Meninės kūrybos mechanizmai domino psichologiją nuo pat jos atsiradimo pradžios XIX a. pabaigos. Iškilios asmenybės ir jų darbai įprasmina tautos ir valstybės gyvenimą. Per ryškiausių asmenybių veiklą mokiniai geriausiai mato, kaip skleidžiasi idėjos - vyraujančios visuomenės gyvenimo ar tam tikro dalyko kryptys, kurios susiformavo veikiamos vienokių ar kitokių socialinių, mokslinių aplinkybių. Todėl deramą vietą ugdymo procese turėtų užimti tiek iškilios istorinės ir dabarties asmenybės (nusipelnę Lietuvos ir pasaulio menininkai, mokslininkai, išradėjai ir atradėjai, žymūs politikai, visuomenininkai ir kt.), tiek pagrindinės filosofinės (etinės, moralinės ir kt.) idėjos, darančios įtaką mokslo, visuomenės, kultūros, inovacijų ir technologijų, politikos, ekonomikos ir ekologijos plėtrai.
Įvadas
Šiuolaikinės asmenybės teorijos siekia paaiškinti žmogaus elgesio motyvus, vidinius konfliktus ir asmenybės raidą. Psichologija siūlo būdų skirtingai suprasti žmogaus sąmonę ir veikimą, ji siūlo žemėlapių ir modelių - platesnį reiškinio supratimą ir orientaciją. Vieno žemėlapio nėra.
Pagrindinės motyvacijos teorijos
Šiame skyriuje aptarsime kelias turinio motyvacijos teorijas, kurios padeda suprasti, kas motyvuoja žmones.
Maslow poreikių hierarchija
Maslow poreikių hierarchija yra viena žinomiausių motyvacijos teorijų. Ją sudaro penki poreikių lygmenys, išdėstyti hierarchine tvarka:
- Fiziologiniai poreikiai (alkis, troškulys, miegas ir kt.)
- Saugumo poreikiai (apsauga nuo pavojų, stabilumas)
- Socialiniai poreikiai (meilė, priklausymas, bendravimas)
- Pripažinimo poreikiai (savigarba, pasiekimai, statusas)
- Savęs realizavimo poreikiai (asmens tobulėjimas, kūrybiškumas)
Maslow teigė, kad žmonės siekia patenkinti aukštesnio lygmens poreikius tik tada, kai yra patenkinti žemesnio lygmens poreikiai.
Taip pat skaitykite: Teisingumo teorijos įtaka motyvacijai
ERG teorija
ERG teorija, sukurta Clayton Alderfer, yra Maslow poreikių hierarchijos supaprastinimas. ERG teorijoje yra trys poreikių kategorijos:
- Egzistencijos poreikiai (fiziologiniai ir saugumo poreikiai)
- Ryšių poreikiai (socialiniai poreikiai)
- Augimo poreikiai (pripažinimo ir savęs realizavimo poreikiai)
ERG teorija skiriasi nuo Maslow teorijos tuo, kad ji leidžia patenkinti kelis poreikius vienu metu ir pripažįsta, kad nepatenkinti aukštesnio lygmens poreikiai gali paskatinti žmones grįžti prie žemesnio lygmens poreikių.
D. C. McClelland poreikių teorija
D. C. McClelland išskyrė tris pagrindinius poreikius, kurie motyvuoja žmones:
- Pasiekimų poreikis (noras įveikti iššūkius ir pasiekti aukštų rezultatų)
- Valdžios poreikis (noras daryti įtaką kitiems ir kontroliuoti situaciją)
- Priklausymo poreikis (noras užmegzti artimus santykius ir būti priimtam)
McClelland teigė, kad šių poreikių stiprumas skiriasi priklausomai nuo žmogaus ir gali būti ugdomas.
