Galvos skausmas, nemiga ir balsai - tai simptomai, kurie gali reikšti įvairius sveikatos sutrikimus. Šiame straipsnyje apžvelgsime galimas šių simptomų priežastis, jų pasireiškimą ir gydymo būdus.
Vienos pusės smilkinių srities skausmas
Vienos galvos pusės smilkinių srities skausmas gali būti įvairių sveikatos sutrikimų simptomas. Smilkiniai, esantys šalia ausų ir viršutinių žandikaulių, yra jautrios sritys, kuriose gali atsirasti skausmo dėl įvairių priežasčių. Šis skausmas dažniausiai būna lokalizuotas tik vienoje galvos pusėje, tačiau, priklausomai nuo priežasties, jis gali išplisti ir į kitas galvos sritis. Smilkinių srities skausmas gali pasireikšti įvairiomis formomis - nuo lengvo diskomforto iki stipraus, pulsuojančio skausmo.
Galimos priežastys
Keli veiksniai gali sukelti smilkinių skausmą vienoje galvos pusėje:
- Migrena. Migrena yra viena iš dažniausių priežasčių, kodėl pasireiškia skausmas vienoje galvos pusėje. Migrena gali būti lydima kitų simptomų, tokių kaip pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai ir garsui. Smilkiniai dažnai yra viena iš migrenos priepuolio vietų, ir skausmas gali būti pulsuojantis. Pasak vilnietės Dominykos, jaučiamas itin stiprus silpnumo jausmas, ji neturi migreninės auros, bet prieš priepuolius jaučia didelį fizinį silpnumą, energijos stygių, nenumaldomą norą saldumynams ir galvos svaigimą.
- Įtampos galvos skausmas. Įtampos galvos skausmas dažnai sukelia spaudimo ar sunkumo jausmą smilkiniuose, ir tai gali pasireikšti tiek abiejose galvos pusėse, tiek tik vienoje. Šis skausmas dažniausiai atsiranda dėl streso, raumenų įtampos arba ilgalaikio fizinio ar psichologinio streso.
- Sinusitas. Sinusų uždegimas, dažnai sukeltas infekcijos, gali sukelti skausmą smilkinių srityje, nes sinusai yra netoli šių sričių. Dažniausiai tai pasireiškia kartu su kitais simptomais, tokiais kaip sloga, karščiavimas, nuovargis ir slėgio pojūtis veide. Peršalę jaučiamas nemalonus spaudimas ar skausmas kaktos, nosies ir akių srityje. Sinusitas, kitaip dar vadinamas sinuitu, yra sinusų gleivinės uždegimas.
- Temporomandibulinio sąnario (TMD) sutrikimai. Temporomandibulinio sąnario problemos, tokios kaip temporomandibulinio sąnario disfunkcija (TMD), gali sukelti skausmą smilkiniuose ir aplinkinėse srityse. Šios problemos dažnai būna susijusios su nereguliarais kramtymo judesiais, dantų griežimu arba sąnario uždegimu.
- Cluster galvos skausmas. Cluster galvos skausmas yra itin stiprus, vienpusis galvos skausmas, kuris dažniausiai pasireiškia smilkiniuose, akies srityje ar aplink akis. Cluster galvos skausmai paprastai trunka nuo 15 minučių iki 3 valandų ir pasikartoja tam tikru periodiškumu (klasterio laikotarpiai), dažniausiai naktį.
- Akių problemos. Tam tikros akių problemos, kaip akies infekcija (konjunktyvitas) arba glaukomos pradžia, gali sukelti skausmą galvos smilkinių srityje. Jei skausmas yra susijęs su regėjimo pablogėjimu ar spaudimo pojūčiu akyse, tai gali rodyti akių sveikatos problemą.
- Neuralgija. Neuralgija, pavyzdžiui, trišakio nervo neuralgija, gali sukelti aštrų, šaudantį skausmą, kuris gali būti jaučiamas smilkinių srityje, nes trišakis nervas inervuoja veido ir galvos sritį.
