Ribinis asmenybės sutrikimas (RAS) yra sudėtinga psichologinė būsena, pasižyminti emociniu nestabilumu, impulsyvumu ir sunkumais palaikant stabilius santykius. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime RAS simptomus, priežastis, diagnostiką ir gydymo galimybes, remiantis naujausiais tyrimais ir specialistų įžvalgomis.
Kas yra Ribinis Asmenybės Sutrikimas?
Ribinis asmenybės sutrikimas yra psichikos sutrikimas, kuriam būdingas emocijų reguliavimo sunkumas, iškreiptas savęs suvokimas ir sunkumai palaikant stabilius socialinius santykius. Tai rimtas sutrikimas, stipriai paveikiantis gyvenimo kokybę. RAS sergantys asmenys dažnai jaučia tuštumą ir atstūmimo baimę. Jie pasižymi impulsyviu elgesiu, yra linkę patirti intensyvias emocijas ir pasižymi emociniu nestabilumu, jiems būdingi pykčio ir agresijos protrūkiai bei disforijos patyrimas. Apimti intensyvių emocijų yra linkę žaloti save, taip pat būdingi dažni bandymai nusižudyti. Jų tarpasmeniniai santykiai pasižymi nestabilumu, chaotiškumu. Santykiams dažnai keliami nerealistiniai lūkesčiai ir jais dažnai nusiviliama.
Šia liga gali sirgti septyni iš tūkstančio žmonių, ji dažniausiai diagnozuojama moterims, nors panašiu dažnumu ją patiria ir vyrai. Žodis liga nėra visai tikslus, todėl, kad tai greičiau asmenybės prisitaikymas prie ankstyvų - traumuojančių patirčių.
RAS Simptomai: Nuo Emocijų iki Elgesio
Ribinis asmenybės sutrikimas pasižymi įvairiais simptomais, kurie gali skirtis priklausomai nuo asmens. Diagnozei reikalingi mažiausiai penki iš šių devynių kriterijų:
- Desperatiškos pastangos išvengti išsiskyrimo: Asmenys, turintys RAS, jaučia didelę baimę būti apleisti, tiek realiai, tiek įsivaizduojamai. Jie gali imtis kraštutinių priemonių, kad išvengtų išsiskyrimo, pavyzdžiui, skambinti, maldauti ar net grasinti savižala.
- Nestabilūs tarpasmeniniai santykiai: Santykiai su kitais žmonėmis yra intensyvūs ir nepastovūs. Asmenys su RAS linkę artimuosius tai nuvertinti, tai idealizuoti, o šie pokyčiai vyksta labai greitai - per vieną dieną ar vieną pokalbį.
- Tapatybės nepastovumas: Sutrikęs savęs suvokimas, neaiškūs tikslai ir vertybės. Turinčiam šį sutrikimą gali būti sunku pasakyti, kas jis yra, ko nori ir ką jaučia.
- Impulsyvus, savidestrukcinis elgesys: Pasireiškia impulsyvus elgesys, pvz., piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikais, besaikis valgymas, neatsargus vairavimas, lošimas ar atsitiktiniai lytiniai santykiai.
- Savižala / savižudybės bandymai, elgesys ir mintys: Chroniškas suicidiškumas - nuolatinės mintys apie savižudybę.
- Ekstremalūs nuotaikų svyravimai: Greita ir intensyvi nuotaikų kaita, nuo euforijos iki depresijos ar pykčio.
- Lėtinis tuštumos jausmas: Nuolatinis vidinės tuštumos jausmas, sunkumas patirti džiaugsmą ar pasitenkinimą.
- Neadekvačios pykčio apraiškos: Sunkumas suvaldyti pyktį, dažni ir intensyvūs pykčio protrūkiai.
- Paranojinės tendencijos, disociavimasis nuo savęs ir / ar realybės: Esant stresui, gali pasireikšti paranojinės mintys arba jausmas, kad esi atsijungęs nuo savęs ar aplinkos.
Trys Simptomų Grupės
Moksliniuose straipsniuose išskiriamos trys pagrindinės ribinio asmenybės sutrikimo simptomų grupės:
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
- Afektyvūs simptomai: Emocinis nestabilumas, nuotaikų svyravimai, tuštumos jausmas, pyktis.
