Įvadas
Visuomenės supratimas apie autizmą nuolat auga, o įmonės, tokios kaip „Rimi“, imasi iniciatyvos skatinti įvairovę ir įtrauktį darbo vietose bei visuomenėje. Šiame straipsnyje aptarsime „Rimi“ veiklą, skirtą autizmo supratimui didinti, darbuotojų su negalia įdarbinimo patirtį ir kitas svarbias iniciatyvas Lietuvoje.
„Autizmas - dalis manęs“: Paroda Keliauja po Lietuvą
Organizacija „Draugiški autizmui“ kartu su partnere „Rimi“ inicijuoja kilnojamąją parodą „Autizmas - dalis manęs“. Parodos iniciatorė Barbora Suisse pasakoja, kad mintis kilo baigiant leidybos darbus knygai „Autizmas - dalis manęs“. Autistiškos iliustratorės Tatjanos Pleskevičienės piešiniai tokie nuostabūs, jog nebetelpa į knygos rėmus ir privalo toliau gyventi savo gyvenimą. Balandis visame pasaulyje minimas kaip autizmo supratimo mėnuo, gegužė - kaip įvairovės mėnuo. Taip kilo idėja apie parodą, keliaujančią po Lietuvą.
Kilnojamąją parodą sudaro 15 knygos iliustracijų su trumpais faktais apie autizmą lietuvių ir anglų kalbomis. Parodoje pamatysite 15 T. Pleskevičienės, turinčios autizmo spektro diagnozę, iliustracijų iš knygos „Autizmas - dalis manęs. Autistiški suaugusieji savo pačių žodžiais ir specialistų akimis“, sužinosite svarbių faktų apie autizmą lietuvių ir anglų kalbomis. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad Holivudo filmai ir žiniasklaida yra suformavę neteisingą įspūdį, jog autistiški žmonės turi „supergalių“? Išskirtiniai žmogaus gebėjimai vadinami Savanto sindromu, tačiau tik vienas iš dešimties autistiškų žmonių turi savantams būdingų bruožų. Arba kad žiūrėti į akis - dažnas iššūkis, kylantis autistiškiems žmonėms ir klaidingai interpretuojamas kaip nenoras bendrauti, nesidomėjimas kitu žmogumi. Įrodyta, kad kito asmens žvilgsnis per stipriai stimuliuoja tam tikrą smegenų sritį ir gali kelti nemalonių pojūčių.
„Visuomenei dažnai kyla sunkumų suprantant autizmą. Autistiški žmonės labai skiriasi vienas nuo kito - jų gebėjimai bei patiriami sunkumai yra nevienodi. Aš taip pat esu autistiška moteris. Man kyla sunkumų žodžiais išsakant jausmus bei pojūčius, bet galiu visa tai nupiešti. Noriu kurdama padėti geriau pažinti ir suprasti unikalų suaugusių autistiškų žmonių pasaulį, paneigti dažniausiai girdimus mitus, susijusius su autizmu“, - sako iliustratorė T. Pleskevičienė.
Paroda - ir organizacijų darbuotojams, ir klientams
Anot B. Suisse, tema ne tik jautri, bet ir ypač aktuali skirtingų gebėjimų ir patirčių darbuotojus įdarbinantiems darbdaviams. „Darbdaviai sureagavo ypač palankiai, kai ją pasiūlėme eksponuoti parodą organizacijos erdvėse, per konferencijas ar renginius, o gal tiesiog verslo centro fojė. Parengėme ir skaitmeninę parodos versiją, kuri gali būti rodoma ekranuose“, - džiaugiasi B. Suisse.
Taip pat skaitykite: Autizmo iššūkiai ir galimybės
„Šiais metais daug nuosekliau dirbsime su nematomomis negaliomis bei neuroįvairove, todėl pradedame ruošti savo organizaciją: mokomės ir keičiamės patys, norime turėti vis daugiau neuroskirtingų kolegų. Tokia yra mūsų misija, mes ją toliau tęsime, todėl labai džiaugiamės galėdami savo biurų erdves balandžio mėnesį atverti šiai ypatingai parodai-edukacijai!“ - sako „Telia Lietuva“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters.
