Šauktinių savanorių motyvacija yra svarbus veiksnys, lemiantis kariuomenės efektyvumą ir šalies gynybos pajėgumą. Pastaraisiais metais Lietuvoje atnaujinus šaukimą, ši tema sulaukia vis didesnio visuomenės, žiniasklaidos ir politikų dėmesio. Straipsnyje nagrinėjama šauktinių savanorių motyvacija, remiantis tyrimais, ekspertų nuomonėmis ir statistiniais duomenimis.
Privalomosios karo prievolės pertvarka ir pilietiškumo ugdymas
Privalomosios karo prievolės pertvarka Lietuvoje kelia nemažai iššūkių, susijusių su jaunimo politiškumu ir pilietiškumu. LMS vadovas teigia, kad aiškus žinojimas, ką veiksi po mokyklos, režimas, daugiau judėjimo, gamtos ir mažiau ekranų ar klaviatūrų yra vieni iš kariuomenėje laukiančių privalumų. Jis taip pat pabrėžia, kad kviečiant tarnauti visus 18 metų turinčius ir mokyklą baigusius asmenis, bus išlaikytas lygiavertiškumas kiekvieno jauno asmens atžvilgiu.
Siekiant didesnio pozityvaus požiūrio į privalomąją karo tarnybą, svarbu bendrauti jaunimo kanaluose ir pateikti patrauklius pavyzdžius, ką kariuomenė jau yra iškomunikavusi. Taip pat būtina stiprinti pilietiškumo ugdymą, pradedant nuo pirmos klasės, ir atsižvelgti į jaunimo nuomonę jiems svarbiais klausimais.
Jaunimo požiūris į karo prievolę
Moksleivių sąjungos vadovas J. Trumpa teigia, kad mielai atliktų tarnybą, jei tik leistų sveikata. Jis įsitikinęs, kad karo prievolės vengimas netaps masiniu reiškiniu, nes jausmas, kai žinai, kad visi, kartu su bendraklasiais, turėsite tarnauti tėvynei, daug reiškia.
16-17 metų jaunuolius, kurie jau 2026 metais bus įtraukti į šauktinių sąrašus, J. Trumpa drąsina į tai žiūrėti kaip į nuotykį, kelionę ir mąstyti kritiškai, įsitikinant, kad dėl taikos padarėme viską - parodydami savo visuomenės atkaklumą.
Taip pat skaitykite: Tinkamumas tarnybai: psichiatro perspektyva
Šauktinių sveikatos patikrinimas ir tinkamumo kriterijai
Karinės medicinos ekspertizės komisija atidžiai tikrina šauktinių sveikatą, siekdama nustatyti jų tinkamumą karo tarnybai. Viską tikrina, beveik visas sistemas. Kiekvieną šauktinį tikrina plataus profilio šeimos gydytojas, taip pat yra visi antrinio lygio specialistai - vidaus ligų gydytojas, nervų chirurgas, traumatologas, akių gydytojas, nosies ir gerklės gydytojas, odos gydytojas. Viską, ką galime, ištiriame patys.
2015 m. įvykdyta apie 8 tūkstančius ekspertizių, iš kurių 61,4 proc. tikrintų šauktinių buvo pripažinti tinkamais karinei tarnybai, 31 proc. - netinkamais, 7,6 proc. - Nustatytos dažniausios sveikatos problemos: širdies kraujagyslių ligos, kvėpavimo organų ligos, virškinimo trakto ligos, adaptaciniai dalykai, asmenybės bruožų sutrikimai ir intelekto stoka.
Vis dėlto, pasak gydytojo Ž. Skukausko, kad šauktinis pereitų sveikatos patikrinimą iš pirmo karto, tokių per dieną būna tik koks vienas du. Jei, pavyzdžiui, asmuo seniai serga epilepsija ir yra tai įrodantys dokumentai, to užtenka sprendimui priimti.