- Stresas ir nerimas. Ilgalaikis stresas ir nerimas gali sukelti raumenų įtampą galvos ir kaklo srityje, kas gali sukelti skausmą smilkiniuose ir kitose galvos dalyse. Nerimo sutrikimai pasireiškia apie 20-25% žmonių. Tai psichikos sveikatos būklės, kai nerimas tampa pernelyg stiprus, nuolatinis ir trukdo kasdieniam gyvenimui, atsiranda ne pagal situaciją ar sukelia disfunkcinį elgesį.
Nemiga
Šiltos vasaros naktys - išbandymas net didžiausiems miegaliams. Kuo aukštesnė aplinkos temperatūra, tuo lėčiau vėsta kūnas ir sunkiau sudėti bluostą.
Nemigos rūšys
„Nemiga gali būti trumpalaikė ir ilgalaikė. Taip pat išskiriamos kelios kitos rūšys, tokios kaip psichofiziologinė nemiga, miego suvokimo sutrikimas ir idiopatinė nemiga, - teigia gydytoja psichiatrė dr. A.Leleikienė. Psichofiziologinė nemiga prasideda dėl padidėjusios emocinės įtampos, žmogui svarbių - malonių ar nemalonių - įvykių. Jai būdingi gretutiniai simptomai, pavyzdžiui, galvos skausmas ar svaigimas. Taip pat ganėtinai dažnai pasitaiko miego suvokimo sutrikimas (pseudoinsomnija), kuomet paciento subjektyvus miego jutimas nesutampa su objektyviu jo pasireiškimu. „Mažiau paplitusi būklė - idiopatinė nemiga, kurios priežastis nėra žinoma. Ji vadinama viso gyvenimo nemiga, nes pasireiškia nuo gimimo.
Taip pat skaitykite: Balsai galvoje: ar tai psichikos sutrikimas?
Miego kiekybė ir kokybė kinta su amžiumi. „Nemigą dažniau patiria žmonės, dirbantys įtemptą, atsakingą darbą, pavyzdžiui, įmonių vadovai. Tačiau nuo šio sutrikimo nėra apsaugoti ir ramaus gyvenimo būdo mylėtojai“, - primena dr. A.Leleikienė. Praktikoje pastebima, jog nemiga dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonių grupėje, nes su metais išsibalansuoja cirkadinis ritmas.
Specialistė atkreipia dėmesį, jog nuo nemigos kenčiantys žmonės itin dažnai įgyja priklausomybę vaistams ar alkoholiui: „Jie stengiasi visais įmanomais būdais įveikti nemigą, nuovargį. Kadangi dieną jaučiasi mieguisti, geria daug tonizuojančių gėrimų, stimuliuojančių vaistų. Itin populiarus amfetaminas, kokainas ir kitos stimuliuojančios medžiagos. Žmonės bando išvengti nemigos, tačiau tokiais būdais sutrikdo neurocheminius procesus.
Tarp nemigos ir depresijos egzistuoja pakankamai glaudus bei abipusis ryšys. „Šie negalavimai dažnai pasireiškia kartu ir, jeigu gydomas tik vienas iš dviejų, terapijos efektyvumas nėra pakankamas. 90 proc. segančiųjų depresija skundžiasi miego sutrikimais. Liga pripažįstama kaip viena pagrindinių priežasčių, sukeliančių nemigą. Įdomu, jog miegas sutrinka iki susergant depresija“, - sako gydytoja psichiatrė. Ji perspėja, jog neefektyviai gydant nemigą, išlieka didelė depresijos atkryčių rizika. „Negalėdamas miegoti žmogus jaučiasi beviltiškai, todėl gali mąstyti apie savižudybę.
Ilgalaikė nemiga lemia daug neigiamų padarinių. „Gali formuotis įvairūs psichikos sutrikimai, dėl kurių keičiasi buitinė ir darbinė veikla, socialinis bei asmeninis gyvenimas“, - teigia dr. A.Leleikienė.
