Šiame straipsnyje aptariami galvos skausmai, nemiga ir balsų girdėjimas, galimos jų priežastys bei ryšys su psichikos sutrikimais, tokiais kaip šizofrenija, paranoja ir psichozė. Aptarsime simptomus, diagnostiką, gydymo būdus ir profilaktikos priemones, siekiant padėti geriau suprasti šias problemas ir rasti tinkamą pagalbą.
Įvadas
Nerimas, nemiga ir įtampa dažnai yra pirmieji ženklai, rodantys psichikos sutrikimus. Jei jaučiate nuolatinį nerimą, negalite užmigti naktimis, jaučiate nuojautą, kad kažkas blogo gali atsitikti, arba patiriate neįprastus ar keistus dalykus, svarbu nedelsiant kreiptis į specialistus. Tai nebūtinai reiškia, kad sergate šizofrenija, bet tai gali rodyti, kad jūsų psichika yra persitempusi ir jai reikia pagalbos.
Šizofrenija: apibrėžimas, simptomai ir gydymas
Šizofrenija - tai sudėtinga, lėtinė psichikos liga, kuri pažeidžia jausmų, mąstymo, suvokimo bei valios sferas. Šizofrenija serga apie 1% pasaulio gyventojų. Manoma, kad tai nėra viena liga, o visa psichinių ligų ir sutrikimų grupė, todėl kalbama apie šizofrenijos spektro sutrikimus.
Simptomai
Šizofrenijai būdingas labai platus spektras simptomų, kurie skirstomi į dvi grupes:
- Pozityvieji simptomai: haliucinacijos (girdimi balsai, matomi vaizdai) ir kliedesiai (klaidingi įsitikinimai, pvz., paranoja).
- Negatyvieji simptomai: blankus ir skurdus afektas, apsileidimas, socialinis atsiribojimas.
Sergant šizofrenija keičiasi asmenybė. Kiekvienas ryškesnis priepuolis dažnai negrįžtamai paveikia paciento psichiką.
Taip pat skaitykite: Galvos skausmo, nemigos ir balsų priežastys
Diagnostika
Šizofrenijos testas galimas tik specialistui įvertinus ne tik esamų klinikinių simptomų visumą, bet ir ligos vystymąsi laike. Svarbu atkreipti dėmesį į asmenybės pokyčius, elgesio ypatumus ir kitus psichikos sutrikimus.
Gydymas
Susirgus šizofrenija svarbu kiek galima anksčiau pradėti gydymą, tiek medikamentinį, tiek psicho-socialinį. Net jeigu ir tai nėra šizofrenija, - atsargumas čia gėdos nedaro. Geriau yra visapusiškai išsitirti, imtis profilaktinių priemonių, bet išvengti priepuolio. Nes po kiekvieno stipresnio šizofrenijos priepuolio įvyksta dažniausiai negrįžtami pakitimai galvos smegenyse, po kurių žmogus pasikeičia, atsiranda emocinis šaltumas, blankus afektas, keičiasi žmogaus asmenybė, mąstymas, bendravimas.
Šizofrenijos gydymas yra ilgalaikis ir kompleksinis, dažnai trunkantis visą gyvenimą. Paprastai derinami keli gydymo metodai: vaistai, psichologinė, psichoterapinė ir socialinė pagalba, reabilitacija.
- Vaistai: Pagrindiniai vaistai šizofrenijai gydyti yra neuroleptikai: tradiciniai (haloperidolis, cisordinolis, chlorpromazinas ir kt.) ir naujesni atipiniai (klozapinas, risperidonas, olanzapinas, amisulpiridas ir kt). Neuroleptikai turi būti vartojami gana ilgai, nes daugelio jų poveikis atsiskleidžia tik per kelias savaites. Todėl ypač pasiteisina praktikoje ilgo veikimo neuroleptikai: Paliperidonas - Xeplionas (tereikia vienos injekcijos per mėnesį), Rispolept Consta (ilgo veikimo Risperidonas), Zuklopentiksolis depo (Cisordinolis) ir kiti. Esant nemaloniems šalutiniams šių vaistų reiškiniams papildomai yra skiriami juos malšinantys vaistai: parkopanas, ciklodolis. Gydyti pradedama nuo mažiausios veiksmingos neuroleptiko dozės.
