Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama neuroįvairovei ir autizmo spektro sutrikimą (ASS) turinčių žmonių įtraukčiai į visuomenę. Šiame straipsnyje aptariamos įvairios iniciatyvos, kuriomis siekiama didinti supratimą apie autizmą, skatinti empatiją ir suteikti galimybių ASS turintiems asmenims realizuoti save darbo rinkoje.
DUOday iniciatyva: durys į darbo rinką
Viena iš tokių iniciatyvų - „DUOday“, gegužės 25 d. jau ketvirtą kartą vyksianti Lietuvoje. Ši diena, kai įmonės ir organizacijos visame pasaulyje kviečia žmones su negalia išbandyti naujas profesijas bei darbo roles, šiemet vyks net 18 Lietuvos miestų. Pusšimtis Lietuvos darbdavių jau pranešė apie savo dalyvavimą.
Iniciatyvos organizatoriai VšĮ „SOPA“ ragina įvertinti naudą, kurią darbdaviams atneša ši patirtis. DUOday gali dalyvauti visi darbdaviai - nuo gamyklos iki miesto bibliotekos, svarbu, kad žmogui su negalia būtų galimybė gyvai atvykti į organizaciją ir praleisti dieną kartu darbo aplinkoje.
Sporto prekių tinklas „Decathlon“ DUOday iniciatyvoje dalyvauja jau trečius metus bei yra įdarbinę šešis darbuotojus su negalia. Dalyvavimas DUOday yra paprastas ir konkretus būdas atverti savo organizacijos duris žmonėms su negalia, suteikti jiems galimybę atrasti darbo rinką, išbandyti save darbo rolėje ir vykdyti užduotis kaip bet kuris kitas darbuotojas. Nors daugeliui organizacijų DUOday būna tik pirmas žingsnis į pažintį su žmonėmis su negalia, bet tai yra puiki potencialių darbuotojų niša ir 8 žmonės su negalia liko darbuotis DUOday metu aplankytose įmonėse.
„DUOday iniciatyva suteikia progą pažinti negalią turinčius žmones, užduoti jiems rūpimus klausimus, atrasti talentus ir suprasti, kuo mes galime jiems padėti. Būtent šios iniciatyvos dėka prie mūsų prisijungė naujasis kolega Martynas, turintis regėjimo negalią, kuris dabar rūpinasi banko skaitmeninės informacijos prieinamumo testavimu. Programos dalyviai ir mūsų darbuotojai apsikeičia patirtimi, kuri praturtina mus visus. Kviečiu prie iniciatyvos jungtis visus, kuriems rūpi įvairovė, lygybė bei įtrauktis. „CV-Online LT“ vadovas Andrius Kaupys sako, kad DUOday jo vadovaujama įmonė dalyvauja kasmet ir net nebesvarsto opcijos nedalyvauti: „Mes gauname naudos iš DUOday svečio, kuris iš šono pažiūri į mūsų atrankos procesus, pasitikriname, ar jie draugiški žmonėms su skirtingais gebėjimais. mus praturtina. Kiekviena organizacija ar įmonė gali pasiūlyti kažką unikalaus svečiui. Mes, kaip darbo rinkos ekspertai, ne tik parodome, kaip atrodo atrankų specialisto darbas, bet ir suteikiame tam žmogui profesinę konsultaciją, sutvarkome jo gyvenimo aprašymą, nukreipiame teisinga karjeros kryptimi. Per DUOday žmogus su negalia visą darbo dieną praleidžia organizacijoje, kuri jį pakvietė: stebi įmonės darbo procesus, pagal galimybes atlieka kai kurias užduotis, dalyvauja susitikimuose, kartu pietauja ir bendrauja su kolektyvu. Žmogų su negalia atstovaujanti organizacija, o jų prie iniciatyvos prisijungė net 24, iš anksto pristatys kandidatą - jo gebėjimus ir iššūkius.
Taip pat skaitykite: „Rimi“ iniciatyvos autizmui
Balandžio mėnuo - autizmo supratimo didinimo metas
Balandis visame pasaulyje minimas kaip autizmo supratimo didinimo mėnuo. Šiai progai paminėti, Vilniaus rotušėje buvo atidaryta Lauros Naudžiūnaitės tapybos darbų paroda. Kartu vyko specialistų, verslo atstovų pristatymai ir diskusija apie autistiškų žmonių įtrauktį bei paramą jiems ar jų artimiesiems.