Kaip įveikti nemigą
Norint įveikti nemigą, svarbu keisti gyvenimo būdą, tai yra darbo ir poilsio režimą. „Išėję iš darbo ir užvėrę duris, turėtume turėti visavertį poilsį, rasti laiko sau, pomėgiams, bendravimui, - įsitikinusi gydytoja psichiatrė. - Taip pat reikėtų laikytis miego higienos.“ Gydytoja psichiatrė rekomenduoja gultis ir keltis tuo pačiu metu, nepaisant, ar tai yra savaitgalis ar kitos šventinės dienos. Vakare reikėtų nusiraminti, atsipalaiduoti, nespręsti problemų, prieš miegą pasivaikščioti lauke. „2-3 val. iki nakties poilsio rekomenduojama riboti fizinį aktyvumą. Intensyviai pasportavus padidėja budrumas, pagerėja protinis darbas, tačiau ne miegas“, - perspėja medikė.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams
Terapinės priemonės priklauso nuo nemigos priežasties. „Jei miegas sutrinka dėl užsitęsusio streso ar kitų emocinio pobūdžio veiksnių, gali padėti psichoterapija. Svarbiausia nebijoti laiku kreiptis į specialistą - gydytoją psichiatrą ar psichologą, kad jis įvertintų būklę ir parinktų tinkamą gydymo metodą“, - pabrėžia dr. A.Leleikienė. Atsižvelgiant į nemigos priežastį, gali būti skiriamas medikamentinis gydymas. Pasak gydytojos psichiatrės, terapija gali būti trumpalaikė ar ilgalaikė, o jos galimybės - plačios. „Reikia bijoti ne paties gydymo, o užsitęsusios nemigos pasekmių. Jei neišeina užmigti dėl tvankaus oro, prieš miegą gerai išvėdinkite patalpas ir patalus. Jeigu nepavyksta užmigti ilgiau kaip 20 min., atsikelkite ir pasivaikščiokite, tačiau nejunkite šviesos.
Balsai (Tinitas)
Jei be jokio išorinio stimulo ausyse ar galvoje girdite tam tikros formos ūžesį, tuomet priklausote maždaug 20 proc. planetos žmonių, kurie bent kartą gyvenime susiduria su bene dažniausiu klausos sistemos sutrikimu - paslaptinguoju tinitu, rašoma „Audiomedika“ pranešime žiniasklaidai. Vilniaus otorinolaringologų asociacijos pirmininkė dr. Irina Arechvo sako, kad dažniausiai jos srities gydytojų kabinetuose apsilanko tie, kuriuos ūžesys kamuoja dėl susilpnėjusios klausos arba triukšmo sukelto prikurtimo.
„Tai skirtingo amžiaus žmonės, dirbę arba lankęsi triukšmingoje aplinkoje, šaudę be apsaugos, profesionalūs muzikantai. Nors dažniau tipinio paciento amžius siekia kiek daugiau nei 50 metų, kai padidėja neurosensorinio prikurtimo rizika, tinito jausmas nesvetimas ir vaikams. Ūžesys gali atsirasti ir dėl bet kokios prikurtimą sukėlusios ausies ligos: sieros kamščio, vidurinio otito, otosklerozės, cholesteatomos ar kitų, ir visai išnykti arba susilpnėti, pagydžius pagrindinį susirgimą. Labai dažnai susiduriama su nežinomos priežasties ūžesiu, kai nervinės ląstelės klausos sistemoje dėl nevisai aiškių priežasčių ima kitaip skleisti nervinius impulsus, o smegenys suvokia juos kaip „vidinį triukšmą“.
„Jei staiga pasireiškė vienpusis ūžesys, primenantis pulsavimą, lydimas staigaus prikurtimo, ausies skausmo arba galvos svaigimo, į gydytojus dėl išsamesnio tyrimo būtina kreiptis kuo greičiau. Tačiau tinito simptomas labai retai pranašauja apie rimtą ligą“, - nuramina dr. I. Arechvo.