Sveikatos problemų įtaka tinkamumui karo tarnybai
KAM pripažįsta, kad šauktinių tinkamumo karo tarnybai tendencijos kelia susirūpinimą, nes nuo 2015 m. tinkamų nuolatinei privalomajai pradinei karo tarnybai šauktinių skaičius vis mažėja, o tai daro neigiamą įtaką kariuomenės personalo komplektavimui ir rengimui.
2019 m. KAM užsakymu Lietuvos sporto universiteto mokslininkai atliko mokslinį tyrimą, kuris nustatė, kad apie 45 proc. šauktinių fizinis aktyvumas buvo nepakankamas, maždaug pusė jų nesilaikė sveikos mitybos principų, apie du trečdalius turėjo žalingų įpročių.
Taip pat skaitykite: Psichologinė parama VU studentams
Gydytojas Ž. Skukauskas atkreipia dėmesį, kad dominuojanti grupė diagnozių - būtent dėl psichikos sveikatos: tarp maždaug pusės pripažįstamų netinkamais tarnybai apie 40 proc. atvejų susiję su intelekto, raštingumo plačiąja prasme problemomis, protiniu atsilikimu, asmenybės sutrikimais.
Kitų šalių patirtis ir galimi sprendimai
D. Šakalienė pateikia kitų šalių pavyzdžius, kaip atsižvelgiama į mažėjantį tinkamų privalomajai karo tarnybai karo prievolininkų skaičių. Austrijoje taikomas naujas tinkamumo pagal sveikatos reikalavimus lygis - „iš dalies tinkamas“, o Suomijoje šauktiniai skirstomi į A ir B kategorijas pagal sveikatos būklę ir fizinius pajėgumus - atitinkamai priskiriami skirtingoms užduotims ir funkcijoms.
D. Šakalienės nuomone, reikėtų žiūrėti, kaip būtų galima diferencijuoti sveikatos kriterijus pagal skirtingus kariuomenės poreikius.
Kariuomenės raidos socialiniai tyrimai ir karių motyvacija
Lietuvos karo akademijos (LKA) tyrime, paremtame karių apklausomis, mėginta atsakyti į klausimus, kas motyvuoja karius ateiti į kariuomenę, stengtis, aukotis ir likti, kokios yra pagrindinės nusiskundimų, nepasitenkinimo priežastys ir kokios gali būti su tuo susijusios grėsmės.
Tyrimas parodė, kad bendras pasitenkinimas tarnyba viršija 90 proc., o mikroklimatas yra geras. Pastebima tendencija, kad šauktinių požiūris kiek kinta: jei 2016 m. dominavo kariuomenės kaip patriotinės organizacijos įvaizdis, tai dabar daugėja tokių, kurie kariuomenę matė labiau, kaip nuotykių, išbandymų siūlančią organizaciją.
Taip pat skaitykite: LPS savanorių indėlis
Apklausos duomenys rodo, kad tiek šauktiniams, tiek PKT kariams Lietuvos kariuomenė yra išskirtinė institucija, kurios jie netapatina su tradiciniu darbdaviu. Kariams ypač svarbus veiksnys - garbė ir prestižas, kalbant apie jų profesijos pasirinkimą.
Motyvacijos stiprinimas ir atgrasymo užtikrinimas
Plk. Ltn. E. Lastauskas teigia, kad pagarbos ir išskirtinumo dvasia savo kariams į galvas kalama nuo pirmos dienos. Jis pabrėžia, kad kario profesija išskirtinė, nes sakoma „negailėsiu ir gyvybės“, o kariuomenės darbas - užtikrinti, išsaugoti taiką.
Jo manymu, būtent atgrasymas yra ta užduotis, kurią galima stiprinti vien motyvuojant žmones. Jis siekia, kad kariai galėtų priimti sprendimus be priežiūros, toli vienas nuo kito, išsiskaidę, ir kad karys savo darbą darytų, kaip savo projektą.
tags: #sauktiniai #savanoriai #motyvacija