Šiuolaikinis gyvenimo tempas ir nuolatiniai iššūkiai neišvengiamai veikia mūsų psichinę ir fizinę sveikatą. Stresas ir depresija - du glaudžiai susiję reiškiniai, darantys didelę įtaką žmogaus savijautai, elgesiui ir netgi fizinei sveikatai. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip stresas ir depresija pasireiškia, kokios jų priežastys, pasekmės, ir, svarbiausia, kaip su jais kovoti, ypač atsižvelgiant į sergančio serganto depresiją ir stresą darbe.
Stresas: Šiuolaikinio Gyvenimo Palydovas
Stresas yra organizmo ir smegenų reakcija į išorinius dirgiklius, kurie gali būti vienkartiniai ar trumpalaikiai, arba pasikartojantys ilgą laiką. Tai natūrali organizmo reakcija į iššūkius, reikalavimus ar problemas. Tai apsauginė organizmo reakcija į aplinkos pokyčius, kuomet jaučiamas harmonijos trūkumas. Stresas gali būti trumpalaikis arba ilgalaikis, ir kiekvienas iš jų veikia organizmą skirtingai.
„Mūsų kūno reakcija į streso veiksnius kartais gali būti net naudinga - suteikti mums energijos, kad išvengtume pavojaus arba gerai veiktume, esant spaudimui“, - aiškina Michelle Dossett, vidaus ligų gydytoja ir integracinės medicinos specialistė Kalifornijos universitete. Pasak jos, trumpalaikis stresas yra nerimas dėl vizito pas gydytoją ar projekto pristatymas darbe, taip pat ir prieš jus gatvėje netikėtai sustojęs automobilis, dėl kurio jūs vos nepadarėte avarijos. Kiek kitokie yra ilgalaikiai streso veiksniai. Jų poveikis skirtingas.
Trumpalaikis Stresas: Ar Jis Visada Žalingas?
Trumpalaikis stresas, pavyzdžiui, patiriamas prieš egzaminą ar svarbų įvykį, gali būti netgi naudingas. Jo metu išsiskiriantis adrenalinas padeda susitelkti, pasiruošti veiksmui, mobilizuoja organizmą ir aktyvuoja pojūčius. Smegenys pradeda dirbti greičiau ir efektyviau. Tačiau, kai stresas tampa nuolatiniu palydovu, jis veda į išsekimą ir pažeidžia silpniausias organizmo vietas.
Lėtinis Stresas: Tylus Kenkėjas
„Metus ar ilgą laiką trunkantis stresas paprastai yra pats blogiausias stresas“, - sako Bertas Uchino, Jutos universiteto Solt Leik Sityje psichologijos profesorius, tyrinėjantis stresą senėjančiose populiacijose. Pasak jo, jei dirbate darbą, kurio nekenčiate, arba esate šeimos nario, sergančio Alzheimerio liga, slaugytojas, galite patirti didelį lėtinio (arba ilgalaikio) streso lygį. Blogiausia, anot gydytojo, kad tokiu atveju jūsų kūnas „niekada negauna aiškaus signalo grįžti į normalų gyvenimą.“ Būtent tokio tipo lėtinis stresas sukelia organizmo pokyčius, kurie kai kuriais atvejais gali padaryti žalos ir prisidėti prie ligų atsiradimo. Kraujo tyrimai gali atskleisti uždegimą, kraujospūdžio pokyčius ir padidėjusį streso hormono kortizolio kiekį - visa tai, kas įvardinama lėtinio streso požymiais.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
Lėtinis stresas - tai ilgalaikis, nuolat lydintis emocinis ir fizinis įtampos jausmas, kuris gali tęstis mėnesius ar net metus. Skirtingai nei ūmus stresas, kuris dažniausiai kyla reaguojant į konkretų įvykį ir greitai praeina, lėtinis stresas tampa nuolatiniu mūsų gyvenimo fonu. Žmonės, patiriantys lėtinį stresą, nebemato prasmės spręsti problemas ir nustoja ieškoti sprendimo būdų.
Kaip Pasireiškia Lėtinis Stresas?