- Psichoterapija: Tik tinkamai subalansavus medikamentinį gydymą ir kupiravus psichozės reiškinius yra galimas psichoterapinis gydymas. Priešingu atveju psichologinės intervencijos ar psichoterapija gali tik pabloginti būklę.
- Biopsichosocialinis modelis: Šis modelis labiausiai pasiteisino šio susirgimo gydyme, apimantis biologinius, psichologinius ir socialinius aspektus.
Rekomendacijos sergantiesiems šizofrenija
Sergant šiuo sutrikimu svarbu subalansuotai maitintis. Manoma, kad smegenų veiklos tinkamą funkcionavimą skatina žuvies taukuose esančios medžiagos bei B grupės vitaminai. Šeimos nariai turėtų vengti perdėtos paciento kritikos, realistiškiau vertinti paciento galimybes, paremti ir paskatinti pacientą veikti ir bendrauti. Taip pat yra svarbi antrinė profilaktika - tai paūmėjimų vengimas. Svarbu kiek galima daugiau žinoti apie ligą, išmokti atpažinti ligos paūmėjimo požymius, laiku kreiptis pagalbos, laikytis gydytojo paskirto gydymo vaistais, stengtis dirbti, būti užsiėmusiu, tačiau nepervargti, nevengti bendravimo su žmonėmis, kiek įmanoma judėti ir sportuoti.
Psichozė: realybės suvokimo sutrikimas
Psichozė yra bendras psichiatrijoje naudojamas terminas apibūdinti psichinei būsenai, kai asmuo iškreiptai suvokia, praranda racionalų ryšį su realybe. Psichozės atveju gali pasireikšti įvairūs asmenybės, minčių bei elgesio pakitimai:
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams
- Iliuzijos ir klaidingi įsitikinimai (pvz., paranoja).
- Haliucinacijos.
- Sutrikusi mąstymo funkcija.
- Nesugebėjimas suvokti savo elgesio ir minčių keistumo ir nepagrįstumo.
- Bendravimo bei kasdieninės veiklos atlikimo sunkumai.
Daugumai žmonių gyvenimuose pasitaiko panašių realybės iškraipymo epizodų, todėl vienas iš paplitusių mokslinių požiūrių yra, kad psichozė nėra normalaus žmogaus sąmoningumo nukrypimas, o tik jo dalis, susidarius ypatingai intensyvioms ar sunkioms gyvenimo aplinkybėms, kuriuo atveju psichozė greičiausiai nėra psichinės ligos simptomas (pvz.: schizotipija). Psichozę gali sukelti įvairūs somatiniai, egzogeniniai veiksniai, apsinuodijimas ar netgi būti indukuota psichologiškai. Pasitaiko indukuotos psichozės atvejų, kada šalia sergančio asmens esantis asmuo pradeda matyti “iškraipytą pasaulio vaizdą” ligonio akimis, patiki jo liguistomis idėjomis.
Paranoja: persekiojimo iliuzija
Paranoja - persekiojimo iliuzija, manija, kuri nelaikoma atskira liga, o tik tam tikrų psichinių sutrikimų simptomu (neurozė, psichozė, alkohol. delyras). Paranoja anksčiau buvo vadinamas bendro pobūdžio psichikos sutrikimas arba parafrenija (paranoidinės šizofrenijos) vystymosi forma. Paranoja gali atsirasti kaip somatinių, neurologinių ir/arba psichinių ligų pasekmė. Pacientas jaučiasi persekiojamas, tvirtai tiki, kad kiti žmonės bet kokiomis priemonėmis siekia jį apgauti, įžeisti, sužaloti ar netgi užmušti. Tai gali būti manijos požymiai. Paciento neįmanoma perkalbėti. Laikoma tik ligos simptomu, todėl sutrikimas gali būti pašalintas terapijos pagalba - psichoterapija ir medikamentiniu gydymu.
Galvos skausmas: priežastys ir tipai
Galvos skausmas yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių negalavimų. Jis gali būti įvairaus intensyvumo ir trukmės, o priežastys gali būti įvairios - nuo streso iki rimtų ligų.
