniu asmenybės sutrikimu (BPD) serga maždaug 1,4 % suaugusių JAV gyventojų, dažniau - moterys. BPD gali pasireikšti vėlyvojoje paauglystėje arba ankstyvojoje pilnametystėje, o simptomai gali būti įvairaus sunkumo. Su amžiumi simptomų išreikštumas linkęs mažėti.
Rizikos veiksniai
- Genetiniai ir biologiniai veiksniai: RAS 5 kartus dažniau stebimas tarp asmenų, kurių pirmojo laipsnio biologiniai giminaičiai irgi turėjo RAS. Paveldimumas siekia apie 40-46 proc.
- Socialiniai ir tarpasmeniniai veiksniai: RAS turintiems asmenims biologiškai yra būdingas polinkis intensyviai išgyventi emocijas ir dažnai jų tėvai būna negebantys tinkamai validizuoti ir atliepti jų emocinių poreikių bei tinkamai į juos reaguoti. Dažnai vaikystėje į RAS turinčio asmens emocijų ekspresiją būna reaguojama nepastoviai, dažnai nuvertinančiu, paniekinančiu ar netgi baudžiančiu būdu. RAS turintys asmenys dažnai yra patyrę traumuojantį apleistumą, atstūmimą (abandonment). Taip pat jie neretai iš savo tėvų yra patyrę ir kitų rūšių smurtą. 60-80 % RAS turinčių asmenų vaikystėje yra patyrę sisteminį smurtą.
Diagnostika
Sistemingam simptomų vertinimui gali būti naudojami klausimynai, pavyzdžiui, ribinės asmenybės klausimynas (angl. Borderline Personality Questionnaire).
Taip pat skaitykite: Požymiai: bipolinis vs. ribinis
Gydymas
Veiksmingas ribinio asmenybės sutrikimo (BPD) gydymas gali apimti įvairius terapinius metodus, kuriais siekiama valdyti simptomus ir pagerinti bendrą funkcionavimą. Psichoterapija išlieka kertiniu gydymo pagrindu ir dažnai papildoma medikamentais, skirtais konkretiems simptomams šalinti. Esant sunkiems simptomams ar mintims apie savižudybę gali prireikti hospitalizavimo.
Šiuolaikinės perspektyvos: traumos vaidmuo
Šiuolaikiniai požiūriai į RAS vis labiau pabrėžia traumos vaidmenį. Daugelis specialistų mano, kad RAS "simptomai" nėra prigimtiniai defektai, o (po)trauminės reakcijos. Vietoj klausimo "kas su tavimi negerai?", siūloma klausti "kodėl elgiesi, mąstai, jauti būtent taip?".
Emocinis apleistumas vaikystėje
Emocinio apleistumo vaikystėje konceptas padeda geriau suprasti, dėl ko taip dažnai apsirinkame sakydami, kad yra iš esmės sutrikusių žmonių. Smurtauti galima verbaliai bei emociškai: vaiką įžeidinėjant, nuvertinanat, nuolat lyginant su kitais. Keliant nerealistiškus standartus ir baudžiant jų nepasiekus. Dažnesni, negu galėtume pagalvoti, yra emocinio incesto atvejai, kai su vaiku elgiamasi taip, lyg ji(s) būtų suaugusiojo partneris / draugas (nors seksualinio smurto ir nėra). Vaikas turi išklausyti suaugusiojo patirtis, problemas ir jį / ją paguosti (tarsi būtų psichologas / terapeutas). Su vaiku dalinamasi jo(s) amžiui neadekvačia informacija - pavyzdžiui, pasakojamasi apie santykius su meiluže / -iu ir „draugiškai“ sutariama tą laikyti paslaptyje nuo kito(s) iš tėvų.
PTSD ir C-PTSD
Kalbant apie (po)traumines reakcijas, svarbu paminėti PTSD (potrauminio streso sutrikimą) ir C-PTSD (kompleksinį potrauminio streso sutrikimą). C-PTSD ryškinamos chroniškos, dažniausiai kasdienės traumos, gyvenimas nesibaigiančio trauminio streso fone.
Gyvenimas su ribiniu asmenybės sutrikimu
Gyvenimas, sergant ribiniu asmenybės sutrikimu (BPD), kelia unikalių iššūkių, kurie gali smarkiai paveikti įvairius žmogaus gyvenimo aspektus. Toks emocinis nestabilumas gali skatinti neramumus, lemiančius impulsyvų ir neapgalvotą elgesį, o tai gali apsunkinti tarpasmeninius ryšius. Dėl didelio jautrumo atstūmimui gali paaštrėti santykių sunkumai, dažnai kylantis vienišumo jausmas ir depresija. Be to, BPD gali turėti didelių pasekmių fizinei sveikatai ir darbo stabilumui. Norint veiksmingai valdyti BPD, būtinas supratimas ir parama. Draugai ir šeima gali atlikti svarbų vaidmenį remiant asmenis, turinčius emocinių ir elgesio problemų. Sužinoję apie asmens poreikius, jie gali nustatyti nuoseklias ribas ir palengvinti atvirą bendravimą.
Taip pat skaitykite: Ribinis sutrikimas: gydymo galimybės
tags: #ribinis #asmenybes #sutrikimas #dsm #5