Lėtinis stresas pasireiškia įvairiai, priklausomai nuo žmogaus individualių savybių ir fiziologinių skirtumų. Vyrams jis dažniau pasireiškia raumenų įtampa, nugaros ar galvos skausmais, padidėjusiu kraujospūdžiu ir širdies ritmo sutrikimais.
Lėtinio Streso Poveikis Organizmui
Lėtinis stresas pasireiškia ne tik bloga nuotaika ar nuolatiniu nuovargiu. Jis tiesiogiai veikia daugelį organizmo sistemų ir gali būti rimtų ligų priežastis ar rizikos veiksnys.
- Širdies ir kraujagyslių ligos: padidėja kraujospūdis, atsiranda širdies ritmo sutrikimų, didėja infarkto ar insulto rizika. Dėl streso hormonų adrenalino, noradrenalino ir kortizolio dalis atsako į stresą yra greitesnis širdies susitraukimų dažnis ir kraujagyslių susiaurėjimas (arba kai kurių skeleto raumenų kraujagyslių išsiplėtimas, padedantis kūnui judėti kovojant ar bėgti). Jei organizmas tokioje būsenoje išlieka ilgą laiką, kaip ir esant lėtiniam stresui, gali būti pažeista širdis bei širdies ir kraujagyslių sistema.
- Imuninė sistema: lėtinį stresą išgyvenantys žmonės dažniau serga peršalimo ligomis, jiems lėčiau gyja žaizdos ir dažniau pasireiškia įvairios infekcijos. Stresas taip pat gali susilpninti imuninę funkciją, dėl ko žmogus tampa jautresnis infekcinėms ligoms, tokioms kaip peršalimas.
- Virškinimo sistema: dažnesni skrandžio ir žarnyno sutrikimai, dirgliosios žarnos sindromas, opaligė. Stresas gali paveikti virškinimo trakto motoriką ir sutrikdyti, kaip maistas juda per virškinimo sistemą, padidindamas dirgliosios žarnos sindromo, uždegiminių žarnyno ligų, gastroezofaginio refliukso, vidurių užkietėjimo, viduriavimo ir diskomforto tikimybę.
- Psichikos sveikata: lėtinis stresas dažnai sukelia depresiją, nerimo sutrikimus, panikos atakas, miego problemas.
- Oda: dažniau pasireiškia spuogai, egzema, psoriazė.
- Lėtinis skausmas: Kai kurios lėtinės skausmo būklės, pvz., migrena ir apatinės nugaros dalies skausmas, gali atsirasti, suaktyvėti arba pablogėti, kai kūno raumenys įsitempia. Jau įrodyta, kad daugelis lėtinių nugaros skausmų yra susiję su stresu. Taip yra, nes labai dažnai raumenų įtampa ir tempimas traukia arba sukelia dar didesnę įtampą, o vėliau prisideda prie didesnio skausmo pojūčio.
- Autoimuninės ligos: Daugelį uždegiminių būklių pablogina stresas, įskaitant autoimunines ligas, tokias kaip išsėtinė sklerozė, reumatoidinis artritas, vilkligė, psoriazinis artritas ir psoriazė.
- Onkologinės ligos: Vėžys Tai, kas sukelia vėžį, yra ypač sudėtingas klausimas. Kadangi dauguma pacientų diagnozuojami tik po kelerių metų vėžio ląstelių augimo, sunku ar net neįmanoma tiksliai nustatyti konkrečią priežastį. Tikėtina, kad tam įtakos turi keli veiksniai (genai, aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, rūkymas, oro tarša ar stresas). Tačiau yra keletas tyrimų su žmonėmis, kurie įrodo, kad stresas turi įtakos vėžio atsiradimui. Viena iš galimų priežasčių, kodėl stresas gali prisidėti prie kai kurių vėžio formų: stresas gali suaktyvinti smegenų ir kūno uždegiminį atsaką, taip pat paskatinti antinksčius išskirti streso hormonus, vadinamus gliukokortikoidais.
- ŽIV ir AIDS: Stresas nesukelia ŽIV (AIDS sukeliančio viruso, kuris perduodamas lytiniu keliu arba per kraują). Tačiau yra tam tikrų įrodymų, kad stresas gali pabloginti ligos sunkumą.
