"Toks/tokia aš jau esu ir nieko čia nepadarysi," - frazė, kurią kartais girdime ar sakome patys, tarsi asmenybė būtų kažkas nepajudinamo. Tačiau ar tikrai taip yra? Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra asmenybės bruožai, kaip jie formuojasi ir ar įmanoma juos pakeisti.
Asmenybė: Apibrėžimas Ir Formavimosi Veiksniai
Asmenybė - tai individo savitumas, reikšmingų ir pastovių psichologinių bei elgesio savybių, kuriomis vienas asmuo skiriasi nuo kito, visuma. Tai savita mąstysena, jausena, veiksena. Asmenybei būdinga aktyvumas, kryptingumas, sąmoningas santykis su tikrove.
Manoma, kad mūsų asmenybės ypatumai pasireiškia dėl įgimtų, aplinkos veiksnių ir jų sąveikos bei atsispindi per savitą žmogui būdingą elgesio, mąstymo, emocijų patyrimo bei jų reiškimo būdų visumą. Tai reiškia, jog tai, kokiais esame ir kaip suprantame save, susiformavo dėl įgimtų savybių ir supančios aplinkos ypatumų. Asmenybės formavimąsi lemia temperamentas, charakteris, psichiniai procesai, amžius, intelektas, lytis, aplinka.
Nors asmenybė formuojasi visą gyvenimą, ypač intensyvus šis procesas vaikystėje ir paauglystėje, kai asmuo, refleksuodamas savo vidinį pasaulį ir tuo pat metu įsijausdamas į jį supančią aplinką, pats ieško būdų, kaip rasti savo vietą gyvenime.
Asmenybės Teorijos: Nuo Psichoanalizės Iki Bruožų Teorijos
Asmenybės samprata pateikiama remiantis asmenybės teorijomis, kurios teikia sisteminių asmenybės studijų žinių. 20 amžiaus pradžioje sukurtos psichoanalitinės psichodinaminės (psichoanalizė), vėliau - bruožų, biheivioristinės teorijos. 20 amžiaus viduryje kaip priešybė šioms atsirado humanistinės teorijos, biheivioristines teorijas papildė kognityvinė psichologija.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Psichoanalitinės psichodinaminės teorijos: Šių teorijų šalininkai (S. Freudas, C. G. Jungas, A. Adleris, E. Frommas, H. S. Sullivanas, O. Kernbergas, M. Klein ir kiti) asmenybę interpretuoja atsižvelgdami į įgimtas paskatas (gyvenimo ir mirties instinktus), psichinės energijos panaudojimo dėsningumus, aiškina asmenybės raidą ir integraciją psichikos dalijimu į sąmoningas ir nesąmoningas sritis. S. Freudas pateikė asmenybės raidos stadijas (oralinė, analinė, latentinė, falinė, genitalinė). Pagal Froidą asmenybės struktūrą sudaro: pasąmonė(Id), sąmonė(Ego) ir savimonė(Super Ego). Id yra impulsyvios, stichiškos žmogaus prigimties klodas. Tai žmogaus iracionalūs norai, potraukiai. Tikrovės, realybės lygmuo yra ego. Žmogaus asmenybės aktyvumas yra sąmoningas. Jis pasireiškia kaip į tikslą nukreipta veikla.
Bruožų teorijos: Šių teorijų (H. J. Eysencko, R. B. Cattellio, G. W. Allporto) šalininkai teigia, kad asmenybė yra pastovi bruožų, arba būdingų elgesio, mąstymo, jausmų, reakcijų, visuma. Ankstyvųjų bruožų teorijų atstovai nagrinėjo bruožų derinius, šiuolaikinių - jų įtaką asmenybės raidai, veiklai ir elgesiui.
Biheivioristinės teorijos: Šių teorijų (biheiviorizmas) šalininkai tyrė, kiek elgesio pastovumą lemia bruožai, o kiek - aplinkos veiksniai ir bausmės. Plėtojantis kognityvinei psichologijai buvo siekiama paaiškinti kompleksines socialinio elgesio prielaidas. Biheivioristinės kognityvinės asmenybės teorijos atstovai G. Milleris, A. Dollardas, A. Bandura nagrinėja įsiminimo, reakcijų atidėjimo, savireguliacijos procesus. Elgesio išmokimą įtakoja bei socialinė aplinka (šeima, mokykla, bendruomenė). Čia taip pat veikia teigiami bei neigiami faktoriai (elgesio pastiprinimai) su grįžtamuoju ryšiu.