Daugelio bėdų priežastimi laikomas stresas, elementarus nuovargis intensyvina ir girdimą ūžesį. Tai, anot dr. I. Arechvo, natūralus procesas, kuriame svarbus vaidmuo tenka plastiškoms smegenimis - nusiraminus ar tiesiog pailsėjus, jos geba išmokti ignoruoti nereikšmingus garsus. „Moksliniai tyrimai jau rodo pandemijos poveikį tinito simptomą jaučiantiems asmenims. Jie atvirauja esą neviltyje, vieniši ir praradę tikėjimą, jog kada nors sulauks bent menkiausios tylos minutės. Vieni į bet kokios formos garsus ausyse gali nekreipti dėmesio, o štai kitiems jie smarkiai apsunkina kasdienybę ir sukelia ryškų emocinį poveikį: nerimą, dirglumą, nemigą ar net depresiją.
Taip pat skaitykite: Kaip atsikratyti rytinių galvos skausmų
Jei simptomas susijęs su klausos praradimu, svarbiausia gydymo plano dalimi tampa klausos aparatai. J. Kitais atvejais kasdienybę palengvina panašiai veikianti garsų terapija - foniniai ūžesį maskuojantys ir dėmesį nuo jo nukreipiantys garsai (jūros ošimo, paukščių čiulbėjimo ar raminančios muzikos). Tam pakanka bet kokio muziką transliuojančio prietaiso ar išmaniojo telefono su specialia simptomui palengvinti skirta programėle. Abi specialistės įvardija šį metodą kaip vieną paprasčiausių ir efektyviausių, kurį pasitelkus nauda pajuntama po 3-6 mėnesių. „Žmogaus savijautą ir jo reakciją į tinitą smarkai nulemia mąstymas - tai, kaip jaučiamės, priklauso ne nuo to, kas mums nutinka, o nuo to, kaip tai priimame. Stenkitės mąstyti pozityviai, susitelkti į dalykus, kurie jus džiugina: dėl neigiamų, piktų jausmų spengimas ausyse gali atrodyti dar nemalonesnis, o nuslopinti ūžesį gali ne tik garsai, bet ir pozityvios mintys bei požiūris“, - dėsto J.
Galvos skausmas
Vargu ar Žemėje atsirastų laimingasis, kuriam niekada neskaudėjo galvos. Deja, šią iš pažiūros menką problemėlę mes išmokome spręsti viena tablete. Tuo tarpu galvos skausmai neretai tampa lėtiniai ir gerokai apkartina gyvenimą.
Tenziniai skausmai
Tai labiausiai paplitęs galvos skausmas - kiekvienas mūsų jį bent kartą gyvenime patiriame. Kartojasi jie nedažnai, lėtinę formą įgyja 3 procentais atvejų. Jaučiamas kaip spaudimas viršutinėje galvos dalyje. Gali atrodyti, kad kaktos ir akių raumenys pernelyg įtempti, tačiau atpalaiduoti jų negalite. Tokių skausmų trukmė varijuoja nuo pusvalandžio iki savaitės, intensyvesnis būna vakare. Tenzinis skausmas gali būti susijęs su nepakeliamu stresu ar galvos ir kaklo raumenų trauma. Diagnozuojant šio skausmo šaltinis dažniausiai nenustatomas. Kadangi skausmas retai tampa reguliarus, geriausia priemonė jį malšinti - įprastiniai nuskausminamieji, tokie kaip ibuprofenas ar paracetamolis. Tačiau jei skausmas nepraeina ir per savaitę, reikėtų lengvai pasimankštinti, reguliariai judinti pečius ir kaklą, daugiau būti gryname ore, kad atslūgtų stresas.