Kitas būdas, kuriuo stresas gali prisidėti prie širdies ligų: galite susidoroti su stresu valgydami ar gerdami per daug, o tai savo ruožtu gali prisidėti prie širdies ir kraujagyslių ligų.
Streso Priežastys
Stresą gali kelti daugybė veiksnių. Bet kokia situacija ar aplinkos veiksnys, į kurį žmogus sureaguoja smarkiu emociniu išgyvenimu, gali būti streso priežastis. Pavyzdžiui, žadintuvo skambutis, lietus ar sniegas, kamščiai gatvėse, nemalonumai darbe, nuolatinis skubėjimas ar skubinimas, netgi nuomonių nesutapimas ir t. t. Visus streso sukėlėjus sudėtinga įvardinti, tačiau juos galima suskirstyti į keletą grupių:
Taip pat skaitykite: Visuomenės atsakomybė kare
- Aplinka ir jos keliami veiksniai: kaimynų keliamas triukšmas, oro užterštumas, didelis šaltis ar karštis ir t. t.
- Kasdieninė žmogaus veikla darbe, namuose, buityje: konfliktai darbe, nesutarimai namuose, neapibrėžtumas, neužtikrintumas gyvenime ir t. t.
- Kritinės gyvenimo situacijos ir dideli sukrėtimai: artimo žmogaus mirtis, skyrybos, darbo netekimas ir pan.
Streso Valdymas: Kaip Susidraugauti su Stresu?
Stresas jau tapo gyvenimo norma, todėl vertėtų išmokti jį įveikti ir išsaugoti sveikatą.
- Tinkamas poilsis ir atsipalaidavimas: Svarbu rasti laiko sau, užsiimti mėgstama veikla, atsipalaiduoti.
- Fizinis aktyvumas: Jei susikaupusi neigiama energija ir emocijos negali išsikrauti fizine ar dvasine veikla - ilgainiui tai pasireikš kokios nors ligos išsivystymu. Reguliari mankšta, mėgstami užsiėmimai, įvairios atsipalaidavimo technikos, tokios kaip meditacija, joga, gilus kvėpavimas ar masažas, ne tik padeda atsipalaiduoti, stiprina nervų sistemą bei kognityvines funkcijas, bet ir vysto atsparumą stresinėms situacijoms.
- Emocinis palaikymas: Bendraukite su artimaisiais, draugais, nebijokite kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą, jeigu jaučiate, kad vieni nebesusitvarkote su lėtiniu stresu, prasta emocine savijauta, nerimo ar depresijos simptomais.
- Streso valdymo technikos: Kvėpavimo pratimai, meditacija ar joga gali tapti puikiu prevencijos įrankiu kasdienybėje.
- Veiklos kaita: Optimalus protinio ir fizinio darbo derinimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, sugebėjimas greitai perorientuoti savo mąstymą nuo vieno įvykio (ar veiklos) prie kito.
- Pozityvūs jausmai: Kiekvieną dieną skirkite kelias minutes, per kurias pamąstytumėte, kam esate dėkingi, kodėl šiandien buvote laimingi ar išreikštumėte kitą pozityvią emociją.
- Kvėpavimo pratimai: Įvairūs kvėpavimo pratimai yra itin veiksminga priemonė patiriant stresą. Pasidomėkite daugiau apie skirtingas kvėpavimo technikas ir pritaikykite jas kasdienėje veikloje, kuomet užpuola stresas.
- Juokas: Tai padeda atsipalaiduoti, netgi masažuoja tam tikrus kūno raumenis, pagerina smegenų veiklą, didina hemoglobino kiekį kraujyje.
- Reguliari mankšta: Mankšta gali būti naudinga žmogaus psichinei ir fizinei būklei.
- Sveika mityba: Subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių ir daržovių, padeda palaikyti imuninę sistemą streso metu.
- Prioritetų nustatymas: Sudarykite darbų sąrašą, kad pamatytumėte, kas yra svarbiausia. Pagalvokite apie tai, ką jau padarėte ar nuveikėte per dieną, o ne apie tai, ką dar turite padaryti.
