Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti nerimą, kokios jo priežastys ir kaip sau padėti, naudojant natūralius būdus, gyvenimo būdo pokyčius ir specialistų rekomendacijas.
Nerimas - kas tai?
Neramiai plaka širdis, skauda galvą, dreba rankos ir negalite liautis galvoti apie darbą, buities rūpesčius, pinigų trūkumą, barnį su kaimyne… Pažįstama situacija? Nors daugeliui žmonių stresas asocijuojasi su neigiamomis emocijomis, tai yra kasdienė mūsų gyvenimo dalis, kurios nereikėtų ignoruoti. Stresas yra apsauginė mūsų organizmo reakcija į nemalonias, pavojingas ar įtampą keliančias situacijas. Kai žmogus jaučia pavojingą arba nemalonią, iššūkius keliančią situaciją, smegenys pradeda išskirti adrenokortikotropinį (AKTH) hormoną, kuris stimuliuoja adrenalino ir kortizolio išsiskyrimą į kraują. Adrenalinas ir kortizolis aktyvuoja kovos/pasitraukimo (angl. fight-or-flight) būseną, kuri padidina kraujospūdį, pagreitina širdies ritmą ir kvėpavimą, jog kūnas būtų pasiruošęs reaguoti į grėsmę. Visi šie procesai yra natūrali organizmo reakcija, tad kartais patiriamas stresas nėra pavojingas sveikatai.
Nors į stresines situacijas kiekvienas reaguojame skirtingai, stresas žmogui gali ne tik pakenkti, bet ir padėti. Trumpalaikio streso metu organizmas išskiria adrenaliną, kuris gali padidinti sąmoningumą, greitą mąstymą ir reakciją. Jeigu organizmas nuolat sėkmingai susitvarko su stresinėmis situacijomis, ilgainiui tampame atsparesni. Trumpalaikis stresas gali būti naudingas, bet gyvenime galime susidurti su ilgalaikiu stresu, pavyzdžiui toksiška darbo aplinka, artimųjų netektimi, finansinėmis problemomis ir panašiai. Jeigu įvairios probleminės situacijos tęsiasi per ilgai arba nėra žinoma, kaip su jomis susitvarkyti, tai gali neigiamai paveikti mūsų savijautą ir sveikatą.
Nerimas - tai mūsų kūno signalas, jog esamoje ar būsimoje situacijoje galime pritrūkti vidinių resursų jaustis saugiems. „Jį lemia daugialypės priežastys - nuo biologinių, tokių kaip genetika ar organizmo uždegimai, iki psichosocialinių, traumų, nenuspėjamos aplinkos ar emocinių išgyvenimų. Dažnai šios priežastys susipina - miego trūkumas, sensorinis jautrumas ar mikroelementų stygius gali įjungti užburtą nerimo ciklą, kuriame stiprėja įtarumas, dėmesio stoka, sutrinka miegas ir net virškinimas. Tada kūnas tampa hiperreaktyvus, o pasaulis - nuolatinis iššūkis“.
Nerimo požymiai ir pasekmės
Per didelis ar lėtinis stresas gali sukelti nuolatinį nerimą, kuris trukdo kasdienei veiklai. Stresas gali sukelti nuolatinius galvos skausmus, raumenų įtampą bei virškinimo problemas. Nors trumpalaikis stresas gali suteikti motyvacijos ir energijos, lėtinis stresas veikia atvirkščiai. Žmogus, kuris nuolat patiria stresą, gali perdegti, t.y., patirti emocinį, protinį ir fizinį išsekimą. Trumpai tariant, žmogus tampa nemotyvuotas, dingsta susidomėjimas įvairiomis veiklomis, jaučiasi beviltiškai ir linksta į cinizmą. Lėtinis stresas gali neigiamai paveikti nuotaiką, sukelti nuolatinį susierzinimą, nuotaikos svyravimus, liūdesio bei beviltiškumo būseną. Nors kiekvieno žmogaus reakcija į stresą yra skirtinga, ilgalaikis ir nevaldomas stresas gali turėti rimtų pasekmių fizinei ir psichologinei sveikatai. Todėl svarbu mokėti atpažinti ilgalaikio streso požymius ir imtis veiksmų jo valdymui, siekiant išlaikyti gerą savijautą ir sveikatą.