„Svajoju, kad parodos kelionė nenutrūktų visus metus, kad keliautų iš organizacijos į organizaciją, kurdama ryšį. Gal norite prisijungti prie šios iniciatyvos ir pasikviesti keliaujančią parodą „Autizmas - dalis manęs“? Mes visi ir visos kartu galime padaryti Lietuvą draugišką autizmui“, - sako B. Suisse.
Ši paroda yra puikus pavyzdys, kaip menas ir švietimas gali būti sujungti siekiant didinti supratimą apie autizmą ir skatinti įtrauktį.
„Rimi“ Įsipareigojimas Įdarbinti žmones su Negalia
„Rimi Lietuva“ aktyviai įdarbina žmones su negalia. Šiuo metu įvairiuose Lietuvos miestuose esančiose „Rimi“ parduotuvėse dirba apie 200 įvairią negalią turinčių žmonių. „Rimi Lietuva“ personalo vadovė Vaida Kaikarienė teigia, kad darbuotojų, turinčių negalią, įtraukimas į darbo rinką yra viena iš „Rimi Lietuva“ tvarumo krypčių, kuri vystoma jau daugiau nei dešimt metų. Įmonė gerbia žmonių įvairovę ir nori pabrėžti jų lygybę, todėl nustojo fiksuoti tokius skaičius - tai daro tik tada, kai to pageidauja pats darbuotojas.
V. Kaikarienė akcentavo, kad žmonių įvairovė - viena svarbiausių įmonės vertybių. „Vedami šios vertybės pradėjome įdarbinti žmones su negalia ir nuosekliai tęsiame šią veiklą, skatindami į ją įsitraukti kuo daugiau mūsų parduotuvių. Užtikrinti sklandžią integraciją negalią turintiems kolegoms ne visada paprasta - mokytis ir prisitaikyti vieni prie kitų tenka visiems, ir pačiam naujokui, ir jo naujiesiems bendradarbiams. Vis dėlto, nepaisant įvairių kylančių iššūkių, mes ir toliau skatinsime žmonių su negalia įsitraukimą į darbo rinką, suteikdami jiems galimybę dirbti, socializuotis, mokytis. Prieš gerą dešimtmetį, ekonominės krizės metu, žmonių su negalia įsitraukime į darbo rinką įžvelgėme ir galimybę sustiprinti savo kolektyvą nauja darbo jėga, nes darbuotojų tuomet itin trūko.“
Taip pat skaitykite: Autizmas: požymiai, priežastys ir gydymas
Kryptinga Investicija
Per kelis šimtus darbuotojų su negalia įdarbinusi „Rimi Lietuva“ sukaupė nemažą patirtį. V. Kaikarienė neslepia, kad kartais tenka daugiau padirbėti, tačiau, turint tikslą, šis darbas tampa kryptinga investicija, kuri kaip grąža sugrįžta ne tik organizacijos kultūros stiprinimo prasme, bet ir nuveiktais darbais. „Negalią turintiems kolegoms pritaikyti elektroniniai mokymai, darbo vietos - visa tai atrodo jau labai įprasta mūsų organizacijoje. Tačiau mūsų darbuotojai nenustoja stebinti: štai visas mūsų Panevėžio „Rimi“ kolektyvas išmoko gestų kalbą ir geba ja bendrauti. Tai įkvėpimas ne tik visiems mūsų rimiečiams, bet ir kitoms organizacijoms, kurios dar abejoja, ar verta į savo veiklą įtraukti darbuotojus su negalia. Neabejokite - tai padarius geri darbai ir iniciatyvos savaime ims sklisti jūsų organizacijoje, keldami žmonių dvasią ir kartu džiaugsmą dirbti atsakingoje bendrovėje“, - drąsino personalo vadovė.
Praplečia Akiratį
Žmonių su negalia įdarbinimas - didžiulė nauda ne tik įmonei, bet ir visuomenei, ir, savaime aišku, patiems negalią turintiems žmonėms. „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė įsitikinusi, kad geriausia reklama, kaip stiprinti negalią turinčių asmenų įtraukimą į darbo rinką, yra tiesiog tai išbandyti. „Pavyzdžiui, prisijungti prie nevyriausybinės organizacijos „SOPA“ iniciatyvos „DuoDay“, kurios metu negalią turintys žmonės gali „pasimatuoti“ profesiją. „Pasimatuoti“ ir likti, kaip tai daug kartų atsitiko mūsų „Rimi“. Tad norėtume padrąsinti žengti tą pirmą žingsnį ir tiesiog praktiškai pajausti, kas vyksta jūsų įmonėje, kai joje įsidarbina kolega su kitokiais poreikiais. Patikėkite, tuomet daugeliui žmonių atsiveria visai kitoks savo darbo ir bendrai gyvenimo matymas, organizacijos kultūroje atsiranda daugiau rūpesčio, supratimo, atidumo vieni kitiems. Taip pat ir pagarbos, tolerancijos žmonių skirtumams, kokie jie bebūtų“, - įžvalgomis dalijosi V. Kaikarienė.
