Įvadas
Žmogaus emocijos yra neatsiejama jo patirties dalis, daranti didelę įtaką savęs suvokimui ir santykiams su aplinka. Šiame straipsnyje nagrinėjamas savęs pažinimo ryšys su emocijomis, aptariant emocinio intelekto svarbą, emocijų raišką vaikystėje ir kaip emocijos veikia žmogaus gyvenimą.
Emocinis Intelektas ir Savęs Pažinimas
Psichologijoje emocinis intelektas (EI) apibrėžiamas kaip gebėjimų rinkinys, leidžiantis žmogui geriau suprasti savo emocijas, kitų jausmus ir kurti sveikesnius tarpusavio santykius. Žmonės, pasižymintys aukštu EI, lengviau supranta kitų jausmus, gali įsijausti į jų situaciją ir parodyti nuoširdžią atjautą. Medicinos psichologė, psichoterapeutė kandidatė Kamilė Petrulėnaitė pastebi, kad psichologijos tyrimų lauke emocinis intelektas ilgą laiką buvo vertinamas kontroversiškai, kai kurie mokslininkai tikėjo, kad toks „protinis“ dalykas kaip intelektas ir „širdies“ dalykas emocijos yra nesuderinami.
Emocinio Intelekto Ugdymas
Nors EI susijęs su asmenybės bruožais, kiekvienas žmogus gali jį ugdyti. Svarbu pradėti nuo savęs ir savo jausmų. Patiriant intensyvesnį įvykį, derėtų kuo tiksliau įvardinti savo jausmą. Šis savirefleksijos procesas gali būti sudėtingas, nes psichikoje veikia gynybos mechanizmai, saugantys savivertę ir trukdantys aiškiai suvokti situaciją. Tačiau, ugdant EI, žmogus geriau supranta savo motyvaciją ir gali sėkmingiau siekti karjeros tikslų.
EI Poveikis Santykiams
Emocinis intelektas itin svarbus kuriant ir palaikant tarpusavio santykius. Aukštesnį EI turintis asmuo geba ne tik atvirai reikšti savo mintis ir jausmus, bet ir aktyviai išklausyti kitus. Tai leidžia kurti stipresnius ir harmoningesnius santykius tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime.
Emocijų Raida Vaikystėje
Vaikų emocinis ugdymas yra ilga ir įdomi kelionė, paženklinta daugybės subtilių posūkių ir gilių transformacijų. Nuo pirmųjų kūdikio emocijų iki audringų paauglystės metų vaiko emocijos sparčiai keičiasi, dažnai nustebindamos net patį vaiką ir jo tėvus ar globėjus. Šios emocijos - nuo tyro, nežaboto džiaugsmo iki retkarčiais kylančio nusivylimo ar liūdesio - labai svarbios kokybiškai patirčiai ir vaiko raidai.
Taip pat skaitykite: Savęs žalojimo prevencija: patarimai
Pagrindiniai Emocinės Raidos Etapai
Vaiko vystymuisi būdingi keli pagrindiniai emocinės raidos etapai. Kūdikiai pirmiausia išreiškia emocijas veido išraiškomis, kūno kalba ir garsais. Vaikai pradeda pažinti savo emocijas ir atskirti pagrindinius jausmus, tokius kaip laimė, pyktis, liūdesys ir baimė. Šiuo laikotarpiu aktyviai ugdoma vaikų empatija ir gebėjimas pažinti savo bei kitų emocijas. Vaikų ugdymo specialistai pabrėžia emocijų įvardijimo ir pažinimo svarbą, net labiausiai nepatogių ir nemalonių emocijų priėmimą ir normalizavimą.