Taip pat skaitykite: Streso mažinimo strategijos
Kaip atpažinti nerimą?
Atpažinti nerimą padeda apčiuopiami kūno signalai. Kartais pastebime dažnesnį kvėpavimą, prakaitavimą, matome, kad vaikai tarsi sudreba ar nusipurto. Nerimas - daug resursų reikalaujanti būsena, todėl kartais vaikai dalinasi, kad akyse pasidaro balta arba aptemsta, nutirpsta galūnės. Neverbaliniai signalai irgi svarbūs: galime pastebėti sukąstus dantis, susigūžimą, pasikartojantį ritmišką elgesį ar judesį. Visos šios išraiškos labai logiška pastanga vėl jaustis saugiam. Galima teigti, kad nerimas dažnai padidina veiksmų, minčių ritmą, kuris atsispindi ir elgesyje. Jei nerimas itin intensyvus, kartais matome ir sąstingį: „Vaikai nustoja kalbėti, neatsako, sunkiai apdoroja komunikaciją, kurią įprastai supranta. Taip pat matome šlapimo sulaikymą, vengimą tuštintis. Labai svarbu mums suaugusiesiems suprasti, kad tai realūs iššūkiai, o ne paprasta elgesio išraiška. Turime patikėti vaikų kūnų siunčiamais signalais ir tapti atrama jų nervų sistemai, o ne gilinti ir taip sudėtingas situacijas.
Yra keli paprasti nerimo ženklai, kurie dažnai painiojami su netinkamu elgesiu: „Pavyzdžiui, vaiko prieštaravimas arba dažnas žodžio „ne“ kartojimas į visus pasiūlymus - labai svarbus ženklas, kad vaikas yra nerimo zonoje. Taip pat didelis noras kontroliuoti situaciją, nepakantumas pokyčiui, daugybės klausimų uždavinėjimas - tai taip pat dažni nerimo ženklai, nes matome žmogų, kuris visomis išgalėmis bando taupyti resursus. Šiose situacijose mums, suaugusiems, svarbu sustoti kalbėti, nes nerimo būsenoje sunkiau suprantame kalbą ir žodžių perteklius sukelia dar daugiau nerimo. Daug veiksmingiau šiose akimirkose remtis į neverbalinę komunikaciją: šiltas akių kontaktas, „taip“ kūno kalba, atspindėjimas, laikysena.
Kaip sau padėti?
Yra daug būdų, kaip sau padėti jaučiant nerimą. Svarbu atrasti, kas veikia geriausiai jums.
Natūralūs būdai
- Gerti ramunėlių arbatos. Ne tik kai susinervinate, bet ir reguliariai. Mokslininkai ištyrė, kad kai kurios ramunėlėse esančios medžiagos veikia kaip raminamieji vaistai. Atpalaiduoja vien jų kvapas. Pensilvanijos universiteto mokslininkai atliko tyrimą su nervinių sutrikimų kamuojamais pacientais. Jie skyrė aštuonias savaites gerti ramunėlių arbatos. Pastebėtas žymus pagerėjimas palyginti su pacientais, kuriems buvo duodama placebo. Gėrusieji ramunėlių arbatos tapo mažiau dirglūs, ramiau reagavo į stresines situacijas, geriau miegojo. Jiems sumažėjo virškinimo sutrikimų, kurie dažnai pasireiškia nuo streso.