Vienos pusės smilkinių srities skausmas
Vienos galvos pusės smilkinių srities skausmas gali būti įvairių sveikatos sutrikimų simptomas. Smilkiniai, esantys šalia ausų ir viršutinių žandikaulių, yra jautrios sritys, kuriose gali atsirasti skausmo dėl įvairių priežasčių. Šis skausmas dažniausiai būna lokalizuotas tik vienoje galvos pusėje, tačiau priklausomai nuo priežasties, jis gali išplisti ir į kitas galvos sritis. Smilkinių srities skausmas gali pasireikšti įvairiomis formomis - nuo lengvo diskomforto iki stipraus, pulsuojančio skausmo.
Galimos priežastys:
- Migrena: Viena iš dažniausių priežasčių, lydima pykinimo, vėmimo, jautrumo šviesai ir garsui.
- Įtampos galvos skausmas: Sukelia spaudimo ar sunkumo jausmą smilkiniuose dėl streso, raumenų įtampos.
- Sinusitas: Sinusų uždegimas, sukeltas infekcijos, gali sukelti skausmą smilkinių srityje kartu su sloga, karščiavimu ir slėgio pojūčiu veide.
- Temporomandibulinio sąnario (TMD) sutrikimai: Sąnario problemos, susijusios su nereguliariais kramtymo judesiais, dantų griežimu arba sąnario uždegimu.
- Cluster galvos skausmas: Itin stiprus, vienpusis galvos skausmas, dažniausiai pasireiškiantis smilkiniuose, akies srityje ar aplink akis.
- Akių problemos: Akies infekcija (konjunktyvitas) arba glaukomos pradžia.
- Neuralgija: Trišakio nervo neuralgija, sukelianti aštrų, šaudantį skausmą, kuris gali būti jaučiamas smilkinių srityje.
- Stresas ir nerimas: Sukelia raumenų įtampą galvos ir kaklo srityje.
Kiti galvos skausmų tipai
- Tenziniai skausmai: Jaučiamas kaip spaudimas viršutinėje galvos dalyje. Gali atrodyti, kad kaktos ir akių raumenys pernelyg įtempti, tačiau atpalaiduoti jų negalite. Tokių skausmų trukmė varijuoja nuo pusvalandžio iki savaitės, intensyvesnis būna vakare.
- Klasteriniai skausmai: Tai yra intensyvus pulsuojantis skausmas, sklindantis iš vienos galvos pusės, paprastai - iš priekinės, nuo akių. Trunka nuo 15 minučių iki valandos ir lydimas akių paraudimo, ašarojimo, slogos, kraujo pritekėjimo į galvą.
- Migrena su aura: Prieš priepuolio pradžią ligoniai jaučia vaizdines anomalijas - regi spalvotus žiedus ir juostas arba jaučia lengvą badymą visame kūne.
- Galvos auglys: Skausmai paprastai pasireiškia rytais ir lydimi vėmimo. Epizodai kartojasi periodiškai ir būna vis sunkesni. Jei galvos skausmas lydimas dar ir ženklaus svorio netekimo, asmenybės pokyčių ir traukulių, būtinas smegenų tyrimas.
- Vidinis kraujavimas smegenyse: Netikėtas, augantis skausmas bet kurioje galvos vietoje. Jis lydimas regėjimo, kalbos, koordinacijos sutrikimų, pykinimo. Simptomai pasireiškia vienas po kito ir vis ryškėja. Galiausiai žmogus neretai netenka sąmonės.
- Smilkininis arteritas: Stiprūs galvos skausmai pasireiškia kartu su svorio netekimu, nemiga, depresija, kartais pakilusia temperatūra ir galvos odos paraudimu. Gali skaudėti ir petys ar kaklas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Reikėtų susirūpinti ir skubiai kreiptis pagalbos, jei:
Taip pat skaitykite: Kaip atsikratyti rytinių galvos skausmų
- Skausmas atsirado staiga - žaibinis intensyvus skausmas, atsiradęs ramybėje ar po fizinės veiklos.