Pykčio Priepuolių Valdymas
Pyktis yra natūrali vaiko emocinio vystymosi dalis, ypač ankstyvoje vaikystėje. Jis kyla dėl to, nes vaiką užvaldo emocijos ir jam trūksta įgūdžių jas tinkamai išreikšti. Pykčio priepuolius gali sukelti įvairūs veiksniai, tiek fiziologiniai pojūčiai (pvz. Kai vaiką ištinka pykčio priepuolis, suaugusiems asmenims svarbu išlikti ramiems. Pasiūlykite vaikui jį apkabinti, skirkite raminančių žodžių, kad vaikas žinotų, kad yra saugus ir mylimas. Vaiką apkabinkite tik jam sutikus. Priimkite vaiko emocijas, pripažinkite jo jausmus. Keli pasirinkimo variantai gali suteikti vaikams kontrolės ir nepriklausomybės pojūtį. Skatinkite vaiką naudoti paprastus metodus, tokius kaip gilus kvėpavimas ar skaičiavimas, kad nusiramintų. Vaiko mokymas atpažinti ir valdyti savo emocijas yra esminis jo emocinio vystymosi žingsnis.
Patarimai Vaikų Emociniam Ugdymui
- Įvardinkite emocijas: Nuo mažens įtraukite emocijų įvardijimą į kasdienius pokalbius.
- Pasidalinkite savo emocijomis: Modeliuokite emocinę išraišką, dalindamiesi jausmais su savo vaiku.
- Skaitykite knygas apie emocijas: Yra daug vaikiškų knygų, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas emocijoms.
- Rodykite pavyzdį: Parodykite empatiją savo veiksmuose ir bendraudami su kitais. Parodykite gerumą, supratimą ir užuojautą aplinkiniams.
- Skatinkite pažvelgti į situaciją plačiau: Padėkite vaikui pamatyti situacijas iš skirtingos perspektyvos.
Emocijos ir Saviraiška
Menas yra universali kalba, leidžianti žmonėms jausmais suvokti vieni kitus. Meninė kūryba, skatindama saviraišką, ugdo asmenybę ir padeda integruotis visuomenėje, lavina tarpusavio bendravimo įgūdžius. Vaikai meninėje veikloje patiria teigiamas emocijas. Meninė išraiška - universaliausia komunikacijos priemonė: muzikos garsai, tembras, linijos ir spalvos, judesys, kūno gestai sugeba išsakyti daugiau nei tradiciniai žodžiai.
Kūrybiškumas ir Emocijos
Kūrybiškumas - tai procesas, kurio metu kuriama kas nors nauja. Tai veikimas, drąsa, informacija, žinios, ištrūkimas iš nusistovėjusio elgesio, smalsumas, požiūris, nuostata, atvirumas, pasitikėjimas, vaizduotė, atsipalaidavimas. Kurdamas žmogus išreiškia malonius ir nemalonius išgyvenimus, kurie daro įtaką jausmams, emocijoms. Stiprios emocijos lemia didesnį išgyvenimų įsisąmoninimą, visapusiškesnį savęs pažinimą.
Meninė veikla ir savęs pažinimas
Dailė padeda susieti vidinį (jausmai, vaizduotė) ir išorinį (fizinė realybė) pasaulius, surasti jų pusiausvyrą. Piešdami vaikai užmezga ryšį su savo vidiniu pasauliu ir įsisąmonina išgyvenimus. Jie piešia, kuria žaismingai ir laisvai. Tai padeda vaikams matyti pasaulį geresnį, šviesesnį, neužsisklęsti savyje ir atsiverti per kūrybą. Dailės užsiėmimai leidžia eksperimentuoti su jausmais, juos tyrinėti ir išreikšti simboliais.
Taip pat skaitykite: Asmenybės analizės įrankiai
Emocijos ir Valia
Valios dėka žmogus, siekdamas tikslo, gali nugalėti neigiamas emocijas, kliūtis ir veikti toliau. Valia turi būti ugdoma kaip asmenybės savybė. Apibrėžti pagrindines valios savybes, jų asmenybinius skirtumus, rasti ryšį tarp emocijų ir valios. Emocijos yra tam tikru momentu kylantys išgyvenimai, kurie parodo, kaip žmogus vertina situaciją, susijusią su jo poreikių patenkinimu tuo momentu. ( E`motion: E - išorės link, motion - judesys.) Tai vidaus judesys išorės link. Pasak Isabelle Filliozat, kai emocijos negali būti išgyventos, išreikštos, išgirstos, dažnai jos daro neigiamą įtaką darbui, skatina net smurtą.
