Įvadas
Vaiko paėmimas iš šeimos - kraštutinė priemonė, kelianti daug klausimų ir nerimo visuomenėje. Nuo liepos pirmosios įsigalioję pokyčiai vaiko teisių apsaugos srityje dar labiau aktualizuoja šią temą. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kada ir kodėl vaikas gali būti paimtas iš šeimos, kokios procedūros taikomos, kokios pasekmės laukia vaiko ir šeimos, bei kokios naujovės įvedamos siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus. Straipsnyje remiamasi naujausiais teisės aktais ir ekspertų paaiškinimais, siekiant pateikti išsamią ir objektyvią informaciją.
Kada Vaikas Gali Būti Paimtas Iš Šeimos?
Pagal naują tvarką, nuo liepos pirmosios vaikas iš jam nesaugios aplinkos bus paimtas 4 atvejais:
- Jei grėsmės vaikui lygio vertinimo metu kilo realus pavojus vaiko ir tarnybos specialisto sveikatai ir (ar) gyvybei.
- Jei vaikas paliktas be priežiūros arba paliktas prižiūrėti asmenims, kurie netinkamai juo rūpinasi, ir dėl to kyla grėsmė vaiko sveikatai ar net gyvybei.
- Nesaugia aplinka vaikui bus laikoma, jei vaiko atstovai (arba turimas vienintelis iš atstovų) yra dingę ir jų ieškoma, kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais.
- Nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį, kai socialinės aplinkos rizikos veiksniai bei veiksniai, susiję su vaiko atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, kelia realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ir (arba) gyvybei; arba nustačius, kad vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir taip sudaro sąlygas atsirasti grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei.
Svarbu pabrėžti, kad vaiko paėmimas iš šeimos yra kraštutinė priemonė, taikoma tik tuomet, kai kyla reali grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei.
Grėsmės Vaikui Lygio Nustatymas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinis skyrius, gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau pradeda jį nagrinėti ir vertina grėsmės vaikui lygį. Grėsmės vaikui lygiai yra du:
- Pirmasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai pažeistos vaiko teisės, tačiau nėra grėsmės vaiko saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei. Tokiu atveju vaikas gali likti namuose, tačiau šeimai reikalinga pagalba. Nustačius pirmąjį grėsmės vaikui lygį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinių skyrių specialistai inicijuos atvejo vadybininko paskyrimą.
- Antrasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai yra grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei. Tokiu atveju vaikas turi būti paimtas iš šeimos ir kreipiamasi į teismą dėl sprendimo. Nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinių skyrių specialistai inicijuos ne tik atvejo vadybininko paskyrimą, bet ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos mobiliosios komandos sudarymą.
Tarnybos teritorinio skyriaus specialistai, nagrinėdami pranešimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, nuvyksta į vaiko buvimo vietą, susitinka su vaiku ir vaiko atstovais pagal įstatymą. Jei geba išreikšti savo nuomonę, vaikas išklausomas. Vertinant grėsmės vaikui lygį įvertinama vaiko, jo šeimos narių, kitų asmenų ir specialistų (pavyzdžiui, mokytojų, socialinių darbuotojų, teisėsaugos atstovų) pateikta informacija apie galimus vaiko teisių pažeidimus.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Vertindami grėsmės vaikui lygį, specialistai atsižvelgia į įvairius rizikos veiksnius, susijusius su:
- Paties vaiko funkcionavimu (pvz., vaikas išreiškia pageidavimą būti paimtas, vaikas serga ir nėra gydomas).
- Vaiko atstovais pagal įstatymą (pvz., jie yra apsvaigę nuo psichoaktyvių medžiagų, grasina sumušti vaiką, gina prieš vaiką galimai smurtavusį asmenį).
- Tėvystės įgūdžiais ir bendravimu su vaiku (pvz., tėvai ignoruoja vaiką, izoliuoja vaiką nuo socialinės aplinkos).
- Socialine aplinka (pvz. būstas, kuriame gyvena vaikas, neatitinka net bazinių higienos normų).
Sprendimas dėl vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą priimamas atsižvelgiant į aplinkybių visumą, jas pagrindžiančius faktus.
Vaiko Paėmimo Procedūra ir Tolesni Veiksmai
Nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį, kreipiamasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Teismas, įvertinęs pateiktas faktines aplinkybes, leidimą gali išduoti arba atsisakyti jį išduoti. Tėvai, nesutikdami su teismo priimtu sprendimu dėl leidimo paimti vaiką iš šeimos išdavimo, gali jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Teismui atsisakius išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, vaikas grąžinamas jo atstovams.
Paėmus vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, jis laikinai apgyvendinamas arba pas giminaičius, arba pas asmenis, su vaiku susijusius emociniais ryšiais, arba pas vaiko brolį ir (arba) seserį globojančią (rūpinančią) šeimą, arba globos centre, šeimynoje ar kitoje vaikų globos institucijoje.