- Tai yra naujai atsiradęs intensyvus galvos skausmas.
- Galvos skausmą lydi karščiavimas, orientacijos ar sąmonės sutrikimas, įvairūs neurologiniai simptomai - regos sutrikimas, raumenų jėgos, kalbos sutrikimas.
- Galvos skausmas stiprėja, jei jis keičiasi nuo kūno padėties.
Galvos skausmo gydymas
- Nemedikamentinis gydymas: Poilsis, miegas, rami aplinka, stresą sukeliančių veiksnių vengimas. Rytų medicinos specialistai taip pat nurodo tam tikrus akupunktūrinius taškus, kuriuos stimuliuojant galime palengvinti galvos skausmą. Taip pat, pastebėtas teigiamas ryšys su tokių maisto papildų kaip omega-3 riebiosios rūgštys, vitaminas D vartojimu.
- Medikamentinis gydymas: Įprastiniai nuskausminamieji, tokie kaip ibuprofenas ar paracetamolis. Migrenos atveju veikia triptanai.
Nemiga: priežastys ir gydymo būdai
Nemiga - tai miego sutrikimas, pasireiškiantis sunkumu užmigti, išmiegoti visą naktį arba anksti ryte pabusti. Nemiga gali būti trumpalaikė arba ilgalaikė.
Nemigos tipai
- Trumpalaikė nemiga: Prasideda dėl padidėjusios emocinės įtampos, žmogui svarbių - malonių ar nemalonių - įvykių.
- Psichofiziologinė nemiga: Būdingi gretutiniai simptomai, pavyzdžiui, galvos skausmas ar svaigimas.
- Miego suvokimo sutrikimas (pseudoinsomnija): Paciento subjektyvus miego jutimas nesutampa su objektyviu jo pasireiškimu.
- Idiopatinė nemiga: Priežastis nėra žinoma. Ji vadinama viso gyvenimo nemiga, nes pasireiškia nuo gimimo.
Nemigos priežastys
Nemigą dažniau patiria žmonės, dirbantys įtemptą, atsakingą darbą, pavyzdžiui, įmonių vadovai. Tačiau nuo šio sutrikimo nėra apsaugoti ir ramaus gyvenimo būdo mylėtojai. Praktikoje pastebima, jog nemiga dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonių grupėje, nes su metais išsibalansuoja cirkadinis ritmas. Nuo nemigos kenčiantys žmonės itin dažnai įgyja priklausomybę vaistams ar alkoholiui. Tarp nemigos ir depresijos egzistuoja pakankamai glaudus bei abipusis ryšys.
Nemigos gydymas
- Gyvenimo būdo keitimas: Laikytis miego higienos, gultis ir keltis tuo pačiu metu, nepaisant, ar tai yra savaitgalis ar kitos šventinės dienos. Vakare reikėtų nusiraminti, atsipalaiduoti, nespręsti problemų, prieš miegą pasivaikščioti lauke. 2-3 val. iki nakties poilsio rekomenduojama riboti fizinį aktyvumą.
- Psichoterapija: Jei miegas sutrinka dėl užsitęsusio streso ar kitų emocinio pobūdžio veiksnių, gali padėti psichoterapija.
- Medikamentinis gydymas: Atsižvelgiant į nemigos priežastį, gali būti skiriamas medikamentinis gydymas. Terapija gali būti trumpalaikė ar ilgalaikė, o jos galimybės - plačios.
Ūžesys ausyse (tinitas)
Jei be jokio išorinio stimulo ausyse ar galvoje girdite tam tikros formos ūžesį, tuomet priklausote maždaug 20 proc. planetos žmonių, kurie bent kartą gyvenime susiduria su bene dažniausiu klausos sistemos sutrikimu - paslaptinguoju tinitu. Dažniausiai ūžesys kamuoja dėl susilpnėjusios klausos arba triukšmo sukelto prikurtimo. Ūžesys gali atsirasti ir dėl bet kokios prikurtimą sukėlusios ausies ligos: sieros kamščio, vidurinio otito, otosklerozės, cholesteatomos ar kitų, ir visai išnykti arba susilpnėti, pagydžius pagrindinį susirgimą. Labai dažnai susiduriama su nežinomos priežasties ūžesiu, kai nervinės ląstelės klausos sistemoje dėl nevisai aiškių priežasčių ima kitaip skleisti nervinius impulsus, o smegenys suvokia juos kaip „vidinį triukšmą“. Daugelio bėdų priežastimi laikomas stresas, elementarus nuovargis intensyvina ir girdimą ūžesį.
