Šizofrenija: Simptomai, Diagnozė ir Gydymo Būdai

Šizofrenija yra lėtinis psichikos sutrikimas, kuris paveikia žmogaus mąstymą, jausmus, suvokimą ir elgesį. Ši liga gali sukelti didelių sunkumų tiek pačiam sergančiajam, tiek jo artimiesiems. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime šizofrenijos simptomus, diagnostikos kriterijus, gydymo būdus ir kitus svarbius aspektus, susijusius su šia liga.

Šizofrenijos Apibrėžimas ir Paplitimas

Šizofrenija - tai sudėtinga, lėtinė psichikos liga, kuri pažeidžia jausmų, mąstymo, suvokimo bei valios sferas. Šizofrenija sergantiems žmonėms gali atrodyti, kad jie prarado ryšį su realybe. Žodis „šizofrenija“ kilęs iš graikų kalbos: schizo - skaidyti, phren - protas, simbolizuojantis psichikos funkcijų susiskaidymą, kai mąstymas, emocijos ir elgesys nustoja būti vieningu dariniu.

Šizofrenija pasaulyje serga apie 1% žmonių. Dažniausiai susergama nuo 16 iki 30 metų, nors liga gali pasireikšti ir vyresniame amžiuje. Tyrimai rodo, kad šizofrenija vienodai serga vyrai ir moterys, tačiau vyrams ji gali pasireikšti anksčiau, o ligos eiga neretai būna sudėtingesnė. Sergamumo rodikliai visame pasaulyje yra panašūs.

Šizofrenijos Simptomai

Šizofrenijai būdingas labai platus spektras simptomų, kurie gali skirtis priklausomai nuo ligos formos ir individualių paciento savybių. Šizofreniniams sutrikimams apskritai yra būdingi esminiai ir charakteringi tam tikro pobūdžio mąstymo ir suvokimo sutrikimai bei neadekvatus arba blankus afektas. Simptomai skirstomi į dvi pagrindines grupes: pozityviuosius ir negatyviuosius.

Pozityvieji Simptomai

Pozityvūs šizofrenijos simptomai yra pokyčiai, kurie atsiranda asmeniui kaip nauji, papildomi liguisti išgyvenimai:

Taip pat skaitykite: Gyvenimo kokybės gerinimas sergant šizofrenija

• Haliucinacijos: Tai visų juslių pojūčių pokyčiai, kurie atsiranda be jokio stimulo. Žmogus gali girdėti apie jį diskutuojančių pažįstamų ar nepažįstamų žmonių balsus sklindančius aplinkoje ar skambančius galvos viduje, užuosti keistus, dažnai nemalonius kvapus, matyti vaizdus, kurių nemato kiti. Suvokimas dažnai sutrinka: spalvos ir garsai gali atrodyti per daug gyvos ar kokybiškai pasikeitusios, o neesminiai paprastų daiktų požymiai gali atrodyti svarbesni už visą objektą ar situaciją. Dažnai pasitaiko klausos haliucinacijų, komentuojančių individo elgesį ir mintis.
• Kliedesiai: Tai įsitikinimai, mintys, kurie prieštarauja turimiems realybės, loginiams faktams. Asmuo gali teigti, kad jį veikia kosminės jėgos, nuodija aplinkiniai, kad apie jį ištisai kalba televizijoje ir pan. Gali atsirasti interpretacinių kliedesių, kad individo mintis bei veiksmus absurdiškai veikia natūralios ar antgamtiškos jėgos. Individas gali manyti, kad jis yra visko, kas vyksta, centras.
• Mąstymo sutrikimai: Pasikeičia mintys ir informacijos apdorojimas, minčių nuoseklumas ir minčių kalbinė išraiška, informacijos apdorojimo greitis, orientacija supančioje aplinkoje. Mąstymas tampa neaiškus, nenuoseklus ir miglotas, o jo kalbinė išraiška kartais nesuprantama. Dažnai mintys nutrūksta ir sustoja, o ligoniui atrodo, kad jas paimamos kažkokios pašalinės jėgos. Būdingo schizofrenijai mąstymo sutrikimo metu periferinės ir neesminės visumos sąvokos, detalės (kurios yra prislopintos normaliai kryptingo protinio aktyvumo metu) iškyla į pirmąjį planą.
• Judėjimo sutrikimai: Kai asmuo pasižymi neįprastais kūno judesiais. Pagrindiniai ir dominuojantys bruožai - ryškūs psichomotorikos sutrikimai, kurie gali svyruoti nuo hiperkinezės (psichomotorinio sujaudinimo) iki stuporo, arba nuo automatinio paklusnumo iki negatyvizmo. Nenatūraliose pozose išbūnama ilgą laiką.