Emocijų Kilmė
Emocijų kilmė aiškinama labai įvairiai. Pirmasis, bandydamas atskleisti biologinę emocijų prigimtį. Č. Darvinas teigė, kad emocijų kilmė yra gyvuliška ir kad psichikai vystantis, emocijos turėtų išnykti (Psichologija studentui, 1996). Emocijos - tai instinktyvių veiksmų rudimentas, t.y. emocijų išraiškos - tai buvusių naudingų judesių liekanos. Teigiamų emocijų išraiškos judesiai priešingi neigiamų emocijų išraiškos judesiams. Pasitenkinimo reakcijos išraiška yra priešinga pykčio išraiškai. Artimas Darvinui yra amerikiečių filosofo ir psichologo V. Džemso bei danų gydytojo K. Langės požiūris. Jie teigia, kad emocijų kilmė nulemta pakitimų motorinėje sferoje. Emocijos kyla dėl judesio (pavyzdžiui, žmogus juokiasi, todėl jam linksma). Taigi, fiziologiniai procesai - emocijų šaltinis, o ne pasekmė. Pavyzdžiui, V. Džemsas yra suformulavęs posakį, jog mes ne dėl to verkiame, kad liūdime, o dėl to esame liūdni, kad verkiame (Psichologija studentui, 1996 ir Kralikauskas J. S. Šachterio nuomone (Psichologija studentui, 1996) emocijos kyla, kai tam tikros situacijos ar stimulo suvokimas sukelia pakitimus kūne (Pvz., sutikę miške vilką mes susigūžiame arba puolame bėgti). Šie pakitimai siunčia žinią į smegenis iir taip kyla tam tikros emocijos patyrimas. (šiuo atveju - išgąstis).
Jausmų Svarba
Jausmai - tai žmogaus santykių su tikrovės daiktais ir reiškiniais išgyvenimas (Psichologija studentui, 1996). Jais reiškiasi vienokie ar kitokie žmogaus poreikiai, jie skatina žmogų veikti, kad tuos poreikius patenkintų. Jausmai yra svarbūs žmogaus, kaip asmenybės tobulėjimui. Nepakanka žmogui turėti idealus, žinoti elgesio normas, kad imtų jais vadovautis; tas išmanymas tik tada realiai stimuliuos veiklą, kai bus susijęs su jausmais.
Emocijų Klasifikacija
Emocijas klasifikuodami psichologai susiduria su problema, pagal kokius kriterijus derėtų skirstyti emocines būsenas. Jausmams reikia pripažinimo. Jausmais žmogus išreiškia savo esmę, tiksliau - konkrečios akimirkos savo vidinę būseną, tačiau tai vyksta nuolatos.
Emocijos ir Kūnas
Somatiniai (kūno) reiškiniai glaudžiai susiję su emocijomis. Tai - neginčytinas teiginys. Jau Aristotelis savo psichologijoje rašė: “Atrodo, kad visas sielos emocines būsenas lydi tam tikri kūno reiškiniai, pavyzdžiui, pyktį, romumą, baimę, gailestį, drąsumą, taip pat džiaugsmą, meilę ir neapykantą” (Benesch H. Psichologijos atlasas. I tomas. Vilnius, 2001.
Taip pat skaitykite: Atjauta sau ir psichikos sveikata
Emocijų Kaita
Tenkinant poreikį, žmogaus emocijos kinta. Pajutęs kokį trūkumą, žmogus pirmiausia jaučia nepasitenkinimą, įtampą ir kančią. Poreikiui virtus motyvu, žmogus jau žino ir supranta, ką jis turi padaryti, kad išsivaduotų iš tos įtampos. Emocinių išgyvenimų kaita priklausys nuo to, ar seksis patenkinti savo poreikius. Jeigu norai nesunkiai įvykdomi, kyla pasitenkinimo jausmų banga, išnyksta kančia ir įtampa, patiriamos teigiamos emocijos; o jeigu žmogui sunku ar neįmanoma patenkinti poreikio, jei veikla neduoda teigiamų rezultatų, kyla nusivylimas, neigiamos emocijos neatlėgsta, lieka įtampa ir nepasitenkinimas.