- Išmėginti apynių galią. Nervams raminti geriausiai tinka du būdai. Pirmas, apynių spurgų eterinio aliejaus aromaterapija. Reikia kelis lašus aliejaus įlašinti į vandenį ir pakaitinti. Galima kelis lašus šio eterinio aliejaus įlašinti į vonią, kūno kremą ar masažo aliejų. Antras būdas - gerti apynių spurgų nuoviro. Šaukštą džiovintų ir smulkintų spurgų reikia užpilti 200 ml karšto vandens. Palaukti, kol pritrauks. Gerti po 50 ml tris kartus per dieną. Nuoviru negalima piktnaudžiauti, nes gali kilti alerginė reakcija, varginti pykinimas, galvos skausmas.
- Lankytis pirtyje. Pirties karštyje blogos emocijos tarsi ištirpsta. Šiluma atpalaiduoja raumenis, mažina įtampą, o kartu ir gerina nuotaiką, padeda užsimiršti, leidžia džiaugtis gyvenimu čia ir dabar. Be to, šilumos pojūtis skatina išsiskirti serotoniną, vadinamą „laimės hormonu“. Jeigu neturite galimybės lankytis pirtyje, naudinga pasilepinti bent karšta vonia. Dar geriau - su keliais lašais levandų ar kito mėgstamo eterinio aliejaus.
- Apsikabinti ir bučiuotis. Kalifornijos universiteto mokslininkai nustatė, kad vien žiūrėdami į mylimojo nuotrauką nusiraminame, sumažėja ne tik emocinis dirglumas, bet ir fizinis skausmas. O jei pats brangus žmogus šalia, poveikis būna kelis kartus didesnis. Jausdami nerimą, turėtumėte prisiglausti prie antrosios pusės, apkabinti ir leistis apkabinami, bučiuotis.
- Mylėtis. Anot mokslininkų, seksas yra vienas veiksmingiausių natūralių būdų sumažinti nervingumą, galintis nugalėti net depresiją. Teigiamai veikia kiekvienas lytinis aktas, todėl norėdami visada jaustis puikiai turėtumėte reguliariai mylėtis. Pastebėta, kad lytiškai aktyvūs žmonės lengviau pakelia įtampą ir nenusimena užklupus negandoms. Nieko keisto, juk organizmą užplūsta laimės ir meilės hormonų banga, skatinanti optimistiškiau žiūrėti į aplinkinį pasaulį.
- Įsigyti augintinį. Moksliškai įrodyta, kad augintinių turintys žmonės jaučiasi laimingesni ir gyvena keleriais metais ilgiau už tuos, kurių namuose nėra jokių gyvūnų. Rinktis geriausia širdžiai mielą augintinį. Nuolatinę nervinę įtampą jaučiantiems žmonėms itin rekomenduojamos katės. Murkdamos jos skleidžia tam tikro dažnio vibraciją, kuri ne tik ramina, bet ir savotiškai gydo. Kai katė jaučia, kad šeimininkas įsitempęs, tuoj pat įsitaiso ant kelių ir pradeda daryti atpalaiduojantį „masažą“, maigydama jį letenėlėmis. Nervų sistemą teigiamai veikia akvariumas. Tyrimais įrodyta, kad netgi nebūtina auginti žuvyčių, pakanka stebėti vandenyje raibuliuojančius akmenėlius, augalus. Tai tarsi užburia ir veikia kaip meditacija.
- Valdyti nerimą gali padėti ir maisto papildai, skirti įtampai, nervingumui ir nerimui mažinti. „Relax“ kapsulės skirtos įtempto gyvenimo būdo simptomams palengvinti, ramina, bet nesukelia mieguistumo.
