Šiuolaikiniai psichikos ligų gydymo būdai: veiksmingumas ir galimybės

Įžanga

Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros žmogaus savijautos dalis. Šiandieninėje visuomenėje, kurioje nuolat patiriame stresą ir įtampą, psichikos sveikatos problemos tampa vis aktualesnės. Laimei, psichiatrijos mokslas nuolat tobulėja, siūlydamas vis veiksmingesnius psichikos ligų gydymo būdus. Šiame straipsnyje aptarsime šiuolaikinius psichikos ligų gydymo metodus, jų veiksmingumą ir galimybes, remiantis naujausiomis mokslo žiniomis ir praktine patirtimi.

Psichiatrijos, psichoterapijos ir psichologijos sąveika

Psichiatrija yra medicinos šaka, nagrinėjanti žmogaus psichikos sveikatą, jos sutrikimus ir gydymo metodus. Ji glaudžiai susijusi su psichoterapija ir psichologija, dažnai papildo viena kitą, tačiau kiekviena iš šių sričių turi aiškiai apibrėžtus uždavinius ir gydymo metodus. Psichiatrijoje orientuojamasi į medicininį psichikos sutrikimų gydymą vaistais, psichoterapijoje naudojami kalbėjimo ir elgesio koregavimo metodai (pavyzdžiui, individuali psichoterapija), o psichologijoje įvairūs emociniai, elgesio ir santykių sunkumai sprendžiami psichologinės pagalbos metodais.

Psichikos sutrikimų diagnostika ir gydymas

Psichikos sutrikimų diagnostika prasideda išsamia konsultacija, kurios metu įvertinama paciento psichikos sveikatos būklė. Gali būti atliekami psichologiniai testai, bendradarbiaujama su kitų sričių specialistais, pvz., neurologais, skiriami kompiuterinės tomografijos (KT), magnetinio rezonanso tomografijos (MRT), elektroencefalografijos ir kiti tyrimai.

Gydymas individualizuotas - gali būti skiriami vaistai, taikoma psichoterapija, rekomenduojamos prevencinės ir sveikos gyvensenos priemonės.

Farmakoterapija: vaistų vaidmuo gydant psichikos ligas

Farmakoterapija, arba gydymas vaistais, yra vienas iš pagrindinių psichikos ligų gydymo būdų. Šiuolaikiniai vaistai, skirti psichikos ligoms gydyti, yra gerokai pažangesni nei ankstesnės kartos medikamentai. Jie veikia tikslingiau, sukelia mažiau šalutinių poveikių ir yra veiksmingesni. Dažniausiai naudojami vaistai yra antidepresantai, antipsichotikai, anksiolitikai ir nuotaikos stabilizatoriai.

Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti stresą: patarimai

Svarbu pabrėžti, kad vaistus turi skirti tik kvalifikuotas gydytojas psichiatras, įvertinęs paciento būklę, ligos istoriją ir kitus svarbius faktorius. Gydymas vaistais turi būti nuolat stebimas ir koreguojamas, atsižvelgiant į paciento savijautą ir gydymo rezultatus.

Psichoterapija: pokalbio galia gydant sielą

Psichoterapija - tai terapijos ir gydymo metodas, kuomet pokalbio metu nagrinėjamos žmogų kamuojančios problemos. Psichoterapija taikoma tiek psichikos sutrikimams gydyti, tiek kaip galimybė sveikam žmogui geriau pažinti save, atrasti naujų būdų spręsti kilusias problemas. Yra įvairių psichoterapijos rūšių, tokių kaip kognityvinė elgesio terapija (KET), psichodinaminė terapija, humanistinė terapija ir kt. Kiekviena iš jų turi savitus metodus ir principus, tačiau visų jų tikslas yra padėti pacientui geriau suprasti save, įveikti sunkumus ir pagerinti savo gyvenimo kokybę.

Kognityvinė elgesio terapija (KET)

Kognityvinė elgesio terapija (KET) atsirado maždaug prieš 40 metų ir labai greitai išpopuliarėjo išsivysčiusiose šalyse. Pagrindinės jos greito vystymosi prielaidos yra šiuolaikinio gyvenimo tempas ir augantys žmonių socialiniai poreikiai, kurie skatina ieškoti trumpalaikės, į tikslą orientuotos terapijos, kokia ir yra KET. KET buvo sukurta 1960 m. Aaron T. Beck, psichoanalitiko, pastebėjusio, kad depresijos metu klientą varginančios negatyvios mintys apie save, pasaulį ir ateitį yra nerealios ir, pakeitus jas adaptyvesnėmis mintimis, pasikeisdavo kliento emocijos ir elgesys. Labai paprasta suprasti, kad ne tragiškos situacijos ar įvykiai sukelia stresą, bet tai, ką mes apie jas galvojam ir kaip jas suprantam. KET metu, terapeutas ir klientas, kaip vienos komandos nariai, analizuodami kognityvinį modelį, kartu sprendžia kylančias problemas.