Nuotaika
Nuotaika - sąlyginai ilgalaikė, gana pastovi psichinė būsena, pasireiškianti kaip ilgalaikis teigiamas ar neigiamas emocinis žmogaus veiklos fonas, kuriame išsiskiria daugiau ar mažiau ryškūs atskiri išgyvenimai. Nuotaiką gali sąlygoti savijautą ( iš nuotaikos pokyčių kartais diagnozuojama prasidedanti liga). Priklausomai nuo mūsų nuotaikos tas pats įvykis gali nudžiuginti, suerzinti arba nuliūdinti.
Baimė
Baimė irgi paralyžiuoja. Fiziškai ji reiškiasi kaip padažnėjęs pulsas, išsiplėtę akių vyzdžiai, rankų “laužymas”, psichiškai - kaip beviltiškumo jausmas, siaubas. Nors gausybė baimės formų slegia žmogų, bebaimingumas irgi būna pavojingas. Nors baimė negatyvi, žmogus, pasitaikius progai, jos ieško savo valia: antai per atrakcionus žmonės baimę išgyvena kaip pasitenkinimą, net maži vaikai gali mėgautis baime. Baimė skirstoma į tris formas: paprasta baimė, siaubas ir išgąstis. Baimės priežastys miglotos. Baimė yra ir rezultatas, ir priežastis.
Džiaugsmas
Fridrichas Schilleris (Benesch H. Psichologijos atlasas. I tomas. džiaugsmą vadino Dievo dovana. Džiaugsmo jausmas mus išlaisvina, praturtina, nuskaidrina bei sušildo. Džiaugsmo išgyvenimas gali būti skirtingų krypčių bei nevienodo intensyvumo. Daug pasyvesnės ir visuotinesnės yra linksmumo bei pasitenkinimo būsenos.
Pyktis
Pyktis yra emocija, kuria siekiama paveikti mums padariusį skriaudą ar įžeidimą kitą asmenį taip kad tas mums nusikaltęs asmuo kentėtų. Čia žymu aktyvus, net agresyvus noras įžeisti kitą. Supykęs žmogus dažniausiai kartoja tas pačias frazes, yra monotonija. Pykstantis, pvz., kivirčijantis, kraujas ““užverda”, veidas kaista, raumenys įsitempia. Pyktis glaudžiai susijęs su valdžios problema. Kai apribojama mūsų teisė kontroliuoti, kenčiame laisvės suvaržymą, kurio daugiau ar mažiau stengiamasi atsikratyti.
Kančia
Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija reikalauja sudaryti žmogui “visiškas fizinės, psichinės ir socialinės gerovės sąlygas”. Deja, šis aukštas tikslas nepasiekiamas. Sunkumai, skausmas, rūpesčiai, nelaimės ir kančios yra žmogaus egzistencinės situacijos dalis. Kaip tvarkomasi su savo rūpesčiais? Kiekvienas žmogus per savo gyvenimą išsiugdo tam tikras strategijas. Vienas lengviau nusimena, kitas nuvertina sunkumus, dar kitam atrama - juokas, kai kurie savo psichines kančias “perstumia” į fizines ligas; dauguma su savo kančia mėgina susidoroti savyje. Vis dėlto kenčiama ne tik dėl savęs pačių, bet ir dėl kitų. Šuns šeimininkas, matydamas kenčiantį šunį, kenčia kartu su juo.
Nustebimas
Kiekvienas nustebimas rodo, kad visuomet turime ateities vaizdinį. Nustembame, kai kas nors atsitinka visai kitaip. Dažniausiai žmogus apsidraudžia nuo pernelyg didelių staigmenų, bando numatyti visas įmanomas galimybes. Taigi nustebimas reiškia, jog kažko nepavyko numatyti, tačiau kartu staigmenos yra gyvenimo druska - be jų būtų nuobodu (Benesch H. Psichologijos atlasas. I tomas.