Humanistinės teorijos: Šių teorijų šalininkai (C. R. Rogersas, A. H. Maslow) žmogų traktuoja kaip unikalią, visybišką sistemą, galinčią save realizuoti, iškelia asmenybės subjektyvumo, atsakomybės, laisvės, prasmės, meilės ir kitų jausmų vertę, nagrinėja potencialias asmenybės galimybes tobulėti.
Asmenybės Struktūra: Kryptingumas, Temperamentas, Charakteris Ir Sugebėjimai
Psichologinę asmenybės struktūrą galima suskirstyti į šias dalis: kryptingumą (troškimus, norus, ketinimus, poreikius, interesus, polinkius, motyvus, tikslus, vertybines nuostatas, pasaulėžiūrą, įsitikinimus), temperamentą, charakterį, sugebėjimus, jausmus ir valią.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Kryptingumas
Svarbiausia asmenybės struktūros dalis yra kryptingumas. Požiūris į žmogų yra esminis, nusakantis drauge ir žmonių tarpusavio santykius. Žmogaus asmenybės aktyvumas yra sąmoningas. Jis pasireiškia kaip į tikslą nukreipta veikla. Tikslas- tai išankstinis vaizdinys ar mintis apie rezultatą, kurį žmogus tikisi pasiekti veikdamas. Jei tikslas yra labiau nutolęs nuo jo siekimo pradžios, tai reikia ne tik iš anksto įsivaizduoti rezultatą, bet ir kelią, kaip tai padaryti. Vaizdiniai ar mintys apie kelius kaip pasiekti tikslus yra vadinami perspektyvomis.
Yra nustatyta, kad žmonės skirtingai elgiasi pasirinkdami veikimo tikslus. Vieni apsiriboja mažiau reikšmingais tikslais, o kiti siekia aukštesnių. Asmenybės siekimų lygiai vadinami aspiracijomis (aspiracijos- siekimai, troškimai). Kiekviena asmenybė turi savo aspiracijų lygius. Jie gali būti skirtingi atskirose veiklos srityse. Aukštesni ar žemesni aspiracijų lygiai formuojasi priklausomai nuo veiklos pasisekimų ir nepasisekimų ir juos lydinčių vertinimų. Aspiracijų lygiai, jų objektyvumas siejasi su asmenybės savęs vertinimu. Išskiriami subjektyvus vertinimas- kaip žmogus pats save vertina ir objektyvus- kaip jį vertina kiti nariai. Jeigu subjektyvus vertinimas yra aukštesnis už objektyvųjį, tai žmogus įgyja didybės maniją ir atitinkamų aspiracijų.
Temperamentas
Žmonės skirtingi ne tik gyvenime susidariusiais asmenybės bruožais, įpročiais, elgsena. Žmogus jau gimęs turi individualių savybių, kurios jį skiria nuo kitų. Viena reikšmingiausių tų ypatybių, pasižyminti dideliu pastovumu ir turinti įtakos visoms kitoms žmogaus asmenybės savybėms, jo psichinėms būsenoms bei psichiniams procesams, yra temperamentas. Temperamentas nelemia žmogaus asmenybės visumos, turinio, tačiau turi didelę įtaką jų formai: atsiradimui, vystymuisi ir trukmei, intensyvumui, išorinei išraiškai. Pergyvenimų, elgsenos formą lemia ne tik temperamentas, bet ir žmogaus veiklos motyvai, interesai bei kitos asmenybės kryptingumą charakterizuojančios ypatybės.
Temperamentu vadiname pastovias asmenybės savybes, pasireiškiančias psichinių reiškinių intensyvumu, tempais ir pastovumu. Temperamentas savotiškai nuspalvina asmenybės charakterį, valios ir sugebėjimų pasireiškimus, bendravimo manieras, keičia veiklą. Temperamento savybės didesne dalimi negu kitos priklauso nuo įgimtų kūno anatominių ir fiziologinių ypatybių, o todėl yra pačios pastoviausios. Socialinė aplinka ir ugdymas mažai tepakeičia.
Žinomi keturi pagrindiniai temperamento tipai:
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
Cholerikas: Smarkus, karštas, energingas, lengvai ir greitai susierzinantis žmogus. Nors pasižymi tvirta valia, tačiau praktiškam gyvenimui mažai tėra tinkamas. Šios grupės žmonės stengiasi kuo greičiau pasiekti tikslą, todėl dažnai pasirenka netikusias priemones, dažnai veikia impulsyviai ir per greitai. Cholerikai siekia pirmauti ir stipriai priešinasi viskam, kas tam trukdo. Didesnis polinkis į afektus ir jų prasiveržimus. Tai dažnai pusiausvyrą ir taktišką bendravimą prarandantys žmonės. Lyginant su sangvinikais, cholerikai yra daug pastovesni savo siekimais ir emociniu gyvenimu. Choleriko eisena - tvirta ir griežta, jis greitai iriasi pirmyn. Žvilgsnis griežtas, atidus, energingas.
