Įvadas
Senėjimas yra natūralus gyvenimo etapas, tačiau jis gali būti susijęs su įvairiais iššūkiais, įskaitant priklausomybes. Priklausomybės serga bet kokio amžiaus žmonės, tačiau vyresniems kovoti su jomis gali būti sunkiau. Priklausomybės nuo alkoholio, vaistų ir kitų medžiagų senyvo amžiaus žmonėms yra auganti problema, kuri dažnai lieka nepastebėta arba netinkamai diagnozuojama. Šiame straipsnyje aptarsime priklausomybių ypatumus senyvame amžiuje, jų priežastis, diagnostikos sunkumus ir galimus gydymo būdus, remiantis įvairių šaltinių informacija. Specialistų pagalbos vyresniems žmonėms sulaukti yra sunkiau. Bėgant metams, žmonės tampa atsargesni, nebe tokie lankstūs, jiems sunkiau keisti ankstesnį elgesį.
Priklausomybių Ypatumai Vyresniame Amžiuje
Vyresniame amžiuje daugiausia piktnaudžiaujama alkoholiu ir receptiniais vaistais, tačiau retai vartojamos nelegalios narkotinės medžiagos. Vystantis technologijoms, pagyvenusių žmonių neaplenkia ir įprastai jaunesniems „priskiriamos“ priklausomybės nuo žaidimų, lošimų ar pornografijos. M. Kuzminskaitės teigimu, nuo lošimų gelbsti riboti finansiniai ištekliai, tačiau serialų žiūrėjimo, komentavimo socialiniuose tinkluose ir kompiuterinių žaidimų gali neriboti visiškai niekas. Šios veiklos yra laikomos „prasiblaškymu“, nors iš tiesų yra tikros priklausomybės, kurios sekina turimus psichologinius resursus ir nepadeda jų papildyti.
Alkoholizmas Senyvame Amžiuje
Alkoholizmas senyvame amžiuje yra vis didėjanti visuomenės problema. Problemišką alkoholio vartojimo būdą žmonės dažniausiai išvysto arba iki 25 metų, arba apie 40-tuosius metus. Nuo amžiaus, kuriuo būdamas asmuo pradėjo vartoti alkoholį, priklauso ligos sunkumas bei pasekmės. Vėlyvo amžiaus alkoholizmas dažnai būna lengvesnis, vartojama mažiau alkoholio, nebūdingas besaikis girtavimas, be to, mažiau rūkoma girtavimo metu. Taip pat rečiau susiduriama su socialinėmis girtavimo pasekmėmis, tokiomis kaip skyrybos ar darbo netektis. Pastebėta, jog senyvo amžiaus asmenys, kurie kreipiasi profesionalų pagalbos, turi mažiau psichikos sutrikimų, pasižymi didesniu psichologiniu stabilumu bei mažesniais alkoholizmo atvejais šeimoje.
Alkoholizmo požymiai senyvame amžiuje neretai lieka nepastebėti šeimos gydytojų. Dažnai pacientai patys nuslepia ar neigia vartojantys alkoholį, o medikams aptikti ne specifinius alkoholizmo simptomus gali būti gana keblu. Kadangi su amžiumi pakinta smegenų veikla, svaiginamasis-skatinamasis alkoholio poveikis senyvo amžiaus asmenims yra silpnesnis, jie patiria mažiau nenumaldomo psichologinio poreikio išgerti, bei rečiau išgėrinėja rytais. Alkoholizmas vėlyvame amžiuje nėra toks psichologiškai bei socialiai žalingas, tačiau jis slopina mąstymo procesus, silpnina atmintį, bei priartina silpnaprotystę.
Su amžiumi atsirandantys fiziologiniai pokyčiai (vandens kiekio sumažėjimas organizme, skrandžio rūgštingumo pokyčiai) keičia alkoholio skaidymo bei šalinimo procesus, dėl ko senyviems žmonėms užtenka santykinai mažų alkoholio dozių apkvaišti. Tačiau net ir nedidelės alkoholio dozės blogina kūno laikyseną, įtakoja eiseną. Kita problema yra alkoholio maišymas su priskirtais medikamentais.
