Įvadas
Šiuolaikiniame pasaulyje rizikos yra kompleksinės ir sisteminės, o jų poveikis jaučiamas įvairiuose socialinių sistemų sluoksniuose. Globalios problemos nebūtinai vienodai aktualizuojasi lokaliuose kontekstuose, o gyventojų suvokimas apie rizikas gali smarkiai skirtis nuo ekspertinių vertinimų. Šiame straipsnyje nagrinėjami rizikos suvokimo žemėlapiai Lietuvoje, siekiant atskleisti, kaip skurdo rizika pasiskirsčiusi šalies teritorijoje ir kokie yra Lietuvos gyventojų bei ekspertų nuomonių skirtumai apie įvairias ekonomines, ekologines, technologines, geopolitines ir socialines rizikas. Taip pat lyginami šie vertinimai su Globalių rizikų ataskaitų duomenimis.
Skurdo Rizikos Žemėlapis Lietuvoje
Viešojoje erdvėje vykstant diskusijoms apie galimus nekilnojamojo turto mokesčius bei ekonominę recesiją, svarbu atkreipti dėmesį į skurdo duomenis. Svarbus ne tik bendrasis skurdo rizikos lygis šalyje, bet ir tai, kaip skurdo rizika yra pasiskirsčiusi Lietuvos teritorijoje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. maždaug penktadalis Lietuvos gyventojų gyveno skurdo rizikoje.
Skurdo Rizikos Pasiskirstymas Savivaldybėse
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, didžiausia skurdo rizikoje gyvenančiųjų dalis yra šiose savivaldybėse:
- Kalvarijos savivaldybė (38.7 proc.)
- Kazlų Rūdos savivaldybė (38.1 proc.)
- Šakių rajono savivaldybė (35.2 proc.)
- Marijampolės savivaldybė (33.7 proc.)
- Biržų rajono savivaldybė (33.6 proc.)
- Vilkaviškio rajono savivaldybė (32.3 proc.)
- Zarasų rajono savivaldybė (31.2 proc.)
Mažiausiai paveiktos skurdo rizikos yra Vilniaus miesto, Kretingos rajono, Kauno miesto, Telšių rajono bei Rietavo savivaldybės.
Regioniniai Skurdo Rizikos Ypatumai
Skurdo rizika nėra atsitiktinai pasiskirsčiusi Lietuvos teritorijoje. Priklausomai nuo gyventojų sudėties (pvz., amžiaus struktūros, užimtumo struktūros, ekonominių veiklų išsidėstymo šalyje ir kitų veiksnių), skurdo rizika yra linkusi telktis tam tikruose regionuose. KTU mokslininkų sudarytame žemėlapyje matomi raudoni aukštų skurdo rizikos verčių klasteriai bei žali žemų skurdo rizikos verčių klasteriai. Aukšta skurdo rizika telkiasi pietiniuose bei šiaurės-rytiniuose Lietuvos regionuose.
Taip pat skaitykite: Psichologinių rizikos veiksnių įvertinimas
Taip pat pastebimas išskirtinai teigiamas didžiųjų miestų efektas. Kauno-Vilniaus dvimiesčio regionas, Klaipėdos išplėstinis regionas (apimantis ir Žemaitijos dalį), bei Šiaulių regionas pasižymi santykinai žemomis skurdo rizikos vertėmis.
Skurdo Rizika Baltijos Šalyse ir Europoje
„Eurostat“ duomenimis, Europos Sąjungoje 2020 m. 21.9 proc. gyventojų patyrė skurdo riziką, o Lietuvoje - 20.9 proc. Baltijos šalys ES kontekste išsiskiria tuo, kad skurdo rizika yra labiau būdinga kaimams ir mažiems miesteliams, o ne didmiesčiams. Daugelyje vakarų ES kaimynių skurdo rizika būna aukščiausia didmiesčiuose.
Išvados apie Skurdo Rizikos Žemėlapį
Apibendrinant, galima prognozuoti, kad mokestiniai pakeitimai, darbo užmokesčio kilimas ar numatoma ekonominė recesija neigiamai paveiks Pietų ir Šiaurės-Rytų kaimiškus regionus.