Sangvinikas: Būdingas nervinis jaudinimasis. Psichinių procesų tempai labai greiti. Labai energingas ir darbingas. Audringai pergyvena patirtus įspūdžius, bet greitai juos pamiršta. Emocijos kyla greitai ir ryškiai, pasireiškia veido mimika ir pantomimika. Būdinga lengva interesų, siekimų ir emocijų kaita. Linksmas ir draugiškas, dėl to pageidaujamas draugijoje, kuris jis taip pat mėgsta. Sangvinikas dažnai nėra pastovus: džiaugiasi ir juokiasi, tačiau greitai gali nuliūsti iki ašarų, supykti dėl menkniekių ir greitai pamiršti nuoskaudas. Sangviniko eisena- vikri ir lengva, kartais žengia lyg šokdamas ar trypčiodamas. Žvilgsnis- linksmas, žvitrus, palankus, nerūpestingas.
Melancholikas: Būdingos silpnos, ramios, bet ilgai trunkančios emocinės reakcijos. Silpnai reaguoja į aplinkos įspūdžius, arba visai jų nepastebi, bet jeigu kas įstringa į sielą, sunkiai pamiršta. Dažnai trūksta energijos, ištvermės ir pasitikėjimo savimi, tačiau dėl didelio jautrumo ir pastovumo melancholiško temperamento žmonės pasiekimais pralenkia kitus. Labai intravertiški vengia draugijų, triukšmo, dėl to jiems sunkiau užmegzti kontaktus ir bendrauti didesnėse žmonių grupėse. Melancholiko eisena- lėta, sunki ir tvirta. Žvilgsnis- graudus ir rūpestingas.
Flegmatikas: Siela rami, visada vienoda, abejinga įspūdžiams. Būdinga pusiausvyra, silpnos, trumpai trunkančios ramios emocinės reakcijos. Patirtus įspūdžius beregint pamiršta. Tai ramūs, lėti, uždari žmonės. Bendrosios flegmatiko savybės: menkas domėjimasis pasauliu, nepergyvena didesnių aistrų, pasyvus, lėtas, šaltas, blogos reputacijos.
Į temperamentą būtina atsižvelgti renkantis profesiją. Tačiau daugumai profesijų, kur nėra didelių įtampų, įvairių temperamentų žmonės susiranda savo veiklos stilių ir sėkmingai veikia. Temperamentų pakeisti neįmanoma- nėra ir tikslo, nes geriau adaptuosimės prie gamtinės bei visuomeninės aplinkos ir vieni prie kitų būdami įvairesnių temperamentų.
Charakteris
Charakteris- yra viena iš seniausiai pastebėtų asmenybės savybių. Pats žodis kilęs iš graikų kalbos, lietuviškai reiškia bruožas, antspaudas. Tokiose pat situacijose dažnai žmonės elgiasi skirtingai. Skirtingi poelgiai priklauso nuo skirtingų jų charakterio bruožų. Žmonės skiriasi charakterio bruožais, tačiau ne kiekviena individuali savybė priskirtina charakteriui: nei proto, nei atminties, nei dėmesio, suvokimo skirtybių su charakteriu nesiejame. Į charakterio bruožus įeina savybės, kurios atspindi žmogaus nuostatas. Svarbią charakterio dalį sudaro nuostatos. Kai nuostatos tampa labai ryškios ir būdingos tai asmenybei, vadinamos charakterio bruožais.
Charakterio bruožais gali tapti nuostatos kitiems žmonėms (humaniškumo, draugiškumo, niekinimo ir smerkimo). Nuostatos savo asmenybei gali pasireikšti kuklumo ir išpuikimo, savigarbos, mažavertiškumo bei egocentriškumo bruožais. Sudėtingi charakterio bruožai formuojasi dėl nuostatų spręsti pasaulio bei žmogaus problemas, dėl nuostatų religijai, mokslui ir kitoms asmenybės vertybėms. Emociniai charakterio bruožai pasireiškia kartu su temperamentu: aistringumas, šaltumas, nuotaikų kaita, atsparumu stresams. Iš pažinimo procesų labiausiai atsispindi intelektiniai bruožai: mąstymo kūrybiškumas ar banalumas, proto lankstumas ar inertiškumas, pastabumo lygiai, mąstymo kritiškumas.
