Depresija yra rimtas psichikos sveikatos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu. Šis sutrikimas trukdo kasdieniniam gyvenimui, įskaitant ir darbinę veiklą. Grįžimas į darbą po depresijos gali atrodyti kaip neįveikiamas iššūkis, tačiau su tinkamu pasirengimu ir strategijomis tai yra įmanoma. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip sėkmingai integruotis į darbo aplinką po šio sudėtingo laikotarpio, remiantis specialistų įžvalgomis ir praktiniais patarimais.
Depresija ir jos Poveikis Darbui
Sergant depresija, nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės, ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą. Dėl sumažėjusios motyvacijos, energijos, produktyvumo bei socialinio aktyvumo gali kilti sunkumų darbe bei santykiuose su kitais. Kiti dažni depresijos simptomai yra sunkumas susikaupti, sumažėjusi savivertė, perdėtas kaltės jausmas, pesimizmas, sutrikęs miegas ir pasikeitęs apetitas.
Depresijos priežastys yra daugialypės - tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės. Tai reiškia, kad tiek paveldimumas, tiek aplinkos veiksniai, tokie kaip stresas, žemos pajamos ar netenkinantis darbas, gali turėti įtakos depresijos išsivystymui.
Pasirengimas Grįžimui Į Darbą
Prieš grįžtant į darbą, svarbu atidžiai įvertinti savo būklę ir pasirengimą. Tai apima šiuos žingsnius:
Įvertinkite savo savijautą: Ar jaučiatės pakankamai stiprūs susidoroti su darbo krūviu ir stresu? Ar galite susikaupti ir efektyviai atlikti užduotis? Jei abejojate, pasitarkite su savo gydytoju arba psichoterapeutu.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
Aptarkite grįžimo planą su gydytoju: Sudarykite konkretų grįžimo planą, atsižvelgdami į savo poreikius ir galimybes. Gydytojas gali patarti dėl darbo krūvio, darbo valandų ir kitų svarbių aspektų.
Informuokite darbdavį: Pasikalbėkite su savo darbdaviu arba personalo skyriaus atstovu apie savo situaciją. Paaiškinkite, kad grįžtate po ligos, ir jums gali prireikti tam tikrų pritaikymų ar palaikymo. Svarbu, kad darbdavys suprastų jūsų poreikius ir būtų pasiruošęs padėti.
Patarimai Sėkmingam Grįžimui Į Darbą
Grįžimas į darbą po depresijos reikalauja kantrybės, supratimo ir tinkamų strategijų. Štai keletas patarimų, kurie gali padėti sėkmingai integruotis į darbo aplinką:
Pradėkite palaipsniui: Nesistenkite iš karto grįžti į pilną darbo krūvį. Pradėkite nuo trumpesnių darbo valandų ir mažesnio užduočių skaičiaus. Palaipsniui didinkite darbo krūvį, atsižvelgdami į savo savijautą.
Nusistatykite prioritetus: Susikoncentruokite į svarbiausias užduotis ir atidėkite mažiau svarbius darbus. Tai padės jums išvengti streso ir jaustis labiau kontroliuojamiems.
Taip pat skaitykite: Visuomenės atsakomybė kare
Planuokite savo laiką: Sudarykite dienos planą ir laikykitės jo. Tai padės jums organizuoti savo darbus ir išvengti chaoso. Naudokite kalendorių, užrašų knygelę arba programėles, kad planuotumėte savo laiką.
Darykite pertraukas: Reguliarios pertraukos yra būtinos norint išvengti pervargimo ir streso. Atsitraukite nuo darbo kas valandą ar dvi, atsistokite, pajudėkite, išgerkite puodelį arbatos arba tiesiog atsipalaiduokite.
Rūpinkitės savimi: Skirkite laiko veikloms, kurios jums teikia malonumą ir padeda atsipalaiduoti. Tai gali būti sportas, meditacija, skaitymas, muzika, pasivaikščiojimai gamtoje arba bet kas, kas jums patinka. Užsiimkite veiklomis, kurios anksčiau patiko.
Bendraukite su kolegomis: Palaikykite ryšius su kolegomis, dalyvaukite bendruose renginiuose ir pietaukite kartu. Socialinis palaikymas yra labai svarbus norint jaustis gerai darbo aplinkoje.
Venkite streso: Stenkitės išvengti situacijų, kurios jums kelia stresą. Jei jaučiate, kad patiriate stresą, sustokite, giliai įkvėpkite ir iškvėpkite arba atlikite kitus atsipalaidavimo pratimus.