Pavyzdys: Tatjanos Istorija
Tatjana bendrauja tik su tais žmonėmis, kuriais pasitiki, saugiose ir pažįstamose situacijose. Tačiau patekęs tarp tų laimingųjų suprasi, kad ji - draugiška pleputė, kuriai, kaip mama sako, ir penkiolikos tūkstančių žodžių per parą neužtenka. Šios merginos istorija yra unikali - jai pirmajai Lietuvoje buvo sukurta darbo vieta pagal jos ypatingus gebėjimus. Dabar keturias dienas per savaitę Tatjana pati pusvalandį važiuoja į darbą autobusu.
Prieš tris mėnesius Tatjana įsidarbino prekybos centre „Rimi“. Į jos pareigas įeina prekių kainų patikrinimas, lentynų tvarkymas. Jei trūksta kainos arba nurodyta neteisinga informacija, Tatjana turi išspausdinti kainą ir sudėti į lentynas.
Apie VšĮ „SOPA“, užsiimančia neįgaliųjų įdarbinimu, jos išgirdo pradėjusios lankytis Darbo biržoje. Viena iš VšĮ „SOPA“ įkūrėjų Aiva Salatkienė pasakoja, kad darbo Tatjanai paieškos buvo tikras profesinis iššūkis: „Pradėję dirbti su nauju žmogumi stengiamės matyti ne negalią kaip apribojimą, o išskirtinius gebėjimus ir tada pasiūlyti darbą pagal galimybes. Su Tatjana šis procesas užtruko net pusantrų metų. Tai buvo ilgas bandymų ir nesėkmių kelias. Prisipažinsiu, su autistiškais suaugusiais asmenimis dar neturime daug patirties. Proveržiu tapo laimingas atsitiktinumas - Tatjana pažvelgė į ant mano stalo gulinčius dokumentus su mokymų datomis ir bakstelėjusi pirštu pasakė: „Čia trūksta datos.“ Aš net nepatikėjau. Patikrinome ir įsitikinome, kad Tatjanos unikali atmintis ir ji itin pastabi. Tada pradėjome sukti galvą, kaip šias unikalias savybes būtų galima pritaikyti darbe. Kadangi ne vienus metus bendradarbiaujame su „Rimi“, pasiūlėme jiems paanalizuoti salės darbuotojo funkcijas ir galbūt jas skaidyti į kelias pareigybes. Taip gimė bandomasis projektas - kainų tikrintojos pareigybė Tatjanai. Tai precedentas Lietuvoje - specialiai asmeniui pagal jo gebėjimus sukurta darbo vieta. Ar gali būti geriau?“
Taip pat skaitykite: ABA metodas autizmui
Nusprendus, kokia Tatjanai galėtų būti sukurta darbo vieta, prasidėjo ilgas pasirengimo procesas, kuriame dalyvavo net trys SOPA darbuotojai. Apie tai pasakoja Tatjanos įdarbinimo tarpininkė Rūta Komisaroviene: „Pirmiausia aš pati turėjau išmokti šio darbo: su brūkšninių kodų nuskaitymo įrenginiu tikrinau kainas, spausdinau etiketes, tvarkiau prekes lentynose. Turėjau perprasti būsimas Tatjanos pareigas, kad gebėčiau jai perteikti. Tada mano kolegė Agnė parengė išsamų sąrašą taisyklių, kaip elgtis darbo aplinkoje - nuo atvykimo į darbo vietą iki aprangos pakeitimo susipurvinus niuansų. Aiškiai apibrėžtos taisyklės būtinos, nes Tatjana nesupranta nerašytų socialinių normų, o tiesiog paklausti jai per sudėtinga. Mokytis dirbti parduotuvėje su Tatjana pradėjome pamažu, po kelias valandas. Pirmiausia dirbome arbatos ir kavos skyriuje, kur prekės nedūžta, mokėmės atsargumo, tvarkos. Mergina