Tinito gydymas
Jei simptomas susijęs su klausos praradimu, svarbiausia gydymo plano dalimi tampa klausos aparatai. Kitais atvejais kasdienybę palengvina panašiai veikianti garsų terapija - foniniai ūžesį maskuojantys ir dėmesį nuo jo nukreipiantys garsai (jūros ošimo, paukščių čiulbėjimo ar raminančios muzikos). Tam pakanka bet kokio muziką transliuojančio prietaiso ar išmaniojo telefono su specialia simptomui palengvinti skirta programėle. Žmogaus savijautą ir jo reakciją į tinitą smarkai nulemia mąstymas - tai, kaip jaučiamės, priklauso ne nuo to, kas mums nutinka, o nuo to, kaip tai priimame. Stenkitės mąstyti pozityviai, susitelkti į dalykus, kurie jus džiugina: dėl neigiamų, piktų jausmų spengimas ausyse gali atrodyti dar nemalonesnis, o nuslopinti ūžesį gali ne tik garsai, bet ir pozityvios mintys bei požiūris.
Galvos svaigimas: priežastys ir gydymas
Ar jums yra tekę patirti jausmą, kai apsvaigsta galva ir atrodytų, tarsi viskas aplink jus suktųsi ratu? Į galvos svaigimą dažniausiai reaguojama paprastai - prisėsiu, pasėdėsiu ir praeis. Bet kai kuriems žmonėms galvos svaigimas kartojasi nuolatos. Kartais šią būseną lydi ir pykinimas, vėmimas ar pusiausvyros sutrikimas. Dažnai pasikartojantis galvos svaigimas labai pablogina gyvenimo kokybę, didina nerimą, kuris ir pats vėliau sukelia svaigimą. Todėl kamuojamiems šio sutrikimo žmonėms verčiau kreiptis į specialistus, kurie ištyrę pacientą ir išsiaiškinę sutrikimo priežastis, paskirtų gydymą, o ne tikėtis, kad ši būsena greitai praeis.
Galvos svaigimo priežastys
- Periferinės vestibulinės sistemos ir vidinės ausies pažeidimas (vestibulinis neuritas, Menjerio liga arba gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas).
- Galvos smegenų ligos (migrena, galvos smegenų kraujotakos ligos, epilepsija ar išsėtinė sklerozė).
- Galvos smegenų kraujotakos sutrikimas.
- Kvėpavimo ar širdies nepakankamumas, padidėjęs kraujospūdis ar mažakraujystė.
- Apsinuodijimas alkoholiu, vaistais.
- Didelis stresas, nerimas.
Galvos svaigimo gydymas
- Jeigu galva apsvaigo staiga, geriausia pabūti ramiai.
- Jeigu svaigimas yra lėtinis, jis gali būti gydomas specialiais mankštos pratimais, kuriuos atliekant vienos pažeistos vestibulinės sistemos dalies funkcijas saugiai perimtų kitos.
- Esant staigiam ir stipriam galvos svaigimui gali būti skiriami jį slopinantys vaistai - vestibulosupresantai. Tačiau jie neturėtų būti vartojami ilgiau negu 3-4 dienas.
- Kartais galvos svaigimui gydyti skiriami vaistai, kurie gerina pusiausvyros nervo kraujotaką ar mažina jo paburkimą.
- Jeigu tai - vestibulinė migrena, gali būti skirti jos dažnumą mažinantys vaistai.
- Gydant gerybinį paroksiziminį svaigimą skiriami specialūs pratimai.
Nerimas: priežastys ir pagalbos būdai
Nerimas - tai susirūpinimo, dirglumo, baimės, nuogąstavimo jausmas. Jei nerimas turi priežastį (pavyzdžiui, prieš egzaminą ar darbo pokalbį), tai yra adekvatus, normalus jausmas. Patologinis nerimas neturi jokios aiškios priežasties, dažnai tampa nebekontroliuojamas, pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui ir tampa sutrikimu.