Migrena
Migrena vadinami pasikartojantys, iš vienos galvos pusės sklindantys skausmai, besitęsiantys keturias ir daugiau valandų. Dažniausiai migrenos skausmai kartojasi ir kartais pasireiškia galvos svaigimu, pykinimu, fotofobija (šviesos baime). Kartais prieš priepuolio pradžią ligoniai jaučia vaizdines anomalijas - regi spalvotus žiedus ir juostas arba jaučia lengvą badymą visame kūne. Migrenos kilmė ilgai buvo mokslininkų ginčų objektas. Dabar gydytojai yra tikri bent jau tuo, kad ši liga tikrai nėra psichinio pobūdžio. Migrena susijusi su smegenų veiklos sutrikimu, tačiau kokiu, gerai nežinoma. Pastebėta, kad skausmo plitimo metu galvos kraujagyslės stipriai išsiplečia, o galvos smegenų žievėje galima užfiksuoti anomalų elektrinį aktyvumą. Maždaug penktadaliui nuo migrenos kenčiančių žmonių skausmai pasireiškia dėl tam tikro išorinio poveikio - aštraus kvapo, garsaus monotoniško garso, cigarečių dūmų. Tokiems ligoniams gydytojai pataria vengti šių “rizikos faktorių”. Kitiems lieka gydytis paskirtais vaistais. Geriausiai veikia triptanai, bet jų poveikis panašus į narkotikų: kuo daugiau geri, tuo mažiau padeda. Deja, išgydyti migrenos negalima, o paprasti nuskausminamieji mažai gelbsti.
Klasteriniai skausmai
Juos patiria maždaug vienas procentas planetos gyventojų, tačiau 80 procentų tai yra vyrai. Tai yra intensyvus pulsuojantis skausmas, sklindantis iš vienos galvos pusės, paprastai - iš priekinės, nuo akių. Trunka nuo 15 minučių iki valandos ir lydimas akių paraudimo, ašarojimo, slogos, kraujo pritekėjimo į galvą. Paprastai skausmas kyla tuo pačiu paros metu vienodais laiko tarpais - kartą per savaitę, mėnesį ir panašiai. Kartais skausmas būna toks aštrus, kad žmogus nebegali normaliai funkcionuoti - netgi judėti ir kalbėti. Priežastys nežinomos. Šis galvos skausmas sunkiai gydomas, kadangi atsiranda epizodiškai ir gali praeiti taip pat neprognozuojamai. Užsitęsus priepuoliams ligonis gydomas deguonies terapija - kvėpuoja pro kaukę arba gydytojas skiria vaistų injekcijas.
Pagirios
Prielaidų, kaip alkoholis veikia skausmo atsiradimą, daug. Viena jų teigia, kad spiritiniai gėrimai plečia galvos smegenų kraujagysles ir sutrikdo neuromediatoriaus - serotonino - veiklą. Ši medžiaga perduoda elektrinius signalus iš vienos nervų ląstelės kitai. Beje, šie abu simptomai pastebimi ir migreninio skausmo metu. Geriausia priemonė - paracetamolio tabletė ir geras miegas. Vis dėlto juokauti su pagiriomis nederėtų. Jei galvą skauda ir išgėrus nežymų alkoholio kiekį, tamsta greičiausiai sergate migrena, o spiritinis gėrimas tiesiog sukelia priepuolį.
Galvos auglys
Hipochondrikai ir tiesiog jautrūs pacientai dažnai linkę maišyti galvos skausmą su smegenų vėžiu. Skubame nuraminti: tik 4 procentai navikinių darinių pasireiškia tokiu būdu. Jei skausmai susiję su augliu, jie paprastai pasireiškia rytais ir lydimi vėmimo. Epizodai kartojasi periodiškai ir būna vis sunkesni. Jei galvos skausmas lydimas dar ir ženklaus svorio netekimo, asmenybės pokyčių ir traukulių, būtinas smegenų tyrimas. Kai auglys užauga, smegenų apimties išaugimas priveda prie vidinio spaudimo padidėjimo.
Vidinis kraujavimas smegenyse
Žmogus gali ne iš karto sužinoti, kad patyrė vidinę galvos traumą. Kartais kraujo išsiliejimas pasireiškia praėjus kelioms valandoms po kraujagyslės trūkio, tačiau tai yra labai pavojinga. Netikėtas, augantis skausmas bet kurioje galvos vietoje. Jis lydimas regėjimo, kalbos, koordinacijos sutrikimų, pykinimo. Simptomai pasireiškia vienas po kito ir vis ryškėja. Galiausiai žmogus neretai netenka sąmonės. Kraujagyslė gali trūkti dėl traumos, stipraus smūgio ar sienelių išplonėjimo. Visų pirma gydytojams teks pašalinti kaukolėje susikaupusį kraują, kadangi hematoma gali spausti smegenis, jas pažeisdama. Vėliau būtina nustatyti kraujo išsiliejimo priežastį.