- Agresyviai impulsyvūs simptomai: Impulsyvus elgesys, savižala, piktnaudžiavimas medžiagomis, rizikingas elgesys.
- Primenantys psichozę simptomai: Paranojinės mintys, disociacija, realybės iškraipymas.
Ribinio Asmenybės Sutrikimo Priežastys
Ribinio asmenybės sutrikimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jas lemia genetinių, biologinių ir aplinkos veiksnių derinys:
- Genetiniai ir biologiniai rizikos veiksniai: Iš tėvų paveldėtas genų rinkinys gali lemti didesnį pažeidžiamumą ribiniam asmenybės sutrikimui. Tyrimai parodė, kad jei vienas identiškas dvynys serga šia liga, net dvejais trečdaliais atvejų, kitas irgi turės tą patį sutrikimą. Kartais manoma, kad sergantieji ribiniu asmenybės sutrikimu pasižymi neurotransmiterių (hormonų, dalyvaujančių komunikacijoje tarp neuronų) trūkumu. Pakitęs serotonino kiekis susijęs su depresija, agresija ir sunkumais kontroliuoti destruktyvius polinkius. Smegenų skenavimas parodė, kad sergantieji ribiniu asmenybės sutrikimu turi mažesnio tūrio migdolinius kūnus bei sumažėjusį prefrontalinės žievės aktyvumą.
- Socialiniai ir tarpasmeniniai rizikos veiksniai: Asmeniniai santykiai su tėvais ar šeima vaikystėje smarkiai daro įtaką asmens požiūriui į pasaulį ir į kitus žmones. RAS turintiems asmenims biologiškai yra būdingas polinkis intensyviai išgyventi emocijas ir dažnai jų tėvai būna negebantys tinkamai validizuoti ir atliepti jų emocinių poreikių bei tinkamai į juos reaguoti. Dažnai vaikystėje į RAS turinčio asmens emocijų ekspresiją būna reaguojama nepastoviai, dažnai nuvertinančiu, paniekinančiu ar netgi baudžiančiu būdu. RAS turinčio asmens tėvai apskritai dažnai į juos jau nuo kūdikystės reaguodavo nenuosekliai ir nestabiliai - nuo perteklinio rūpesčio, hiperglobos (hiperkontrolės) iki baudimo ar visiško atsiribojimo, ignoravimo. RAS turintys asmenys dažnai yra patyrę traumuojantį apleistumą, atstūmimą (abandonment). Taip pat jie neretai iš savo tėvų yra patyrę ir kitų rūšių smurtą. 60-80 % RAS turinčių asmenų vaikystėje yra patyrę sisteminį smurtą. RAS turintys asmenys, kurie vaikystėje nepatyrė smurto, pasižymi geresniu funkcionavimu nei RAS turintys asmenys, kurie jį patyrė. RAS turintys asmenys iš savo šeimų taip pat dažnai išmoksta, kad kančia, liga ir silpnumas skatina kitų žmonių meilę ir rūpestį. Tai savo ruožtu paskatina RAS turinčio asmens įstikinimus, kad artimi ir mylimi žmonės slapta myli kančią.
Ribinio Asmenybės Sutrikimo Diagnostika
Ribinio asmenybės sutrikimo diagnostika yra sudėtingas procesas, reikalaujantis kruopštaus specialisto įvertinimo. Diagnozė nustatoma remiantis paciento simptomais, anamneze ir psichologiniais testais. Svarbu atminti, kad diagnozę gali nustatyti tik kvalifikuotas specialistas, todėl savarankiškai diagnozuoti šį sutrikimą nerekomenduojama.
Ribinio Asmenybės Sutrikimo Gydymas: Kelias į Stabilumą
Nors ribinis asmenybės sutrikimas yra sudėtingas sutrikimas, jis yra gydomas. Gydymo tikslas - sumažinti simptomus, pagerinti emocijų reguliavimą, tarpasmeninius santykius ir bendrą gyvenimo kokybę.