Taip pat skaitykite: Depresija: išsamus žvilgsnis
Kreipkitės pagalbos: Nebijokite kreiptis pagalbos, jei jaučiatės blogai arba negalite susidoroti su darbo krūviu. Pasitarkite su savo gydytoju, psichoterapeutu, kolegomis arba draugais. Svarbu, kad žinotumėte, jog nesate vieni.
Kaip Elgtis Darbe, Jei Jaučiatės Blogai
Net ir kruopščiai planuojant, gali pasitaikyti dienų, kai darbe jaučiatės blogai. Tokiais atvejais svarbu žinoti, kaip reaguoti:
- Atsiprašykite ir pailsėkite: Jei jaučiatės blogai, atsiprašykite ir eikite į ramią vietą, kur galite pailsėti. Atsigulkite, užsimerkite ir atsipalaiduokite.
- Atlikite atsipalaidavimo pratimus: Gilus kvėpavimas, meditacija arba joga gali padėti sumažinti stresą ir nerimą.
- Pasikalbėkite su kolega arba draugu: Pasidalinkite savo jausmais su žmogumi, kuriuo pasitikite. Kartais tiesiog išsikalbėjus gali palengvėti.
- Paprašykite pagalbos: Nebijokite paprašyti pagalbos iš kolegų arba vadovo. Paaiškinkite, kad jaučiatės blogai, ir jums reikia pagalbos.
- Jei reikia, pasiimkite laisvą dieną: Jei jaučiatės labai blogai, pasiimkite laisvą dieną ir skirkite ją poilsiui ir atsipalaidavimui. Svarbu pasirūpinti savo sveikata ir leisti sau pailsėti.
Perdegimo Sindromas ir Jo Prevencija
Perdegimo sindromas - tai psichologinė išsekimo būsena, kuri yra ilgalaikio streso pasekmė. Jis neatsiranda iš karto, bet palaipsniui:
- Emocinis išsekimas.
- Atsirandantis ciniškas požiūris.
- Mažėjantis efektyvumas ir produktyvumas.
Norint užsiimti prevencija, svarbu plėsti savo žinias, kad suprastumėte, kas iš tikrųjų yra tas perdegimas, ir galėtumėte atpažinti pavojaus signalus. Taip pat rūpintis savo darbo ir poilsio balanso režimu. Svarbu stebėti, kad mūsų gyvenimas nebūtų vien tik apie darbą, nes jeigu gyvenime pradedame savo dėmesį skirti tik jam, tikėtina, kad perdegimo rizika bus gerokai didesnė. Taip pat reikia rūpintis savo fizine bei emocine sveikata. Nepamiršti šventojo trejeto - miego, maisto ir sporto. Reikia palaikyti ir socialinius kontaktus bei atkreipti dėmesį, jei mūsų aplinka pradeda dažniau sakyti, kad galbūt per daug dirbame, per mažai dėmesio ir laiko skiriame kitoms veikloms.
Poatostoginis Liūdesys ir Kaip Su Juo Susidoroti
Atostogos - geras dalykas, tačiau anksčiau ar vėliau jos baigiasi, o į darbą ne visi įsiliejame lengvai. Egzistuoja netgi specifinis terminas - „grįžimo po atostogų“ sindromas. Pokyčiai visada kelia didesnį ar mažesnį stresą. Paprastai būna liūdna, melancholiška nuotaika, apetito sumažėjimas, miego sutrikimas, kartais lengva apatija, nevilties ir nekompetencijos jausmai, nerimastingumas. Simptomai tęsiasi kelias dienas.
Kad būtų lengviau sugrįžti į darbą po atostogų, patariama:
- Paskutinė atostogų diena: Nepaverskite jos darbų maratonu. Leiskite sau atsipalaiduoti ir daryti tai, ką norite.
- Grįžkite anksčiau: Jeigu keliavote, grįžkite keliomis dienomis anksčiau, geriausia, kad turėtume dar bent dieną ar dvi namuose.
- Laikykitės režimo: Svarbu paskutiniąją atostogų dieną pasistengti nueiti miegoti jums įprastu darbo dienoms laiku, jei atostogaudami šį ritmą pakeitėte.
- Pirmoji diena darbe: Nepulkite stačia galva į darbus, neplanuokite itin svarbių susitikimų ar darbų pačiai pirmajai dienai. Duokite sau laiko.