- Sumažinkite alkoholio ir kofeino vartojimą: Šios medžiagos nepadės išvengti streso, jos gali dar labiau pabloginti jūsų savijautą.
Streso Požymiai
Streso požymiai yra padažnėjęs širdies plakimas, padidėjęs kraujospūdis. Patyrus stresą persiskirsto organų aprūpinimas krauju: mažiau - odos ir vidaus organuose, daugiau - raumenyse ir smegenyse, kraujyje padaugėja cukraus, pagilėja kvėpavimas, išsiplečia bronchai, padidėja kraujo krešumas ir limfocitų skaičius, padidėja prakaitavimas, sutrinka seksualinės funkcijos. Be fiziologinės reakcijos, į stresą žmogus reaguoja ir psichologiškai. Dažnai pasireiškia dirglumas, agresija, kankina nemiga, koncentracijos ir atminties sutrikimai, taip pat gali būti juntamas nuovargis ar išsekimas, apimti liūdesys ar kontrolės praradimo jausmas. Kai kurie žmonės patiria ir psichosomatinius skausmus, virškinimo sutrikimus, pykinimą, apetito praradimą ar persivalgymo bangas, raumenų, galvos, nugaros skausmus. Gali paūmėti rūgštingumas, plaukų slinkimas, atsirasti tikai, drebulys.
Streso Poveikis Širdžiai
Trumpalaikis stresas retai turi neigiamą poveikį sveikai širdžiai, nes žmogaus kūnas yra pasiruošęs atlaikyti trumpalaikį diskomfortą ir nerimą. Tačiau ilgalaikis stresas vargina širdį ir gali sukelti papildomų sveikatos problemų. Patiriant stresą, antinksčių liaukos išskiria kortizolį. Hormonas kortizolis veikia pagerinamas gliukozės pasisavinimą į smegenis ir kitus organus, būtinus išgyvenimui streso metu. Tačiau ilgainiui patiriant stresą gali atsirasti kraujo cukraus svyravimų, kurie galiausiai paveikia ne tik bendrą savijautą, bet ir kraujagyslių darbą pernešant deguonį į širdį ir kitus organus.
Širdies Permušimai
Širdies permušimas dažniausiai yra normalus reiškinys po ilgos kardio treniruotės, netikėtai patyrus didelį stresą ar nerimą, išsigandus. Kai kuriems žmonėms permušimai atsiranda sočiai pavalgius ar vartojant tam tikrus vaistus bei priklausomai nuo hormonų ciklo organizme. Širdies permušimo simptomai pasireiškia greitu širdies darbu, pagreitėjusiu kvėpavimu, prakaitavimu ir bendru neramumu. Jei streso metu jūsų širdis pradeda permušti ir priverčia jus jaustis prastai, patariama giliai pakvėpuoti, atsitraukti nuo to ką darote, pasivaikščioti ar tiesiog padaryti pertrauką. Tačiau patiriant ilgalaikį stresą dėl dažnų permušimų gali sutrikti širdies darbas, pakilti kraujo spaudimas, padidėja infarkto bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Todėl, patiriant ilgalaikį stresą reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kraujo Spaudimas
Kraujo spaudimas matuoja kokiu pajėgumu kraujas perneša deguonį kraujagyslėse. Jei jūsų kraujo spaudimas yra aukštas, tai reiškia, jog širdis dėl tam tikrų priežasčių turi dirbti daugiau nei įprasta tam, kad aprūpintų organus deguonimi. Tam yra daug priežasčių - nuo netinkamos mitybos, žalingų įpročių iki ilgalaikio streso. Aukštas kraujo spaudimas yra rimta problema, nes ilgainiui gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligų, infarktą bei širdies smūgį. Aukštas kraujo spaudimas dažniausiai yra valdomas vaistais, bet jam didelę įtaką daro žmogaus mityba ir fizinis aktyvumas, gebėjimas atsipalaiduoti.