Nustačius vaikui laikinąją globą (rūpybą), vaikas tėvams arba vienam iš tėvų gali būti grąžintas atsižvelgiant į atvejo peržiūros posėdžio metu priimtus sprendimus. Jeigu vaiko tėvai pakeitė savo netinkamą elgesį su vaiku ir dėl to negresia pavojus jo saugumui, sveikatai ar gyvybei, vaikas gali būti grąžintas.
Taip pat skaitykite: Etiškas vaikų elgesys
Mobili Komanda ir Atvejo Vadybininkas: Pagalba Šeimai
Nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį ir paėmus vaiką iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą, yra inicijuojama mobili komanda ir atvejo vadybininko paskyrimas.
- Mobilioji komanda - Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų grupė, kuri 14 kalendorinių dienų teikia intensyvią pagalbą šeimai. Ją sudaro socialinis darbuotojas, psichologas ir specialistas, turintis žinių ir/arba darbo patirties su priklausomybę turinčiais asmenimis. Antruoju atveju Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos mobilioji komanda 14 dienų (išskyrus savaitgalius ir švenčių dienas) nuo vaiko paėmimo dienos, teiks intensyvią pagalbą, atliks saugumo ir rizikos veiksnių šeimoje bei šeimos stiprybių ir poreikių intensyviai pagalbai įvertinimą, siekiant padėti šeimos nariams koreguoti elgesį, kurti ir palaikyti saugią aplinką vaikui augti bei vystytis, parengs rekomendacijas atvejo vadybininkui, kaip organizuoti darbą su šeima toliau.
- Atvejo vadybininkas koordinuoja kompleksinės pagalbos šeimai teikimą. Jis surenka visą atvejo vadybos procesui reikalingą informaciją apie vaiką, šeimą ir kitus svarbius vaikui asmenis iš įvairių įstaigų (pavyzdžiui, ugdymo įstaigos, teisėsaugos ir kt.), atlieka šeimos poreikių pagalbai vertinimą, atsižvelgdamas į mobiliosios komandos pateiktas išvadas ir rekomendacijas sudaro pagalbos šeimai planą, koordinuoja jo įgyvendinimą, vykdo šeimos stebėseną, organizuoja atvejo nagrinėjimo posėdžius. Atvejo vadyba - atvejo vadybininko koordinuojamos kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą organizavimas bei teikimas, siekiant jiems padėti įveikti iškilusius socialinius sunkumus, kurių sėkmingas sprendimas sudarytų prielaidas išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų ir sudarytų sąlygas savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus.
Atvejo vadybos procesą koordinuoja atvejo vadybininkai, kurie yra socialinių paslaugų įstaigų socialiniai darbuotojai. Atvejo vadybos taikymas pradedamas nuo šių metų liepos 1 d. Esminis skirtumas, kurį būtų galima išskirti, norint pasakyti, kas keičiasi nuo liepos 1 d., yra tai, kad socialiniai darbuotojai, kurie vykdys atvejo vadybininko funkcijas ir užims tokią pareigybę taps vaiko ir jo šeimos situacijos „šeimininkai“, kurie telks pagalbos teikėjus siekiant padėti šeimai keisti situaciją. Socialiniai darbuotojai, kurie iki šiol dirba su šeimomis yra tarsi išlaisvinami tiesioginiam socialiniam darbui, konsultavimui, betarpiškam kontaktui su šeima. To jie gali pasiekti, nes yra atlaisvinami nuo tarpinstitucinių atvejo vadybos posėdžių organizavimo, nuo ieškojimo, kaip galėtų kitų sričių specialistus įtraukti į efektyvios pagalbos šeimai teikimo procesą, nes visa tai darys atvejo vadybininkai.
Naujovės Vaiko Teisių Apsaugos Sistemoje
Nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigalioję Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimai įveda keletą svarbių naujovių:
- Atvejo vadyba įteisinta kaip pagalbos modelis vaikams ir jų šeimoms.
- Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius (TBK) - nauja savivaldybės funkcija, užtikrinanti skirtingų institucijų bendradarbiavimą teikiant pagalbą šeimoms. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius - pakankamai nauja pareigybė savivaldybėse, šie specialistai pradėjo veiklą nuo 2017 m.
- Kompleksinių paslaugų projektas siekia sukurti įvairesnes paslaugas šeimoms, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties. Šis projektas yra finansuojas Europos Sąjungos struktrūnių fodų lėšomis. Projekte NVO dalyvauja ir vysto paslaugas šeimai. NVO dalyvaudami įvairiose projektuose yra naujų paslaugų iniciatoriai. Pavyzdžiui, Prienų rajono savivaldybėje kompleksinės paslaugos šeimoms pradėtos teikti nuo 2018 m. kovo mėn., pradėjus vykdyti projektą, finansuojamą iš Europos Sąjungos lėšų. Galime pasidžiaugti, kad į kompleksinių paslaugų teikimą buvo įtraukta NVO, kuri pradėjo sklandžiau bendradarbiauti su Socialinių paslaugų centru. Šio projekto dėka paslaugas gali gauti visos rajono šeimos, nepriklausomai nuo jos socialinės padėties, gaunamų lėšų, sudėties ir t.t. Iki šio projekto pradžios, paslaugos dažniausiai buvo orientuotos tik į socialinės rizikos šeimas ir jose augančius vaikus, todėl dažnai standartinės Lietuvos šeimos, susidūrusios su gyvenimo sunkumais ir nežinojo kur kreiptis, iš ko tikėtis pagalbos ir problemas spręsdavo savarankiškai, pagal savo galimybes.