Charakterio struktūroje išsiskiria ne tik atskiros nuostatas išreiškiančios savybės ir jų kompleksai, bet ir savybės, būdingos kaip visumai. Tokios savybės yra: vientisumas, pastovumas, aktyvumas ir tvirtumas. Charakterio vientisumas pasireiškia vidine vienove, kai nėra prieštaraujančių bruožų. Charakterio pastovumas lemia asmenybės santykių su aplinka ir pačiu savimi vienodumą.
Pagrindinės įgimtos ir įgyjamos charakterio savybės susiformuoja vaikystėje iki 6-ųjų metų ir sudaro giluminį charakterio sluoksnį. Giluminis sluoksnis mažai tesikeičia, o periferinis keičiasi, įgyjant vienokį ar kitokį gyvenimo patyrimą. Charakterio kitimams daro įtaką įvairios konfliktinės situacijos, sukrėtimai. Tokiomis situacijomis ne tik pasireiškia savybės, bet ir keičiasi. Charakteris formuojasi ir kinta ne tik dėl biologinių duomenų bei socialinės aplinkos įtakos. Charakterio dinamikoje dalyvauja ir pačios asmenybės pastangos. Jų kryptys ir rezultatai priklauso nuo bendros asmenybės struktūros, vertybių sistemos, tikslų, savęs pažinimo lygių ir kitų individualių ypatybių.
Sugebėjimai
Intelektas - tai sumanumas, protingumas, sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti dalykus, galėjimas pasimokyti iš patirties. Psichologinėje literatūroje yra keletas intelekto sampratų.
Terminas sugebėjimai vartojamas keleriopa prasme. Gabumų terminu apibūdinamos paveldimos ir įgimtos individualiosios psichofiziologinės ypatybės, kurios atspindi veiklos sunkumą arba lengvumą, produktyvumą bei originalumą. Sugebėjimų sąvoka atspindi individualias psichofiziologines ir psichologines ypatybes, kaip mokymosi, lavinimosi ir darbo pasekmę. Elementariausias sugebėjimų rodiklis- nesunkiai ir greitai įveikiama užduotis, įtampos, nuovargio nebuvimas, malonumo jausmas atliekant tos srities užduotis. Sugebėjimų požymis yra originali bei individuali produktyvi veikla. Sugebėjimai nėra savarankiška asmenybės postruktūra, o sudėtingas įvairių savybių junginys. Sugebėjimų struktūra skirstoma į du lygmenis: pirmasis- tai psichikos kokybės ypatybės; antrasis- operacinis lygmuo, kaip psichikos operacijų bei veiksmo būdų visuma lyginimo, klasifikavimo, apibendrinimo, aritmetinio skaičiavimo ir daugelio kitų operacijų s…
Didysis Penketas: Šiuolaikinis Asmenybės Modelis
Didžioji dalis psichologinių testų asmenybę skirsto į tipus. Tačiau tyrimą atlikusių mokslininkų teigimu, asmenybė kur kas daugiau nei vienas aiškus tipas - ji gerokai sudėtingesnė. Vietoje to, kad skirstytume asmenybę į tipus, daug tiksliau žiūrėti tai kaip į spektrą. Tokiu būdu ir veikia testas „Didysis Penketas“, kuris yra labiausia moksliškai ištirtas asmenybės modelis. Šiuo modeliu matuojami asmenybės bruožai - emocinis stabilumas, ekstraversija, atvirumas patirčiai, sutariamumas ir sąmoningumas.
Emocinis stabilumas (neurotiškumas): Kai žmogui būdingas neurotiškumas, jis dažniau patiria neigiamas emocijas, tokias kaip nerimą, susierzinimą, nesaugumą, baimę, įtampą. Kaip pvz. neurotiškumą padeda suprasti nerimas, priešiškumas, drovumas ir pan. Dažnai vertinami kaip pozityvūs, su teigiamomis pasekmėmis susiję bruožai. Štai neurotiškumas akcentuojamas dėl visapusiškai neigiamo poveikio gyvenimo sritims.