Meilė
Daugelis meilę laiko reikšmingiausiu jausmu. Tačiau toks vertinimas nedaug reiškia, nes tai yra vienas diferencijuočiausių jausmų. Meilė kaip emocija skiriasi nuo meilės, kaip jausmo( Isabelle Filliozat. Kas dedesi su manim? Vilnius, 1999). Apskritai meilė yra prieraišumo jausmas, į kurį įtraukiamos įvairios psichikos dalys; kai kurios iš jų yra nuolatinės, kitos jas papildo, kai kurios dominuoja slopindamos kitas. Meilės, kaip prieraišumo jausmo, pagrindas yra atsidavimas vienas kitam, apimąs švelnumą, gerumą, palankumą. Individų išsiskyrimas gimstant (evoliuciškai prasidėjęs nuo paprasto ląstelių dalijimosi) kompensuojamas prieraišumu. Mylimas asmuo tampa neatimama Aš dalimi: kas nutinka jam, panašiai ar net dar stipriau liečia mus. pasiaukojimą. Meilė remiasi abipusiu patrauklumu, t.y. Įsimylėjimas praeina, svarbesniu dalyku tampa interesų bendrumas, bendri tikslai, dvasinis artumas. Todėl meilė irgi tam tikra užduotis. Jei į tai neatsižvelgiama, netenkama ryšio pilnatvės (Benesch H. Psichologijos atlasas. I tomas.
Draugystė
Pasak Benesch’o, Aristotelis tokią nuostatą vadina artimumo jausmu, skatinančiu iš geros valios gera daryti kitiems. Dažniausiai aukojasi draugai. Nors draugystė ne tokia intymi kaip meilė, norint sukurti gerus santykius, reikia ne mažesnės asmeninės simpatijos, abipusio vertinimo, atidumo, pasitikėjimo. Draugai iš dalies atsisako savo interesų vienas kito labui, tačiau netampa vienas nuo kito priklausomi (Benesch H. Psichologijos atlasas. I tomas.
Antipatija
Antipatija yra bendras apibūdinimas, apimantis visas negatyvias emocijas be atviro priešiškumo. Tokia nuostata galima daiktų, gyvūnų, asmenų, idėjų atžvilgiu. Agresija viena daugiausiai psichologijos nagrinėjamų emocijų. Tai neuroanatominės struktūros nulemtas elgesys. Yra bent 37 agresiją aiškinančios teorijų grupės: nuo zoopsichologinių iiki kibernetinių.
Pažintiniai jausmai
Pažintiniai jausmai - itin ryškus pavyzdys, kaip jausmai persipina su kitais psichiniais procesais. Vidiniai potyriai interpretuojami ir įtraukiami į aukštesnių intelektualinių bei pasaulėžiūrinių ryšių struktūrą. Šios kasdieninės sąvokos istorija nepaprasta. Iš pradžių ji reiškė tik konkretų kišimąsi, vėliau - ką nors svarbaus.
Viltis
Viltis - tai emocinis išgyvenimas, kylantis laukiant norimo įvykio ir atspindinti numatomo jo realaus išsipildymo tikimybę. Žmogus visada orientuojasi į ateitį, todėl viltį galima vadinti pamatine emocija. Ji reiškiasi kaip tvirtas įsitikinimas, savikliova, tikėjimas keliamais tikslais, optimistinė įtampa, ateities ilgesys. Tačiau ji gali nuvesti ir apgaulingais klystkeliais: realius lūkesčius išstumia nerealių pasakų šalių vaizdiniai. Vis dėlto išgyvenant sunkias situacijas (pvz., būnant kalėjime) viltis reikalinga, reikia mokytis viltis.
Estetiniai vertinimai
Estetinius vertinimus labai veikia laikas - tai, kas prieš 80 metų buvo laikomi bjauriais dalykais, šiandien daugelis patiria kaip gražius. Beje, dauguma žmonių savo vertinimus konformistiškai derina prie populiarių vertinimų. Daugelis tokių vertinimų byloja apie tikrų estetinių įspūdžių išsižadėjimą.