Smilkininis arteritas
Liga dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 50 metų amžiaus žmonėms ir negydant dažniausiai baigiasi visišku apakimu. Stiprūs galvos skausmai pasireiškia kartu su svorio netekimu, nemiga, depresija, kartais pakilusia temperatūra ir galvos odos paraudimu. Gali skaudėti ir petys ar kaklas. Ligą sukelti gali daugybė įvairių faktorių, tarp jų ir virusinės infekcijos. Iš kitų arterito “provokatorių” paminėtini ir nekontroliuojamas vaistų vartojimas, intensyvus saulės šviesos poveikis, alkoholizmas, peršalimas ir įvairios traumos. Dažniau skiriami steroidiniai preparatai, stabdantys arterijų uždegimą.
Galvos svaigimas
Ar jums yra tekę patirti jausmą, kai apsvaigsta galva ir atrodytų, tarsi viskas aplink jus suktųsi ratu? Į galvos svaigimą dažniausiai reaguojama paprastai - prisėsiu, pasėdėsiu ir praeis. Bet kai kuriems žmonėms galvos svaigimas kartojasi nuolatos. Kartais šią būseną lydi ir pykinimas, vėmimas ar pusiausvyros sutrikimas. „Kardiolitos klinikų“ gydytoja neurologė doc. dr. Kristina Ryliškienė pastebėjo, kad dažnai pasikartojantis galvos svaigimas labai pablogina gyvenimo kokybę, didina nerimą, kuris ir pats vėliau sukelia svaigimą. Todėl kamuojamiems šio sutrikimo žmonėms verčiau kreiptis į specialistus, kurie ištyrę pacientą ir išsiaiškinę sutrikimo priežastis, paskirtų gydymą, o ne tikėtis, kad ši būsena greitai praeis.
Tyrimai
„Nusiskundimas „svaigimu“ yra labai platus. Todėl pirmiausiai reikia gerai įsiklausyti ir išanalizuoti ligonio nusiskundimus, kad galėtumėme atskirti svaigimą, kai viskas tarsi sukasi aplink, nuo svaigulio, nestabilumo, alpimo jausmo ir panašiai“, - pasiteiravus, kas lemia galvos svaigimą, sakė doc. dr. K.Ryliškienė. Aiškindamiesi galimas galvos svaigimo priežastis gydytojai neurologai pacientų klausia, ar jiems sunku stovėti, eiti, kai svaigsta galva, o gal stovint tarsi sukasi kambarys, apima alpimo jausmas. Taip pat gydytojai teiraujasi, kaip dažnai pacientui svaigsta galva, kiek tai trunka, kada dažniausiai pasireiškia. Tirdami galvos svaigimo priežastį gydytojai neurologai pacientams skiria tyrimą videonistagmografu. Atliekant šį tyrimą vertinami nevalingi akių obuolių judesiai. Tai padeda tiksliau nustatyti sutrikimo priežastį, surasti vidinės ausies labirinto ar vestibulinio nervo pažeidimą ir jo pusę. Norėdami suprasti, kodėl pacientui svaigsta galva, gydytojai visada įvertina ir jo pusiausvyrą ar koordinaciją.