Ekstraversija: Pasižymintis žmogus dažniau mėgsta bendrauti, yra gyvybingas, džiaugsmingas, jam būdingas optimistinis požiūris ir entuziastingumas. Vienas žymus įrodymas, kad biologija yra ekstraversijos priežastis, yra psichologo Hanso Eisenkos darbas. 1960-aisiais Eysenckas paskelbė stulbinančią idėją: ekstravertus reikia labiau stimuliuoti. Jis studijavo susijaudinimo sąvoką, tai, kaip mūsų protas suvokia ir reaguoja į stimuliavimą, įskaitant skanaus maisto ragavimą ar gražaus paveikslo peržiūrą. Eysenckas iškėlė teoriją, kad intravertai turi žemesnį susijaudinimo lygį nei ekstravertai. Pavyzdžiui, intravertams pokalbiai vienas su kitu yra įdomūs, o minios juos vargina. Ekstravertai yra jautresni smegenų atlygio sistemai ir stimuliacijai, reikalingai dopamino išsiskyrimui. Taigi, kai ekstravertai randa ką nors malonaus, ar tai būtų socialinis vakarėlis, ar šokinėjimas parašiutu, jie teigiamus jausmus sieja su įvykio ar aplinkos pobūdžiu. Intravertai reaguoja į dopaminą, tačiau jie neturi tokių pat stiprių ryšių potencialo.
Atvirumas patirčiai: Naujų idėjų siekį, vaizduotę, sumanumą, kūrybiškumą, originalumą, atvirą mąstymo būdą atspindi atvirumo patyrimui bruožas.
Sutariamumas: Aiškinamas kaip polinkis padėti kitiems, gebėjimas atleisti, kuklumas, altruizmas, lengvas bendravimas, emocinio artumo siekimas.
Sąmoningumas: Sąmoningumo bruožai.
Žmonėms būdingi visi bruožai, tik skiriasi jų pasireiškimo lygis.
Ar Asmenybė Gali Keistis?
Turbūt daug kartų girdėjote sakant „žmonės nesikeičia“? Mokslininkai dar kartą įrodė, jog šis teiginys - neteisingas. Naujame tyrime surengta 2 savaičių programa, kurios metu bandyta pakeisti kai kuriuos dalyvių asmenybių bruožus. Dalyviams buvo leista pasirinkti vieną iš dviejų būdų pasitobulinti: įgauti daugiau sąmoningumo arba tapti atviresniems naujoms patirtims. Atliekant įvairias užduotis dvi savaites programos dalyviai patyrė išliekančių pokyčiu šiose srityse.
Mokslininkai, remdamiesi naujo eksperimento rezultatais, tvirtina, jog geriau būtų asmenybę vadinti įgūdžiu, o ne pastoviu bruožu.
Neigiami Asmenybės Bruožai Ir Jų Įtaka
Nors dažnai akcentuojame teigiamas asmenybės savybes, svarbu atpažinti ir suprasti neigiamus bruožus, kurie gali turėti įtakos mūsų santykiams, karjerai ir bendrai savijautai.
Neigiamų bruožų sąrašas:
Egoizmas: Dėmesio sutelkimas tik į save ir savo poreikius, nepaisant kitų žmonių jausmų ar poreikių. Tokie žmonės gyvena nuolatinėje įtampoje, nes bet koks bendravimas su kitais žmonėmis yra pavojingas jų savivertei.
Narcisizmas: Perdėtas savęs vertinimas, grandiozinės fantazijos, empatijos stoka ir poreikis nuolatiniam dėmesiui bei susižavėjimui.
Pesimizmas: Polinkis matyti blogiausią įvykių pusę ir tikėtis neigiamų rezultatų.
Pavydas: Kartėlio ir nepasitenkinimo jausmas, kylantis dėl kito žmogaus sėkmės, turto ar pranašumo.
Kerštingumas: Troškimas atkeršyti už patirtą skriaudą ar neteisybę.
Arogancija: Perdėtas pasitikėjimas savo sugebėjimais, žiniomis ar svarba, lydimas paniekos kitiems.
Agresyvumas: Polinkis į priešišką, įžeidžiantį ar smurtinį elgesį.
Manipuliavimas: Tendencija naudoti kitus žmones savo tikslams pasiekti, dažnai apgaulės ar prievartos būdu.
Melagingumas: Polinkis meluoti ir klastoti informaciją.
Neatsakingumas: Nepajėgumas prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir įsipareigojimus.
Impulsyvumas: Polinkis veikti neapgalvotai ir spontaniškai, nesvarstant galimų pasekmių.
Uždarumas: Nenoras bendrauti ir dalintis savo mintimis ir jausmais su kitais.
Kritikavimas: Polinkis nuolat ieškoti trūkumų kituose žmonėse ir reikšti neigiamas pastabas.
Valdingumas: Noras kontroliuoti kitus žmones ir primesti savo valią.
Priklausomybė: Besąlygiškas pasitikėjimas kitais žmonėmis, net jei jie to nenusipelno.