Religiniai jausmai
Religiniai jausmai yra dvasiniai išgyvenimai, kurių pobūdis priklauso nuo religinio centro bei asmens santykio su juo. Daugeliui, kurie tiki Dievą kaip asmenį, malda irgi yra emocinis santykio išgyvenimas, prieraišumo jausmas, svyruojantis nuo vaikiško atsidavimo iki nematerialaus sąryšio su Absoliutu. Religijos, neturinčios Dievo įvaizdžio, kaip antai hinajanos budizmas, tokia ezoterine forma nepajėgė atsilaikyti prieš tikinčiųjų masę; jo vietą užėmė mahajanos budizmas su gausybe garbinimo atributų. Šiuos prieraišumo išgyvenimus daugelis religijų stiprina daugybe formų, susijusių ir su moralinėmis gyvenimo sąlygomis: dangiškojo džiaugsmo vaizdiniais, bauginimu pragaro kančiomis, samprotavimais apie žmogaus paskirtį, išlaisvinimu nuo žemiškų bėdų, amžino išganymo viltimi, mirties siaubo išnykimu ir žemėje nerandamo teisingumo laukimu.
Meditacinės emocijos
Ši emocijų dalis susijusi su jau buvusiomis emocijomis. Žmogus ne tik išgyvena tam tikras jausmines būsenas, bet ir mėgina nuolat jas atnaujinti ir keisti: nepakankamas - sustiprinti, perdėtas - prislopinti, slogias pakeisti “gražiomis svajonėmis”. Tokia konfrontacija jau pati savaime yra emocionali. Tai yra meditatyvus emocionalumas, kitaip tariant, savęs pažinimas gilinantis į savo išgyvenimus. Pagal apdorojimo intensyvumą meditacinės emocijos svyruoja nuo paprasto delsimo, kol jausmas nuščius, iki vidinės ekstazės. Meditacinės emocijos labiau nei momentinės būsenos padeda save emociškai realizuoti (Benesch H. Psichologijos atlasas. I tomas.
Gėda
Gėda yra tipiška žmogaus dorumą liudijanti emocija. Kai kas nors apibūdinamas kaip begėdiškas, vadinasi, tas asmuo nepasižymi nei kūnišku, nei dvasiniu, nei doriniu santūrumu. Gėda reiškiasi fiziškai: nuleista galva, nukreiptas žvilgsnis, gestai, rodantys norą užsidengti. Susigėdęs žmogus savo kūno a…
Emocijų Pažinimas ir Valdymas Paauglystėje
Emocijs pa~inimas bei valdymas yra vieni ia reikamingiausis ~mogaus psichosocialinio prisitaikymo aspekts. ius, kurie gali /takoti ~mogaus gerov. `iuo metu vaikai yra mokomi valdyti savo pirmin/ reagavim ir reaguoti alternatyviu bkdu tam, kad rasts pusiausvyr tarp asmeninis poreikis ir visuomens reikalavims. Dl to ~mogui brstant emocijs pa~inimas ir valdymas /gauna vis daugiau svarbos.
Emocijų Svarba Paaugliams
Yra svarbu, kad paaugliai pa~ints savo ir kits ~monis emocijas mokts jas atpa~inti ir /vertinti, verbalizuoti, atskleisti bei iareikati patiriamas emocijas. Manoma, kad paauglis emocijs pa~inim, js valdym gali /takoti demografins (lytis, gyvenamoji vieta) bei socialins charakteristikos (paauglis aktyvumas, socialin kompetencija, mokymosi pasiekimai). `i tema yra ma~ai tyrinta Lietuvoje, dl to yra labai svarbu paanalizuoti, kokios yra ssajos tarp Lietuvos paauglis emocijs pa~inimo, js valdymo bei patiriams psichosocialinis sunkums (emocinis, elgesio ir socialinis) bei mokymosi pasiekims. Lietuvoje emocijs pa~inimas bei emocijs valdymas yra ma~ai tyrinti, todl savo darbe remsims u~sienyje atlikts tyrims rezultatais.