Nuo balandžio 7 d. veikusi paroda inspiruota asmeninės autorės patirties. Joje buvo pristatomi didelio formato darbai, atspindintys autorės vidinį emocinį pasaulį. Idėja tai pristatyti sąlygojo ne tik noras padėti kitiems geriau suprasti neuroįvairovę, bet ir kasdienis rūpinimasis su žmogaus teisių įgyvendinimu susijusiais klausimais dirbant savivaldybėje, kur vis dar pastebimi su empatija, tolerancija ar stigma susiję iššūkiai.
„Ši paroda atspindi mano kasdienę patirtį, kai emocijos tampa pernelyg stiprios ir intensyvios. Tai, kas kitiems gali atrodyti nereikšminga, man gali tapti viską griaunančia audra. Kasdieninės situacijos, kurios daugeliui yra lengvai valdomos, autistiškiems žmonėms sukelia paniką, sumišimą ir kitas neigiamas emocijas. Kartais šios emocijos užvaldo mane, priversdamos sustoti ir užsidaryti nuo viso pasaulio. Tad šia paroda norėčiau perteikti šį pojūtį, šį vidinį pasaulį, kuris dažnai lieka nepastebėtas“, - sako parodos autorė L. Naudžiūnaitė, turinti autizmo spektro sutrikimą.
Parodos atidarymo renginį organizavo Vilniaus miesto savivaldybė. „Gyvendami kartu viename dideliame mieste turime sau ir kitiems nuolat priminti, kad esame skirtingi ir skiriasi kiekvieno iš mūsų poreikiai. Autizmo spektro sutrikimą turintys žmonės į kasdienes situacijas gali reaguoti daugeliui neįprastu būdu, tačiau turėdami tai omenyje ir būdami supratingi, galime padėti jaustis geriau, o ne priešingai - išskirti ar pažeminti. Šia paroda ir renginiu norime atkreipti vilniečių dėmesį į neuroįvairovę, paskatinti juos būti empatiškiems, atsisakyti stereotipų bei įgalinti tinkamai reaguoti. Tikiu, kad per kasdienes patirtis ir pavyzdžius galime lengviau perteikti žinutes, kurios didina mūsų sąmoningumą bei padeda augti mums kaip bendruomenei“, - sako Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė.
Renginį moderavo reklamos specialistė, socialinė aktyvistė Dovilė Filmanavičiūtė. Parodos atidarymo renginyje pranešimus skaitė autizmo spektro sutrikimą turintis Tomas Eicher-Lorka, „Rimi“ viešųjų ryšių ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė ir Gintarė Šatė, Lietuvos įtraukties švietime centro Autizmo spektro sutrikimų grupės vadovė. Diskusijoje „Autizmo supratimas ir pagalba: nuo šeimos iki visuomenės“ dalyvavo autistišką paauglį auginanti mama Kristina Radžvilaitė, Eglė Gylytė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyriaus Atvejo vadybininkė, taip pat Julija Markeliūnė, „Telia“ įtraukties ir įvairovės vadovė, ir Kristina Košel-Patil, asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė.
Taip pat skaitykite: Įtraukties pavyzdys Rimi
2008 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja balandžio 2-ąją paskelbė Pasauline autizmo supratimo diena. „Ne tik balandžio 2-oji, bet ir visas mėnuo skirtas atkreipti dėmesį, tapti atviresniems ir imtis darbų, kad autizmo spektro iššūkius patiriantys žmonės bei jų artimieji geriau jaustųsi mieste, darbe ir bet kuriose bendruomenėse, kur jie turi galimybę dalyvauti“, - kalbėjo D.
Asmeninės patirtys ir stereotipų laužymas
Renginyje „Autizmas: pažink mane“ Vilniaus rotušėje T. Eicher-Lorka pasidalino savo patirtimi. Autizmo diagnozę jis išgirdo būdamas 12 metų. „Pradžioje buvau įsitikinęs, kad pasaulis yra neteisus. Vėliau - kad aš neteisus ir turiu viską keisti. Galiausiai nusprendžiau: norėdamas, kad pasaulis mane priimtų, turiu priimti jį. Įvyko savęs priėmimas. Negaliu sakyti: priimkite mane su visomis ydomis, jeigu nenoriu keistis ir prisitaikyti prie visuomenės“, - sakė T. Eicher-Lorka.