F. Herzberg dviejų veiksnių teorija
F. Herzberg sukūrė dviejų veiksnių teoriją, kuri teigia, kad darbo pasitenkinimą ir nepasitenkinimą lemia skirtingi veiksniai:
Taip pat skaitykite: Tobulėjimo kelias su psichologu Lietuvoje
- Higienos veiksniai (darbo sąlygos, atlyginimas, įmonės politika) - jie nelemia pasitenkinimo, bet gali sukelti nepasitenkinimą, jei nėra patenkinti.
- Motyvatoriai (pasiekimai, pripažinimas, atsakomybė) - jie lemia pasitenkinimą ir motyvaciją.
Herzberg teigė, kad norint motyvuoti darbuotojus, reikia užtikrinti, kad būtų patenkinti ne tik higienos veiksniai, bet ir motyvatoriai.
Turinio motyvacijų teorijų taikymas vadovo praktikoje
Turinio motyvacijų teorijos gali būti naudingos vadovams, siekiant suprasti, kas motyvuoja jų darbuotojus, ir sukurti tokią darbo aplinką, kuri skatintų motyvaciją ir pasitenkinimą darbu. Pavyzdžiui, vadovai gali taikyti Maslow poreikių hierarchiją, kad užtikrintų, jog darbuotojų pagrindiniai poreikiai yra patenkinti, o tada suteiktų galimybių siekti aukštesnio lygmens poreikių, tokių kaip pripažinimas ir savęs realizavimas. Jie taip pat gali naudoti McClelland poreikių teoriją, kad pritaikytų užduotis ir atsakomybes pagal darbuotojų individualius poreikius.
Psichologinis realizmas teatre
Teatre gali būti atmetamas psichologinis realizmas, bet ne psichologinės tikrovės poreikis.
Konstantino Stanislavskio indėlis
Psichologinį teatrą tradiciškai siejame su Konstantino Stanislavskio tyrinėjimais ir jo teatro bei vaidybos teorija. Daugelis aktorių rengimo modelių vis dar yra paremti Stanislavskio mokymu. Reikia pasakyti, kad šiandien šio iškilaus ir talentingo teatro eksperimentatoriaus palikimas vertinamas nevienareikšmiškai.
Svarbu paminėti, kad Stanislavskis gyveno ir kūrė ikimokslinės psichologijos laikais. Tai nereiškia, kad anksčiau žmonės neišmanė ar nesidomėjo psichika, emocijomis, bet žinios buvo paviršutiniškos ir labai chaotiškos, jos buvo paremtos vieno žmogaus įžvalgomis ir patirtimi. Stanislavskiui įtaką darė Denis Diderot (1713-1784) ir Theodule Ribot (1839-1916) teorijos. Iš pastarojo Stanislavskis pasiskolino terminą „afektinė atmintis“. Iš dabartinės perspektyvos žiūrint, Diderot darbus galima priskirti redukcionistiniam ir gana mechanicistiniam požiūriui į žmogų, kas vėliau Vakarų psichologijoje bus pavadinta biheiviorizmu (reikia pasakyti, kad biheiviorizmas šiuo metu yra išnykusi teorija, nes ji ištirpo šiuolaikinės kognityvinės psichologijos sampratoje). Taigi Stanislavskio darbai - tai net iki Freudo laikų padaryti atradimai. Tik vėliau amerikietiško vaidybos metodo mokytojai Stella Adler, Sanfordas Meisneris ir Lee Strasbergas bandė Stanislavskio požiūrį perleisti per Freudo idėjų prizmę. Bet net ir šie gana modernūs aktorių ruošimo metodai remiasi tik pačiomis pradinėmis psichologijos idėjomis.
Taip pat skaitykite: Kas yra šiuolaikinė psichologija?
Šiuolaikinis personažo suvokimas
Personažas šiandien nebesuvokiamas kaip nedaloma visuma ar tam tikra stabili struktūra, turinti konkrečius bruožus. Jis veikiau yra „pasirinkimų ir elgesio būdų tinklas“, kurį papildo paties aktoriaus savybės.
tags: #9 #siuolaikines #asmenybes #teorijos