Rizikos Suvokimo Tyrimai Lietuvoje
Iki šiol Lietuvoje atliekami sociologiniai gyventojų rizikos suvokimo tyrimai vykdyti pagal atskiras tematikas: pvz., ekologinių ir technologinių grėsmių, energetinio saugumo, atominės energetikos, COVID-19 ir kt. Tačiau tyrimų Lietuvoje, pateikiančių kompleksišką įvairių sričių rizikos suvokimą bei identifikuojančių gyventojų ir ekspertų požiūrių skirtumus, ligi šiol nebuvo atlikta.
Tyrimo Tikslas ir Metodologija
Šio straipsnio tikslas - atskleisti Lietuvos gyventojų ir ekspertų nuomonių skirtumus apie įvairias rizikas bei palyginti jas su Globalių rizikų ataskaitų vertinimais. Empiriniai duomenys surinkti atliekant reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą (2020 m. rugsėjo-spalio mėn.) bei apklausus Lietuvos savivaldybių ekspertus (2021 m. kovo-gegužės mėn.).
Taip pat skaitykite: Nusikalstamas elgesys: rizikos veiksniai
Duomenų Rinkimas
- Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa: Vykdyta 2020 m. rugsėjo-spalio mėn. Atliekant apklausą buvo taikoma daugiapakopė tikimybinė atranka, taikant geografinį stratifikavimą pagal gyvenamosios vietos dydį ir administracinę priklausomybę. Iš viso apklausta 2 007 respondentai iš 60 Lietuvos savivaldybių tiesioginio interviu būdu.
- Lietuvos savivaldybių atstovų apklausa: Vykdyta 2021 m. pavasarį, kovo-gegužės mėn., internetinės apklausos būdu. Oficialus raštas, kuriuo kviesta bendradarbiauti renkant tyrimo duomenis, buvo siunčiamas visų Lietuvos savivaldybių administracijų vadovams, prašant deleguoti specialistus, sutinkančius savanoriškai dalyvauti tyrime.
Rizikos Vertinimo Skalė
Gyventojų buvo klausiama, kokią grėsmę jiems ir jų šeimoms kelia įvairūs dalykai / problemos ten, kur gyvena ir dirba jie ir jų šeimos Lietuvoje. Buvo prašoma įvertinti kiekvieną problemą skalėje nuo 1 (visai nekelia grėsmės) iki 7 (kelia labai didelę grėsmę). Savivaldybių ekspertams buvo pateiktas tų pačių grėsmių sąrašas ir klausiama, kokią riziką kiekviena jų kelia atstovaujamai savivaldybei, taip pat naudota 7 balų Likerto skalė.
Tyrimo Apribojimai
Tyrimo rezultatai interpretuotini su tam tikrais apribojimais. Rengiant tyrimo metodiką, buvo planuojama gyventojų apklausą vykdyti tuo pačiu metu kaip ir savivaldybių ekspertų apklausą, tačiau dėl COVID-19 pandemijos antrosios bangos 2020 m. rudenį ir savivaldybių užimtumo sprendžiant pandemijos valdymo klausimus, ekspertų apklausa vyko vėliau. Todėl rezultatams įtakos galėjo turėti specifiniai įvykiai apklausų vykdymo laikotarpiu.
Reikia atkreipti dėmesį, kad tyrimo vykdymo metu prasidėjo didelės krizės, susijusios su pasauline pandemija (nuo 2020 m. pradžios), imigrantų krize Lietuvoje (nuo 2021 m. vasaros) ir galiausiai Rusijos invazija į Ukrainą (2022 m. vasario 24 d.). Šios aktualijos (išskyrus COVID-19) nėra atspindėtos gyventojų apklausoje, todėl vertinant duomenis reikia atsižvelgti, kad tai yra konkretaus laikotarpio „nuotrauka“, leidžianti analizuoti skirtis tarp gyventojų ir ekspertų rizikų suvokimo.