iš pradžių labai bijojo pasilypėti ant pakylos, kad pasiektų aukščiau sudėtas prekes. Be to, įsitraukusi į darbą Tatjana nepastebėdavo pirkėjų ir, pavyzdžiui, atsukdavo nugarą. Kai jie ko nors klausdavo, ji neatsakydavo, nes nebendrauja su nepažįstamais. Darbo metu Tatjana norėdavo visas patiriamas emocijas išsakyti, o tai trukdė susikaupti. Turėjome susitarti, kad kalbėsimės tik baigusios darbą. Tačiau po beveik trijų mėnesių situacija iš esmės pasikeitė - šiandien Tatjana darbą pradeda 9 ryto ir dirba iki 15 val. Rūta užsuka kelioms valandoms, bet jau ne kasdien, dažniau jiedvi bendrauja telefonu. Mergina dėvi oficialią „Rimi“ aprangą, pati priima sprendimus darbe ir pati pasiklausia kolegų, kuriame skyriuje reikia pagalbos. Santykiai su kolegomis tapo šilti, jie noriai padeda merginai. Bendravimas su atsitiktiniais klientais irgi gerėja - kartą moteris paklausė kainos, susijaudinusi Tatjana negalėjo pasakyti žodžiu, tiesiog nuskenavo prekę ir parodė kainą ekrane. Tai Tatjanai buvo didžiulė pergalė. Įdarbinimo tarpininkė Rūta juokiasi: „Aš iki šiol negaliu patikėti Tatjanos gebėjimais ir jos atmintimi. Mes surenkame lapelius su klaidingomis kainomis dideliame prekių skyriuje, nueiname išspausdinti kainų lapelių ir ji grįžusi prisimena tikslias vietas, kur ką reikia pakeisti. Aš nė penktadalio tiek neprisimenu. Galbūt tai fotografinė atmintis? Jos gebėjimai tiesiog unikalūs.“
Tatjanos mama Jelena negali atsidžiaugti: „Darbas „Rimi“ Tatjaną tiesiog pakeitė, ji tampa vis savarankiškesnė. Dabar pati nueina į parduotuvę, atviriau reaguoja į nepažįstamus žmones. Ta susigūžusi mergina po mokyklos baigimo ir Tatjana šiandien - tai du skirtingi žmonės. Tai, ką padarė SOPA kolektyvas, yra neįtikėtina, ir aš, kaip mama, būsiu amžinai dėkinga už patikėjimą mano dukra ir jai sukurtą galimybę gyventi visavertį suaugusiojo gyvenimą.“
Parduotuvės „Rimi“, kurioje dirba Tatjana, direktorė Laima Kalinauskienė apie naująją darbuotoją atsiliepia labai šiltai: „Tatjana savo darbą atlieka labai atsakingai ir kruopščiai. Jei ir kyla kokių sunkumų, tai jie tikrai nebūna tokie dideli, kad kartu nerastume išeities. Kolektyvas Tatjaną priėmė labai draugiškai ir visada mielai padeda, kai jai kyla kokių nors klausimų.“ Direktorė pridūrė, kad kolektyvą papildžiusi Tatjana ir juos pačius daug ko išmokė: „Pirmiausia to, kad visos situacijos yra išsprendžiamos ir kad svarbu šypsotis, nes tik šypsena gali įveikti visus sunkumus.“ Paklausta, ką patartų kitiems darbdaviams, kurie nori, bet galbūt nedrįsta įdarbinti autistiškų asmenų, direktorė atsakė: „Patarčiau nebijoti ir drąsiai bandyti, nes šie žmonės į komandą atneša daug šilumos ir ramybės.“
Ši istorija puikiai iliustruoja, kaip specialiai pritaikyta darbo vieta ir palaikanti aplinka gali padėti autizmo spektro sutrikimą turinčiam žmogui sėkmingai integruotis į darbo rinką ir visuomenę.