- Augalų deriniai. Šeimos gydytoja N.Martinonienė sako, kad jos pacientai, išgyvenantys nerimą, dažniausiai skundžiasi nemiga, atsiradusiomis nuoskaudomis, savęs kaltinimu, padidėjusiu pykčiu, emocijų nevaldymu, pačiomis įvairiausiomis baimėmis. Gydytoja pataria visų pirma nepulti pirkti antidepresantų, kitų stiprių vaistų, o pirmiausiai prisiminti augalus ir jų tinktūrų derinius, kurie nuramina, padeda geriau užmigti. Į vieną iš klasikinių efektyvių derinių, kuris orientuotas į širdies sutrikimus, atsiradusius dėl nervinės įtampos, įeina valerijonas, sukatžolė, pipirmėtė, apyniai. Tinkama vartoti juos tiems, kurie daugiau linkę į depresiją, jaučiantiems apatiją ir lėtinį nuovargį, atsiradusį dėl ilgalaikio streso. Tokiems žmonėms reikia tonizuoti organizmą - sudėtyje esantis augalų derinys kelia bendrą organizmo tonusą.
Gyvenimo būdo pokyčiai
- Reguliariai sportuoti. Aktyvi veikla atpalaiduoja, padeda nuvyti įkyrias mintis. Mankštindamiesi išsikraunamame ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Svarbu, kad patiktų sporto šaka. Specialistų teigimu, labai naudinga bėgioti, plaukioti, žaisti futbolą, tenisą, imtis kovos menų. Puiku, jeigu treniruotės vyksta po atviru dangumi. Teigiamam poveikiui pakanka 20 min. sporto kasdien.
- Išmėginti kvėpavimo pratimus. Kvėpavimo pratimai gali padėti nusiraminti, kai sukyla emocijos. Nesvarbu, ar jus užklupo nevaldomas pyktis, ar kas nors labai nuliūdino ir nebegalite tramdyti ašarų, naudinga juos išbandyti. Iš pradžių reikia kelis kartus giliai pakvėpuoti. Tada įkvėpti ir sulaikyti kvėpavimą. Pabūti 5-10 sek., tuomet lėtai iškvėpti. Pratimą kartoti tol, kol nusiraminsite. Fiziologinis kvėpavimas (4-7-8): įkvepiame per du įkvėpimus ir maksimaliai pripildome plaučius (trukmė ~ 4 s), sulaikome kvėpavimą (trukmė ~ 7 s), lėtai iškvepiame per suspaustas lūpas, kaip per šiaudelį (trukmė ~ 8 s). Su vaikais šią priemonę atliekame vizualiai - įkvepiant keliame rankas į viršų, iškvepiant lėtai leidžiamės žemyn.
- Valgyti pusryčius. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad žmonės, kurie valgo pusryčius, stresinėse situacijose jaučiasi daug ramiau ir labiau pasitiki savimi. Taip yra todėl, kad alkani būname suirzę ir emociškai daug jautresni. Pakanka smulkmenos, kad iš malkos priskaldytume vežimą. Tiesa, pusryčiams derėtų rinktis ką nors sveiko, pvz., košę, vaisius, duoniuką ir pan.
- Dažniau būti gamtoje. Būdami gamtoje greičiau nusiraminame, atsipalaiduojame, pajuntame vidinę harmoniją. Itin naudinga pasivaikščioti miške ar parke, kur ošia medžiai, arba prie upelio, kur girdėti vandens čiurlenimas. Itin stipriai gamta veikia pavasarį, kai viskas bunda, žaliuoja. Dėl to šiltuoju metu patartina gamtoje ne tik poilsiauti, bet ir nuveikti kai kuriuos darbus. Pvz., ruošiantis egzaminui sudėtingą medžiagą galima studijuoti medžio pavėsyje, o ne tvankiame ir dulkių pilname kambaryje. Šiek tiek gamtos naudinga įkurdinti ir namuose. Įrodyta, kad darbo aplinkoje, kur auga gėlės, žmonės jaučia apie 30% mažesnę įtampą nei ten, kur jų nėra.
- Keliauti. Geriausia - į kuo tolimesnius, egzotiškus, į įprastą aplinką nepanašius kraštus. Tai padės atitrūkti nuo kasdienybės ir užmiršti visus rūpesčius. Kelionių metu paaiškėja, kad rūpesčiai, dėl kurių sukote galvą visą mėnesį, iš tiesų yra nereikšmingos smulkmenos. Susivokti padeda ne tik nauja aplinka, bet ir kitaip mąstantys žmonės. Kelionėse tenka susidurti su visiškai kitokia nei įprasta kultūra ir pasaulėžiūra. Paprastai iš jos būna ko pasimokyti.