Jis taip pat paaiškino, kaip autizmas veikia jo kasdienį gyvenimą: „Įsivaizduokite kalbėjimą telefonu - lengva, tą daryti gali net ir eidamas per perėją. O dabar kalbate telefonu ir važiuojate dviračiu - darosi sunkiau. Pridėkime trečią veiksmą - dauginimą mintyse. Jau susidaro nelinksma situacija. Aš taip pat turiu kontroliuoti kūno kalbą, balsą, emociją, žiūrėjimą į akis. „Apie autizmą kalbu jau dešimt metų, tačiau iki šiol pasitaiko stereotipinių frazių, kurios išmuša iš vėžių. Pavyzdžiui: ar visi autistiški žmonės bijo šunų? Ar autistiški žmonės nemėgsta bučiuotis? Vis dėlto T. Eicher-Lorka ragina nenuleisti galvos, priimti save ir pasitikėti savimi: „Žmonės linkę save nuvertinti, o galvodami apie autizmą mano, kad jiems kažkas ne taip, tarsi tai būtų defektas.
Gintarė Šatė išskyrė esmines ugdymo įstaigų pritaikymo problemas: „Šviesos visada per ryškios, skambučiai - per ilgi, klasės - per didelės mokinių skaičiumi ir per šiltos, o pertraukos yra triukšmingiausias dienos laikas.
Menas kaip saviraiškos priemonė
Renginio pabaigoje oficialiai atidaryta L. Naudžiūnaitės tapybos darbų paroda. „Labai jautru apie tai šnekėti, nes idėjos dažniausiai gimsta, kai įvyksta emocinis lūžis ir reikia ieškoti būdo jausmus suvaldyti. L. „Turėjau polinkį savo darbus sunaikinti, nes po lūžio momento ateina gėdos jausmas, kad esi suaugęs žmogus ir nemoki suvaldyti savo emocijų. Po kurio laiko darbus pradėjau palikti. Gražu, kai iš savidestrukcijos ateina kūrinys, o aš tą momentą sugebu išbūti.
Taip pat skaitykite: Vaizdo įrašų analizė
Autorė šyptelėjo: „Autizmo spektro sutrikimą turintys asmenys susiduria su problema, kad nesupranta savo arba kitų emocijų. Menininkė Laura Naudžiūnaitė. L. Naudžiūnaitės tapybos darbų parodos atidarymo renginio pradžia - 14.30 val. Parodos atidarymo renginį organizuoja Vilniaus miesto savivaldybė.
„Rimi“ patirtis įdarbinant žmones su negalia
Prekybos tinkle „Rimi“ šiuo metu dirba apie pusantro šimto žmonių su negalia, tarp jų - ir darbuotojai, turintys autizmo spektro sutrikimą. „Rimi Lietuva“ personalo vadovės teigimu, pačioje pradžioje norint įdarbinti darbuotojus, turinčius negalią, tekdavo įveikti nemažai iššūkių dėl teisinio reguliavimo, darbo vietos pritaikymo, informacijos sklaidos, bendravimo su pačiais darbuotojais. „Šiandien jau turime įdirbį su žmonėmis, turinčiais negalią, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kliūčių priimant į darbą nebeliko. Pavyzdžiui, mums nebėra jokių neaiškumų įdarbinant žmogų su klausos negalia, nes jau turime patirties ir esame nusimatę priemones, kaip su juo bendrauti - tai darome susirašinėdami trumposiomis SMS žinutėmis arba elektroniniu paštu“, - komentuoja ji.
Bendrovės personalo vadovė pasakoja, kad pastaruoju metu vis daugiau kreipiasi darbuotojų, turinčių autizmo spektro sutrikimą - kiekvienas atvejis labai individualus. „Pavyzdžiui, yra žmonių, kurie vengia tiesioginio kontakto arba išvis negali jo turėti su kitais asmenimis. Šiems atvejams esame pritaikę darbo vietas, kad darbuotojai neturėtų tiesioginio nenorimo kontakto su žmonėmis, bet, pavyzdžiui, rūpintųsi salės priežiūra, kainų atitikimu lentynose, jų spausdinimu“, - dalijasi ji.
Žmonėms, turintiems judėjimo negalią, yra specialiai pritaikytos kasos: atitinkamo aukščio ir pločio su specialiai sukonstruota rampa vežimėliui. Žemesniems nei standartinio ūgio žmonėms specialiai pritaikytos biuro patalpos, kad jie galėtų viską pasiekti be diskomforto, atidaryti duris ir pan. „Žmonės, turintys negalią, dirba ir administracijoje, ir gamyboje, ir komercijoje. Didžiausias jų skaičius yra prekybos centruose, konkrečiai - prekybinėse salėse. Šiuo metu pas mus dirba 142 žmonės su negalia, tačiau kadangi ne visos negalios yra aiškiai matomos ir ne visi yra linkę šią asmeninę informaciją apie save atskleisti, manome, kad dirbančių su negalia pas mus yra ženkliai daugiau“, - pažymi „Rimi Lietuva“ atstovė.