Negatyvieji Simptomai

Negatyvūs šizofrenijos simptomai yra tie gebėjimai ir funkcijos, kurių asmuo netenka sirgdamas šiuo sutrikimu. Tai gali būti:

• Motyvacijos praradimas
• Susidomėjimo ar malonumo kasdiene veikla praradimas
• Pasitraukimas iš socialinio gyvenimo
• Sunkumai rodyti emocijas (afekto nuskurdimas)
• Sunkumai normaliai funkcionuoti
• Valios praradimas (inertiškumas, negatyvizmas arba stuporas)
• Labai mažai energijos ir daug laiko praleidžiama pasyvioje veikloje
• Asmenybės pasikeitimas: sergant šizofrenija keičiasi asmenybė. Kiekvienas ryškesnis priepuolis dažnai negrįžtamai paveikia paciento psichiką.
• Nuotaikai yra būdingas lėkštumas, kaprizingumas arba neadekvatumas.

Kognityviniai Simptomai

Kognityviniai simptomai apima dėmesio, koncentracijos ir atminties sutrikimus. Dėl šių simptomų gali būti sunku sekti pokalbį, išmokti naujų dalykų ar prisiminti susitikimus. Asmens pažintinių funkcijų lygis yra vienas iš geriausių jo kasdienio funkcionavimo prognozių.

Šizofrenijos Formos

Pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK-10), išskiriamos kelios pagrindinės šizofrenijos formos:

• Paranoidinė šizofrenija (F20.0): Šis schizofrenijos tipas dažniausias daugumoje pasaulio šalių. Klinikiniame vaizde dominuoja sąlyginai stabilūs, dažniausiai paranoidiniai kliedesiai, kuriuos paprastai lydi haliucinacijos, ypač klausos, ir kiti suvokimo sutrikimai. Pacientas jaučiasi persekiojamas. Tvirtai tiki, kad kiti žmonės bet kokiomis priemonėmis siekia jį apgauti, įžeisti, sužaloti ar netgi užmušti.
• Hebefreninė šizofrenija (F20.1): Schizofrenijos forma, kurioje afektiniai pakitimai yra ryškūs, kliedesiai ir haliu­cinacijos trumpalaikiai ir fragmentiški, elgesys neatsakingas ir neprognozuojamas, būdingas manieringumas. Nuotaika yra lėkšta ir neadekvati, ją dažnai lydi kikenimas ir savimi patenkinta, į save nukreipta šypsena arba išdidžios manieros, grimasos, manieringumas, pokštavimas, hipochondriniai nusiskundimai ir pasikartojančios, vienodos frazės.
• Katatoninė šizofrenija (F20.2): Pagrindiniai ir dominuojantys bruožai - ryškūs psichomotorikos sutrikimai, kurie gali svyruoti nuo hiperkinezės (psichomotorinio sujaudinimo) iki stuporo, arba nuo automatinio paklusnumo iki negatyvizmo. Nenatūraliose pozose išbūnama ilgą laiką.
• Nediferencijuota šizofrenija (F20.3): Turi atitikti bendruosius schizofrenijos kriterijus, bet ne išvardintas formas (F20.0 -F20.2) arba vyrauja daugiau nei vienas schizofrenijos diagnostikos kriterijų kompleksas.
• Rezidualinė šizofrenija (F20.5): Lėtinė nediferencijuota schizofrenija. Retai pasitaikantis sutrikimas, kuris atsiranda nepastebimai, progresuojant elgesio keistumams, nesugebėjimu vykdyti visuomenės keliamų reikalavimų ir bendro darbingumo sumažėjimu. Kliedesiai ir haliucinacijos nežymūs, ir sutrikimas ne toks aiškiai psichozinis kaip hebefreninės, paranoidinės ir katatoninės šizo­frenijos atveju. Būdingi “negatyvūs” rezidualinės schizofrenijos požymiai (pvz.: afekto nuskurdimas, valios praradimas) atsiranda be aktyviųjų psichozinių simptomų.
• Postschizofreninė depresija (F20.4): Depresijos epizodas, kuris gali būti ilgalaikis, atsiradęs po schizofrenijos epizodo.

Šizofrenijos Diagnostika

Šizofrenijos testas galimas tik specialistui įvertinus ne tik esamų klinikinių simptomų visumą, bet ir vystymąsi laike. Schizofrenija neturėtų būti diagnozuojama, kai yra žymesnių depresijos ar manijos simptomų, nebent jeigu yra aišku, kad schizofrenijos simptomai pasireiškė anksčiau už afektinius. Jei schizofrenijos ir afektinių simptomų atsiranda vienu metu ir jie yra vienodai išreikšti, turėtų būti diagnozuojamas schizoafektinis sutrikimas (F25.-), net jeigu schizofrenijos simptomais būtų galima patvirtinti schizofrenijos diagnozę. Schizofrenija neturėtų būti diagnozuojama esant aiškiai smegenų ligai arba narkotinės intoksikacijos ar abstinencijos metu.