- Prisiminkite gerus dalykus: Prisiminkite geriausias, linksmiausias atostogų akimirkas, laikykite jas atmintyje, pasijuokite iš jų vėl ir vėl. Stenkitės įžvelgti ką nors gero ir pozityvaus ir savo kasdieniniame gyvenime.
Karjeros Pokyčiai ir Naujų Galimybių Ieškojimas
Jeigu jaučiate, kad darbas jums nebeteikia džiaugsmo arba kenkia jūsų sveikatai, gali būti metas pagalvoti apie karjeros pokyčius. Svarbu atkreipti dėmesį, jei jaučiatės, kad per ilgai užsisėdėjote vietoje, kuri turėjo būti tarpinė, suprastėjo sveikata, nuolatos jaučiatės išsekęs, mintys apie darbą sukelia liūdesį ir apatiją, netobulėjate kaip specialistas, nemanote, kad jūsų darbas - prasmingas, niekada nepadarote daugiau nei būtina. Svarbiausia - neužsisėdėti jau pabodusioje, įkyrėjusioje vietoje. Kai taip nutinka, būtina rasti savy jėgų ir nusiteikti permainoms - suskubti ieškoti širdžiai mielo ir prasmingo darbo.
Bedarbystės Laikotarpis Kaip Galimybė
Greitai susirasti naują darbą pavyksta ne visiems. Nemaža dalis žmonių, ilgą laiką neradusių darbo, puola į depresiją. Tačiau yra ir tokių, kurie atranda būdų, kaip išnaudoti bedarbystės laikotarpį naudingai. Jei darbdaviai nenori jūsų priimti apmokamam darbui, pasisiūlykite savanoriu. Jei tik turite verslo pradžiai reikalingų išteklių, bandykite. Profesinio tinklaraščio rašymas ne tik parodytų jūsų iniciatyvumą, bet ir suformuotų jūsų, kaip savo srities eksperto, įvaizdį tikslinės auditorijos akyse. Stebėkite, kaip keičiasi darbuotojų paklausa skirtingose veiklos srityse, kokie atlyginimai siūlomi kandidatams. Kuriant CV, rekomenduotina jam suteikti pavadinimą, kuris atitiktų jūsų profesiją, nes darbdaviai, ieškodami informacijos CV duomenų bazėse, paieškos laukuose įprastai įveda profesijų pavadinimus. Taip pat rekomenduotina CV kurti naudojant karjeros portalų CV kūrimo formas. Po darbo pokalbio nebijokite susisiekti su darbdaviu ir pasiteirauti, kaip jums sekėsi.
Palaikymas ir Pagalba
Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:
- Palaikymas: Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
- Psichoterapija: Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
- Medikamentinis gydymas: Vaistai yra kompleksinio gydymo dalis, ir gydymas tai nėra tik vaistų išrašymas! Gydymas yra ir ligos eigos stebėjimas, kitų galimų gydymo variantų aptarimas ir t. t.
Jei tai tik liūdesys, jį išvaikyti padeda pokalbiai su artimais žmonėmis. Kai žmogus išsikalba - jam palengvėja. Padeda grįžimas į rutiną, dienotvarkės sudarymas. Reikia laiku eiti miegoti, pasirūpinti savo kūnu. Sveika pajudėti, išeiti pasivaikščioti ar filmą, spektaklį pažiūrėti, gauti teigiamų įspūdžių. Reikėtų įsiklausyti į save, paklausti savęs, ko norisi: ar pabūti su draugais, ar, priešingai, vienam? Reikėtų pasirūpinti savimi.
Psichikos Sveikata ir Darbo Galimybės: Mitas ar Realybė?
Neretai viešumoje dar girdisi įsitikinimas, kad nustatyta diagnozė gali užkirsti kelią normaliam gyvenimui, ypač - ieškant darbo ar jį jau dirbant. Tačiau, pasak specialistų, didžioji dalis specialybių niekaip nėra susijusios su kokiais nors apribojimais dėl psichikos sutrikimų.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad tuo metu, kai liga yra ūmi ar paūmėjusi, psichikos liga sergantis žmogus yra tiek pat negalintis dirbti, kaip ir žmogus, patyręs infarktą ar lūžus kojai. Tokiu atveju yra suteikiamas laikinas nedarbingumas, o ligai parėjus ar jos simptomams nuslopus, žmogus grįžta į savo darbinę veiklą. Taigi, kaip ir somatinių ligų atveju, labai svarbu ne tiek diagnozė, kiek funkcionavimas.