Globalių Rizikų Vertinimas
Pasaulio ekonomikos forumo ekspertų vertinimu, pagal rizikų poveikį ir tikimybę, didžiausios rizikos buvo siejamos su infekcinių ligų plitimu bei nesėkmingu prisitaikymu prie klimato kaitos. Didžiausios artimiausio laikotarpio grėsmės globaliu mastu siejamos su infekcinėmis ligomis, prastėjančiu pragyvenimo lygiu bei ekstremaliais orų reiškiniais. Be šių jau dabar didelių iššūkių, ekspertai akcentuoja ir netolimoje ateityje galinčias kilti problemas, siejamas su nekilnojamojo turto kainų burbulu, IT infrastruktūros sutrikimais, kibernetinių atakų padariniais ir pan., o ilgalaikėje perspektyvoje ne tik prognozuojamos klimato kaitos švelninimo priemonių nesėkmės, bet ir esant įtemptai geopolitinei situacijai ryškėjantis pavojus dėl masinio naikinimo ginklų panaudojimo tam tikruose regionuose.
Vis dėlto, šioje ataskaitoje pateikiama visapusiška globalių rizikų apžvalga ne visais atvejais gali būti tiesiogiai pritaikoma specifiniams regionams dėl unikalių geografinių, geopolitinių ar kitų aplinkybių.
Taip pat skaitykite: Socializacija rizikos šeimose – anketinis tyrimas
Lietuvos Gyventojų ir Ekspertų Rizikų Suvokimo Skirtumai
Tyrimas atskleidė, kad ekspertų ir gyventojų vertinimai gana dažnai sutampa, ypač socialinių ir ekonominių grėsmių atveju. Didžiausi neatitikimai, kai ekspertai rizikas vertino kaip didesnes nei gyventojai, atskleisti COVID-19, potvynių, miško gaisrų, energijos sutrikimų, karo minų palikimo atvejais. Gyventojai didesnes rizikas nei ekspertai įvardijo eismo įvykių, asmenų neteisėto sekimo, neteisėto pasinaudojimo banko sąskaitomis ar kortelėmis, Astravo atominės elektrinės (AE) ir kainų kilimo klausimais.
Aplinkosauginės Rizikos
Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje didžiulis dėmesys skiriamas aplinkosaugos grėsmėms visame pasaulyje, pasireiškiančiomis intensyvėjančiais ekstremaliais orų reiškiniais, biologinės įvairovės nykimu, žmogaus poveikiu aplinkai ir t. t. Šiuo atžvilgiu gali būti išskiriami aktualūs aplinkos pavojai nacionaliniu mastu: dėl kaitros intensyvėjantys miškų gaisrai, potvyniai.
Potvynių, kaip galimos rizikos, atveju, ekspertų ir gyventojų nuomonės išsiskyrė gana drastiškai. Potvynius dauguma tyrime dalyvavusių respondentų buvo linkę priskirti prie mažos rizikos, o ekspertų vertinimu, potvynių grėsmės suvokiamos kaip kur kas rimtesnės. Tokiam vertinimų skirtumui įtakos turi keli veiksniai. Visų pirma, ekspertų vertinimas paremtas objektyviais duomenimis ir regionuose sudaromais potvynių rizikos žemėlapiais, o gyventojai daugiausia remiasi savo turima patirtimi ar nežinojimu, jog jų gyvenamosios teritorijos patenka į potvynių rizikos zonas, kas lemia, kad ekspertai šias rizikas suvokia kaip kur kas didesnes.
Socialinės Rizikos
Apklausos rezultatai atskleidė, kad socialinėje srityje gyventojų ir ekspertų nuomonės dažnu atveju atitiko. Vis dėlto, išryškėjo keli gana nemenki skirtumai: visų pirma, COVID-19 ar panašaus pobūdžio infekcijų grėsmes savivaldybių atstovai buvo linkę vertinti kaip labai didelės rizikos šaltinius, tačiau apklausoje dalyvavę gyventojai šią riziką suvokia kaip kur kas mažesnę. Šį skirtumą galėjo lemti ir apklausų vykdymo laikas - gyventojų apklausos metu.
Rizikos Suvokimas: Teorinis Kontekstas
Dar XX a. šeštajame dešimtmetyje mokslininkų dėmesį atkreipė žmonių polinkis elgtis iracionaliai, vertinant technologijas, jų naudą ir galimą šalutinį poveikį. Noras suprasti, kodėl žmonės rizikas suvokia skirtingai, paskatino pradėti rizikos suvokimo tyrimus.