Taip pat skaitykite: Depresija: išsamus žvilgsnis
Mažakraujystė
Mažakraujystė dar vadinama anemija, tai sutrikimas, išsivystantis kuomet kraujyje yra per mažas kiekis eritrocitų ar hemoglobino. Dėl jų trūkumo pablogėja deguonies pernešimas kraujyje, todėl toks žmogus dažnai jaučiasi pavargęs, nusilpęs, jam svaigsta galva, sulėtėja pulsas. Mažakraujystė dažniausiai išsivysto dėl per mažo geležies kiekio kraujyje arba ląstelių negalėjimo jos pasisavinti. Tam įtaką daro mityba, žarnyno ir virškinamojo trakto sutrikimai bei didelis kraujavimas (mėnesinių metu ar susižeidus). Tačiau žmonės, patiriantys nuolatinį stresą, taip pat turi didesnę anemijos riziką. Dėl nuolatinio streso organizmas greičiau degina naudingąsias medžiagas ir prasčiau pasisavina geležį. Taip pat suprastėja vandenilio chlorido rūgšties gamyba, kuri yra atsakinga už geležies pasisavinimą kūne.
Tinkamų Mikroelementų Vaidmuo Nervų Sistemai
Tam tikri maisto produktai ir juose esantys mikroelementai gali stiprinti imuninę sistemą, padėti sureguliuoti kraujospūdį, stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje, mažinti streso hormonų lygį, taip prisidėdami prie nervų sistemos stiprinimo. Patartina valgyti daugiau sudėtinių angliavandenių turinčių maisto produktų, tokių kaip viso grūdo duona, makaronai ar šilti avižiniai pusryčių dribsniai. Pastarieji ne tik gali stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje bet ir padidinti seratonino - laimės hormono, atsakingo už mūsų emocijas ir su jomis susijusį elgesį - kiekį. Antioksidantai, tokie kaip vitaminas C, esantis cirusiniuose vaisiuose, ne tik stiprina imuninę sistemą, bet ir apsaugo ląsteles nuo oksidacinės pažaidos, gali pagerinti neurotransmiterių sintezę bei kognityvines funkcijas. Štai vitaminas D, kurį gauname iš saulės šviesos bei riebios žuvies, atlieka nemažą vaidmenį reguliuojant nuotaikos svyravimus, padeda palaikyti smegenų sveikatą. Didelę reikšmę nervų sistemos veiklai turi B grupės vitaminai: B1, B2, B6, B12. Tinkamas vitmino B1 kiekis organizme padeda apsisaugoti nuo nervų pažaidų, skatina nervų ląstelių regeneraciją; vitaminas B2 padeda mažinti uždegiminius procesus, gerinti kognityvines funkcijas, prisideda prie nervinių audinių sveikatos. Vitaminai B6 ir B12 - vieni svarbiausių mikroelementų nervų sistemai, kadangi gerina nervinių impulsų funkcijas, prisideda prie serotonino ir dopamino sintezės.
Kylant poreikiui sustiprinti nervų sistemą, visada rekomenduojama prieš tai pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku. Jie patars, kokius maisto papildus, kiek laiko ir kokiomis dozėmis reikėtų vartoti bei suteiks naudingų patarimų, padėsiančių greičiau pasijusti geriau.
Kokius Maisto Produktus Ramina Nervus, O Ko Reikėtų Vengti?
Tai, ką ir kaip mes valgome, labai svarbu nervinei įtampai reguliuoti. Tinkamas maistas ar valgymo įpročiai taip pat gali būti vienas iš streso mažinimo būdų. Reikėtų stengtis kasdien valgyti tuo pačiu laiku. Nesveika vieno valgymo metu pasisotinti gausiu maisto kiekiu, nes tai gali sukelti žarnyno diskomfortą, kraujospūdžio svyravimus. Patartina gerti pakankamai skysčių.