Nerimo sutrikimų tipai
- Generalizuotas nerimo sutrikimas: Pasireiškia nerimavimu beveik dėl visko, pavyzdžiui, dėl savo sveikatos, darbo, šeimos, vaikų ir t.t. Nerimo jausmas kartojasi dažnai ir pats žmogus neretai supranta, kad nerimauja be priežasties.
- Panikos sutrikimas: Pasireiškia neprognozuojamais ir nesusijusiais su stresą keliančiomis situacijomis panikos priepuoliais (atakomis), kurių metu be stipraus nerimo (ar baimės) pasireiškia daug fizinių simptomų, kurie neretai tampa vyraujančiais ir labiausiai gąsdinančiais.
- Socialinė fobija: Tai nuolatinė baimė vienos ar kelių situacijų baimė. Asmuo pradeda vengti situacijų, kuriose atsiduria dėmesio centre, pavyzdžiui., viešai kalbant, bendraujant su priešingos lyties atstovu, valgant ar rašant viešoje vietoje.
- Hipochondrija: Tai perdėtas susirūpinimas savo sveikata be jokio realaus pagrindo arba esant nedidelėms problemoms.
- Specifinė fobija: Tai nuolatinė tam tikros situacijos ar objekto baimė, su kuria susidūrus visad patiriama stipri nerimo reakcija, verčianti vengti šio stimulo.
Pagalbos būdai
- Pagalba sau: Nekovokite su savo pojūčiais, atsipalaiduokite, kai tik pajaučiate pirmus panikos priepuolio požymius, paieškokite ramesnės vietos, tęskite toliau savo veiklą, greičiau nusiraminti gali padėti ėjimas ar kita fizinė veikla, koncentravimas į kokį nors objektą, nevenkite mėgstamos veiklos, venkite vartoti vaistus savo nuožiūra, pasakykite artimam žmogui, kaip jaučiatės.
- Pagalba artimajam: Būkite su žmogumi ir išlikite ramus, paklauskite, ko reikia žmogui, kalbėkite su žmogumi trumpais, aiškiais sakiniais, padėkite nuraminti kvėpavimą.
Sinusitas: priežastys ir gydymas
Sinusitas, kitaip dar vadinamas sinuitu, yra sinusų gleivinės uždegimas. Sinusito priežastys gali būti įvairios ir priklauso nuo veiksnių, kurie sutrikdo normalią nosies ertmių ir sinusų veiklą. Dažniausiai šią būklę sukelia virusinės infekcijos, tokios kaip peršalimas, kurios užblokuoja sinusų angas ir trukdo gleivėms nutekėti. Bakterinės ar grybelinės infekcijos taip pat gali išprovokuoti sinusitą (pasireiškia bakterinis arba grybelinis sinusitas).
Sinusito tipai
- Ūminis sinusitas: Vystosi greitai ir tęsiasi apie savaitę, kartais 2-3 savaites.
- Lėtinis sinusitas: Tęsiasi ilgiau nei 12 savaičių ir vystosi palaipsniui.
Sinusito simptomai
Pasunkėjęs kvėpavimas, nosies gleivinės ir skruostų patinimas, užgulusi arba, priešingai - varvanti nosis, nemalonus skausmas ar spaudimas kaktos, nosies ir akių srityje, kuris gali sustiprėti lenkiantis arba gulint.
Sinusito gydymas
- Lengvo ūminio sinusito gydymas namuose: Simptomų malšinimas, nereceptinių vaistų nuo uždegimo vartojimas, nosies plovimas fiziologiniu tirpalu ar drėkinančių priemonių naudojimu.
- Sunkesniam ar lėtiniam sinusitui: Receptiniai kortikosteroidai nosies purškalų pavidalu, antibiotikai, jei sinusito priežastis yra bakterinė infekcija.
- Medicininės procedūros: Sinusito gydymas atsiurbiant sekretą, operacija (jei sinusitas nuolat kartojasi, o jo priežastis - polipai).