Rizikos Suvokimo Apibrėžimai
Akademiniame diskurse rizikos suvokimas apibrėžiamas kaip intuityvus pavojų, su kuriais žmonės susiduria ar gali susidurti ateityje, vertinimas arba netikrumas dėl tam tikros veiklos galimų padarinių sunkumo. Šis procesas glaudžiai susijęs su individų patyrimu ir įsitikinimais. Skirtingų autorių teigimu, individai vertina rizikas ir jas interpretuoja, atsižvelgdami į savo visuomenių normas, vertybių sistemas ir kultūrines ypatybes.
Ekonominių Grėsmių Prioritetas
Daugelis Lietuvoje atliktų tyrimų rodo, kad gyventojai dažniau teikia prioritetą ekonominėms grėsmėms, palyginti su ekologiniais, sveikatos ar saugumo rūpesčiais. Pavyzdžiui, 2008 m. aktualiausiomis problemomis Lietuvoje šalies gyventojai įvardijo infliaciją, alkoholizmą ir skurdą, o tokios globalios problemos kaip klimato kaita ir terorizmas buvo suvokiamos kaip mažiausiai aktualios. Tokios rizikos suvokimo tendencijos, kai akcentuojami materialinio, ekonominio stabilumo prioritetai, koreliuoja su Lietuvos vertybių tyrimuose atskleista tendencija, kad Lietuvos gyventojams labiau būdingos materialiosios nei postmaterialiosios vertybinės orientacijos.
Ekspertų ir Visuomenės Nuomonių Skirtumai
Rizikos suvokimo tyrimus papildo studijos, nagrinėjančios skirtingų tikslinių grupių rizikų vertinimus. Dažniausiai tyrėjai atlieka ekspertų (mokslininkų, valdžios atstovų, specialistų ir pan.) ir visuomenės narių suvokimo palyginimus. Tyrimų rezultatai daugeliu atvejų pagrindžia teiginį, kad ekspertai ir visuomenės nariai tas pačias grėsmes suvokia skirtingai, o tai gali lemti neefektyvų rizikos valdymą ekstremalių situacijų atveju arba nepakankamą visuomenės įsitraukimą į rizikos prevencijos veiklas.
Nustatomų nuomonių skirtumams paaiškinti neretai pasitelkiama „objektyvios-suvoktos rizikos dichotomijos“ samprata. Daromos prielaidos, kad minėtos individų grupės naudoja skirtingas rizikų apibrėžtis bei joms vertinti pasirenka skirtingus kriterijus. Nors manoma, kad ekspertų žinios apie santykinius dažnius, priežastinius mechanizmus bei turimi informacijos šaltiniai jiems leidžia formuluoti patikimesnius vertinimus, dalis mokslininkų teigia, kad priimant su rizikomis susijusius sprendimus į visuomenės nuomonę atsižvelgti taip pat būtina. Tai padeda užtikrinti demokratines teises bei gerina rizikų valdymo proceso kokybę.
Ekspertinio Žinojimo Ribotumai
Nors ekspertai neretai pateikia racionalesnius rizikų vertinimus (pvz., paremtus mirčių, nelaimingų atsitikimų statistika), moksliniame diskurse taip pat vyksta diskusijos ir apie ekspertinio žinojimo ribotumus. Pasak M. Schmidto, ekspertas - tai tam tikros srities specialistas, galintis suvokti keletą temų, bet jokiu būdu ne visas. E. Gianfranco ir C. W. Johnson, aptardami kitų tyrėjų darbus, taip pat teigia, kad jeigu ekspertams reikėtų įvertinti naujas technologijas, jie būtų priversti pasikliauti intuicija ir ekstrapoliacija, kaip tai dažnai daro piliečiai.
Išvados apie Rizikos Suvokimą
Apibendrinant galima teigti, kad rizikos suvokimas yra kompleksiškas, socialiai sukonstruotas ir skirtingų veiksnių medijuojamas procesas, lemiantis skirtingus rizikų vertinimus.
Nacionalinės Rizikos Valdymo Strategijos
Nacionaliniu lygmeniu rengiamos rizikos valdymo strategijos turėtų integruoti globalias rizikas, atsižvelgiant į regiono bei nacionalinę specifiką, siekiant sukurti pritaikomą rizikos valdymo strategiją.
tags: #rizikos #suvokimo #zemelapiai