Gydymui Atspari Depresija ir Karjera
Formaliai tokios diagnozės - „rezistencinės“, „rezistentiškos“, „gydymui atsparios“ ar panašiai - nėra, tad, jeigu klausiate apie teisines pasekmes jūsų darbui - jų būti negali. Tačiau gydymui atspari depresija, deja, veikiausiai sutrikdys ar jau sutrikdė jūsų funkcionavimą, tad tai, kad tenka ar teks turėti ilgą, gal ir ne vieną, nedarbingumo pažymėjimą, o jūsų efektyvumas darbe sumažėjo, gali lemti nepalankias karjeros išeitis.
Reikėtų kalbėti ne apie kreipimąsi, o apie kantrybę ir pasitikėjimą toliau ieškoti išeičių, kurių tikrai yra. Gydymui atspariai depresijai gydyti reikia maksimalių vaistų dozių, medikamentų derinių. Dažnai skiriamas dviejų antidepresantų derinys, gali reikėti ir kombinacijos su neuroleptikais (antipsichotikais), kitomis vaistų klasėmis, pvz., benzodiazepinais, nuotaikos stabilizatoriais. Labai efektyvus gydymas elektroimpulsine terapija.
Ar Diagnozė Yra Kliūtis Įsidarbinti?
Asmenys, dirbantys arba siekiantys įsidarbinti, privalo tikrintis sveikatą, jei jų darbas yra susijęs su galima profesine rizika (traumų ar kitokių neigiamų poveikių sveikatai tikimybe). Vienas svarbiausių sveikatos tikrinimo tikslų yra apsaugoti darbuotojo sveikatą nuo galimo profesinės rizikos veiksnių poveikio, o taip pat išvengti traumų ar kitokio pakenkimo darbuotojo sveikatai. Tik atlikus sveikatos patikrinimą, darbdavys gali įvertinti, ar būsimi ir esami darbuotojai gali dirbti jiems skiriamą darbą, konkrečiomis profesinės rizikos sąlygomis, išvengiant bet kokio galimo pavojaus dirbančiojo sveikatai. Šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas, įvertinęs privalomųjų ar papildomai paskirtų tyrimų rezultatus, konsultavusių kitų profesinių kvalifikacijų gydytojų išvadas bei kontraindikacijas, daro išvadą apie asmens profesinį tinkamumą dirbti. Taigi, jei asmuo turi psichikos sveikatos sutrikimų, nebūtinai tai reiškia, jog jis negali atlikti jam pavesto darbo - tai turi patvirtinti atsakingas specialistas, atsižvelgdamas į darbdavio nurodytus profesinės rizikos veiksnius.
Svarbu Neslėpti Psichikos Sveikatos Problemų
Paslaptys, susijusios su asmenine ar šeimos narių sveikata (fizine ar psichine), veikia ir varginančiai, ir savotiškai žlugdančiai. Žlugdančiai, nes reikia sau pripažinti, kad turi kažką gėdingo, ką reikia slėpti. Varginančiai, nes slėpimas suryja daug energijos, reikia atsiminti savo melus, maskavimąsi, o kadangi viską prisiminti darosi vis sunkiau, kai kurie žmonės apskritai renkasi saviizoliacijos kelią. O visi neigiami dalykai sveikimo procesą veikia neigiamai. Slėpimas reikalauja energijos, kurią galima būtų nukreipti į santykius su kitais, kūrybiškumą darbe, prasmingą veiklą, padedančią sveikti.
Išvados
Grįžimas į darbą sergant depresija gali būti iššūkis, tačiau su tinkamu pasirengimu, palaikymu ir strategijomis tai yra įmanoma. Svarbu rūpintis savo sveikata, kreiptis pagalbos, kai reikia, ir nebijoti būti atviriems apie savo sunkumus. Atminkite, kad jūsų sveikata ir gerovė yra svarbiausi, ir darbas neturėtų būti aukščiau už juos. Jei jaučiate, kad darbas jums nebeteikia džiaugsmo arba kenkia jūsų sveikatai, gali būti metas pagalvoti apie karjeros pokyčius arba ieškoti naujų galimybių. Taip pat svarbu nepamiršti, kad esate ne vieni ir kad yra daugybė specialistų bei organizacijų, pasiruošusių jums padėti.
tags: #sergant #stipria #depresija #negaima #dirti #kuriomis