Nedarbas - tai ekonominis ir socialinis reiškinys, kai dalis darbingo amžiaus gyventojų, norinčių ir galinčių dirbti, neturi darbo. Tai yra svarbus rodiklis, atspindintis šalies ekonominę ir socialinę gerovę. Šiame straipsnyje aptariamas nedarbas Lietuvoje, jo priežastys, pasekmės ir galimi sprendimo būdai, taip pat nagrinėjamas nedarbingumo, ypač ligos lemiamo, aspektas.
Nedarbo samprata ir rūšys
Nedarbo lygis - tai procentinis dydis, parodantis nedirbančių asmenų dalį nuo visų ekonomiškai aktyvių gyventojų. Pagal priežastis skiriamas laikinasis, struktūrinis ir ciklinis nedarbas.
Laikinasis nedarbas apima sezoninį nedarbą (pavyzdžiui, žemės ūkyje ar turizmo sektoriuje) ir migracinį (frikcinį) nedarbą, kai darbo vietos yra laisvos, bet darbdaviams reikia laiko išsirinkti tinkamiausią darbuotoją, o darbuotojams - tinkamiausią darbo vietą. Šis nedarbo tipas dažniausiai yra trumpalaikis ir nesukelia didelių problemų.
Struktūrinis nedarbas atsiranda, kai bedarbių įgūdžiai neatitinka darbo rinkos poreikių. Tokiu atveju žmonėms reikia persikvalifikuoti ar pakeisti gyvenamąją vietą.
Ciklinis nedarbas susijęs su ekonomikos ciklais ir kyla per ekonomines krizes, kai mažėja prekių ir paslaugų gamyba, įmonės atleidžia darbuotojus arba bankrutuoja.
Taip pat skaitykite: Suprasti priklausomybę nuo kitos šalies
Nedarbo svarba ir pasekmės
Aukštas nedarbo lygis turi neigiamų pasekmių tiek ekonomikai, tiek visuomenei. Ekonominiu požiūriu, tai reiškia, kad didelė dalis gyventojų neprisideda prie BVP kūrimo ir biudžeto pajamų surinkimo. Socialiniu požiūriu, didelis nedarbas apsunkina įsidarbinimą, gali sumažėti atlyginimai, didėja socialinė atskirtis.
Netekę darbo žmonės praranda pajamas, socialines garantijas, darbo įgūdžius ir kvalifikaciją, patiria psichologinių sunkumų. Ekonominių krizių metu dėl ciklinio nedarbo nuostolių patiria visas šalies ūkis, nes darbo ištekliai nėra visiškai panaudojami ir mažėja BVP. Padidėjęs nedarbas sumažina nacionalinio biudžeto mokestines pajamas ir padidina išlaidas socialinėms išmokoms. Taip pat plinta nelegalus darbas ir šešėlinė ekonomika. Didėja gyventojų socialinė nelygybė, skurdas, nusikalstamumas, sergamumas, ekonominė emigracija, savižudybių, skyrybų, benamių skaičius.
Nedarbas Lietuvoje: istorinis kontekstas
Nedarbas Lietuvoje išryškėjo atkūrus nepriklausomybę dėl ekonominių reformų, sumažėjus gamybos mastui ir uždarius daug valstybinių įmonių. Didelį nedarbo augimą lėmė struktūriniai ekonomikos pokyčiai ir nutrūkę ryšiai su kitomis buvusios SSRS respublikomis, kintanti darbo jėgos paklausos profesinė struktūra, nepakankamas gyventojų mobilumas, valstybinės ir užsienio kalbų nemokėjimas.
Antroji nedarbo didėjimo banga įvyko 1998-2001 metais dėl vadinamosios Rusijos krizės. 2001-2008 metais, gerėjant Lietuvos ekonominei būklei ir didėjant darbingo amžiaus žmonių emigracijai į Vakarų šalis, nedarbas sumažėjo, bet 2008 metų pabaigoje vėl pradėjo sparčiai didėti dėl ekonominės krizės.