Svarbu atpažinti šizofrenijos simptomus ir kuo anksčiau kreiptis pagalbos. Šizofrenija sergantiems žmonėms paprastai diagnozuojama tarp 16 ir 30 metų, po pirmojo psichozės epizodo. Kuo greičiau pradėti gydymą po pirmojo psichozės epizodo yra svarbus žingsnis sveikimo link. Tačiau tyrimai rodo, kad laipsniški mąstymo, nuotaikos ir socialinio funkcionavimo pokyčiai dažnai atsiranda dar iki pirmojo psichozės epizodo.

Taip pat skaitykite: Žymūs asmenys, sergantys katatonine šizofrenija

Šizofrenijos Priežastys

Manoma, kad nėra vieno faktoriaus, kuris lemtų šizofrenijos išsivystymą. Šizofrenija yra lėtinė liga, jai gydyti naudojami medikamentai ir psichoterapija. Mokslininkai mano, kad šizofrenijai išsivystyti gali turėti įtakos genetinių veiksnių ir asmens aplinkos bei gyvenimo patirties derinys.

• Genetika: Šizofrenija kartais pasireiškia šeimose. Tačiau tai, kad vienas šeimos narys serga šizofrenija, dar nereiškia, kad ja sirgs ir kiti šeimos nariai. Liga kartais pasireiškia šeimoje, kurioje yra sergančių, tačiau tai dar nereiškia, kad nuo šio susirgimo kentės ir atžalos. Yra nustatyta, kad ypatingai riziką susirgti šizofrenija ar šizofreninio registro sutrikimais didina emocinis tėvų šaltumas.
• Aplinka: Tyrimai rodo, kad šizofrenijai išsivystyti gali turėti įtakos genetinių veiksnių ir asmens aplinkos bei gyvenimo patirties derinys.
• Smegenų struktūra ir funkcija: Tyrimai rodo, kad šizofrenija sergantiems žmonėms dažniau gali būti būdingi tam tikrų smegenų sričių dydžio ir jungčių tarp smegenų sričių skirtumai. Kai kurie iš šių smegenų skirtumų gali atsirasti dar iki gimimo.

Šizofrenijos Gydymas

Susirgus šizofrenija svarbu kiek galima anksčiau pradėti gydymą. Tiek medikamentinį, tiek psicho-socialinį. Net jeigu ir tai nėra šizofrenija, - atsargumas čia gėdos nedaro. Geriau yra visapusiškai išsitirti, imtis profilaktinių priemonių, bet išvengti priepuolio. Nes po kiekvieno stipresnio šizofrenijos priepuolio įvyksta dažniausiai negrįžtami pakitimai galvos smegenyse, po kurių žmogus pasikeičia, atsiranda emocinis šaltumas, blankus afektas, keičiasi žmogaus asmenybė, mąstymas, bendravimas. Šizofrenijos gydymas yra ilgalaikis ir kompleksinis, dažnai trunkantis visą gyvenimą. Paprastai derinami keli gydymo metodai: vaistai, psichologinė, psichoterapinė ir socialinė pagalba, reabilitacija. Pats gydymas susideda iš gydymo ūmioje ligos fazėje ir palaikomojo gydymo, pagrinde skirto užkirsti kelią atkryčiui ir neleisti progresuoti negatyviems simptomams. Gydymo vaistais kurso trukmė skaičiuojama metais. Jei paūmėjimai dažnai pasikartoja, dažniausiai reikalingas ilgalaikis, nuolatinis palaikomasis gydymas.

Medikamentinis Gydymas

Pagrindiniai vaistai šizofrenijai gydyti yra neuroleptikai: tradiciniai (haloperidolis, cisordinolis, chlorpromazinas ir kt.) ir naujesni atipiniai (klozapinas, risperidonas, olanzapinas, amisulpiridas ir kt). Neuroleptikai turi būti vartojami gana ilgai, nes daugelio jų poveikis atsiskleidžia tik per kelias savaites. Todėl ypač pasiteisina praktikoje ilgo veikimo neuroleptikai: Paliperidonas - Xeplionas (tereikia vienos injekcijos per mėnesį), Rispolept Consta (ilgo veikimo Risperidonas), Zuklopentiksolis depo (Cisordinolis) ir kiti. Esant nemaloniems šalutiniams šių vaistų reiškiniams papildomai yra skiriami juos malšinantys vaistai: parkopanas, ciklodolis. Gydyti pradedama nuo mažiausios veiksmingos neuroleptiko dozės.