Iššūkiai ir Sprendimai
„Rimi Lietuva“ personalo vadovės Vaidos Kaikarienės teigimu, pačioje pradžioje norint įdarbinti darbuotojus, turinčius negalią, tekdavo įveikti nemažai iššūkių dėl teisinio reguliavimo, darbo vietos pritaikymo, informacijos sklaidos, bendravimo su pačiais darbuotojais. „Šiandien jau turime įdirbį su žmonėmis, turinčiais negalią, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kliūčių priimant į darbą nebeliko. Pavyzdžiui, mums nebėra jokių neaiškumų įdarbinant žmogų su klausos negalia, nes jau turime patirties ir esame nusimatę priemones, kaip su juo bendrauti - tai darome susirašinėdami trumposiomis SMS žinutėmis arba elektroniniu paštu“, - komentuoja ji.
Anuomet daug nežinios buvo ir iš pačių darbuotojų - jiems tai dažnai būdavo pirmasis darbas, todėl kildavo daug neaiškumų, kokius dokumentus dėl negalios reikia pateikti ir pan. „Turėdavome bendromis jėgomis išsiaiškinti, ką gali ir ko negali daryti darbuotojas dėl savo turimos negalios. Pavyzdžiui, koks svorio limitas kilnojant daiktus, kokio ilgio pertraukos turi būti, kiek laiko gali sėdėti, o kiek stovėti ir visi kiti praktiniai niuansai“, - kalba V. Kaikarienė.
Bendrovės personalo vadovė pasakoja, kad pastaruoju metu vis daugiau kreipiasi darbuotojų, turinčių autizmo spektro sutrikimą - kiekvienas atvejis labai individualus. „Pavyzdžiui, yra žmonių, kurie vengia tiesioginio kontakto arba išvis negali jo turėti su kitais asmenimis. Šiems atvejams esame pritaikę darbo vietas, kad darbuotojai neturėtų tiesioginio nenorimo kontakto su žmonėmis, bet, pavyzdžiui, rūpintųsi salės priežiūra, kainų atitikimu lentynose, jų spausdinimu“, - dalijasi ji.
V. Kaikarienė tęsia sakydama, kad žmonėms, turintiems judėjimo negalią, yra specialiai pritaikytos kasos: atitinkamo aukščio ir pločio su specialiai sukonstruota rampa vežimėliui. Žemesniems nei standartinio ūgio žmonėms specialiai pritaikytos biuro patalpos, kad jie galėtų viską pasiekti be diskomforto, atidaryti duris ir pan.
Anot jos, darbuotojų turimos negalios yra pačios įvairiausios, tarp jų: judėjimo, psichosocialinė, klausos. Nemažos dalies darbuotojų negalios nėra tokios matomos - tai sveikatos sutrikimai, atsiradę po traumų, dažniausiai susiję su stuburu ar sąnariais. Tarp dirbančiųjų nėra tik asmenų su regos negalia.
Patarimai Kitiems Darbdaviams
Galvojantiems apie žmonių su negalia įdarbinimą personalo vadovė pataria pradėti nuo mažų žingsnių. „Reikėtų pradėti nuo mažų žingsnelių: nuo vieno, antro, trečio darbuotojo. Mokėmės ir augome kartu su jais. Žinoma, darėme klaidų, tačiau pamažu ėjome į priekį augindami įvairovės kultūrą įmonėje. Nesustoti labiausiai skatino pirkėjai, kurie pastebėdavo parduotuvėse dirbančius klausos negalią turinčius darbuotojus, dėkojo, kad nesame abejingi ir rūpinamės žmonių su negalia integracija. Patys darbuotojai dažnai dalinasi, kad juos pirkėjai priima labai šiltai: jei tai klausos negalią turintis darbuotojas, užrašo ant lapelio padėką už malonų aptarnavimą ar padovanoja šokolado“, - pasakoja V. Kaikarienė.
2015 metais prekybos tinklas drauge su ISM universitetu atliko tyrimą, kuris atskleidė, kad pirkėjai socialinės integracijos iniciatyvą vertina ypač teigiamai, o norėdami apsipirkti, mieliau renkasi kasą, kurioje dirba kitos tautybės darbuotojas ar turintis negalią. Net jei dėl to tenka kiek ilgiau pastovėti eilėje. „Į situaciją žiūrime kompleksiškai, kuriame įvairius kanalus ir sąlygas įvairovės kultūrai augti. Pavyzdžiui turime informavimo tarnybą, kuriai galima anonimiškai pranešti apie diskriminacijos atvejus. Taip pat daug dėmesio skiriame darbuotojų mokymams ir informavimui įvairovės, lygių galimybių užtikrinimo temomis. Šiemet turėjome ir specialų renginių ciklą „Įvairovės mėnuo“, kurio metu darbuotojai buvo kviečiami dalyvauti įvairiose su lygiomis galimybėmis susijusiose veiklose, mokymuose, diskusijose, įvairovės sesijose“, - sako pašnekovė.