Taip pat skaitykite: Amitriptilinas vyresniame amžiuje: ką reikia žinoti
Piktnaudžiaujančius ar priklausomus nuo alkoholio vyresniame amžiuje galima suskirstyti į 2 grupes: tuos, kurie piktnaudžiauja alkoholiu nuo ankstyvų savo gyvenimo metų, ir tuos, kurie piktnaudžiauti alkoholiu pradeda sulaukę 65-erių m. Kai kuriuose tyrimuose šitai dar vadinama lėtiniu ir situaciniu alkoholio vartojimu. Anksti alkoholį pradėję vartoti asmenys sudaro maždaug du trečdalius piktnaudžiaujančių alkoholiu ar sergančių priklausomybėmis nuo jo vyresnių asmenų. Vėliau prasidėję piktnaudžiavimo atvejai dažnai yra situaciniai, t.y., esant didelei įtampai ar sunkiais gyvenimo momentais, pvz., netekus sutuoktinio, draugo, praradus turėtą statusą visuomenėje, socialines galimybes, dėl sutrikusios sveikatos, socialinės atskirties ar kt. Beje, ligos priežastį šiais atvejais yra gana sunku nustatyti: ar išėjus į pensiją alkoholio vartojimas padažnėja iš nevilties dėl pakitusio gyvenimo statuso, ar tai laisvo laiko organizavimo problema? Ar, pablogėjus sveikatai, pradedama piktnaudžiauti alkoholiu ieškant užsimiršimo ir nusiraminimo, ar alkoholis yra vartojamas stengiantis sustiprinti vaisto poveikį?
Piktnaudžiavimas Vaistais
Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) naujausioje ataskaitoje nurodoma, kad vyresnio amžiaus žmonės suvartoja apie trečdalį visų receptinių vaistų. Vyresnio amžiaus žmonės gauna receptų psichoaktyviems vaistams, ypač benzodiazepinams (BZD), nusipirkti 2-3 kartus daugiau nei kitų amžiaus grupių asmenys. Prie šių vaistų ypač lengvai priprantama ir dažnai pradedama jais piktnaudžiauti.
Netinkamo vaistų vartojimo priežastys: Pažymima, kad tyčinių piktnaudžiavimo atvejų vyresniame amžiuje pasitaiko rečiau, bet dažnai vaistai perdozuojami nenoromis ar dėl netinkamai vartojamų vaistų derinių. Pavyzdžiui, jei žmogus lankosi tuo pačiu metu pas skirtingus gydytojus ir šie gydytojai neturi galimybės bendrauti, pacientui gali būti paskirti panašaus veikimo vaistai. Dažnai senyvo amžiaus ligonis pamiršta, kad jau išgėrė vaisto dozę, arba vartoja dvigubą/keliagubą jo dozę, tikėdamasis geresnio vaisto veikimo - „kad greičiau, stipriau suveiktų“.
Perdozavimą sunku nustatyti: netinkamai vartojamų vaistų simptomai gali būti panašūs į kitus sutrikimus, o, teisingai nenustačius diagnozės, žmogus gali būti gydomas netinkamai. Medikamentų įvairovė ir gydymo galimybės šiandien labai skiriasi nuo to, kas buvo siūloma prieš 50 ar daugiau metų, kai vaistų pasirinkimas buvo nedidelis, ir daugelis žmonių žinojo beveik visų vaistų pavadinimus, jų poveikį ir juos „bandė“. Medicina tobulėja, atsiranda ne tik naujų vaistų ligoms gydyti, gydomų ligų sąraše, bet taip pat atsiranda naujų rūšių vaistų, kurie skiriasi šalutiniais poveikiais, savo chemine sudėtimi, derinimo galimybėmis su kitais vaistais. Vaistai tampa kasdienybės dalimi, jie reklamuojami gatvėse, parduotuvėse, per televiziją kartu su maisto produktais. Dažnai senyvo amžiaus žmogus, išgirdęs apie reklamuojamą vaistą, nori tą vaistą išbandyti ir prašo recepto ar vaistą pasiskolina iš bendraamžio. Taigi, reikia atkreipti dėmesį į senyvo žmogaus požiūrį ir supratimą apie vaistus ir gydymo galimybes.