V. Kaikarienė tvirtina, kad bendrovė siekia būti pavyzdžiu kitoms organizacijoms, įtraukiant kuo įvairesnius darbuotojus į savo komandą tam, kad kiekvienas žmogus galėtų atrasti savo stipriąsias puses ir būti visaverte visuomenės dalimi. „Darbuotojai, turintys negalią, yra tokie patys, kaip ir kiti. Mes ieškome žmogaus, kuris turi konkrečių asmeninių savybių ir gali atlikti konkretų darbą - tam negalia neturi jokios įtakos. Svarbiausia, kad žmogus norėtų dirbti“, - akcentuoja ji.
Galvojantiems apie žmonių su negalia įdarbinimą personalo vadovė pataria pradėti nuo mažų žingsnių. „Reikėtų pradėti nuo vieno asmens - pamėginti jį įtraukti, tinkamai tam paruošti kolektyvą, komunikuoti, kalbėti su jo tiesioginiu vadovu, pagalvoti apie bendravimo formą ir tikslų iškėlimą. Jei kyla problemų, siūlyčiau kreiptis į nevyriausybines organizacijas, kurios tikrai padeda, net ir suteikdamos nemokamas konsultacijas. Taip pat rekomenduočiau kreiptis į kitas įmones, kurios samdo žmones, turinčias negalią - mes tikrai padėsime ir patarsime. Reikia suprasti, kad klaidų pasitaiko, bet svarbiausia - būtina išmokti vienas kitą išgirsti ir kalbėtis. Tuomet kartu pavyks rasti sprendimus ir išspręsti kylančias problemas“, - patarimus vardija V. Kaikarienė.
Tatjanos istorija: nuo izoliacijos iki integracijos
Viena iš sėkmės istorijų - Tatjanos, kuriai pirmajai Lietuvoje buvo sukurta darbo vieta pagal jos ypatingus gebėjimus. Dabar keturias dienas per savaitę Tatjana pati pusvalandį važiuoja į darbą autobusu. Prieš tris mėnesius Tatjana įsidarbino prekybos centre „Rimi“. Į jos pareigas įeina prekių kainų patikrinimas, lentynų tvarkymas. Jei trūksta kainos arba nurodyta neteisinga informacija, Tatjana turi išspausdinti kainą ir sudėti į lentynas.
Viena iš VšĮ „SOPA“ įkūrėjų Aiva Salatkienė pasakoja, kad darbo Tatjanai paieškos buvo tikras profesinis iššūkis: „Pradėję dirbti su nauju žmogumi stengiamės matyti ne negalią kaip apribojimą, o išskirtinius gebėjimus ir tada pasiūlyti darbą pagal galimybes. Su Tatjana šis procesas užtruko net pusantrų metų. Tai buvo ilgas bandymų ir nesėkmių kelias. Prisipažinsiu, su autistiškais suaugusiais asmenimis dar neturime daug patirties. Proveržiu tapo laimingas atsitiktinumas - Tatjana pažvelgė į ant mano stalo gulinčius dokumentus su mokymų datomis ir bakstelėjusi pirštu pasakė: „Čia trūksta datos.“ Aš net nepatikėjau. Patikrinome ir įsitikinome, kad Tatjanos unikali atmintis ir ji itin pastabi. Tada pradėjome sukti galvą, kaip šias unikalias savybes būtų galima pritaikyti darbe. Kadangi ne vienus metus bendradarbiaujame su „Rimi“, pasiūlėme jiems paanalizuoti salės darbuotojo funkcijas ir galbūt jas skaidyti į kelias pareigybes. Taip gimė bandomasis projektas - kainų tikrintojos pareigybė Tatjanai. Tai precedentas Lietuvoje - specialiai asmeniui pagal jo gebėjimus sukurta darbo vieta. Ar gali būti geriau?“
Nusprendus, kokia Tatjanai galėtų būti sukurta darbo vieta, prasidėjo ilgas pasirengimo procesas, kuriame dalyvavo net trys SOPA darbuotojai. Apie tai pasakoja Tatjanos įdarbinimo tarpininkė Rūta Komisaroviene: „Pirmiausia aš pati turėjau išmokti šio darbo: su brūkšninių kodų nuskaitymo įrenginiu tikrinau kainas, spausdinau etiketes, tvarkiau prekes lentynose. Turėjau perprasti būsimas Tatjanos pareigas, kad gebėčiau jai perteikti. Tada mano kolegė Agnė parengė išsamų sąrašą taisyklių, kaip elgtis darbo aplinkoje - nuo atvykimo į darbo vietą iki aprangos pakeitimo susipurvinus niuansų. Aiškiai apibrėžtos taisyklės būtinos, nes Tatjana nesupranta nerašytų socialinių normų, o tiesiog paklausti jai per sudėtinga.