KET taikoma gydant tam tikras medicinines ligas - dirgliosios žarnos sindromą, lėtinio nuovargio sindromą, hipertenzijai, nemigai, nutukimui, fibromialgijai, nekardialiniam krūtinės skausmui, vėžiui, diabetui, migrenai ir kitiems lėtinio skausmo sutrikimams. Taip pat psichologinėms problemoms - pykčiui, kaltei, bendravimo sunkumams, stresui, gedėjimui, žemai savivertei ir kompulsiniam lošimui gydyti. KET taikoma vaikų, paauglių, suaugusių, porų ir šeimų gydyme. Skirtingai nuo kitų psichoterapijos rūšių, KET yra šviečiamoji, daugiau akcentuoja dabartį, yra konkretesnė laiko atžvilgiu ir daugiau orientuota į problemos sprendimą. Terapijos metu pacientas įgauna įgūdžių, kuriuos naudoja visą likusį gyvenimą. Šie įgūdžiai susiję su iškreipto mąstymo atpažinimu, įsitikinimų modifikavimu ir elgesio keitimu. Jie pasiekiami naudojant visą eilę įvairiausių technikų - kognityvinių, elgesio, aplinkos, biologinių, palaikančiųjų, tarpasmeninių ir eksperimentinių. Technikas terapeutas pasirenka vadovaujantis atvejo konceptualizacija, vyraujančiomis problemomis ir specifiniais atskiros sesijos tikslais. KET efektyvumas yra patvirtintas moksliškai, remiantis atliktais klinikiniais tyrimais. Tai milžiniškais tempais progresuojanti terapija, išmokanti įveikti bet kokius gyvenimo sunkumus.

Psichodinaminė psichoterapija

PSICHODINAMINĖ psichoterapija - psichoterapijos rūšis, kuri remiasi samprata, jog psichiką sudaro tam tikros dalys, tarp kurių visada yra konfliktas, o to konflikto sprendimas atsispindi mūsų jausmuose ir elgesyje, santykiuose su kitais žmonėmis. Didžioji žmogaus elgesį lemianti psichikos dalis yra pasąmoninga, bet nereiškia, kad niekaip nepasiekiama. Dalis pasąmomingo turinio - tai ankstesni patyrimai, jausmai, fantazijos, norai, kuriuos psichika tiesiog išstūmė iš sąmonės, nes juos buvo per sunku ištverti ar jie buvo „draudžiami“. Grąžinant tą išstumtą sąmonės dalį, žmogus labiau susipažįsta su tikruoju savimi, plečiasi jo savimonė, jis pamato galimybes keistis. Šioje psichoterapijoje daug dėmesio skiriama vaikystės amžiaus konfliktams ir tiems būdams, kuriuos suradome jiems išspręsti, įtvirtinome ir toliau naudojame savo gyvenime. Dažnai būna taip, kad vaikiškame amžiuje sprendimo būdai yra tinkami ir padeda bendrauti, o kartojant juos suaugusiojo gyvenime - tampa trukdančiais, nors jų pats žmogus ir nepastebi. Psichodinaminės psichoterapijos metu klientas su specialisto pagalba siekia pamatyti ir suprasti, kas jam trukdo bendrauti, kelia skausmą, nusivylimą ar kitus jausmus, t.y., mokosi labiau save pažinti ir priimti. Be to, tarp kliento ir psichoterapeuto susiklosto ryšys, kuriame atsikartoja kliento santykių būdai ir sunkumai, jie vyksta „ čia ir dabar“, todėl klientas, padedamas terapeuto, gali surasti naują, lankstesnį būdą išspręsti problemą. Tęsiantis psichoterapijos procesui, sesijų kabinetas tampa saugia naujų patyrimų aikštele, kurioje klientas gali sukurti naujus savo paties ar kitų priėmimo modelius, juos įtvirtinti, o paskui išsinešti ir išbandyti savo gyvenime.

Taip pat skaitykite: Efektyvi motyvacija

Kada kreiptis į psichiatrą ar psichoterapeutą?