Vitaminai Svarbūs Nervų Sistemai
Stipraus ar ilgai trunkančio streso metu mūsų organizme vyksta intensyvūs medžiagų apykaitos procesai, tad pusiausvyrai atnaujinti reikia įvairių vitaminų, mineralų ar kitų papildų. Kadangi dauguma stresą patiriančių žmonių netinkamai maitinasi, atsiranda energijos trūkumas, kuris sukelia nuovargį, įvairius nervų sistemos negalavimus ir sumažina atsparumą persišaldymui, virusams ir kitoms ligoms. Vitaminai gali tik padėti nervinei sistemai, o ne visiškai apsaugoti nuo streso, todėl nėra „vitaminų nuo streso”, tuo labiau „vaistų nuo streso”. Yra tam tikri vitaminai nervų sistemai, kurie pagerina jos funkcijas ir gali prisidėti prie jūsų atsparumo stresui. Svarbu gauti pakankamai B grupės vitaminų, nes jie dalyvauja nervinių ląstelių mityboje. Kai trūksta vitamino B, neretai sustiprėja galvos skausmai. Beje, padidinus B grupės vitaminų dozę, greičiau nurimsta ne tik nervai, bet ir stuburo, radikulito skausmai. Vitaminas C užtikrina normalų kaulų, kremzlių, dantų ir dantenų vystymąsi bei funkcijas. Taip pat jis yra svarbus žaizdų gijimo ir imuninės sistemos veiksnys. Preparatai, kurių sudėtyje yra cinko, stiprina imuninę sistemą ir atsparumą stresui, todėl yra labai svarbus nervų sistemos veiklai.
Depresija: Kai Liūdesys Tampa Liga
Depresija - tai psichikos sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis ilgalaikiu liūdesiu, energijos stoka, negatyviu mąstymu ir apatija. Ji veikia žmogaus kasdienybę - sunku susikaupti, dirbti, miegoti, bendrauti ar jausti džiaugsmą. Sergantieji depresija šį sutrikimą apibūdina skirtingai: vieniems tai tarsi gyvenime viską matyti juodomis spalvomis ar nuolatos jausti artėjančią pražūtį, o kitiems depresija yra nuolat jausti negyvybingumą, tuštumą bei apatiją. Negydoma depresija, net ir lengva jos forma, gali tapti itin sudėtingu sveikatos sutrikimu. Svarbu suprasti, kad nuolatos jaučiamas beviltiškumas bei bejėgiškumas neatspindi Jūsų tikrosios situacijos, tai tik - depresijos simptomai.
Depresija (depresinis sutrikimas, angl. Major depressive disorder, MDD) yra dažniausiai diagnozuojamas nuotaikos sutrikimas, pasireiškiantis prarastu gebėjimu džiaugtis, bejėgiškumu, nerimu ir slogiomis mintimis. Ši liga paveikia emocijas, mintis, elgesį ir fizines reakcijas, o tai atsispindi asmeniniame ir socialiniame gyvenime, mokykloje ar darbe. Depresija apibūdinama pavieniais, pasikartojančiais depresijos epizodais. Gali pasitaikyti vienas depresijos epizodas per visą žmogaus gyvenimą, bet dažniausiai depresijos epizodai kartojasi, tarp jų būna remisija - depresijos simptomų išnykimas. Priklausomai nuo simptomų skaičiaus ir išraiškos, depresijos epizodas gali būti lengvas, vidutinis ir sunkus.
Depresijos Požymiai
Depresijos požymiai - tai ne tik liūdesys. Dažniausiai žmogus jaučia nuolatinį nuovargį, motyvacijos stoką, pasikeitusius miego ar valgymo įpročius, praranda susidomėjimą veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą. Nuolatos arba dažnai jaučiatės jautrūs, neramūs ar net agresyvūs. Nuolatos jaučiamas nuovargis, vangumas bei fizinis išsekimas. Nuolatinis jausmas, kad esate nieko vertas bei nepagrįstas kaltės jausmas.