Psichoterapija
Psichoterapija yra pagrindinis ribinio asmenybės sutrikimo gydymo būdas. Yra keletas psichoterapijos rūšių, kurios yra veiksmingos gydant RAS:
- Dialektinė elgesio terapija (DET): Šis psichoterapijos būdas buvo sukurtas specialiai ribiniam asmenybės sutrikimui. Dialiektinė elgesio terapija yra kognityvinės elgesio terapijos atmaina. Žodis dialektinė grįstas idėja, kad dviejų priešingybių gretinimas - pripažinimo ir pokyčių - atneša geresnius rezultatus, nei dirbant su jomis atskirai. Pacientai sutinka daryti namų darbus tam, kad tobulintų naujus įgūdžius. DET padeda išmokti valdyti emocijas, gerinti tarpasmeninius santykius ir mažinti impulsyvų elgesį.
- Schemų terapija: Ši terapija skirta neigiamiems įsitikinimams keisti, tokiems kaip „esu blogas“, „aplinkiniais negalima pasitikėti“ ir panašiai.
- Psichodinaminė terapija: Ši terapija padeda suprasti nesąmoningus konfliktus ir praeities patirtis, kurios gali turėti įtakos dabartiniam elgesiui.
- Į atidumą orientuota terapija: Nedalyvaujant dialektinės elgesio terapijos programoje, galima rinktis psichoterapiją, paremtą atida (mindfulness). Yra įrodymų, kad su atida susijusios veiklos gali padėti išmokti valdyti impulsyvų elgesį. Atida (mindfulness) yra sąmoningumas ir gebėjimas susitelkti į dabarties akimirką. Tai - patirties, emocijų ir minčių stebėjimas iš neutralios perspektyvos. Į dabartį orientuotą sąmoningumą galima pasiekti medituojant, vaikščiojant, valgant, užsiimant joga ar net spalvinant ir tapant. Kai sulėtiname tempą ir pastebime savo kvėpavimą, leisdami sau būti smalsiems, leidžiame mintims nurimti. Pastebėję mintis, galime pasirinkti, ar norime į jas įsitraukti, ar jas paleisti. Atleisdami mintis ir vėl sutelkdami dėmesį į kvėpavimą, sąmoningai atgauname savarankiškumą savo minčių ir jausmų atžvilgiu.
Vaistai
Vaistai nėra pagrindinis ribinio asmenybės sutrikimo gydymo būdas, tačiau jie gali būti naudojami simptomams palengvinti. Dažniausiai skiriami:
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
- Antidepresantai: Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) pasižymi didžiausiu mokslinių įrodymų kiekiu, gydant afektyvius ir impulsyvius simptomus, todėl dažniausiai skiriami šie antidepresantai.
- Antipsichotiniai vaistai: Kognityviniams ir suvokimo simptomams gydyti skiriami antipsichotiniai vaistai.
- Nuotaikos stabilizatoriai: Nuotaikos stabilizatoriai, tokie kaip Divalproex taip pat efektyviai gydo afektyvius ir impulsyvius simptomus.
Svarbu paminėti, kad benzodiazepinų (tokių kaip Xanax ar Lorazepamas) naudojimas yra griežtai nepatartinas, dėl suicidinių polinkių ir impulsyvumo stiprinimo.
Kitos Gydymo Galimybės
- Transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS): TMS terapija stimuliuoja tam tikras smegenų dalis magnetiniais impulsais, kurie sugrąžina toms dalims normalų atyvumo lygį. Smegenų skenavimo tyrimai pademonstravo, kad TMS terapija gali gydyti ne tik depresijos simptomus, sergant ribiniu asmenybės sutrikimu, tačiau ir sutrikimo simptomus. Yra tyrimų, rodančių, kad ši terapija leidžia sumažinti ligos intensyvumą. Mokslinių tyrimų rezultatai atskleidžia, kad transkranijinė magnetinė stimuliacija efektyviai mažina ribinio asmenybės sutrikimo simptomų stiprumą: baimę būti apleistiems, impulsvumą, emocinį nestabilumą ir pyktį.
- Botulino toksino injekcijos: Mokslinio tyrimo metu atlikus vieną botulino toksino injekciją, labai pagerėjo gydymui atsparūs ribinio asmenybės sutrikimo simptomai, teigia Amerikos psichiatrų asociacija.