Emocijų Valdymo Ryšys su Elgesio Sunkumais
Nagrinsime rya/ tarp Lietuvos paauglis emocijs pa~inimo bei emocijs valdymo ir psichosocialinis sunkums, su kuriais paaugliai susiduria savo artimiausioje aplinkoje: namuose, mokykloje, bendraudami su bendraam~iais ir pan. U~sienyje atlikts tyrims duomenis byloja, kad emocijs valdymas yra susijs su elgesio ir emocijs sunkumais bei tarpasmeninis santykis sunkumais su aeimos nariais, bendraam~iais ar mokytojais (Bell et al., 2005). Taigi tyrimai rodo, jog blogas emocijs pa~inimas ir valdymas suteikia pagrind emocinis ir elgesio sunkums atsiradimui, bei negebjimui palaikyti teigiams socialinis santykis su aplinkiniais.
Emocijų Apibrėžimas
Nordami suprasti emocijs pa~inimo ir valdymo svarb bei ssajas, viss pirma, pasigilinkime, kas tai yra? Emocijos - tai biologins reakcijos, kurios koordinuoja adaptyvs atsak / svarbias galimybes bei iaakkius. i aplink, skirt palaikyti arba pakeisti js rya/ su ta aplinka (Saarni et al., 1998). Emocijs pa~inimas arba emocijs suvokimas apibr~iamas kaip gebjimas atpa~inti emocijas savyje ir kituose. Tai ne tik paprastas gebjimas suvokti emocijas (Lundh et al., 2002), taip pat tai yra ~inojimas ar atpa~inimas, kad emocija yra, bei emocinio patyrimo apsvarstymas.
Emocijų Valdymas
Emocijs valdymas yra /takos darymas / emocijas. iai, veiksms tendencijos, paviens emocijos, emocijs derinys ir derinis kombinacijos. iose situacijose. negatyvias emocijas: pykt/ ir frustracij (Thompson et al., 1996). is emocijs valdymas. R. A. Thompson ir kt. (1996) teigia, jog emocijs valdymo proces sudaro tokie veiksmai: emocinis reakcijs stebjimas, vertinimas, js intensyvumo, trukms ir bksenos keitimas.
Emocijų Valdymo Formos
Iaskiriamos dvi pagrindins emocijs valdymo formas: / praeit/ orientuotas ir / atsak orientuotas emocijs valdymas. . praeit/ orientuotas emocijs valdymas siejasi su dalykais, kuriuos darome priea atsirandant emocijai, jie /takoja emocijos atsiradim. . praeit/ orientuoto emocijs valdymo pavyzdys galts bkti emocij suklusio stimulo /vertinimo pasikeitimas. . atsak orientuotas emocijs valdymo pavyzd~iais gali bkti likdesio maskavimas aypsena, pasitenkinimo slpimas per ~aidim kortomis ir pan. (Gross, 2002).
Efektyvus Emocijų Valdymas
Efektyviai valdyti emocijas, atsi~velgiant / tam tikros situacijos aplinkybes nra taip paprasta. is situacijs pakartotinis /vertinimas, emocijs kaip informacijos /vertinimas, / emocinis situacijs sprendim orientuoto elgesio /vertinimas (Thompson et al., 1996). Kartais aie bruo~ai yra interpretuojami kaip emocinio intelekto po~ymiai (Mayer, Beltz, 1998). I. Jerabek (1996), teigia, jog aukat emocin/ intelekt turintys ~mons ~ino, kaip valdyti savo emocijas, motyvuoti save ir skmingai panaudoti vidinius bei iaorinius iateklius.
Emocijų Valdymo Skirtumai
Ne visi ~mons vienodai efektyviai moka valdyti savo emocijas. is paieaka (pvz., /vertinimas), emocinio atsako modeliai (pvz., /veika) ir emocijs stebjimo (pvz., emocin savimon) metu ~mons gali demonstruoti skirting emocijs valdym (Carver, Scheier, 1999; Gross, 2002). iau ~mogus gali patirti emocij smoningai nesuvokdamas aio fakto. C. Rieffe ir kt. is nustatymas) ir su nuotaiks aspektais (pvz., kaip emocijos ir js iaraiaka yra vertinami). Taip pat buvo nustatyta, kad tvs emocin socializacija turi /takos vaiks emocijs iaraiakai, emocijs valdymui tam tikrame kontekste, emocijs valdymo proceso supratimui (Eisenberg et al., 1997).
#