- Dalintis rūpesčiais. Jeigu vieni bandysite išspręsti visas pasaulio problemas, nieko keisto, kad tapsite nervingi. Užklupus rūpesčiams geriausia pasiguosti artimiesiems. Jie jus supratingai išklausys, todėl iškart pasijusite smagiau. Išsikalbėję greičiausiai pamatysite, kad ir sunkumai ne tokie jau baisūs, kaip atrodė iš pradžių. Be to, niekada negalite žinoti - galbūt bičiulis galės padėti spręsti iškilusias bėdas?
- Planuotis laiką. Jeigu dažnai tenka patirti stresą dėl užmirštų svarbių darbų ar susitikimų, praleistų terminų, naudinga kruopščiai planuotis laiką. Geriausia susidaryti dienotvarkę. Ji neturėtų būti pernelyg griežta, antraip jausitės it robotai, turintys vykdyti iš anksto numatytą programą. Į darbų sąrašą privalo patekti visos svarbiausios dienos užduotys. Tada niekas neliks užmiršta ir neteks sukti galvos, kur kada turite atsidurti.
- Sveikai maitintis. Mokslo tyrimai rodo, kad nesveikas maistas ne tik kenkia figūrai, bet ir blogina žmogaus emocinę būklę. Patartina vengti greitų užkandžių, riebių patiekalų, saldumynų, alkoholinių gėrimų, nepiktnaudžiauti kava. Visi šie produktai suteikia trumpalaikį pasitenkinimą, o vėliau emocinė ir fizinė būklė tampa dar prastesnė. Specialistų teigimu, norėdami išsaugoti sveiką nervų sistemą, turėtume valgyti daugiau nesmulkintų grūdų produktų, riebios žuvies, mėlynių ir migdolų.
- Riboti internetą. Tyrimais įrodyta, kad kuo daugiau laiko praleidžia internete, tuo žmogus tampa nervingesnis. Tą patį galima pasakyti ir apie televizijos žiūrėjimą. Priežastis - šiuose informacijos kanaluose yra labai daug neigiamų žinių, veikiančių žmogaus pasąmonę. Šiuolaikinės žiniasklaidos nereikėtų laikyti laisvalaikio pramoga.
- Filtruti socialiniuose tinkluose, televizijoje ir kitose visuomenės informavimo priemonėse prieinamą informaciją, nes per dieną gaunamas didelis jos kiekis yra kone pagrindinis dirgiklis, sukeliantis nerimą.
- Susitelkimas ir dėmesio nukreipimas į kitus dalykus labai stipriai veikia. Situacija yra miglota, bet vien aplinkos nuraminimas suteikia prasmę. Kai ramūs kiti, tai tada tampu ramesnis ir aš. Tai susitelkti į kitą kažkokią veiklą, kad ir spalvinti su vaikais, irgi yra labai svarbu. Kažkas eina kariams sriubos dalinti, kažkas kariauti, o kažkas sėdi bunkeryje su vaikais ir dainuoja - tai irgi yra begalinė prasmė.
- Būkite fiziškai aktyvūs. Sportas, vaikščiojimas ar kitokio pobūdžio fizinė veikla leidžia ne tik prablaškyti mintis, bet ir lengviau užmigti. Tiesa, karantino metu judėkite tik namuose arba nuošaliose lauko erdvėse. Aktyviai sportuoti rekomenduojama pirmojoje dienos pusėje. Vakare tinkamesni mažesnio intensyvumo užsiėmimai, tokie kaip vaikščiojimas.