Piktnaudžiavimo ir Netinkamo Vartojimo Problema
Gydant priklausomybes ar piktnaudžiavimą jas sukeliančiomis medžiagomis, svarbu išsiaiškinti, ar tai piktnaudžiavimo, ar netinkamo vartojimo atvejis. Deja, klinikinėje praktikoje nėra taip paprasta šiuos atvejus atskirti, nes tiek piktnaudžiavimas, tiek netinkamas vartojimas, taip pat ir abu drauge, turi panašias nepageidaujamas pasekmes. Svarbu tai, kad netinkamas vartojimas tam tikromis aplinkybėmis gali tapti piktnaudžiavimu ar priklausomybe. Tokiais atvejais žmogus gali sąmoningai prašyti gydytojo išrašyti receptų didesniems vaisto kiekiams ar stipresniems vaistams, ieškoti galimybių įsigyti vaistų pas kitus gydytojus ar vaistus pirkti nelegaliai. Dažnai nutinka, kad, net gydytojui išaiškinus netinkamo vartojimo atvejį, ligonis nesutinka pakeisti vartojimo įpročio.
Taip pat skaitykite: Priklausomybių problemos vyresniems
Diagnostikos Sunkumai
Nors daugelis vyresnio amžiaus žmonių reguliariai lankosi sveikatos priežiūros įstaigose ir yra nuodugniai patikrinami, su priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimu susiję negalavimai dažnai lieka nepastebimi arba netinkamai diagnozuojami. Priklausomybes sunku diagnozuoti dėl jų panašumo į simptomus, būdingus demencijai, depresijai ir su amžiumi susijusiais fiziologiniais pokyčiais. Reikėtų atkreipti dėmesį į padidėjusį fermentų kiekį kepenyse, hepatito, pankreatito, hipertenzijos, aritmijos atvejus, atsiradus įvairioms kvėpavimo sistemos organų problemoms, nes tai gali būti ženklas, kad vyresnio amžiaus žmogus piktnaudžiauja priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis ar yra priklausomas nuo jų. Ligos diagnozė ir gydymas skiriasi, jei priklausomybės atsiranda kartu/lygiagrečiai su kažkokiu kitu psichologiniu sutrikimu ar somatine liga, ar jei priklausomybė atsiranda kaip minėtų sutrikimų pasekmė.
Sunku piktnaudžiavimus vyresniame amžiuje nustatyti ir todėl, kad pagyvenę žmonės yra labiau izoliuoti nei kitų amžiaus grupių atstovai. Vyresnio amžiaus žmonės gėdijasi prisipažinti turį priklausymo ar piktnaudžiavimo problemų. Be to, jie dažnai nesuvokia ryšio tarp alkoholio ar kitų medžiagų vartojimo ir savo fizinės/psichikos sveikatos ir klaidingai mano, kad problemos, susijusios su alkoholio vartojimu, tėra su amžiumi susiję fiziologiniai pokyčiai. Dažnai prie vyresnio amžiaus žmonių piktnaudžiavimo ir priklausomybių prisideda aplinkiniai, t.y. šeima, slaugytojas ar gydytojas. Visuomenėje gajus mitas, kad piktnaudžiavęs alkoholiu asmuo, sulaukęs garbingo amžiaus, nustoja vartoti alkoholį; taip pat neįsivaizduojama, kad vyresnio amžiaus žmogus gali tapti narkomanu. Medikai taip pat gali jaustis nepatogiai siųsdami garbingo amžiaus žmogų į detoksikacijos ar narkologijos įstaigas išsitirti dėl galimos priklausomybės. Vyrauja nuomonė, kad vyresnieji nusipelnė senatvėje gyventi kaip panorėję, ir artimieji dažnai į priklausomybes žiūri atlaidžiai, klaidingai manydami, kad vyresniame amžiuje alkoholis ar kitos narkotinės medžiagos pakenkti negali.
Gydymo Ypatumai
Svarbu atminti, kad senėjant sumažėja tolerancija alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms. Be kitų veiksnių, mažėja kūno raumenų masė, bendras vandens kiekis organizme, ir suvartotas vienodas alkoholio kiekis vyresnio amžiaus žmonių organizme būna daug didesnės koncentracijos kraujyje ir stipriau veikia centrinę nervų sistemą negu jaunų žmonių organizme. Gydant vyresniųjų priklausomybes, svarbu atkreipti dėmesį į paciento fizinę ir psichologinę būklę, aktyviai konsultuoti šeimą. Gydymo rezultatai gali pagerėti, jei vyresnio amžiaus pacientai gydomi atskirai nuo kitų amžiaus grupių pacientų. Efektyvi grupinė psichoterapija.