- Psichodelikai: Klinikinio tyrimo Bazelio (Šveicarija) universitete metu, 39 metų moteris, serganti gydymui atsparia depresija ir kitais simptomais, susijusiais su kompleksišku asmenybės sutrikimu, buvo eksperimentiškai gydoma lizergo rūgšties dietilamidu (LSD). LSD buvo naudojamas kartą per savaitę, didėjančiomis dozėmis. Nors psichodelikų naudojimo įvairiems psichikos sutrikimams gydyti moksliniai tyrimai rodo potencialą, mokslininkai dar netyrė psichodelikų efektyvumo gydant ribinį asmenybės sutrikimą. Psichodelikai, tokie kaip psilocibinas, ajavaska, LSD, MDMA ir ketaminas potencialiai gali gydyti platų psichinių sutrikimų spektrą. Be to, tyrimai rodo, kad šie junginiai pozityviai paveikia ribinio asmenybės sutrikimo požymius. Tačiau klinikiniai tyrimai nebuvo taikomi tiesiogiai ribiniam asmenybės sutrikimui.
Gyvenimas su Ribiniu Asmenybės Sutrikimu: Patarimai ir Rekomendacijos
- Informuokite artimuosius: Sužinojus ribinio asmenybės sutrikimo diagnozę, rekomenduojama apie ją informuoti savo artimiausius draugus, šeimą, ir asmenis, kuriais pasitikite. Taip pat pasirūpinkite, kad jie sužinotų apie ligos simptomus ir susipažintų su elgesio rekomendacijomis. Daugelis ligos simptomų paveikia asmeninius santykius su artimais žmonėmis, todėl jų įtraukimas į gydymą gali padidinti jo efektyvumą. Artimiesiems lengviau suprasti simptomus, kad Jums prasidėjo krizė, ir jie juos veiks mažiau emociškai, todėl ilgalaikiams asmeniniams santykiams kils mažesnė grėsmė.
- Lankykitės terapijoje: Reguliarus lankymasis terapijoje padeda išmokti valdyti emocijas, gerinti tarpasmeninius santykius ir mažinti impulsyvų elgesį.
- Vartokite vaistus: Jei gydytojas paskyrė vaistus, vartokite juos reguliariai ir nepasitarę su gydytoju nenutraukite vartojimo.
- Praktikuokite atidumą: Atida padeda sulėtinti tempą, atsikvėpti, rasti palengvėjimą ir pastebėti savo emocijas prieš reaguojant į jas veiksmais.
- Sveikai maitinkitės ir sportuokite: Sveika mityba ir reguliarus sportas gali padėti pagerinti nuotaiką ir sumažinti stresą.
- Venkite alkoholio ir narkotikų: Alkoholis ir narkotikai gali pabloginti simptomus ir apsunkinti gydymą.
- Rūpinkitės savimi: Skirkite laiko sau, užsiimkite mėgstama veikla, ilsėkitės ir miegokite pakankamai.
- Prisijunkite prie paramos grupės: Paramos grupės suteikia galimybę bendrauti su kitais žmonėmis, kurie patiria tą patį, dalintis patirtimi ir gauti palaikymą.
Pagalbos Šaltiniai
Jei Jums ar Jūsų artimajam pasireiškia ribinio asmenybės sutrikimo simptomai, kreipkitės į specialistą:
- Psichiatras: Gydytojas, kuris specializuojasi psichikos sveikatos srityje ir gali diagnozuoti bei gydyti psichikos sutrikimus.
- Psichologas: Specialistas, kuris teikia psichoterapiją ir padeda žmonėms įveikti emocines problemas.
- Psichoterapeutas: Specialistas, kuris teikia psichoterapiją ir padeda žmonėms spręsti asmenines problemas.
- Krizių įveikimo centras: Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g.).
- Žmonių su ribiniu sutrikimu pagalbos programa: Kviečiame prisijungti prie gyvų bei nuotolinių susitikimų. Kviečiame bendrauti, dalintis patirtimi, kartu mokytis naudingų emocinių įgūdžių.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas