Jau seniai pastebėtas ryšys tarp psichikos sveikatos (ar tiksliau - nesveikatos) ir kūrybinių gebėjimų. Per visą psichologijos mokslo istoriją atlikta nemažai kūrybiškumui tirti skirtų tyrimų. Laikoma, jog itin kūrybiški žmonės pasižymi aukštesne nei įprasta šizofrenijos ir bipolinių asmenybės sutrikimų išsivystymo rizika. Kai kurie psichologiniai ypatumai, tokie kaip netikėtų asociacijų formavimas, yra būdingi tiek žmonėms su padidinta „menine gyslele”, tiek sergantiems šizofrenija.
Šizofrenija: bendras supratimas
Šizofrenija - neretas sutrikimas, nuo kurio kenčia maždaug 1 proc. žmonijos. Įvairiose šalyse ir skirtingų kultūrų aplinkoje šizofrenija paplitusi vienodai. Ja vienodai serga ir vyrai, ir moterys. Šizofrenija labai retai serga jaunesni nei 10 metų vaikai ar vyresni nei 50 metų amžiaus žmonės. Tai lėtinis susirgimas, pasižymintis charakteringų požymių ir simptomų kompleksu. Diagnozuojant šizofreniją svarbiausia yra klinikinės ligos vaizdas: būdingas mąstymo, valios, jausmų sutrikimo derinys. Nėra nė vieno simptomo, kuris būtų išimtinai būdingas tik šizofrenijai. Intelektiniai sugebėjimai dažniausia išlieka nepažeisti, bet ligai progresuojant nukenčia ir intelektas, nes išnyksta sugebėjimas panaudoti turėtus įgūdžius. Neretai būna neadekvatus elgesys, nuotaikos nepastovumas, baimė, nerimas, pyktis ir t. t. Kai kurie ligoniai gali save žaloti, valgyti nevalgomus dalykus (pvz., išmatas).
Svarbu laiku nustatyti ligą, pradėti gydymą ir pasiekti stabilią remisiją. Naujos kartos vaistai nuo šizofrenijos gali būti leidžiami kas savaitę, kas 2 savaites ar netgi kartą per mėnesį. Ligoniai dažnai savavališkai nutraukia vaistų vartojimą, nes mano, kad jau pasveiko. Tačiau reikia atminti, jog ši liga - ilgalaikė ir gali tęstis net visą gyvenimą. Nutraukus vaistų vartojimą, sergančiojo psichinė būsena greitai pablogėja. Labai svarbu aptarti su ligoniu ir artimaisiais, kodėl vaistus reikia naudoti ilgai. Jei besigydantis žmogus jaučia šalutinį vaistų poveikį, apie tai būtinai reikia pasakyti gydytojui. Jis pakeis vaistus į tokius, kuriuos organizmas geriau toleruotų.
Genetiniai ryšiai: Islandijos tyrimas
Tyrimus atlikę mokslininkai analizavo 86 tūkst. islandų duomenis. Jie nustatė, kad tam tikros genetinės variacijos galėjo padėti nuspėti psichozę. Tuomet tyrėjai pasižiūrėjo, kaip dažnai šie genai pasitaiko „kūrybiškuose individuose“. Anot mokslininkų, kūrybiški žmonės šių genų turėjo 17 proc. daugiau nei nepriklausantys menininkų organizacijoms.
Antruoju etapu mokslininkai tyrė 35 tūkst. žmonių iš Švedijos ir Olandijos, kurie buvo apibūdinami kaip kūrybiški pagal specialų klausimyną, duomenis. Tyrėjai nustatė, kad jie turėti šį geną buvo linkę 25 proc. Tiesa, šie duomenys nėra tvirti. Mokslininkų genetinės variacijos sugebėjo paaiškinti tik 6 proc. šizofrenijos ir 1 proc. kūrybiškumo variacijų.
Taip pat skaitykite: Gyvenimo kokybės gerinimas sergant šizofrenija
Dopaminas ir kūrybiškumas
Profesoriaus Frederiko Uleno (Fredrik Ullén) vadovaujami Švedijos mokslininkai tyrė dopaminą - neuromediatorių, kuris yra vienas svarbiausių psichologinę pusiausvyrą įtakojančių komponentų. Paprastai tariant, ši medžiaga iššaukia teigiamus išgyvenimus, ir smegenų liaukos ją išskiria siekiant „iššaukti” teigiamas reakcijas į įvairiausius veiksnius. Tai veikia tarsi gyvūnų maitinimas, juos dresuojant - už gerai atliktą veiksmą duodamas „apdovanojimas”. Smegenyse vykstantis dopamino „apykaitos ciklas” vyksta 5 skirtingais kanalais. Nustatyta, jog sergančiųjų šizofrenija smegenyse sutrinka normalus šių kanalų funkcionavimas, be to, atsiranda vieno iš penkių dopamino receptorių - D2 - patologija.
Švedijos mokslininkai sugebėjo pademonstruoti, jog D2 receptorių veiklos sutrikimai būdingi ne tik sergantiesiems, bet ir sveikiems didesnių kūrybinių gebėjimų žmonėms. Aukščiausius įvertinimus testo metu gavusių asmenų smegenų pogumburio sritis (hypothalamus) pasižymi mažesniu D2 receptorių išsidėstymo tankiu, lyginant su mažiau kūrybiškais žmonėmis. Kaip tik šis ypatumas yra būdingas ir sergantiesiems šizofrenija. Pati pogumburinė smegenų sritis atlieka informacijos surinkimo centro ir pirminio jos apdorojimo funkcijas. Į čia sueina nervų galūnės iš pojūčių organų, ir jomis ateinantys signalai paskirstomi į reikiamas smegenų dalis.
Profesorius Ulenas kelia prielaidą, jog sumažėjęs D2 receptorių skaičius pogumburyje sąlygoja „mažesnio efektyvumo” priimamos išorinės informacijos filtravimą. Tai gali lemti tai, kad smegenys pradeda formuoti tokias asociacijas, kurios kitiems atrodo visiškai netikėtos, nes ne visus „pasiekia” tokioms asociacijoms savarankiškai sudaryti reikalinga informacija.
Kiti psichikos sutrikimai ir genialumas
Yra mokslinė teorija, kad psichikos sutrikimai, pavyzdžiui, disleksija, autizmas, šizofrenija, galimai lemia genialumą, LRT Klasikai sako Ignas Kančys. „Nuo disleksijos kenčiantys žmonės nesugeba tinkamai perskaityti parašytų žodžių. Žinoma, kad disleksija kamavo Leonardo da Vinci, Pablo Picasso, Thomą Edisoną, Albertą Einsteiną, Michaelą Faraday, laidinio telefono išradėją Alexanderį Bellą, „The Beatles“ lyderį Johną Lennoną. Psichologų teigimu, dauguma disleksijos kamuojamų žmonių mieliau problemas sprendžia galvodami ir veikdami, o ne kalbėdami. Būtent taip pasireiškia jų talentas, atsiskleidžia galimybės“, - pasakoja laidos „Mokslo sriuba“ vedėjas.
I. Kančio žodžiais, įvairūs sutrikimai parodo, kad tie žmonės gali kažką sugalvoti, sukurti tai, apie ką paprastiems žmonėms nekyla minčių ir idėjų, o tai patvirtina įvairūs tyrimai.
Taip pat skaitykite: Žymūs asmenys, sergantys katatonine šizofrenija
Kūrybiškumas ir komikai
Komikų gebėjimas prajuokinti publiką slypi neįprastų asmenybių vaidmenyse ir demonstruojant, kaip mokslininkai aiškina, aukštą lygį psichotinių charakteristikų. Tyrimas atliktas remiantis 523 komikų iš JAV, Didžiosios Britanijos ir Australijos atsakymais. „Nors pati šizofreninė psichozė gali ir nesukelti juoko, ji gali padidinti žmonių galimybes išmąstyti unikalius dalykus. Apklausoje dalyvavo 404 komikai vyrai ir 119 moterų. kurių buvo klausinėjama apie šizofreninius ir maniakinius sutrikimus. Komikų apklausos rezultatai buvo palyginti su 364 aktorių atsakymais ir su 831 nekūrybinių profesijų žmonėmis. Mokslininkai mano, kad būtent dėl šių savybių komikams taip puikiai sekasi linksminti publiką.
Švedijos mokslininkų tyrimas
Švedijos Karolinskos instituto mokslininkai nustatė, kad rašytojams būdinga didesnė nerimo ir bipolinio sutrikimo, šizofrenijos, vienpolės depresijos bei piktnaudžiavimo psichotropinėmis medžiagomis rizika. Jų polinkis į savižudybę yra du kartus stipresnis. Bipolinis sutrikimas taip pat dažniau pasireiškia šokėjams ir fotografams. Kaip grupė, kūrybinių profesijų atstovai neturi didesnio polinkio į psichinius sutrikimus, nei kiti žmonės. Vis dėlto jie dažniau turi artimą giminaitį su tokiais sutrikimais, įskaitant anoreksiją ir netgi autizmą, rašoma „Journal of Psychiatric Research“ skelbiamoje švedų mokslininkų tyrimo ataskaitoje.
Tyrimui vadovavęs daktaras Simonas Kyaga tvirtina, jog gauti rezultatai perša mintį, kad į šiuos sutrikimus reiktų pažvelgti naujai, o tam tikri charakterio bruožai gali būti naudingi ar pageidautini. Pavyzdžiui, ribotas ir gilus autizmu sergančio žmogaus susidomėjimas gali pasitarnauti kaip genialumui ir kūrybingumui būtinas susitelkimas. O štai šizofrenijai būdingos padrikos mintys gali tapti meno kūrinio originalių elementų priežastimi. S. Kyaga reziumuoja: „Manant, kad tam tikras su paciento liga susijęs reiškinys yra naudingas, tai atveria naują požiūrį į gydymą. Tokiu atveju daktaras ir pacientas turi susitarti, ką ir kokia kaina reikėtų gydyti. Psichiatrijoje ir bendrai medicinoje buvo įsigalėjusi tradicija žvelgti į ligą vien per prizmę „juoda ir balta“ bei stengiamasi suteikti gydymą pacientui, pašalinant viską, kas vertinama kaip patologija“.
Rizikos ir atsargumo priemonės
„Mind“ informacijos centro vadovė Beth Murphy tvirtina, kad bipoliniam sutrikimui būdingos asmeninės savybės gali būti naudingos kūrybinių profesijų atstovams, tačiau gali būti ir taip, kad bipolinį sutrikimą turintys žmonės tiesiog labiau linksta prie profesijų, kuriose gali panaudoti savo kūrybinius sugebėjimus. „Svarbiausia neromantizuoti psichinės sveikatos sutrikimų turinčių žmonių, kurie pernelyg dažnai vaizduojami kaip kovojantys kūrybingi genijai“, - reziumavo B. Murphy.
Kūrybinis ar klinikinis pamišimas? Istorinė perspektyva
Ryšys tarp talento ir beprotybės domina žmoniją daug šimtmečių. Graikijoje ši problema svarstyta jau daugiau kaip prieš 2500 metų. Graikų filosofas Platonas (422-347 m. pr. Kr.) skyrė klinikinį pamišimą nuo kūrybinio pamišimo, būdingo pranašams ir poetams. Kitas graikas Aristotelis (384-322 m. pr. Kr.) pastebėjo, kad išskirtinės asmenybės filosofijoje, valstybės mene, poezijoje arba menuose akivaizdžiai skendėjo melancholijoje. Romos stoikų atstovas Seneka (~IV a. pr. Kr. - 65 m.) sakė: „Nebūna didelio proto be beprotybės priemaišos“ (lot. Non est magnum ingenium sine mixture dementiae).
Taip pat skaitykite: Šizofrenija ir jos gydymas praeityje
Per pastaruosius kelis šimtmečius prirašyta daug knygų apie genialių asmenybių psichikos ypatumus. 1864 m. pasirodė garsi Cesare‘s Lombroso knyga „Genijus ir beprotybė“ („Genio e folia“).
Tarp genijų - daugiau psichikos ligonių
Vokiečių psichiatras Ernstas Kretschmeris 1929 m. išleistoje knygoje „Genialūs žmonės“ („Geniale Menschen“) plačiai nagrinėjo šį klausimą, remdamasis žymių žmonių biografijomis. Trumpai pagrindines jo knygos mintis galima išdėstyti taip: daug genialių žmonių arba sirgo psichikos ligomis, arba turėjo patologiškų (psichopatiškų) asmenybės bruožų. Tarp genijų kur kas daugiau psichikos ligonių ir sutrikusių asmenybių nei populiacijoje.
Klaidinga manyti, kad sveikas žmogus socialiniu požiūriu vertingesnis nei neįgalus. Psichiškai sveiku mes pagrįstai galime laikyti žmogų, kuris pusiausviras ir gerai jaučiasi. Tačiau dvasinės ramybės ir komforto pojūtis niekada netapdavo impulsu didingiems darbams. E. Kretschmerio nuomone, psichopatai ir psichikos ligoniai tautos vystymosi istorijoje vaidina ypač svarbų vaidmenį, kurį vaizdingai galima palyginti su bacilų vaidmeniu. Kai epochos temperatūra lygi ir socialinis organizmas sveikas, šios asmenybės ištirpsta sveikų žmonių masėje. Bet kai tik visuomenės atmosfera įkaista, bacilos tampa virulentiškos ir gali sukelti audringą reakciją. E. Kretschmeris teigė, kad „fanatikai, pranašai ir entuziastai - taip pat, kaip smulkūs sukčiai ir nusikaltėliai - jų yra visada, jų pilna supančioje atmosferoje“. Psichopatai - visada tarp mūsų. Bet ramiais (šaltais) laikotarpiais mes juos nukreipiame į ekspertizę, o karštais - jie mums vadovauja. Pati psichopatija savaime - tai, be abejonės, dar ne leidimas į Parnasą.
Pasak E. Kretschmerio, talentas paveldimas giminėse ir kartose. Vienas iš įdomesnių biologinių faktų - dėsningas genijaus palikuonių išmirimas vyriškojoje linijoje. Dauguma genijų buvo nevedę, bevaikiai, kai kurių iš jų lytinis potraukis buvo nusilpęs, iškrypęs. Iš dailininkų E. Kretschmeris mini Michelangelo Buonarroti, kurį laikė psichopatiška (šizoidiška) asmenybe su homoerotiniu komponentu (Michelangelo daugiausia vaizdavo vyriškus kūnus, o moteriškiems suteikdavo vyriškumo požymių).
Garsių talentų biografijos
Garsių asmenybių biografijas tyrinėjo žymūs psichiatrai Carlas Gustavas Jungas, Sigmundas Freudas, Karlas Jaspersas ir kiti. 1987 m. Nancy Andreasen iš Ajovos universiteto (JAV) ištyrė 30 rašytojų, palygino juos su kontroline grupe ir pastebėjo, kad rašytojų grupėje daug dažniau pasitaiko sergančiųjų bipoliniu afektiniu sutrikimu. Ji nustatė, kad tarp pirmos eilės rašytojų giminių taip pat daugiau asmenų, linkusių tiek į kūrybiškumą, tiek į psichikos sutrikimus.
Neverta net aiškinti, kad tiriamoji grupė labai siaurai specifinė ir labai maža. Vėliau apie kūrybiškumo ir psichikos sutrikimų sąsajas N. Andreasen parašė daug straipsnių bei knygų. Didelio populiarumo susilaukė amerikietės psichologės Kay Redfield Jameson knyga „Ugnies paliesti: maniakinė depresinė liga ir artistiškas temperamentas“ („Touched With Fire: Manic-depressive Illness and the Artistic Temperament“, 1994), pagal ją sukurtas ir filmas. Autorė pati sirgo maniakine depresine psichoze (dabar vadinama bipoliniu afektiniu sutrikimu) ir šiam sutrikimui priskyrė daug pasaulyje žinomų kūrėjų.
Pastaraisiais dešimtmečiais knygų apie beprotybės ir genialumo sąsajas dar padaugėjo. 2004 m. Maskvoje išleista rusų psichiatro Aleksandro Šuvalovo knyga „Beprotiškos talento ribos“ („Bezumnyje grani talanta“). 1214 puslapių knygą autorius traktuoja kaip „patografijų enciklopediją“. Knygoje aprašytos daugiau kaip 700 garsių politikų, karvedžių, rašytojų, menininkų biografijos, o išvados apie jų psichopatologiją padarytos remiantis vien įvairių autorių citatomis iš publikacijų (dažnai iš grožinės literatūros kūrinių ir net laikraščių).
Talentingos, kūrybiškos asmenybės visuomet atsiduria visuomenės dėmesio centre, todėl atsiranda tiek daug straipsnių, nagrinėjančių galimą šių asmenybių psichopatologiją. Psichikos sutrikimus bandoma nustatyti ir iš atskirų autorių kūrinių. Kiekvienas tyrinėtojas ieško sau įdomios ir aktualios patologijos. Todėl nestebina tų pačių kūrėjų priskyrimas keliems sutrikimams. Jeigu internete paieškosime talentingų asmenybų, sergančių šizofrenija, tai dažnai tą pačią pavardę rasime ir sąraše tarp sirgusiųjų bipoliniu afektiniu sutrikimu ar vien tik depresija. Todėl galima teigti, kad toks skirstymas yra spekuliacinis.
Meno istorija - tai žmogaus išgyvenimų, jo kančios istorija. Tapytojai, skulptoriai, literatai - kone visi tam tikru savo meninio gyvenimo momentu jautė poreikį nupiešti, nulipdyti arba aprašyti žmogaus kančias, jo pykčio, nevilties, silpnumo, siaubo jausmus, remdamiesi jų epochai būdinga estetika. Talentingi kūrėjai savo kūryboje dažnai vaizduodavo įvairius psichikos sutrikimus, parodydami neįtikėtinus sugebėjimus stebėti aplinką, gyvenimo reiškinius, aprašydami save ar savo giminaičius.
Studijuojant psichikos sutrikimus, grožinės literatūros kūrinys gali būti gera iliustracija perskaitytam vadovėliui. Williamas Shakespeare‘as neįtikėtinai talentingai ir tiksliai savo tragedijose aprašė depresiją ir šizofreniją, pavydo kliedesį ir senatvinę silpnaprotystę, Fiodoras Dostojevskis savo kūriniuose - epilepsiją. Dažnai perskaitę talentingai aprašytus psichikos sutrikimus mes nepagrįstai ir lengvabūdiškai darome išvadą, kad kūrėjas sirgo viena ar kita liga. Nebūtinai. Jis tiesiog buvo apdovanotas ypatingu pastabumu ir sugebėjimu pavaizduoti tą ar kitą sutrikimą.
Neuromoksliniai tyrimai: smegenų veikla ir kūrybiškumas
Šiandien dar nėra jokių moksliškai patvirtintų duomenų, kad talentingų asmenų smegenys turi kokių nors išskirtinių ypatumų, kitokių ląstelių ar pan. Neįrodyta, kad talentingų žmonių smegenys kuo nors panašios į psichikos sutrikimų patyrusių asmenų smegenis arba kaip nors panašiai veikia. Nenustatyti nei šizofrenijos, nei autizmo genai. Kai kurie skelbiami tyrimai ir jų išvados kelia didelių abejonių. Mistiškos atrodo prognozės apie tikimybę susilaukti autistiškų vaikų dirbantiesiems informacinių technologijų centruose.
Kyla klausimas: ar informacinės technologijos taip paveikia tėvus, kad jie gimdo autistus? Galbūt intravertės asmenybės, turinčios autistiškų bruožų, dažniau renkasi profesijas, susijusias su informacinėmis technologijomis, moksliniais tyrinėjimais ir pan., kaip, sakysim, aktoriais dažniau tampa histrioninės (seniau vadintos isteroidinėmis) asmenybės, turinčios dėmesio poreikį ir siekiančios save demonstruoti.
Tačiau vis dažniau pasirodo ir neuromokslinių tyrimų, ypač eksperimentinių, apie smegenų pokyčius, susijusius su kūrybine žmogaus veikla. 2014 m. Rebecca Chamberlain iš Leveno universiteto (Belgija) ištyrė dvi nedideles studentų grupes: 21 meno specialybę studijuojantį ir 23 ne meno studijų atstovus. Tiriamiesiems ji atliko galvos smegenų skenavimą, pritaikė skaitmeninį vaizdų vertinimo metodą ir pastebėjo, kad studijuojančiųjų menus galvos smegenyse, būtent momeninėje skilties dalyje - priešpleištyje (precuneus), yra daug daugiau pilkosios medžiagos nei lyginamojoje grupėje. Ši smegenų dalis siejama su regimąja vaizduote, vizualiniu erdvės ir savęs suvokimu, epizodiška (atsitiktine) atmintimi, kai kuriais sąmonės aspektais.
Kyla klausimas: ar šie fiziniai skirtumai yra individualaus asmenybės susidomėjimo menu ir nuolatinės praktikos šioje srityje padariniai, ar įgimtos smegenų savybės suponuoja meninius gebėjimus? Tyrimas yra labai siauras, nedidelės apimties, todėl daryti kokias nors išankstines išvadas tikrai neįmanoma. Reikėtų palyginti pradedančiųjų meno studentų tyrimų rezultatus su tyrimais asmenų, ilgą gyvenimo tarpsnį užsiimančių daile. Kažin kokius duomenis gautume, jeigu patyrinėtume kitas profesines grupes, pavyzdžiui, virėjus, jūreivius, astronomus ar santechnikus? Kūrybiškumas paprastai apibūdinamas kaip gebėjimas kurti naujas ir naudingas idėjas, tad kūrybiški gali būti bet kokių profesijų atstovai.
2018 m. psichologas Rogeris Beaty su bendraautoriais iš Harvardo universiteto paskelbė teiginį, kad kūrybiškos smegenys veikia kitaip, t. y. kad tokiose smegenyse susidaro kitokie tarpneuroniniai ryšiai. Tyrime dalyvavo 163 savanoriai. Jie atliko tam tikrą „alternatyvaus panaudojimo“ testą, kuriame buvo prašoma panaudoti pateiktus objektus neįprastais būdais (autorius pateikia pavyzdį apie kojines - galima pasiūlyti jas užsimauti, kad šildytų kojas, bet galima pasiūlyti ir košti per kojines vandenį). Testo metu buvo atliekamas funkcinis magnetinis rezonansas ir matuojama kraujotaka skirtingose smegenų dalyse.
Tais atvejais, kai tiriamas asmuo pasirinkdavo sudėtingesnį sprendimo būdą, atskirose jo smegenų dalyse susidarydavo sudėtingesni tarpneuroniniai ryšiai. Tyrimas leido įtarti, kad kūrybiškas mąstymas sukuria dinamiškas plataus masto sistemas smegenyse, taip pat paneigti seniau paplitusį mitą apie tai, kad kūrybiškumas priklauso nuo kairiojo smegenų pusrutulio veiklos.
Šie ir kiti panašūs tyrimai - tai tik ieškojimų pradžia. Galbūt ateityje, patobulėjus neurofiziologiniams, genetiniams tyrimams, bus nustatyta, kokie genai ar smegenų ypatumai (įgimti ar įgyti) nulemia žmogaus kūrybines galias. Galbūt veikiant atskiras smegenų sritis bus galima nukreipti žmogaus kūrybiškumą tam tikra kryptimi.
tags: #sizofrenija #itin #kurybingi