Pagalbos Galimybės
Priklausomybė nuo alkoholio ir kitų svaigiųjų medžiagų yra laikoma psichikos liga. Ji nepaiso nei žmogaus amžiaus, nei lyties, nei išsilavinimo - susidurti su žalingo alkoholio vartojimo rizika gali kiekvienas. Ši liga išsivysto per ilgesnį laiko tarpą, todėl labai svarbu pastebėjus ar atpažinus rizikingą alkoholio vartojimą laiku kreiptis pagalbos.
Kur kreiptis pagalbos:
- Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras užtikrina nemokamų anonimiškų priklausomybės konsultavimo paslaugų teikimą. Į priklausomybių konsultantus žmonės gali kreiptis be gydytojo siuntimo. Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure paslaugas teikia ilgametę patirtį turintis priklausomybių konsultantas Valdas Miliauskas. Paslaugos teikiamos kiekvieną ketvirtadienį, adresu K. Kalinausko g.
- Respublikinis priklausomybės ligų centras taip pat teikia konsultacijas.
Ką Daryti Artimiesiems?
Palaikykite artimąjį ir skatinkite nustoti vartoti arba stipriai mažinti vartojamo alkoholio kiekį. Tai gali labai prisidėti prie šio asmens sveikimo. Palaikykite artimąjį ir skatinkite jį gerinti reikalingus įgūdžius, pavyzdžiui, jei žmogui tampa sunku apsipirkti, pasiūlykite tai padaryti kartu su juo, nedarykite darbų už juos. Paklauskite asmens sveikatos priežiūros specialistų, kaip jūs galite geriausiai padėti sergančiam artimajam. Raginkite artimąjį rašyti dienoraštį ar susidaryti darbotvarkę. Jiems bus naudinga turėti struktūrą ir dienos režimą. Skaidykite sudėtingas užduotis į mažesnius žingsnius, kad jas būtų lengviau vykdyti, pavyzdžiui, valgio gaminimas. Kalbėdami su žmogumi, būkite kantrūs, naudokite trumpus sakinius ir apibendrinkite tai, ką pasakėte. Duokite jiems laiko atsakyti ir paskatinkite juos kalbėti, užduoti klausimus, jei kas neaišku. Raginkite asmenį turėti subalansuotą mitybą. Svarbu kiekvieną dieną valgyti sveikus patiekalus, kad įsitikintumėte, jog jie gauna pakankamai vitaminų, kurie būtini tinkamai smegenų veiklai. Padėkite asmeniui prižiūrėti savo bendrą savijautą, pavyzdžiui, pakankamai išsimiegoti. Palaikykite asmenį, skatinkite dalyvauti savipagalbos grupėse.
Taip pat skaitykite: Senatvės psichologiniai ypatumai
Priklausomybė ir Smegenų Pažeidimai
Žalingas alkoholio vartojimas gali sukelti rimtų pokyčių smegenyse. Sunkumas vaikštant, prastas regėjimas, nerišli kalba, sulėtėjęs reakcijos laikas, sutrikusi atmintis - kai kurie iš šių sutrikimų gali pasireikšti po vieno ar dviejų gėrimų ir greitai išnykti vos nustojus gerti. Gausus alkoholio vartojimas per ilgą laiką lemia smegenų ląstelių, padedančių efektyviai perduoti signalus smegenyse, sumažėjimą ir nykimą. Tuomet smegenims tampa sunkiau efektyviai dirbti.
Reguliarus nesaikingas alkoholio vartojimas arba epizodinis gausus vartojimas gali padidinti riziką susirgti dažniausiai pasitaikančiomis demencijos formomis, tokiomis kaip Alzheimerio liga ir kraujagyslinė demencija.
Alkoholio Poveikis Atminčiai
- Trumpalaikė atmintis: Alkoholis sulėtina smegenų ląstelių darbą smegenų dalyje (hipokampe), kuri yra atsakinga už prisiminimų kūrimą. Kai kurie žmonės po nesaikingo alkoholio vartojimo epizodo patiria „sąmonės aptemimus“ - tai yra, pamiršta praėjusio vakaro ar dienos įvykius. Dažniausiai tai nutinka, kai per vieną epizodą (pvz., vakarėlio metu) suvartojamas didelis alkoholio kiekis. Šie trumpalaikiai atminties užtemimai gali būti maži ir ne itin reikšmingi, pavyzdžiui, kai žmogus pamiršta, kur padėjo raktus, arba didesni - pavyzdžiui, pamiršta, kas nutiko naktį.