Tačiau po beveik trijų mėnesių situacija iš esmės pasikeitė - šiandien Tatjana darbą pradeda 9 ryto ir dirba iki 15 val. Rūta užsuka kelioms valandoms, bet jau ne kasdien, dažniau jiedvi bendrauja telefonu. Mergina dėvi oficialią „Rimi“ aprangą, pati priima sprendimus darbe ir pati pasiklausia kolegų, kuriame skyriuje reikia pagalbos. Santykiai su kolegomis tapo šilti, jie noriai padeda merginai. Bendravimas su atsitiktiniais klientais irgi gerėja - kartą moteris paklausė kainos, susijaudinusi Tatjana negalėjo pasakyti žodžiu, tiesiog nuskenavo prekę ir parodė kainą ekrane. Tai Tatjanai buvo didžiulė pergalė.
Tatjanos mama Jelena negali atsidžiaugti: „Darbas „Rimi“ Tatjaną tiesiog pakeitė, ji tampa vis savarankiškesnė. Dabar pati nueina į parduotuvę, atviriau reaguoja į nepažįstamus žmones. Ta susigūžusi mergina po mokyklos baigimo ir Tatjana šiandien - tai du skirtingi žmonės. Tai, ką padarė SOPA kolektyvas, yra neįtikėtina, ir aš, kaip mama, būsiu amžinai dėkinga už patikėjimą mano dukra ir jai sukurtą galimybę gyventi visavertį suaugusiojo gyvenimą.“
Parduotuvės „Rimi“, kurioje dirba Tatjana, direktorė Laima Kalinauskienė apie naująją darbuotoją atsiliepia labai šiltai: „Tatjana savo darbą atlieka labai atsakingai ir kruopščiai. Jei ir kyla kokių sunkumų, tai jie tikrai nebūna tokie dideli, kad kartu nerastume išeities. Kolektyvas Tatjaną priėmė labai draugiškai ir visada mielai padeda, kai jai kyla kokių nors klausimų.“ Direktorė pridūrė, kad kolektyvą papildžiusi Tatjana ir juos pačius daug ko išmokė: „Pirmiausia to, kad visos situacijos yra išsprendžiamos ir kad svarbu šypsotis, nes tik šypsena gali įveikti visus sunkumus.“
Parama darbdaviams įdarbinant žmones su negalia
Pakeitus Užimtumo įstatymo nuostatas, įmonės galės pretenduoti į subsidiją, kuri skiriama darbo vietai ir darbo aplinkai pritaikyti. Jos dydis vienai darbo vietai pritaikyti negalės viršyti 22 630 eurų, o darbo aplinkai - 3 431 euro. Darbo vietų pritaikymo subsidijavimas organizuojamas iki 55 proc. darbingumo lygio bedarbių neterminuotam įdarbinimui remti ir darbingo amžiaus užimtų asmenų, kuriems nustatytas iki 40 procentų darbingumo lygis, išlikimui darbo rinkoje remti.
Kitos iniciatyvos ir organizacijos
Vasarį, baigiant knygos „Autizmas - dalis manęs“ leidybos darbus, kilo mintis apie parodą, keliaujančią po Lietuvą. Kilnojamąją parodą sudaro 15 knygos iliustracijų su trumpais faktais apie autizmą lietuvių ir anglų kalbomis. Paroda aplankys skirtingus miestus: „Telia Lietuva“ biurus, „Rimi“ prekybos centrus, Vilniaus universitetą, įmones „ACME grupė“, „Vinted“, „Oxylabs“ ir daugelį kitų.
Labdaros fondas #nebe(NORIUGYVENTI) kviečia visuomenę padėti tiems, kurie ieško būdų, kaip padėti sau išgyventi sunkias būsenas ir eiti sveikimo keliu, tačiau neturi tam finansinių galimybių. Per dvejus labdaros fondo #nebe(NORIUGYVENTI) gyvavimo metus programą išbandė per 100 žmonių, kurie turėjo galimybę pažinti save, išmokti valdyti emocijas ir jausmus tam, kad galėtų sveikti ir atrasti norą gyventi.