Šios naujovės siekia užtikrinti geresnę pagalbą vaikui ir jo šeimai, kuo anksčiau pastebėti ir spręsti iškylančias problemas, bei užtikrinti, kad vaiko paėmimas iš šeimos būtų taikomas tik kaip kraštutinė priemonė.
Prevencinės Priemonės ir Pagalba Šeimai
Jau keletą metų socialinio darbo praktikų grupė, siekdama padėti šeimoms, patiriančioms sunkumus, susitinka apie penkis kartus per metus. Susitikimų metu praktikai analizuoja savo patirtis, dalinasi praktikiniais pavyzdžiais. Šios grupės pavadinimas "prevencinė" yra orientacinis, kadangi mes norime susikoncentruoti į pagalbą be teisinių priemonių.
Taip pat skaitykite: Psichologija vaikams ir paaugliams
Ši iniciatyva rodo, kad didelis dėmesys skiriamas prevencinėms priemonėms ir pagalbai šeimai, siekiant išvengti situacijų, kai vaiko paėmimas iš šeimos tampa neišvengiamas.
Mitai ir Klaidingi Įsitikinimai
Svarbu paneigti kai kuriuos mitus ir klaidingus įsitikinimus, susijusius su vaiko paėmimu iš šeimos:
- Vaikas negali būti paimtas, jei tiesiog verkia ar garsiai rėkia. Verkimas ar rėkimas be papildomų aplinkybių nėra vienareikšmė aplinkybė dėl vaiko teisių pažeidimo. Vaikas paimamas iš atstovų pagal įstatymą tik nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį - kai nustatoma, kad kyla reali grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei. Jei vaiko verkimo ar garsaus rėkimo priežastimi būtų nustatytas pavojus jo sveikatai, saugumui ar gyvybei, tokiu atveju vaikas gali būti paimamas iš atstovų pagal įstatymą.
- Vaikas negali būti paimtas, jei vienas grįžta iš mokyklos. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas reglamentuoja, jog vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Sprendžiant, ar vaikas gali savarankiškai vykti į mokyklą, grįžti iš jos ir vienas likti namuose, būtina įvertinti vaiko psichologinį pasiruošimą būti be suaugusio asmens priežiūros ir jo įgūdžius. Atsižvelgiant į aplinkybes, tokias kaip saugumas vietovėje, kurioje vaikas keliauja vienas namo, eismo intensyvumas, vaiko negalia, specialieji poreikiai bei kitas, vaikui gali reikėti vyresniųjų priežiūros, net jei jam yra ir 7 metai ar daugiau.
- Jei pareigūnai gauna anoniminį pranešimą, kad prieš vaiką smurtaujama, bet atvykus smurto žymių nematyti, vaikas negali būti paimtas. Vaiko paėmimą iš jo atstovų pagal įstatymą lemia aplinkybių visuma. Tai, kad smurto žymių nesimato, dar nereiškia, kad nėra vaiko teisių pažeidimų ir nekyla grėsmė vaiko sveikatai, saugumui ar gyvybei.
Svarbu remtis patikima informacija ir suprasti, kad kiekviena situacija vertinama individualiai, atsižvelgiant į visus rizikos veiksnius ir aplinkybes.
Pasekmės Vaikui ir Šeimai
Vaiko paėmimas iš šeimos turi didžiulį poveikį tiek vaikui, tiek jo šeimai. Vaikas patiria didelį stresą ir traumą, prarasdamas savo artimiausius žmones ir įprastą aplinką. Tėvai taip pat patiria didelį stresą, kaltę ir neviltį.
Svarbu, kad po vaiko paėmimo šeimai būtų teikiama visapusiška pagalba, siekiant padėti jiems įveikti sunkumus, pakeisti netinkamą elgesį ir susigrąžinti vaiką. Taip pat svarbu užtikrinti, kad vaikui būtų teikiama psichologinė pagalba, siekiant padėti jam įveikti patirtą traumą.
Išvados
Vaiko paėmimas iš šeimos - sudėtingas ir skausmingas procesas, kuris turėtų būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė. Nauji teisės aktai ir įvedamos naujovės siekia užtikrinti geresnę pagalbą vaikui ir jo šeimai, kuo anksčiau pastebėti ir spręsti iškylančias problemas, bei užtikrinti, kad vaiko paėmimas iš šeimos būtų taikomas tik tuomet, kai kyla reali grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei.
Svarbu, kad visuomenė būtų informuota apie vaiko teisių apsaugos sistemą, žinotų, kada ir kaip galima pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus, bei suprastų, kad kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie saugios ir palankios aplinkos vaikams kūrimo.