- Ilgalaikė atmintis: Gausus alkoholio vartojimas ne tik sulėtina hipokampą, bet ir gali jį pažeisti. Alkoholis gali sunaikinti smegenų ląsteles ir lemti ilgalaikės atminties praradimą. Be to, žmonėms, kurie vartoja alkoholį nesaikingai, dažnai trūksta vitamino B1, kuris yra gyvybiškai svarbus energijos tiekimui smegenų ląstelėms.
Vyresnio amžiaus žmonių smegenys tampa jautresnės alkoholio poveikiui. Dėl natūralaus smegenų senėjimo hipokampo ląstelės pamažu lėtėja, nyksta. Prie šio proceso pridėjus ir alkoholio poveikį - demencijos rizika stipriai padidėja.
Dėl ilgalaikio stipraus alkoholio vartojimo kai kuriems žmonėms atsiranda smegenų pažeidimai, dėl kurių nežymiai pasikeičia mąstymo ir atminties procesai - tai vadinama lengvu kognityviniu sutrikimu. Visgi, neatsisakius alkoholio vartojimo, rizika, jog išsivystys rimtesni sutrikimai, išlieka aukšta.
Kai kuriais atvejais išsivysto sunkūs atminties ir mąstymo sutrikimai. Su alkoholiu susijusios demencijos arba Korsakovo sindromo pacientams kyla sunkumai atliekant kasdienes, buitines veiklas. Šie sutrikimai panašūs į kitus demencijos sutrikimus, pavyzdžiui, Alzheimerio ligą.
Dažniausi Smegenų Pažeidimai
- Nervų ląstelių pažeidimas: Jei žmogus reguliariai nesaikingai vartoja alkoholį, tai gali būti toksiška jo nervinėms ląstelėms. Laikui bėgant smegenų ląstelės žūsta, susitraukia žmogaus smegenų audiniai. Tai reiškia, kad yra mažiau ląstelių informacijai perduoti, smegenims darosi vis sudėtingiau atlikti skirtingas užduotis.
- Kraujagyslių pažeidimas: Reguliariai vartojant per daug alkoholio, pažeidžiamos žmogaus smegenų kraujagyslės ir gali padidėti kraujospūdis. Abi priežastys didina insulto riziką (taip nutinka, kai smegenys negauna pakankamai deguonies ir yra pažeistos).
- Mažas vitamino B1 kiekis: Daug smegenų pažeidimų, kuriuos sukelia alkoholis, įvyksta todėl, kad trūksta vitamino B1. Tai yra vitaminas, kurio reikia tinkamai smegenų veiklai.
- Padidėjusi galvos traumų rizika: Alkoholis veikia koordinaciją bei kai kuriems iššaukia agresyvų elgesį, o tai didina galvos sutrenkimų riziką.
Smegenų pažeidimų simptomai gali būti:
- Asmenybės pokyčiai ir nepastovi nuotaika
- Sunkumai mąstyti, mokytis ir prisiminti informaciją
- Konfabuliacija - atminties spragų užpildymas nesvarbia ar netikslia informacija
- Impulsų valdymo problemos - netinkamas ar įžeidžiantis elgesys
Šie su alkoholiu susiję smegenų pažeidimai nėra savaime progresuojantys: tai reiškia, kad simptomai neblogėja savaime, priešingai nei Alzheimerio liga.
Kaip Išvengti Smegenų Pažeidimų
Bendras patarimas visiems, norintiems išvengti su alkoholiu susijusių smegenų pažeidimų ir išlaikyti mažą demencijos riziką: bandykite laikytis saikingo alkoholio vartojimo patarimų ir mažinti suvartojamą kiekį bei paskirstykite suvartojamą alkoholį per tris ar daugiau dienų. Pabandykite taip pat praleisti kelias dienas be alkoholio.
Prasmingos Veiklos Svarba
Prasminga veikla, socialiniai ryšiai, pagalba kitiems, rūpinimasis savo fizine ir psichine sveikata yra gera mintis bet kuriame amžiuje, ir ypač - vyresniems žmonėms. M. Kuzminskaitės teigimu, sveikatai palankių rezultatų dažnai galima pasiekti sveikiau maitinantis, daugiau fiziškai judant, užmezgant ir palaikant artimus, draugiškus santykius, užsiimant prasminga veikla.