Priežastys
Kartais svaigimu klaidingai įvardijamas bendras silpnumas, dėmesio koncentracijos sutrikimas, pervargimas, neišsimiegojimas ar reguliaraus fizinio aktyvumo trūkumas. Tikrojo galvos svaigimo priežastys yra įvairios. Dažniausiai galva svaigsta dėl periferinės vestibulinės sistemos ir vidinės ausies pažeidimo. Tokiu atveju žmogus gali sirgti vestibuliniu neuritu, Menjerio liga arba gerybiniu paroksizminiu poziciniu galvos svaigimu. Neretai svaigimo priežastimi, anot gydytojos, tampa ir galvos smegenų ligos, kurių metu pažeidžiama centrinė vestibulinė sistema. Tai tokie susirgimai, kaip migrena, galvos smegenų kraujotakos ligos, epilepsija ar išsėtinė sklerozė. Svaigstanti galva gali būti įspėjimas ir apie rimtą ligą, pavyzdžiui, galvos smegenų kraujotakos sutrikimą. Šią ligą lydi ir tokie požymiai, kaip rankų bei kojų silpnumas arba aptirpimas, sutrikusi kalba, rijimas, atsiradusi veido asimetrija. Žmogui gali dvejintis, kankinti labai stiprus galvos skausmas ir panašiai. Galvos smegenų kraujotakos sutrikimas nėra dažna svaigimo priežastis, bet ji - labai pavojinga, todėl pajutus tokius negalavimus būtina nedelsiant kreiptis į medikus. Kvėpavimo ar širdies nepakankamumas, padidėjęs kraujospūdis ar mažakraujystė taip pat gali būti lydimi svaigimo. Galva gali svaigti ir dėl apsinuodijimo alkoholiu, vaistais. Taip pat dėl didelio streso, jaučiant nestabilumą, apkvaitimą ar baimę nukristi. Nerimo sukeltas svaigulys neretai kartojasi tam tikroje aplinkoje: prekybos centruose arba, pavyzdžiui, vairuojant.
Gydymas
Gydytoja doc. dr. K.Ryliškienė pasakojo, kad žymiai dažniau svaigsta galva ir sutrinka pusiausvyra vyresniems žmonėms. „Pusiausvyros, kitaip - vestibulinės, sistemos gera veikla priklauso ne tik nuo pusiausvyros aparato, kuris yra vidinėje ausyje, ir galvos smegenų koordinacijos centrų, bet ir nuo geros regos, klausos, kojų jutimo bei geros nuotaikos“, - kodėl vyresniems žmonėms dažniau svaigsta galva, paaiškino medikė. Doc. dr. K.Ryliškienė pastebėjo, kad vyresniems žmonėms galvos svaigimą gali sukelti ir įvairūs vaistai, skiriami kitoms ligoms gydyti. Vaistų sukeliamo svaigimo mechanizmai labai įvairūs. Dažniausiai svaigimas pasireiškia dėl vestibulinės sistemos veiklos slopinimo, kai ilgą laiką vartojami raminamieji vaistai, taip pat kuomet ilgai geriami medikamentai, skirti ūminiam svaigimui gydyti. Galvos svaigimą gali lemti ir vaistai, kurie žemina kraujospūdį ar labai suretina pulsą. Dėl to staiga atsistojus iš stovimos ar gulimos padėties žmogui svaigsta galva, temsta akyse, pasidaro silpna. Neurologės teigimu, neretai daug įvairių vaistų vartojantiems vyresnio amžiaus žmonėms užtenka atsisakyti nereikalingų medikamentų ir galvos svaigimas sumažėja. Jeigu galva apsvaigo staiga, geriausia pabūti ramiai. Jeigu svaigimas yra lėtinis, jis gali būti gydomas specialiais mankštos pratimais, kuriuos atliekant vienos pažeistos vestibulinės sistemos dalies funkcijas saugiai perimtų kitos. Esant staigiam ir stipriam galvos svaigimui gali būti skiriami jį slopinantys vaistai - vestibulosupresantai. Tačiau jie neturėtų būti vartojami ilgiau negu 3-4 dienas. Kartais galvos svaigimui gydyti skiriami vaistai, kurie gerina pusiausvyros nervo kraujotaką ar mažina jo paburkimą. Jeigu tai - vestibulinė migrena, gali būti skirti jos dažnumą mažinantys vaistai. Gydant gerybinį paroksiziminį svaigimą skiriami specialūs pratimai. Tačiau geriausia savigyda neužsiimti ir pačiam vaistų, mažinančių galvos svaigimą, nesirinkti. Tinkamiausią galvos svaigimo gydymo būdą gali parinkti tik negalavimų priežastį išsiaiškinę medikai.