COVID-19 pandemija turėjo nevienareikšmį poveikį Lietuvos ekonomikai. Nors BVP nuosmukis buvo vienas mažiausių ES, nedarbo lygio pokytis buvo vienas didžiausių. 2020 metais nedarbo lygis Lietuvoje siekė 8,5 proc. Užimtumo tarnybos duomenimis, tam įtakos turėjo laisvėjantys karantino suvaržymai ir suaktyvėjusi sezoninių darbuotojų paieška. Tačiau nerimą kelia augantis ilgalaikių bedarbių skaičius.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės grėsmės
Nedarbo mažinimo priemonės
Lietuvoje nedarbo mažinimo politiką vykdo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Užimtumo tarnyba. Užimtumo tarnyboje registruotiems bedarbiams teikiamos informavimo ir konsultavimo, tarpininkavimo įdarbinant, individualios užimtumo veiklos planavimo, profesinės reabilitacijos paslaugos.
Pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą nedarbo draudimo išmoką gali gauti bedarbiai, turintys didesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje. Nedarbo draudimo išmoką sudaro pastovi dalis ir kintama dalis, siejama su bedarbio anksčiau gautų draudžiamųjų pajamų dydžiu. Išmoka skiriama nuo aštuntos dienos po įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje ir mokama devynis mėnesius.
Ekspertai siūlo įvairių nedarbo mažinimo strategijų, įskaitant papildomų darbo vietų kūrimą plėtojant smulkųjį verslą, didesnę reklamą apie laisvas darbo vietas, minimalios mėnesinės algos mažinimą ir bedarbių pašalpų mažinimą.
Ligos lemiamas nedarbingumas
Ligų lemiamas nedarbingumas Lietuvoje yra didžiausias tarp visų EBPO šalių. Vyriausybės sprendimu atšaukus ekstremaliąją situaciją dėl koronaviruso pandemijos, laikina nedarbingumo pažymėjimų išdavimo ir ligos išmokų mokėjimo tvarka taip pat nustojo galioti. Grįžus prie įprastos tvarkos, medikams, pareigūnams ar švietimo darbuotojams nebebus skiriamos padidintos ligos išmokos. Nedarbingumo pažymėjimus per nuotolį gydytojai galės išduoti tik užkrečiamųjų ligų atvejais.
Ligos išmoka už vaiko slaugą siekia 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio ir gali būti mokama vienam iš tėvų ar globėjų.
Taip pat skaitykite: Atsakomybė sergant
Iššūkiai ir perspektyvos
Lietuvos darbo rinkai kyla nemažai iššūkių, įskaitant didelį vyresnio amžiaus žmonių ir jaunimo nedarbą, struktūrinį nedarbą, darbuotojų trūkumą kai kuriuose sektoriuose ir nepakankamą rinkos lankstumą. Norint sėkmingai spręsti šias problemas, būtina skatinti darbuotojų perkvalifikavimą, investuoti į jų IT gebėjimus, plėtoti viešojo sektoriaus dalinį nuotolinį darbą ir gerinti švietimo sistemą.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad Lietuva įžengė į aukštesnio lygio ekonomiką, tad prioritetu turėtų tapti uždavinys - bedarbius sugrąžinti į darbo rinką. Anot jo, dabar Lietuva įžengė į aukštesnio lygio ekonomiką, tad prioritetu turėtų tapti uždavinys - bedarbius sugrąžinti į darbo rinką. „Ne visi žmonės spėja paskui priekyje sparčiai važiuojantį traukinį, todėl daliai žmonių bus sudėtinga įsilieti į darbo rinką. Turėsime iššūkių, tikėtina, dviženklį nedarbo lygį pakankamai ilgą laiką. Prioritetinis uždavinys turėtų būti - kaip tuos žmones kažkokiu būdu įtraukti į darbo rinką: perkvalifikuoti, skatinti viešojo sektoriaus dalinį nuotolinį darbą, investuoti į jų IT kt. gebėjimus. Reikia daryti čia ir dabar, kad nedarbo lygis, kuris šoktelėjo dabar, netaptų struktūriniu ilgalaikiu nedarbu kaip buvo Suomijoje“, - įspėja Ž. Mauricas.
Socialinė apsauga ir nedarbas
Eurostat duomenimis, Europos Sąjungos valstybės socialinei apsaugai išleidžia didelę dalį BVP. Lietuva socialinei apsaugai 2014 metais skyrė 11.5% BVP. Didžiausia dalis finansavimo tenka pensijoms.
tags: #salies #bvp #ir #nedarbingumo #priklausomybe