Požiūrį Keičia Įkvepiantys Pavyzdžiai
Bene labiausiai įkvepiantys pavyzdžiai, kurie skatina tęsti socialinės integracijos veiklą įmonėje, V. Kaikarienės teigimu, yra patys žmonės ir jų gyvenimo istorijos. „Į galvą ateina, kad ir kolegės Tatjanos pavyzdys. Ji turi ne tik autizmo spektro sutrikimą, bet ir unikalią atmintį, o mes radome būdų, kaip žmogus gali save realizuoti dirbdamas mūsų parduotuvėje. Tai buvo nelengvas procesas, teko įveikti nemažai sunkumų, tačiau nenuleidome rankų, kartu ieškojome išeičių. Smagu matyti, kad praėjus vos keliems mėnesiams šiandien Tatjana jau tarsi visai kitas žmogus: viena atvažiuoja į darbą, kas dar visai neseniai atrodė neįmanoma, įgijo pasitikėjimo savimi. Jai vis geriau sekasi atlikti kasdienes užduotis ir ji tampa vis savarankiškesnė. Kartu dirbantys kolegos džiaugiasi, kad būtent Tatjana dirba su jais, nes ji įnešė į kolektyvą daug šilumos, nuoširdumo, šypsenų ir ramybės“, - sako V. Kaikarienė.
Anot jos, keisti stereotipinį darbdavių požiūrį žmonių su negalia, augusių vaikų namuose, kitataučių ar kitų socialinių grupių atžvilgiu labiausiai padeda ir dalinimasis patirtimi, praktiniais patarimais ir sėkmės istorijomis.
Mes Įvairovę Skatiname Ne Todėl, Kad Taip „Reikia“, O Todėl, Kad Tuo Iš Visos Širdies Tikime
„Stereotipų, mitų, įsivaizdavimų visuomenėje yra visokiausių, jų dar ir prisikurti galima daugybę. Ir galima jais gyventi. Tačiau galima juos ir keisti. Mes renkamės tokį kelią, skatiname ir kitus, savo pavyzdžiu parodydami, kad veikia, prigyja ir įsitvirtina tos praktikos ir modeliai, kuriems skiriama laiko, kuriais tikima iš širdies. Mes įvairovę skatiname ne todėl, kad taip „reikia“, kad gražiau atrodysime, o todėl, kad tuo iš visos širdies tikime, ir matome, jog tai keičia visuomenę, ir mes galime tapti to pokyčio dalimi“, - įsitikinusi V. Kaikarienė.
Emocijų Valdymas: Psichologės Patarimai
Neigiamos ar nemalonios emocijos aplanko kiekvieną. Klaidinga manyti, kad reikėtų jų vengti ar netgi slopinti. Pasak „Rimi“ organizuojamo virtualių paskaitų ciklo „Rinkis rūpintis savimi“ psichologės, dėmesingumo valdymo mokytojos Eglės Masalskienės, visos emocijos, teigiamos ir neigiamos, mums yra reikalingos.