- Nuolat ar didžiąją dienos dalį juntama prislėgta nuotaika, tuštumo ar beviltiškumo jausmas;
- Abejingumas, nesidomėjimas, negebėjimas džiaugtis veikla, daiktais ar įvykiais, kurie anksčiau teikė malonumą, buvo svarbūs, įdomūs;
- Nuovargis, energijos trūkumas netgi atliekant įprastus, daug pastangų nereikalaučius darbus;
- Sutrikęs miegas ar netgi nemiga arba atvirkščiai - per didelis mieguistumas;
- Pakitęs apetitas - sumažėjęs ar padidėjęs noras valgyti ir svorio pokyčiai;
- Menkavertiškumo, perdėtos ar nepagrįstos kaltės jausmas;
- Sulėtėjęs mąstymas, kalba, susilpnėjusi atmintis, sunkiau susikaupti, neryžtingumas;
- Psichomotorinis sujaudinimas (nerimastingumas, itin padidėjęs fizinis aktyvumas) ar vangumas
- Niūri ir pesimistinė ateities vizija;
- Gali kankinti pasikartojančios mintys apie mirtį, savižudybę, bandymai nusižudyti;
- Dažnai pasireiškia nepaaiškinami fiziologiniai nusiskundimai: galvos ar nugaros skausmas, stiprus širdies plakimas ar skausmas širdies plote, virškinimo problemos, skrandžio skausmas.
- Taip pat pablogėjusi būklė rytais, dideli apetito pokyčiai, kaltės jausmas, sujaudinimas ar sustingimas.
Savižudybės rizika depresija sergantiems žmonėms yra 20 kartų didesnė nei šia liga nesergantiems.
Depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai.
Depresijos Rūšys
Egzistuoja įvairios depresijos rūšys. Sunkia depresijos forma žmonės suserga rečiau nei lengva ar vidutine šio sutrikimo forma.
- Depresija po gimdymo - prasideda nėštumo metu arba per metus po gimdymo. Iš pradžių tai gali pasireikšti kaip liūdesys po gimdymo su perdėtu emocingumu, ašarojimu, dirglumu, sutrikusiu miegu. Po gimdymo liūdesys dažniausiai išnyksta per kelias savaites, tačiau kai kurioms moterims šie simptomai laikui bėgant tampa vis intensyvesni ir virsta depresija, dėl kurios sunku pasirūpinti ir kūdikiu, ir savimi.
- Sezoniniai nuotaikos sutrikimai - depresijos simptomai pasireiškia rudenį ir žiemą, kai sutrumpėja šviesusis paros metas.
- Užmaskuota depresija - gali pasireikšti fiziniais nusiskundimais ir pasikeitusiu elgesiu, pvz., žalingų medžiagų vartojimu, lošimais, persidirbimu.
- Senyvo amžiaus žmonių depresija - darbinės veiklos pabaiga, pensinis amžius, artimųjų netektis, socialinė izoliacija, fizinės būklės pablogėjimas ir ligos gali prisidėti prie depresijos vystymosi. Svarbu pabrėžti, kad depresija nėra įprastas senėjimo požymis.
- Vaikų depresija - dažnai pasireiškia kaip užmaskuota depresija su nuotaikų kaita, lengvu dirglumu ir elgesio sutrikimais.
- Gydymui atspari depresija (angl. Treatment-resistant depression) - būklė, kai depresijos epizodą gydant mažiausiai dviem skirtingais antidepresantais žmogaus savijauta ir fiziniai negalavimai nelengvėja. Tokie ligoniai patiria ilgalaikę kančią, todėl neretai pasitaiko minčių, kad nepavyks išsigelbėti iš ligos spąstų.
Didesnė Rizika Susirgti Depresija
- Tiems, kurių artimieji giminaičiai patyrė pasikartojančių depresijos epizodų.
- Tiems, kurie patyrė rimtą psichologinę traumą, ypač vaikystėje.
- Turintiems tam tikrų asmenybės bruožų - perdėtą savikritiką, perfekcionizmą, nerimą, žemą savigarbą arba perdėtą nuolankumą.
- Kai ilgesnį laiką tęsiasi stresas ir nedarbas, yra mažai pajamų.
- Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas taip pat siejami su didesne depresijos išsivystymo rizika.
- Moterims depresija diagnozuojama dvigubai dažniau ir yra jų dažniausia psichinės sveikatos problema.
- Depresijos simptomus taip pat gali sukelti fizinės ligos ir žalingas tam tikrų medikamentų vartojimas.
#