Kreiptis į psichikos sveikatos specialistą reikėtų, kai jaučiate:

  • Prislėgtą nuotaiką, nuliūdimą, praradimą gyvenimo džiaugsmo, nesitikėjimą nieko gero ateityje.
  • Savikaltą, savigraužą, beprasmiškumą, abejones savimi.
  • Gyvenimas tampa toks sudėtingas ir beprasmis, kad norite numirti, kuriate tokius planus ar esate bandęs juos įvykdyti.
  • Vargina nerimas - protarpinis (panikos priepuoliai) ar įvairaus sunkumo pastovi įtampa, negalėjimas atsipalaiduoti, jaudulys.
  • Vargina miego sutrikimai.
  • Kenčiate nuo įvairių fobijų.
  • Vargina įvairūs fiziniai simptomai (galvos skausmai, svaigimas, virškinimo sutrikimai ir t. t), kurių nepaaiškina atlikti fizinės organizmo būklės tyrimai.
  • Patyrėte netektį ir Jums sunku ją išgyventi.
  • Sužinojote apie savo ar artimo žmogaus sunkią, grėsmingą ligą.
  • Jaučiate, kad Jūsų santykiai su artimais žmonėmis Jūsų netenkina - iškyla konfliktai, nesusipratimai, nutrūksta ryšiai ir tai Jus neramina.
  • Norite labiau suprasti save, savo jausmus ir santykius su kitais žmonėmis.

Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas Lietuvoje

Kiekvienas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas Lietuvos gyventojas turi teisę būti prirašytas prie pirmines ambulatorines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio psichikos sveikatos centro. Jeigu šeimos medicinos paslaugas teikianti įstaiga psichikos sveikatos centro neturi, savo pacientams ji turi suteikti galimybę šias paslaugas gauti kitame psichikos sveikatos centre. Tačiau visi pacientai, jei pageidauja, gali pasirinkti bet kurį psichikos sveikatos centrą savo teritorinės ligonių kasos veiklos zonoje ir jame prisirašyti. Svarbiausia, kad dėl šių paslaugų centras turėtų sutartį su ligonių kasa. Psichikos sveikatos centruose pirminio lygio paslaugos juose prisirašiusiems apdraustiesiems yra nemokamos ir norint jas gauti siuntimo nereikia.

Psichikos sveikatos centrai atlieka ir savižudybės grėsmę išgyvenančių žmonių psichosocialinį vertinimą, teikia emocinę paramą jų artimiesiems ir kitiems savižudybės grėsmę patiriantį žmogų lydintiems asmenims. Be to, pacientai ar jų atstovai gali gauti nuotolines paslaugas, jei tai įmanoma atsižvelgiant į paciento būklę ir aplinkybes. Pavyzdžiui, nuotoliniu būdu gydytojas psichiatras ar gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, identifikavęs pacientą, gali tęsti anksčiau paskirtų vaistų skyrimą, jei žmogaus būklė stabili, skirti pakartotinius tyrimus, paaiškinti pacientui ar jo atstovui tyrimų rezultatus, pagal juos koreguoti gydymą.

Pavyzdžiui, kai vien ambulatorinis gydymas neefektyvus, o gydyti ligoninėje nebūtina arba kai po gydymo ligoninėje pacientui reikalinga tam tikra tęstinė pagalba, žmonės gali būti siunčiami gauti psichoterapijos ar psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų. Jomis siekiama pagerinti psichikos ir elgesio sutrikimų gydymo veiksmingumą ir kokybę. Gali būti taikoma individuali ar grupinė psichoterapija, žaidimų, muzikos terapija, ergoterapija ir pan.

Gera žinia ta, kad nuo šių metų liepos Lietuvoje diegiama ambulatorinė specializuoto psichologinio konsultavimo paslauga, kurią apmoka ligonių kasos. Gauti specializuoto psichologinio konsultavimo paslaugos gali siųsti gydytojas, kuris pacientą gydo nuo pagrindinės ligos. Specializuoto psichologinio konsultavimo paslaugas teikia medicinos psichologas.

Taip pat skaitykite: Saulės energijos tyrimai

Skubi psichologinė ar psichiatrinė pagalba psichikos sveikatos centruose yra teikiama be eilės jų darbo valandomis. Psichikos sveikatos centrų ne darbo laiku pagalbos galima kreiptis nemokamomis telefono linijomis, internetu ar pasirinktose gydymo įstaigose.

Privačios psichiatrijos klinikos

Kai kuriais atvejais, pacientai renkasi privačias psichiatrijos klinikas, kurios gali pasiūlyti didesnį konfidencialumą ir individualų dėmesį. Pavyzdžiui, "Hila" - privati psichiatrijos klinika Vilniuje garantuoja išskirtinį dėmesį paciento poreikiams ir konfidencialumą. Specialisto konsultacijai galite registruotis anonimiškai - jei to pageidaujate, informuokite apie tai registruodamiesi vizitui. Aukščiausios kvalifikacijos psichiatrai ir psichoterapeutai paslaugas teikia vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems, o konsultacijos vyksta saugioje ir jaukioje aplinkoje. Prireikus bendradarbiauja su kitų specialybių gydytojais, dažniausiai neurologais, skiria reikalingus tyrimus, individualiu atveju tariasi dėl tinkamiausio gydymo.

tags: #salaugos #efektyvumas #sergant #psichikos #ligomis