- Skirkite laiko nusiraminimui. Dienos eigoje, o ypač - prieš miegą, skirkite laiko asmeniškai jus geriausiai nuraminančioms veikloms. Paskaitykite knygą, pasimėgaukite puodeliu gardžios arbatos, pasilepinkite kūną atpalaiduojančia vonia ar mėgstama, raminančia muzika.
- Prieš miegą venkite stresą keliančių veiklų. Atitinkamai, vakare venkite bet kokios veiklos, kuri keltų stresą ar neigiamas asociacijas. Ruošdamiesi vakaro poilsiui, kompiuterį ir kitus darbinius elementus palikite toli už miegamojo durų.
Specialistų pagalba
Jeigu jaučiate, kad nerimas daro per didelę įtaką jūsų kasdieniam gyvenimui ar psichinei sveikatai, galite apsvarstyti galimybę kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistą. Yra daug specialistų, kurie gali padėti jums valdyti nerimą, įskaitant psichologus, psichoterapeutus ir psichiatrus.
Kiekvienas žmogus reaguoja į nerimą skirtingai. Svarbu prisiminti, kad jūs nesate vieni ir kad yra daug būdų, kaip sau padėti. Išbandykite įvairius būdus ir atraskite, kas veikia geriausiai jums.
Taip pat skaitykite: Meilė ir disciplina auklėjant
Nerimas pandemijos metu
Šiandieniniame visuotinės pandemijos kontekste susiduriame ne tik su susirgimo grėsme, bet ir aplinkoje tvyrančiu nerimu, nežinomybe bei panika. Tiesa, nerimaudami dėl ateities, savo ir aplinkinių sveikatos, patys sau susikuriame kiek paradoksalią situaciją: panika ir baimė neigiamai veikia mūsų miegą, o prastas miegas - silpnina imunitetą. Dėl to svarbu laikytis specialistų rekomendacijų.
Svarbu atidžiai atsirinkti informacijos šaltinį. Skaitykite tik patikimus medicininę informaciją pateikiančius informacijos šaltinius ir oficialią atsakingų institucijų teikiamą informaciją. Venkite žiūrėti ir klausytis nerimą keliančios informacijos ir žinių. Jeigu pajuntate, kad jos per daug - atsitraukite nuo informacijos šaltinio. Reiktų riboti ir laiką, kiek jūs praleidžiate ieškodami informacijos internete ar klausydamiesi žinių - tai galima apriboti iki dviejų trumpų prisijungimų per dieną. Ypatingai venkite emocijomis paremtų straipsnių, forumų ir komentarų po straipsniais, išsigandę žmonės linkę perdėti, dramatizuoti, kurti konspiracijos teorijas, todėl labai svarbu remtis faktais, o ne gandais.
Kiek galima produktyviau išnaudokite karantino laikotarpį namuose. Tikriausiai tai yra momentas, kai daugiausiai laiko praleidžiate namuose, nei iki šiol teko. O namuose tikrai yra ką veikti: galima sutvarkyti tai, ko iki šiol nebuvote spėję, sportuokite arba pradėkite sportuoti, jei iki šiol to dar nedarėte (jei leidžia jūsų fizinė būklė). Pradėkite nuo paprastų pratimų, kuriuos galite rasti internete. Jei neinate į kiemą - vėdinkite kambarius, pabūkite balkone. Nesiizoliuokite vienatvėje, ji gali dar labiau sustiprinti nerimą ir depresinius jausmus. Bendraukite su draugais ir giminaičiais telefonu ar kitomis vaizdo priemonėmis. Net jei bendravimo turite pakankamai, prisiminkite vienišus draugus ar ligos likimo draugus, paskambinkite jiems ir pasiteiraukite, kaip jiems sekasi. Šis skambutis jiems gali būti labai svarbus.