Antipsichoziniai vaistai gali padėti sumažinti psichozės simptomų intensyvumą ir dažnumą. Svarbu apie bet kokį šalutinį poveikį pranešti sveikatos priežiūros specialistui. Daugeliui žmonių, vartojančių antipsichozinius vaistus, pradėjus vartoti šiuos vaistus, pasireiškia šalutinis poveikis, pavyzdžiui, svorio padidėjimas, burnos džiūvimas, neramumas ir mieguistumas.

Psichosocialinis Gydymas

Gydymo vaistais nepakanka norint sugrąžinti pacientą į jam įprastą gyvenimą. Pirmiausiai šio susirgimo atveju yra reikalinga psichiatro pagalba. Tik tinkamai subalansavus medikamentinį gydymą ir kupiravus psichozės reiškinius yra galimas psichoterapinis gydymas. Priešingu atveju psichologinės intervencijos ar psichoterapija gali tik pabloginti būklę. Biopsichosocialinis modelis labiausiai pasiteisino šio susirgimo gydyme.

Taip pat skaitykite: Šizofrenija ir jos gydymas praeityje

Psichosocialinis gydymas padeda žmonėms rasti kasdienių sunkumų sprendimus ir valdyti simptomus lankant mokyklą, dirbant ir užmezgant santykius. Šis gydymas dažnai taikomas kartu su antipsichoziniais vaistais.

Kiti Gydymo Būdai

• Šeimos psichoterapija: Atslūgus paūmėjimui medikamentinį gydymą galima derinti su individualia ir (arba) šeimos psichoterapija. Šeimos nariai turėtų vengti perdėtos paciento kritikos, realistiškiau vertinti paciento galimybes, paremti ir paskatinti pacientą veikti ir bendrauti.
• Švietimo programos: Švietimo programos gali padėti šeimai ir draugams sužinoti apie šizofrenijos simptomus, gydymo galimybes ir strategijas, kaip padėti šia liga sergantiems artimiesiems. Šios programos gali padėti draugams ir šeimos nariams suvaldyti savo nerimą, sustiprinti jų pačių įveikimo įgūdžius ir gebėjimą teikti paramą.
• Koordinuotos specializuotos priežiūros (KSP) programos: KSP programos yra į sveikimą orientuotos programos, skirtos žmonėms, sergantiems pirmuoju psichozės epizodu - ankstyvąja šizofrenijos stadija. Sveikatos priežiūros specialistai dirba kartu kaip komanda, teikdami KSP, kuri apima psichoterapiją, medikamentinį gydymą, atvejo vadybą, paramą įsidarbinant ir įgyjant išsilavinimą, taip pat šeimos švietimą ir paramą.
• Asertyvusis gydymas bendruomenėje (ACT): ACT yra specialiai skirtas šizofrenija sergantiems asmenims, kurie gali būti ne kartą hospitalizuoti arba buvę benamiais. ACT paprastai teikia sveikatos priežiūros specialistų komanda, kuri bendradarbiauja, kad pacientai būtų prižiūrimi bendruomenėje.

Kaip Padėti Sergančiajam Šizofrenija?

Jei manote, jog jūsų artimasis gali turėti šizofrenijos simptomų, pasikalbėkite su juo apie savo susirūpinimą. Galite jį padrąsinti bei padėti susirasti kvalifikuotą gydytoją. Svarbu:

• Laiku kreiptis pagalbos: Pastebėjus pirmuosius šizofrenijos požymius, svarbu kiek galima anksčiau kreiptis į specialistus.
• Žinoti apie ligą: Sergant šizofrenija svarbu kiek galima daugiau žinoti apie ligą, išmokti atpažinti ligos paūmėjimo požymius.
• Laikytis gydymo: Laiku kreiptis pagalbos, laikytis gydytojo paskirto gydymo vaistais.
• Gyventi aktyviai: Stengtis dirbti, būti užsiėmusiu, tačiau nepervargti, nevengti bendravimo su žmonėmis, kiek įmanoma judėti ir sportuoti.
• Subalansuota mityba: Sergant šiuo sutrikimu svarbu subalansuotai maitintis. Manoma, kad smegenų veiklos tinkamą funkcionavimą skatina žuvies taukuose esančios medžiagos bei B grupės vitaminai.
• Vengti kritikos: Šeimos nariai turėtų vengti perdėtos paciento kritikos, realistiškiau vertinti paciento galimybes, paremti ir paskatinti pacientą veikti ir bendrauti.
• Vengti paūmėjimų: Svarbi antrinė profilaktika - tai paūmėjimų vengimas.

Jei nesate tikri, kur ieškoti pagalbos, gera pradžia - sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas - medicinos specialistas, pradėkite nuo šeimos daktaro. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali nukreipti Jus pas kvalifikuotą psichikos sveikatos specialistą, pavyzdžiui, psichiatrą ar psichologą, turintį patirties gydant šizofreniją.

tags: #sizofrenija #atsliukina #is #rumu