Pasak psichologės, emocijas reikšti pradedame ką tik gimus, tačiau jas valdyti žmogus mokosi nuolat: „Įpročiai, kaip mes elgiamės su emocijomis, lygiai kaip ir kiti įpročiai, formuojasi viso gyvenimo eigoje. Be abejo, tai susiję su kultūra bei aplinka, kurioje augame. Vaikystė itin svarbi - pirmieji „įspaudai“ smegenyse užima tarsi pamatines vietas, ant jų statosi kiti įpročiai. Tėvams, kurie augina vaikus, specialistė rekomenduoja mokyti mažuosius atskirti emocijas ir tinkamai jas išreikšti: „Nuo to laiko, kai su vaiku pradedame kalbėtis, jam perduodame savo santykį su emocijomis. Pavyzdžiui, kuomet aš pasilieku su anūku, vaikas kažkuriuo momentu prisimena tėvelius ir pasidaro liūdnesnis. Pirma mintis - reikia nukreipti dėmesį, tarkime, sudominti kokiu žaislu ar žaidimu. Pasitaiko atveju, kuomet auklės ar seneliai guodžia, kad mes juk smagiai leidžiame laiką, nereikia liūdėti. Žinoma, tai daroma siekiat vaiką pralinksminti, tačiau tuo pat metu siunčiame vaikui žinutę - taip, kaip tu jautiesi, yra netinkama, reikia perdaryti tavo emociją. Rekomenduočiau neneigti vaiko emocijų, o padėti jam jas pastebėti, įvardinti, supažindinti.“
„Pirmiausia, neigiamų emocijų žala gali tapti jų raiška socialiai nepriimtinu būdu. Populiariojoje literatūroje sakoma, kad emocijas reikia tarsi paleisti, tačiau to nereikėtų suprasti tiesiogiai, pavyzdžiui, pradėti šaukti ar daužyti daiktus. Moksliniai tyrimai teigia, kad ilgalaikės neigiamos emocijos, su kuriomis nėra dirbama, gali sukelti net fizinį skausmą: „Dažnas emocijų slopinimas susijęs su taip vadinamomis psichosomatinėmis ligomis. Kartais žmogus gali jausti skausmą fiziškai, tačiau medikai niekaip neras priežasties. Taip pat slopinamos emocijos gali sukelti raumenų įtampą, psichologines problemas, kuomet žmogus pradeda pasižymėti konfliktiškumu ir sunkiu charakteriu bendraujant. Tokį asmenį dažnai žmonės identifikuoja kaip piktą, niurzgantį arba atvirkščiai - pasižymintį dideliu pasyvumu, nenoru nieko daryti“, - pastebi E. Masalskienė.
Psichologė teigia, kad norint atpažinti ir suvaldyti emocijas, ypač neigiamas, gali padėti meditacija arba specialūs dėmesingumo pratimai. Vienas iš jų - „RAIN“ metodas: „Šis metodas leidžia pastebėti, priimti emociją ir iššifruoti jos siunčiamą žinutę. Taip iškeliame klausimą, kiek emocinis reagavimas į tam tikrą situaciją atitinką tikrovę - galbūt tai susiję su mano senomis patirtimis arba kiek tam tikra emocija yra genetiškai paveldėtos dalies nulemta reakcija.“ Kaip teigia ekspertė, apie 20 min. trunkančios meditacijos - vienas geriausių būdų savo emocijų ir impulsų pažinimui bei valdymui.
„Norint atlikti „RAIN“ pratimą, nereikia specialaus pasiruošimo. Pirmiausia, atsisėkite tiesiai, galite užsimerkti. Pastebėkite, kaip kvėpuojate. Tuomet sutelkite dėmesį į kūno pojūčius - esate įsitempęs ar atsipalaidavęs? Stebėkite minčių srautą ir kokias emocijas bei nuotaiką jos sukelia. Jei galite, tai įvardinkite. Antras etapas - raskite tą emociją, kurią norite labiau patyrinėti. Savęs paklauskite, kaip tą emociją galime pavadinti? Apie ką ji man kalba? Kokį poreikį ji atspindi? Išsiaiškinkite, su kuo konkrečiai ta emocija susijusi - gal su žmogumi, situacija? Emocijos susiejimas su konkrečiu žmogumi ar mintimi gali padėti suvokti, iš kur ji atėjo, apie kokį poreikį ji kalba ir ką ta emocija siūlo daryti, be to, ar tikrai tai - geriausias būdas tą poreikį patenkinti.“
Nemėgstantiems meditacijų, psichologė siūlo išbandyti fizinę veiklą, prisiminti hobius arba jausmus išreikšti dienoraščio puslapiuose: „Fizinis aktyvumas - puiki iškrova susikaupusiai fizinei įtampai išnaudoti. Kadangi dėl emocinės įtampos vyksta pakitimai ir kūne, toks būdas itin tinkamas. Taip pat mėgstami hobiai gali padėti nukreipti emocijas tam tikra linkme. Jei mėgstate rašyti, galite savo emocijų analizę atlikti dienoraštyje. Galiausiai, atviri pokalbiai su artimaisiais irgi atneša puikių rezultatų. Svarbiausia - atrasti sau tinkamiausią būdą“, - įsitikinusi E. Masalskienė.