Pagalba Ukrainos karo metu
Trečią savaitę besitęsiantis karas Ukrainoje daugelį prikaustė prie televizijos ekranų, radijo imtuvų ar naujienų portalų. Informacijos sraute dažnai matomas ir lietuvių savanorių indėlis. Vieni tonomis ukrainiečiams aukoja maisto produktus, kiti veža būtinas humanitarines priemones, treti kelia nuotraukas su jų namuose įsikūrusiais karo pabėgėliais. Tačiau pasidalinti pinigais, maistu ar pastoge negalintys žmonės dažnai jaučia nerimą, graužatį, keistos kaltės ir nepilnavertiškumo jausmus.
Vienareikšmiškai mes labai turėtume riboti informacinį srautą, kuris dabar yra be galo didelis. Informacija šiuo atveju yra pateikiama tarsi iš dviejų pusių. Yra faktinė informacija, kur mes žinome, kas vyksta, žinome skaičius, žinome kažkokią eigą. Kai informacija yra „sausa“, mes galime racionaliau į tai reaguoti. Tačiau yra kita dalis - vaizdo medžiaga, skambios antraštės, kurios apeliuoja į mūsų jausmus. Tai čia informacinį srautą reikėtų stengtis labai riboti ir dozuoti.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui adaptuotis lopšelyje
Karo tikslas visų pirma yra įbauginti žmones, o įbauginta psichika yra labai įtaigi. Ji paklusni viskam, ji darys tą, ką reikia daryti, kad visa tai greičiau baigtųsi. Šita grupė žmonių, kuri tarsi atrodo, niekaip negali padėti, ji tampa dar labiau pažeidžiama. Mes pradėjome kvestionuoti savo darbus. Kai, atrodo, Ukrainoje vyksta tokie baisūs dalykai, o aš visą dieną sėdžiu, užsiimu kažkokiais kitais dalykais, tuomet atsiranda daug beprasmybės, žmonės nebežino, ką daryti. Tai dar labiau pažeidžia tą sluoksnį, kuris, atrodo, nežino, kaip padėti. Bet iš kitos pusės, tai visiškai netiesa. Mes visi galime būti kažkuo naudingi. Galų gale išlikdami patys ramūs ir nekeldami rūpesčio kitiems, mes jau padedame.
Nerimas vaikams
Nerimas - dažnas reiškinys ne tik tarp autistiškų, bet ir tarp daugelio vaikų, susiduriančių su emociniais, sensoriniais ar socialiniais iššūkiais. Vaikams informacijos reikėtų pateikti tiek, kiek jis paklausia klausimų. Kiekvienas pagal savo amžių turi jam priklausančias baimes, ir jeigu mes pradėsime jiems pasakoti daugiau, negu jie patys galėjo sugalvoti, taip įnešime dar daugiau sumaišties. Prie vaikų reikėtų mažiau žiūrėti žinias, kad jiems natūraliai nekiltų tiek klausimų.
Iki 25 metų vystosi mūsų „mąstančios“ smegenys: „Iki šio amžiaus mums labai padeda šalia esanti tvirtesnė nervų sistema, kurią patiriame per santykį. Tokia santykio patirtis mums padeda tapti emociškai atspariais. Tai reikalinga visiems, tačiau gyvybiškai būtina asmenims, turintiems trapią nervų sistemą. Todėl pirma užduotis mums suaugusiems - rūpintis savo resursais, o tada jau galime skolinti savo tvirtesnę nervų sistemą pačiose trapiausiose vaikų situacijose. Kai vaikai savo nerimo audroje mato mus ramius, tai svarbi, savaime raminanti žinutė: „Šioje situacijoje įmanoma išgyventi, nes suaugęs, kuriuo pasitikiu, yra ramus“.
Kur kreiptis pagalbos?
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. Konsultuoja krizių įveikimo specialistai. Pagalba teikiama nusižudžiusiųjų artimiesiems.
Psichikos sveikatos centrų sąrašą ir kontaktus rasite čia: Jaunimo linijos Infobankas. Pokalbiai čia taip pat nemokami ir gali būti tikras išsigelbėjimas, kai išgyvenate intensyvius jausmus, su kuriais sunku išbūti vienam.
tags: #patarimai #jauciantiems #nerima